Prašymo Nr. DOK-1354/2026
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00099-2025-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarčių ir prašymo atnaujinti praleistą terminą priėmimo klausimus,
n u s t a t ė :
J. R. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 18 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2025 m. sausio 8 d. 23.18 val. Šakynos medžiotojų būrelio medžiotojas J. R. (medžiotojo bilietas Nr. 054256), adresu (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos nepatvirtintoje gyvūnų apdorojimo patalpoje dorojo neteisėtai D. L. sumedžiotą šerno patino jauniklį. Apie sumedžiotą šerno patino jauniklį nebuvo informuotas medžioklės vadovas V. G. ir duomenys apie sumedžiotą šerną nustatyta tvarka nebuvo įrašyti į medžioklės lapą Nr. 54, todėl šerno patino jauniklis laikomas sumedžiotas neteisėtai. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, 74.1 punktą ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punktą, tai yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, tuo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir 290 straipsnio 1 dalyje. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės medžioti atėmimas 3 metams. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas.
Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi J. R. skundą atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-641-2025 (ROIK: 25265020195). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nustatė, kad J. R. yra paskirta galutinė administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 1 (vieneriems) metams. Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-641-2025 (ROIK: 25265020195) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. (toliau-pareiškėjas) pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarčių kartu su prašymu atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, būdamas komandiruotėje, 2026 m. balandžio 8 d. bandė telefonu pateikti per EPP sistemą prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau dėl susiklosčiusių techninių nesklandų to padaryti nepavyko, nes telefonas buvo užblokuotas, o jį galėjo atblokuoti tik grįžęs į namus. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir terminą, kuris praleistas nežymiai, atnaujinti.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo.
Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.
Pareiškėjo prašymas tenkintinas ir praleistas terminas atnaujintinas.
Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl galimai padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes administracinė atsakomybė jam taikyta nepagrįstai. Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar medžioklės taisyklės tuo aspektu, kad nustatyta, jog vykstant medžioklei, medžioklės vadovas neprivalo būti medžioklės vietoje, neprieštarauja ir/ar nekonkuruoja su Medžioklės įstatymu. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu medžioklės vadovai galimai neatliko savo pareigų netinkamai pildydami medžioklės lapus, nėra jo kaltė. Jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad šernas sumedžiotas neteisėtai (jis šerno nesumedžiojo, iš medžioklės vietos jo negabeno, pildyti medžioklės lapo įgaliojimų neturėjo, turėjo vykdyti medžioklės vadovo, kurio nebuvo medžioklės vietoje, nurodymus, kurių iš medžioklės vadovo jis negavo). H. K. buvo de facto medžioklės vadovas medžioklės vietoje, t. y. veikė už V. G.. Jis suprato, kad H. K. apie sumedžiotą šerną yra žinoma.
Prašyme nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nevertino ir nepasisakė dėl esminio skundo argumento, kad pirminiai įrodymai byloje buvo surinkti pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą būsto neliečiamumo principą. Neetatinis pareigūnas liudytojas P. T. tik po ilgo stebėjimo ir neturėdamas teismo leidimo ar D. L. sutikimo, įėjo į aptvertą sodybos teritoriją pro neužrakintus vartus. Nors pareigūnai teigia, kad pateko į negyvenamąsias patalpas, o įeiti į ūkinius pastatus atskiro leidimo nereikia, sodyba, kaip aptverta teritorija, kasacinio teismo praktikoje laikoma būstu. Pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo be teismo sankcijos patekti į D. L. būstą.
Teismas, atmesdamas jo prašymą atlikti D. L. rašysenos ekspertizę, pažeidė jo (pareiškėjo|) teisę į gynybą. Nuo medžioklės lapo Nr. 56 autentiškumo priklauso išvada apie jo teisėtą (neteisėtą) dalyvavimą šerno dorojime. Jei paaiškėtų, kad D. L. buvo pasirašęs kitame medžioklės lape, kuriame šerno sumedžiojimas buvo tinkamai įformintas, o lapas Nr. 56 yra vėlesnė klastotė, teismai neturėtų jokio pagrindo remtis šiuo dokumentu ir daryti išvadą, kad jo dalyvavimas dorojant šerną buvo neteisėtas. Taip pat teismai neįvertino aplinkybių dėl Aplinkos apsaugos pareigūnų ryšių su būrelio pirmininku V. G., nepašalino prieštaravimų, susijusių su medžioklės lapo Nr. 56 galiojimu, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir Medžioklės taisyklių 24, 58 bei 74 punktų nuostatas. Jam buvo pritaikyti teisės aktuose nenumatyti ir neproporcingi reikalavimai, lyginant su nominaliai medžioklei vadovavusiu, tačiau savo pareigų neatlikusiu V. G.. V. G. už šiurkštų vadovo pareigų nevykdymą paskirtas tik įspėjimas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, o jam, kuris buvo tik svečias ir pasitikėjo kitos medžiotojų grupės vadovo H. K. pasiūlymu vykti pas D. L., pritaikyta specialiosios teisės atėmimas. Nei Medžioklės įstatymas, nei Medžioklės taisyklės tokių konkrečių pareigų pagalbininkams ar svečiams, kurie tik padeda doroti jau sumedžiotą žvėrį, nenustato. Kadangi apie laimikį buvo tinkamai pranešta, gyvūnas negali būti laikomas „neteisėtai sumedžiotu“, todėl kaltinimas pagal ANK 290 str. 8 d. (dorojimas neteisėtai sumedžioto žvėries) jam negali būti taikomas.
Pareiškėjas tvirtina, kad paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės medžioti atėmimas 1 metams yra akivaizdžiai neproporcinga jo kaltei ir padarytam pažeidimui. Už šiurkščius pažeidimus V. G. ir H. K. buvo skirti tik įspėjimai. Jam, kaip svečiui, kuris pasitikėjo vadovų nurodymais, skirta griežčiausia priemonė. Pasak pareiškėjo, teismai privalėjo atsižvelgti į jo minimalų vaidmenį, į tai, kad jis buvo suklaidintas medžioklės vadovų ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidžiančias neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).
Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.
Pareiškėjas nesutinka su Institucijos bei žemesnės instancijos teismų išvadomis, kuriomis jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1, 8 dalyse. Prašyme teigiant, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kartu pateikiant savą jų vertinimą. Analogiško turinio pareiškėjo argumentai (būsto neliečiamumo principo pažeidimas, kad jis medžiojo svečio teisėmis, buvo suklaidintas, šerno nesumedžiojo, dėl prašymo skirti D. L. rašysenos ekspertizę ir kt.) buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus, įskaitant argumentus dėl būsto neliečiamumo principo pažeidimo (16 nutarties punktas), išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių teismo išvadų neteisingumą ar neatitikimą įstatymo reikalavimams, nepateikiama. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jam buvo skirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė lyginant su paskirtąja nuobauda V. G. ir H. K.. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sumažino Institucijos nutarimu paskirtos specialiosios teisės medžioti atėmimo terminą, t. y. jį sutrumpino nuo 3 metų iki 1 metų. Teigti, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, neatitinkanti teisingumo principo nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjo reikalavimas kreiptis į LVAT su prašymu ištirti ar Medžioklės taisyklėse medžioklės vadovui pareigos būti medžioklės vietoje nenustatymas neprieštarauja Medžioklės įstatymui nėra susijęs su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn jam inkriminuotų nusižengimų padarymu. Pareiškėjas pripažino, kad jis medžioklėje dalyvavo tik svečio teisėmis, nebuvo medžioklės vadovu. Jo nubaudimas pagal BK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis pasireiškė neatsargumu, kurio faktines aplinkybes nustatė žemesnės instancijos teismai. Taigi ginčijamos poįstatyminio teisės norminio akto dalies darna su Medžioklės įstatymu arba prieštaravimas jam nepaneigtų teismų išvadų dėl jo medžioklės ir sumedžioto gyvūno neteisėtumo.
Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių esminių materialinės ir proceso teisės pažeidimų buvimą, prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Antanaitis
Darius Kantaravičius
