Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-594/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42303-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. K. (A. K.),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant H. K. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamoji byla A. K. nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 725 straipsniu, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas dvejus metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones; 2) dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 8000 Eur – konfiskavimas; 3) dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, atliekant ją per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo (turėtų būti – nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinus A. K. apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje – paskyrimo ir ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“. Kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2024 m. spalio 27 d. 16.10 val. Vilniaus rajono sav., Nemėžio sen., Pakalniškių k., Kolektyvo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs asmens, kuriam byla nutraukta, A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje – jam paskirta nepagrįstai.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamąjį raštą dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra edukacinio pobūdžio, ja siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, be kita ko, alkoholio vartojimo. Tuo tarpu priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis, medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas.

4. Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. K. skirtina, nes jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos veikos padarymui, kadangi apsvaigimas nuo alkoholio yra vienas iš būtinųjų BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (dėl A. K. asmenybės, priklausomybės nuo alkoholio, ankstesnio baustumo bei teistumo ir baustumo už vairavimą apsvaigus nebuvimo, naujų ikiteisminių tyrimų ir administracinių nusižengimų teisenų, susijusių su neblaivumu, nebuvimo) suponavo išvadą, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymas nesusijęs su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Julius Gelumbauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį su pakeitimu – ištaisyti rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BK 725 straipsnį, todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje.

5.2. Teismų praktika, taikant BK 725 straipsnį, esant panašioms situacijoms, yra prieštaringa, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šiuo klausimu nėra. Žemesnės instancijos teismai dažnai BK 725 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą sieja su apsvaigimo nuo konkrečių medžiagų faktu ir jo įtaka nusikalstamos veikos padarymui. Esant panašioms aplinkybėms (kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, susijusius su apsvaigimu nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nėra teistas ir baustas, nesant duomenų apie asmens priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų), teismai skiria aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zOTczLTEyMDIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-3973-1202/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-3973-1202/2025">1-3973-1202/2025</a>, 1-3990-1202/2025; Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-662-834/2025, 1-868-834/2025; Utenos apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03NzUtMTIzNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-775-1237/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-775-1237/2025">1-775-1237/2025</a> ir kt.). Be to, yra atvejų, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama, esant bent vienam ankstesniam asmens teistumui ar baustumui administracine tvarka už vairavimą neblaiviam (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMzM4LTExMjgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-3338-1128/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-3338-1128/2025">1-3338-1128/2025</a>, Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05MTMtODM0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-913-834/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-913-834/2025">1-913-834/2025</a>). Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismai kartais šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą sieja su galimu asmens piktnaudžiavimu ar priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-1259/2025), tačiau yra atvejų, kai konstatuojama, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra skiriama išskirtinai esant duomenų apie galimą asmens priklausomybės ligą, ir paskiriama nustačius, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTMxLTU3NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-531-574/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-531-574/2025">1A-531-574/2025</a>, 1A-513-1121/2025).

5.3. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai ir neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Tačiau teismai, vadovaudamiesi tuo pačiu įstatymų leidėjo aiškinamuoju raštu, skirtingai taiko BK 725 straipsnį. Laikytinasi pozicijos, kad teisinga šią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti, nesiejant jos skyrimo išskirtinai su asmens priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų, kadangi tokia pozicija labiau atitinka lingvistinį ir loginį šios BK normos aiškinimą. Taip aiškinant BK 725 straipsnį, matyti, kad jame nurodyti alternatyvūs įpareigojimai gali būti skiriami alternatyviais atvejais, jeigu asmuo padarė BK nustatytą nusikalstamą veiką: 1) būdamas abstinencijos būsenos arba 2) apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirma BK 725 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė yra susijusi su priklausomybės ligomis, kadangi abstinencijos būsena būdinga nuo tam tikrų medžiagų priklausomiems asmenims. Tuo tarpu antra aplinkybė yra susijusi su asmens apsvaigimu nuo tam tikrų medžiagų ir šio apsvaigimo įtaka nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tai nebūtinai reiškia priklausomybės ligą. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti alternatyvūs šios normos taikymo variantai ir nenustatytas griežto alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo sistemingumo ar asmens priklausomybės nuo konkrečių medžiagų požymis, vadinasi, sąlyga, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik tada, kai asmuo yra priklausomas nuo alkoholio ar kitų medžiagų, BK 725 straipsnyje neįtvirtinta. Esant tokiai sąlygai, būtų reikalinga gauti specialisto išvadą, patvirtinančią priklausomybės ligą, o tai praktikoje, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo principą, šios kategorijos bylose nėra daroma. Taigi, aiškinimas, kurio laikėsi apeliacinės instancijos teismas, yra pernelyg siauras ir reikalauja nustatyti sąlygą, kuri BK 725 straipsnyje neįtvirtinta.

5.4. Nors apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentacija, nurodė, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o apsvaigimas šiuo atveju yra vienas iš būtinų BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog apsvaigimas nuo alkoholio gali daryti įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas gali būti tiesioginė ir reikšminga priežastis, lėmusi transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigusiam. Neblaivumo būsena gali būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamos veikos padarymu, nes motorinės transporto priemonės naudojimas esant tiek vidutiniam, tiek sunkiam girtumui yra tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu ir jo daromu poveikiu asmens gebėjimui priimti adekvačius sprendimus bei laikytis KET reikalavimų.

5.5. Be to, Teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nėra aptariamos ir detalizuojamos visos BK 725 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, taip pat neatsispindi galutinė šio straipsnio redakcija. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio straipsnio pagrindu paskirtas įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu vieneri metai, tačiau galutinėje straipsnio redakcijoje nustatytas tik maksimalus įvykdymo terminas. Taip pat, nors nurodoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra susijusi su edukacinių programų apie priklausomybės ligų daromą žalą išklausymu ir galėtų paskatinti įvertinti šių ligų daromą neigiamą įtaką asmenų elgesiui bei įvertinti galimybę pradėti ir savanorišką gydymą nuo priklausomybės ligų, tačiau BK 725 straipsnyje neįtvirtinta būtina asmens priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų sąlyga. Kita vertus, aiškinamajame rašte tik trumpai aptarti pagrindiniai su baudžiamojo įstatymo papildymu susiję lūkesčiai, kurie išsakyti įstatymo projekto pateikimo etape ir nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl šis aiškinamasis raštas negali lemti normos aiškinimo, o prioritetas turi būti teikiamas BK 725 straipsnio tekstui ir jo lingvistiniam aiškinimui.

5.6. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su priverstiniu gydymu ir yra skirta asmenims šviesti, taip pat joje nenustatytas galutinis sąrašas programų ir kursų, kurie gali būti tikslingi asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką abstinencijos būsenos ar jiems apsvaigus nuo tam tikrų medžiagų, taip suteikiant galimybę parinkti tinkamą programą ar kursą pagal konkrečią situaciją. Dalyvavimas tokiose programose asmenims, padariusiems BK 2811 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, padeda gauti informaciją ir edukaciją apie alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo rizikas, jų poveikį sveikatai, reakcijai, kritiniam mąstymui ir eismo saugumui, taip pat apie tokio elgesio pasekmes. Tokia priemonė yra reikalinga, siekiant formuoti atsakingesnį asmenų požiūrį į alkoholio vartojimą ir vairavimą, didinti jų asmeninę atsakomybę ir motyvuoti juos pozityvia linkme – keisti žalingus įpročius ir elgesį taip, kad būtų išvengta panašių situacijų ateityje. Vadinasi, BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė savo esme yra prevencinė. Tuo tarpu prevencijos programų tikslas – užkirsti kelią galimoms, be kita ko, ir priklausomybės, ligoms, todėl jos gali būti tikslingos ir naudingos nesant duomenų apie konkrečią asmens priklausomybę.

5.7. Aptartos aplinkybės, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, pagrindžia teisinį pagrindą taikyti BK 725 straipsnį šioje byloje. Baudžiamasis įstatymas nenustato įpareigojimo privalomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę transporto priemonę vairavusiam neblaiviam asmeniui, kiekvienu atveju įvertinant šios priemonės taikymo būtinybę. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms (sunkus A. K. girtumo laipsnis, išgėrimo aplinkybės, apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams, automobilio vairavimas vietoje, kurioje įprastai eismas yra intensyvus, baustumai administracine tvarka ir kt.), pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl BK 725 straipsnio taikymo, kuris atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir sąlygas ir nepažeidžia proporcingumo principo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Gelumbausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 725 straipsnio taikymo

7. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikindamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, netinkamai aiškino ir taikė BK 725 straipsnio nuostatas.

8. Nagrinėjamoje byloje A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis, būdamas neblaivus nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

9. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai BK 725 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nusikalstamą veiką padariusį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priėjo prie išvados, kad tikslinga jį įpareigoti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas A. K. apeliacinį skundą, konstatavo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje – jam paskirta nepagrįstai, nes byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su A. K. asmenybe, suponuoja išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymas nėra susijęs su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo, be kita ko, vadovavosi Teisingumo ministerijos aiškinamuoju raštu dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066 ir XIVP-3067. Pagal šio rašto 4 straipsnio 4 punkto 4.5 papunktį, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, šios programos yra susijusios su edukacinių programų apie alkoholio, narkomanijos ir kitų priklausomybių lygių daromą žalą asmenims išklausymu, paskatinimu asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo priklausomybės ligų. Teismas padarė išvadą, kad iš aiškinamojo rašto matyti, jog baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 725 straipsnyje, iš esmės yra edukacinio pobūdžio priemonė, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo, ir pažymėjo, kad priklausomybė – tai sveikatos sutrikimas, t. y. iš esmės asmens malonumas ir pasitenkinimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas.

11. Teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį BK 725 straipsnio taikymo aspektu, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje.

12. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje įtvirtintais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš jų – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 725 straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, išplėtus baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymu Nr. XIV-2573.

13. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2011">2K-396/2011</a>, 2K-7-119-719/2024).

14. BK 725 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK nustatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

15. Kaip matyti iš šios normos turinio, BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nustačius vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos padarymui: 1) asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenos arba 2) apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

16. Taigi, nors minėtame aiškinamajame rašte pažymėta, kad alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitos programos yra susijusios su edukacija apie priklausomybės ligų daromą žalą, siekiant, be kita ko, paskatinti asmenis gydytis nuo šių ligų, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus BK 725 straipsnio turinį, savaime nereiškia, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) priklausomam asmeniui, jos paskyrimui nėra būtina nustatyti ir alkoholio vartojimo sistemingumą.

17. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, jog apsvaigimas nuo alkoholio yra vienas būtinųjų A. K. padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau BK 725 straipsnio nuostatos neapriboja galimybės skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kurio padarytos nusikalstamos veikos sudėtyje apsvaigimas nuo alkoholio įtvirtintas kaip būtinasis sudėties požymis. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas su anksčiau nurodytais įstatymų leidėjo tikslais, kurių siekta baudžiamajame įstatyme įtvirtinant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, su tikslu sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių. Kita vertus, toks apribojimas nenustatytas ir baudžiamajame įstatyme.

18. Savo esme BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra orientuota į asmenų edukaciją apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį ir jų vartojimo rizikas, ja siekiama keisti nusikalstamas veikas padariusių asmenų požiūrį į tokių medžiagų vartojimą ir jų elgesį koreguoti taip, kad būtų sumažinta apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje turėtų, be kita ko, padėti didinti asmeninę nusikalstamas veikas padariusių asmenų atsakomybę, formuoti atsakingesnį jų požiūrį į alkoholio vartojimą ir transporto priemonių vairavimą bei eismo saugumą, taip prisidedant prie vairavimo apsvaigus prevencijos. Kaip teisingai pažymi kasatorius, BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra prevencinė, o prevencinių programų tikslas – be kita ko, ir užkirsti kelią galimoms priklausomybės ligoms. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrindo susiejimas išimtinai su jau egzistuojančia asmens priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nepagrįstai susiaurintų šios priemonės skyrimo galimybes, nukryptų nuo BK 725 straipsnio lingvistinio aiškinimo ir paneigtų įstatymų leidėjo tikslus, kurių siekta papildant baudžiamąjį įstatymą šia baudžiamojo poveikio priemone.

19. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad skiriant BK 725 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų.

20. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl BK 725 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme.

21. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. K. vairavo transporto priemonę vietoje, kurioje įprastai būna intensyvus eismas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilės girtumas), taigi, apsvaigimas neabejotinai lėmė tokį neatsakingą ir pavojingą jo elgesį ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors A. K. neteistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, tačiau daug kartų baustas už kitus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Be to, nustatyta, kad po dviejų mėnesių nuo nusikalstamos veikos padarymo A. K. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 promilės girtumas), pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kabinėjosi prie baro darbuotojų. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad toks pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra linkęs nesilaikyti teisės nuostatų ir pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį. Tokios išvados nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje akcentuotos aplinkybės dėl A. K. asmenybės brandos, darbo ir šeimos turėjimo, kadangi jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu.

22. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. asmenybė ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra pagrindas koreguoti jo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, todėl jam būtina edukacija, kurios gavimą, kaip minėta, užtikrina alkoholizmo prevencijos programa. Dėl to A. K. dalyvavimas tokioje programoje, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra tikslingas.

23. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai sudaro teisinį pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje – paskyrimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, kuriuo nuspręsta taikyti A. K. šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje – paskyrimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Albinas Antanaitis