V. J. pagal BK 260 str. 3 d., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-92-648/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14207-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.9.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalies ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4000 Eur suma konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas, vadovaujantis BK 723 straipsnio 1 dalimi, 89 665 Eur suma konfiskuota kaip turtas, neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo pakeista – panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir V. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų.

Šioje byloje taip pat nuteistas G. M.. Dėl jo nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. jis ne vėliau nei 2023 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai įgijo 1183,306 g medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kokaino; 0,397 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,3307 g psichotropinės medžiagos – ketamino; didelį kiekį – 56,421 g psichotropinės medžiagos mefedrono tokiomis aplinkybėmis: jis ne vėliau nei 2023 m. rugsėjo 29 d. dalį minėtos narkotinės medžiagos, t. y. 5,352 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,899 g kokaino, perdavė G. M., o kitą dalį šios medžiagos, t. y. 199,26 g medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 152,999 g kokaino, 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15 30 val. už 11 000 Eur pardavė G. M. ir taip minėtas narkotines medžiagas neteisėtai išplatino G. M.. Kitą dalį įgytos narkotinės medžiagos, t. y. 62,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 41,917 g kokaino, V. J. neteisėtai iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 19.00 val. laikė automobilyje, kol, policijos pareigūnams automobilyje atliekant kratą, jis policijos pareigūnams savanoriškai pateikė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Dalį įgytos psichotropinės medžiagos, t. y. 0,397 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,3307 g ketamino, V. J. neteisėtai iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 16.35 val. laikė spintelėje, kol policijos pareigūnai kratos metu ją rado ir paėmė. Kitą dalį įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. 812,61 g miltelių, kurių sudėtyje yra 558,165 g kokaino ir 56,421 g mefedrono, V. J. neteisėtai iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 21.30 val. laikė garaže, kol šias medžiagas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams nurodytose patalpose atliekant kratą. Kitą dalį įgytos narkotinės medžiagos, t. y. 102,762 g miltelių, kurių sudėtyje yra 81,899 g kokaino, V. J. neteisėtai iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 17.50 val. laikė su savimi, kol jo asmens kratos metu jis policijos pareigūnams savanoriškai pateikė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendį: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 723 straipsnio nuostatomis, nuspręsta konfiskuoti 89 665 Eur sumą, arba proporcingai sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą ne daugiau kaip iki 44 832,5 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, netinkamai taikė ir aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, abiejų instancijų teismai, konfiskuodami visus kratos metu paimtus grynuosius pinigus, neteisingai nustatė, kad visi pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, todėl netinkamai buvo pritaikyta BK 723 straipsnio 1 dalis.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, suabejojo nuteistojo parodymų nuoširdumu ir iš esmės vadovavosi tik nusikalstamos veikos rūšiniu pavojingumu, disponuotu uždraustų medžiagų kiekiu, be to, konstatavo reguliarią narkotinių medžiagų prekybą, visiškai neatsižvelgdamas į kitas aplinkybes, kurias vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi yra prieštaringi. Šis teismas nuteistojo parodymus skirtingų apklausų metu vertino kaip prieštaringus, menkinančius savo atsakomybę, dėl to teismui kilo abejonė dėl nuoširdumo duodant paaiškinimus. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nepanaikino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors to prokuroras prašė apeliaciniu skundu. Nors pirmosios instancijos teismo bausmei skirti nustatytos reikšmingos aplinkybės, lėmusios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimą šis teismas susiejo su jų visumos vertinimu ir išvada, kad net ir minimalios, bet itin griežtos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje neatitiktų teisingumo principo.

2.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad sankcijose nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti skiriamos kriminalinio pasaulio atstovams, organizuotų grupių nariams dėl jų padarytų nusikaltimų, sistemingai nusikalstamas veikas darantiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-1073/2019">2K-211-1073/2019</a>, 2K-187-976/2023, 2K-56-648/2024). Asmenims, kurie disponavo gerokai didesniais kiekiais narkotinių medžiagų ar veikė su organizuotomis grupėmis, įvertinus jų asmenybių mažesnį pavojingumą ar atskirais atvejais vaidmenį, taip pat pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo skiriamos švelnesnės negu sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, 2K-49-976/2020, 2K-7-38-1073/2023). Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

2.4. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, reikia įrodyti tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA2LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-106-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-106-628/2021">2K-106-628/2021</a>). Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019). Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 2K-62-495/2022). Nagrinėjamoje byloje nors ir egzistavo BK 723 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau nenustatyta kratos metu paimtų grynųjų pinigų nusikalstama kilmė.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti visus grynuosius pinigus. Toks sprendimas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvams, kuriais buvo pripažinta vykdyta projektavimo veikla ir nustatytos iš jos gautos pajamos, taigi nenusikalstamos kilmės. Abiejų instancijų teismų išvados apie nusikalstamą grynųjų pinigų kilmę yra nelogiškos ir kitu aspektu. Net ir sutinkant, kad dalis pervedimų į banko sąskaitą buvo atlikti už narkotines medžiagas, šie pinigai liko banko sąskaitose ir nebuvo išgryninti. Dalis atliktų pervedimų į sąskaitą, atsiskaitant už narkotines medžiagas, nepagrįstai teismų nuosprendžiuose buvo susieti su prekyba narkotinėmis medžiagomis ir iš jos gautomis pajamomis grynaisiais.

2.6. Teismai suabejojo dalies liudytojų, kuriems buvo teiktos projektavimo, interjero dizaino paslaugos, parodymų patikimumu vien dėl to, kad jie yra nuteistojo pažįstami ar kitaip susiję asmenys, tačiau liko ignoruotas parodymų turinys dėl suteiktų paslaugų, apmokėjimo aplinkybių. Tarpusavyje sutampančius liudytojų parodymus patvirtino ir pateikti rašytiniai dokumentai, brėžiniai, tai leido apeliacinės instancijos teismui pripažinti aplinkybes apie teiktas paslaugas ir gautą atlygį teisingomis. Reikalaudami papildomai pateikti rašytines sutartis, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, abiejų instancijų teismai faktiškai nuteistajam perkėlė įrodinėjimo naštą dėl grynųjų pinigų įgijimo aplinkybių.

2.7. Pagrindu manyti, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, galima remtis tik tada, kai teismas yra įsitikinęs, jog surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), rodančių nusikalstamą turto kilmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-648/2023">2K-253-648/2023</a>). BK 723 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad galima konfiskuoti tik tokią paimto turto dalį, dėl kurios įtikinamai yra nustatyta nusikalstama jo kilmė. Byloje esant pakankamai duomenų apie asmens sistemingą vertimąsi ekonomine veikla (šiuo atveju architekto) ir prekybą narkotinėmis medžiagomis, teismai privalėjo nustatyti, kokia dalis pinigų yra nusikalstamos kilmės, o kokia gauta iš ekonominės veiklos vykdymo. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019). Tokie kasacinės instancijos teismo išaiškinimai sudaro pagrindą teigti, kad išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra aiškių duomenų apie sistemingą prekybą narkotinėmis medžiagomis, didelius jų kiekius, ilgą trukmę ir kt. ir atitinkamai iš to gaunamas dideles pajamas. Nesant duomenų, kad turtas įgytas iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų, o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių, nėra pagrindo byloje taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Teismai privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis nėra susijęs su organizuotomis grupėmis ar sisteminga narkotinių medžiagų prekyba dideliais kiekiais, o pateikti papildomi duomenys apeliacinės instancijos teisme, apklaustų asmenų parodymai leido teismui konstatuoti, jog nuteistasis vertėsi aukštą pridėtinę vertę kuriančia projektavimo, dizaino kūrimo veikla, iš kurios gavo neapskaitytų pajamų. Teismai neįvykdė pareigos nustatyti nusikalstamą turto kilmę, tai lėmė neteisingą išplėstinio turto konfiskavimo taikymą visiems gryniesiems pinigams.

2.8. Nagrinėjamoje byloje aktualus ir išplėstinio turto konfiskavimo proporcingumas, į tai apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė. Konstatavę, kad nuteistasis ne tik prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet ir versdavosi architekto veikla, teikdavo įvairias projektavimo paslaugas, už kurias gaudavo nemažas grynųjų pinigų sumas, teismai nenustatė, kokia dalis iš jų gauti (ne)nusikalstamu būdu. Todėl konfiskuojant visus grynuosius pinigus buvo pažeistas ir proporcingumo principas.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 723 straipsnio taikymo. Esminiai kasacinio skundo argumentai buvo keliami nuteistojo V. J. gynėjo apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas į juos išsamiai atsakė.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino tiek V. J. asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. Byloje nustatyta, kad V. J. disponavo ne viena, o keliomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. labai dideliu kiekiu kokaino, taip pat ketaminu ir mefedronu, o kokaino kiekis daugiau nei 8 kartus viršijo labai didelio kiekio ribą. Taip pat nustatyta, kad V. J. veiksmai neapsiribojo vien laikymu, nes byloje surinkti duomenys patvirtino reguliarią ir sistemingą narkotinių medžiagų prekybą, finansinės naudos gavimą, turėtą klientų ratą, o kratų metu rasti narkotinių medžiagų fasavimo, svėrimo, skiedimo ir pakavimo įrankiai papildomai atskleidė tęstinį ir kryptingą nusikalstamo elgesio pobūdį. Pažymėtina ir tai, kad dalis inkriminuotos narkotinės medžiagos buvo išplatinta. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepanaikino pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, savaime nereiškia, jog atsirado pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visas įstatyme nustatytas išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir byloje surinktus duomenis, susijusius su V. J. turėtomis lėšomis ir jų kilme. V. J. nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, iš kurio galėjo turėti turtinės naudos, padarymą. Teismai nustatė akivaizdų neatitikimą tarp nuteistojo teisėtų pajamų ir jo disponuotos lėšų sumos, šis neatitikimas viršija įstatyme nustatytą ribą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai patikrino nuteistojo pateiktas versijas dėl teisėtos lėšų kilmės. Buvo vertinami liudytojų parodymai apie tariamas paskolas ar perduotas lėšas, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistojo vykdyta projektavimo ir interjero dizaino veikla bei iš jos galimai gautomis pajamomis. Tačiau šie duomenys nepaaiškina tokio dydžio grynųjų pinigų kilmės ir nepaneigia išvados, kad nuteistojo turėtos lėšos yra neproporcingos jo teisėtoms pajamoms.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5. Nuteistojo V. J. teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies – taikymo apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįsti.

6. V. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų.

7. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>, 2K-187-976/2023, 2K-250-976/2023, 2K-7-29-594/2025).

9. Abiejų instancijų teismai, skirdami V. J. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydami jos terminą, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei sankcijoje nustatytas minimalus, t. y. aštuonerius metus. Šis teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. anksčiau padaryta nusikalstama veika, už kurią teistumas išnykęs, ir administraciniai nusižengimai nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, į tai, kad jis šeimos narių ir draugų yra apibūdinamas teigiamai, kad nėra duomenų, jog jis būtų susijęs su nusikalstamo pasaulio atstovais, į tai, kad nusikalstamą veiką vykdė vienas, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuosprendžio 20 lapas). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas minimalų – dešimties metų – terminą. Šis teismas skundžiamame nuosprendyje (13 punkte) nurodė, kad V. J. užsiėmė reguliaria ir sisteminga narkotinių medžiagų prekyba, jo oficialios ir galimai neoficialios darbinės pajamos sudarė tik nedidelę nuteistojo pajamų dalį, o narkotinėms medžiagoms įgyti V. J. turėjo investuoti dideles sumas, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, V. J. oficiali ar neoficiali darbinė veikla niekaip nenusveria neigiamo nuteistojo gyvensenos vertinimo. Be kita ko, nors šis teismas nuosprendžio 12 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo procesinis elgesys ir parodymų turinio visuma kelia abejonių jo nuoširdumu, tačiau šiai aplinkybei, pasisakydamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išskirtinės reikšmės nesuteikė.

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą kasacinės instancijos teismo praktiką, BK VIII skyriuje įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, įvertinusi abiejų instancijų teismų argumentus ir susipažinusi su kasatoriaus nurodomomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Sutiktina, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias sulaikė pareigūnai, nepateko į apyvartą, tačiau vien V. J. įgytos, laikytos, parduotos ir kitaip platintos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis sudarė 838,879 g, o labai dideliu kiekiu laikomas didesnis nei 100 gramų kiekis. Be kita ko, kratos metu buvo rasti narkotinei medžiagai – kokainui sverti, fasuoti ir pakuoti skirti įrankiai. Taigi, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis užsiėmė reguliaria ir sisteminga narkotinių medžiagų prekyba, tai nebuvo vienkartinis atvejis, todėl nei padarytas nusikaltimas, nei nuteistojo asmenybė nėra mažiau pavojingi.

11. Be kita ko, kasatoriaus teiginiai apie tai, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nėra teisingi. Antai kasatoriaus nurodytose kasacinėse nutartyse, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad nuteistasis atliko tik kurjerio funkciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-788/2019">2K-316-788/2019</a>); nuteistasis nusikalstamos veikos mechanizme atliko vieną iš veiksmų – už iš bendrininkų gautus pinigus įgijo kanapių (antžeminių dalių) ir perdavė jas nusikalstamos veikos organizatoriui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020); nuteistojo indėlis byloje yra išskirtinis – tik dėl jo nuoseklių, nekitusių parodymų nustatyta dauguma nuteistųjų padarytų nusikaltimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Nė vienoje iš šių bylų nustatyta situacija nėra analogiška nustatytai nagrinėjamoje byloje.

12. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuteistajam V. J. paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui, t. y. teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – taikė tinkamai.

Dėl BK 723 straipsnio taikymo

13. Nuteistojo V. J. teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 723 straipsnio – taikymo abiejų instancijų teismuose taip pat yra nepagrįsti.

14. BK 723 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

15. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA2LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-106-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-106-628/2021">2K-106-628/2021</a>). Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 2K-62-495/2022, 2K-120-648/2025).

16. Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika turto įgijimo teisėtumo nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-648/2023">2K-253-648/2023</a>).

17. Abiejų instancijų teismai nagrinėjamoje byloje dėl išplėstinio turto konfiskavimo priėmė vienodus sprendimus – pirmosios instancijos teismas konfiskavo 89 665 Eur sumą grynųjų pinigų, kaip turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, šį sprendimą paliko galioti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais abiejų instancijų teismų sprendimais.

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 22–26 lapuose skyrė itin didelį dėmesį spręsdamas, ar byloje egzistuoja visos trys privalomos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos. Šis teismas nustatė, kad V. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, iš kurio jis gavo turtinę naudą (iš G. M. gavo 4000 Eur), ir, įvertinus bylos aplinkybes, galėjo turėti gerokai didesnę turtinę naudą. Siekiant nustatyti antrosios sąlygos buvimą, byloje buvo atliktas laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 5 d. V. J. turto tyrimas – teismui pateikta turto tyrimo pažyma, taip pat buvo išreikalauti V. J. banko sąskaitų išrašai. Iš šios turto tyrimo išvados matyti, kad V. J. turimo turto vertė viršija jo deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas pajamas 137 900,68 Eur, o ši suma gerokai viršija 250 MGL (12 500 Eur). Byloje nustatyta, kad V. J. oficialių pajamų iš esmės neturėjo. Trečiosios sąlygos buvimui nustatyti buvo gretinti banko sąskaitose fiksuoti duomenys su V. J. ir liudytojų parodymais, siekiant nustatyti konkrečios rastos pinigų sumos kilmę. Be kita ko, teismas nustatė, kad asmenys, nusipirkę narkotinių medžiagų, atsiskaitydavo pervesdami pinigus V. J., taip pat argumentuotai paneigė gynybos keltas versijas, susijusias su lėšų gavimo veikla iš architekto veiklos. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra nustatytos visos baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos taikyti išplėstinį turto, neproporcingo kaltininko teisėtoms pajamoms, konfiskavimą ir kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos įrodymus (nuosprendžio 22–29 punktuose), kurių pagrindu pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl rastų grynųjų pinigų nusikalstamos kilmės.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, EŽTT ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai baudžiamąjį įstatymą – BK 723 straipsnį – pritaikė tinkamai. Antai byloje nustatyta, kad V. J. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu; turėjo reikalingus įrankius kokainui sverti, fasuoti ir pakuoti; vien automobilyje rasti 75 maišeliai su kokainu, jie buvo sufasuoti ir paruošti parduoti; už parduotas draudžiamas medžiagas jam buvo pervedami pinigai į banko sąskaitą. Šių išdėstytų aplinkybių, įvertinus pirmiau aptartas sąlygas, buvimas, taip pat argumentuotas gynybos iškeltų versijų dėl nenusikalstamu būdu gautų pajamų gavimo būdo paneigimas leido teismams pagrįstai konstatuoti, kad kratų metu rasti grynieji pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, o skirtumas tarp V. J. teisėtų pajamų ir išlaidų viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nesant pagrįstų abejonių dėl aptariamo turto kilmės, įvertinus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad konfiskuoto turto vertė yra neproporcinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. J. kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis

Artūras Pažarskis