Baudžiamoji byla Nr. 2K–154/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.8, 2.1.2.11,2.4.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant J. Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui A. Venckui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžių.
Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 308 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį– laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), jas apimant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 308 straipsnio 1 dalį bei 308 straipsnio 2 dalį, subendrintos jas apimant ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos su kitomis paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria E. B. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria E. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su kitomis bausmėmis, panaikinta. Nuosprendžio dalis, kuria E. B. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl A. Š. prostitucijos organizavimo, vadovavimo bei pelnymosi iš jos nuo 2001 m. pavasario–vasaros iki 2002 m. liepos mėn., pakeista – nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2, punktais ir 6 dalimi paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.
Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas T. M., o J. B. – išteisinta, tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą partenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už tai, kad:
veikdamas kartu su T. M., atėmė S. K. laisvę – 2005 m. gegužės 20 d., apie 13 val., prie prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam ir T. M. panaudojus fizinį smurtą, jėga ištraukus S. K. iš mikroautobuso ir įsodinus į automobilį BMW 525 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), nuvežė į garažą Nr. 133, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė jame bei, grasindami nužudyti, reikalavo jiems dirbti prostitute; vėliau nusivežė į butą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kur, užrakinę laikė naktį iš 2005 m. gegužės 20–sios į 21 d., 2005 m. gegužės 21 d. automobiliu vežiojo Garliavoje ir Kaune iki S. K. tos pačios dienos vakare pabėgo (BK 146 straipsnio 2 dalis);
veikdamas kartu su T. M., 2005 m. gegužės 20 d., apie 14 val., garaže Nr. 133, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pagrobė S. K. priklausančią 60 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 130 Lt vertės daiktais ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005 m. gegužės 18 d. Kauno rajono migracijos poskyryje (BK 178 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis);
2005 m. sausio mėnesį (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, apgyvendino S. K. savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), surado ir nukreipė jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip įtraukė ją į prostituciją (BK 308 straipsnio 1 dalis);
2005 metų sausio – vasario mėnesiais (tikslesnis laikas nenustatytas), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, apgyvendindamas S. K. savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), duodamas skelbimus į laikraštį, pagal juos telefonu surasdamas ir nukreipdamas klientų S. K. seksualinėms paslaugoms teikti, už suteiktas paslaugas pasisavino apie 120 Lt, t. y. organizavo ir vadovavo S. K. prostitucijai bei iš jos pelnėsi (BK 307 straipsnio 2 dalis);
2001 m. pavasarį–vasarą (tikslesnis laikas nenustatytas), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, įgavęs A. Š. pasitikėjimą, sudarė sąlygas priimti klientus savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), surasdamas ir nukreipdamas jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip, pasinaudojęs materialine nepilnametės A. Š. priklausomybe, įtraukė ją į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
nuo 2001 m. pavasario iki 2002 m. liepos mėnesio (tikslesnis laikas nenustatytas), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, sudarydamas sąlygas priimti klientus savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), duodamas skelbimus į laikraštį, pagal juos telefonu surasdamas bei nukreipdamas A. Š. klientų seksualinėms paslaugoms teikti, per nurodytą laikotarpį už suteiktas paslaugas pasisavino apie 50 000 Lt, t. y. organizavo ir vadovavo nepilnametės A. Š. prostitucijai bei iš jos pelnėsi (BK 307 straipsnio 3 dalis);
nuo 2004 m. vasaros keturis mėnesius (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, sudarydamas sąlygas priimti klientus savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), duodamas skelbimus į laikraštį, pagal juos telefonu surasdamas ir nukreipdamas A. Š. klientų seksualinėms paslaugoms teikti, už suteiktas paslaugas pasisavino apie 18 000 Lt, t. y. organizavo ir vadovavo A. Š. prostitucijai bei iš jos pelnėsi (BK 307 straipsnio 2 dalis);
2005 m. birželio 25–spalio 12 d. laikotarpiu, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, sudarydamas sąlygas priimti klientus savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), duodamas skelbimus į laikraštį, pagal juos telefonu surasdamas ir nukreipdamas A. Š. klientų seksualinėms paslaugoms teikti, per nurodytą laikotarpį už suteiktas seksualines paslaugas pasisavino apie 20 000 Lt, t. y. organizavo ir vadovavo A. Š. prostitucijai bei iš jos pelnėsi (BK 307 straipsnio 2 dalis);
2005 m. vasarą (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, įgavęs nepilnametės G. K. pasitikėjimą apgindamas ją nuo nepažįstamo užpuoliko bei pažadėdamas materialinį aprūpinimą, atsivedė į savo butą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), surasdavo ir nukreipdavo jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip įtraukė nepilnametę G. K. į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
2005 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, įgavęs nepilnametės R. K. pasitikėjimą – nusivesdamas į kavinę, sumokėdamas už gėrimus bei pažadėdamas materialinį aprūpinimą, įtikino dirbti prostitute savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), surasdavo ir nukreipdavo jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip įtraukė nepilnametę R. K. į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
2005 m. gruodžio mėnesio viduryje (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, įgijęs nepilnametės S. B. pasitikėjimą, savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kur buvo verčiamasi prostitucija, įkalbėjo ją teikti klientui seksualines paslaugas, taip įtraukė nepilnametę S. B. į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
2005 m. gruodžio mėnesio viduryje (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), įtikinėjimais apie gerą materialinę padėtį įgijęs nepilnametės D. G. pasitikėjimą, įkalbėjo verstis prostitucija, surasdavo bei nukreipdavo jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip įtraukė nepilnametę D. G. į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
2005 m. gruodžio mėnesio pradžioje (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), įgijęs nepilnametės E. B. pasitikėjimą, pažadais apie gerą materialinę padėtį įkalbėjęs teikti seksualines paslaugas, surasdavo bei nukreipdavo jai klientų seksualinėms paslaugoms teikti, taip įtraukė nepilnametę E. B. į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis);
nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. sausio 17 d. (tikslesnis laikas nenustatytas), turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, sudarydamas sąlygas priimti klientus savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), duodamas skelbimus į laikraštį, pagal juos telefonu surasdamas ir nukreipdamas klientų nepilnametėms G. K., R. K., S. B., D. G. ir E. B. seksualinėms paslaugoms teikti, per nurodytą laikotarpį už šių nepilnamečių suteiktas seksualines paslaugas pasisavino apie 36 105 Lt, t. y. organizavo ir vadovavo minėtų nepilnamečių prostitucijai bei iš jos pelnėsi (BK 307 straipsnio 3 dalis);
nenustatytu laiku ir iš nenustatytų asmenų įgijo ir iki 2006 m. sausio 17 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, garaže Nr. 133, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų: šimtą aštuoniasdešimt vienetų rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Euro“ logotipu, kurių sudėtyje buvo 18,572 g (30 proc.) psichotropinės medžiagos – MDMA, bei baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,967 g (36 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino (BK 260 straipsnio 2 dalis);
nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą parduoti, savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,586 g (45 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, devynias rausvos spalvos tabletes su įspaustu „Euro“ logotipu, kurių sudėtyje buvo 0,883 g (30 proc.) psichotropinės medžiagos – MDMA, septynias mėlynos spalvos tabletes su įspaustu „Delfino“ logotipu, kurių sudėtyje buvo 0,665 g (30 proc.) psichotropinės medžiagos – MDMA (BK 260 straipsnio 1 dalis);
nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. sausio 17 d. laikė šaudomojo poveikio sprogstamąją medžiagą – fabrikinės gamybos bedūmį, nitroceliuliozinį, piroksilininį, medžioklinį „Sokol“ markės paraką, kurio masė 64,5 g (BK 253 straipsnio 1 dalis);
nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir rankinėje iki 2006 m. sausio 17 d. nešiojo nešaunamąjį ginklą – savadarbį kastetą, priskiriamą prie smogiamojo–triuškinamojo poveikio nešaunamųjų ginklų (BK 258 straipsnio 2 dalis);
nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir iki 2006 m. sausio 17 d. savo bute, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė smogiamojo–triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu pagal Pietryčių Azijos tautų naudojamų kovinių ginklų (nunčiakų) pavyzdžius (BK 258 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria E. B. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (nešaunamojo ginklo – nunčiakų – neteisėtas įgijimas) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria E. B. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl A. Š. prostitucijos organizavimo, vadovavimo bei pelnymosi iš jos nuo 2001 m. pavasario iki 2002 m. liepos mėnesio, pakeista: nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria jo nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir jį išteisinti; Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas S. K. laisvės atėmimas), BK 178 straipsnio 4 dalį (S. K. daiktų vagystė), BK 302 straipsnio 1 dalį (S. K. asmens paso vagystė), BK 308 straipsnio 1 dalį (S. K. įtraukimas į prostituciją), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės A. Š. įtraukimas į prostituciją), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės G. K. įtraukimas į prostituciją), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės R. K. įtraukimas į prostituciją), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės S. B. prostitucijos organizavimas), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės D. G. prostitucijos organizavimas), BK 308 straipsnio 2 dalį (nepilnametės E. B. įtraukimas į prostituciją), BK 260 straipsnio 2 dalį (didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas), BK 260 straipsnio 1 dalį (nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas), BK 253 straipsnio 1 dalį (šaunamojo poveikio sprogstamosios medžiagos – fabrikinės gamybos, bedūmio, nitroceliuliozinio, piroksilino, medžioklinio „Sokol“ markės parako laikymas), BK 258 straipsnio 2 dalį (nešaunamojo ginklo – savadarbio kasteto įgijimas ir nešiojimas), panaikinti ir jį išteisinti kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (S. K. prostitucijos organizavimas, vadovavimas bei pelnymasis) pakeisti: padarytą veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį; nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. Š. prostitucijos organizavimas, vadovavimas bei pelnymasis iš jos 2004 metais), pakeisti: padarytą veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį; nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (A. Š. prostitucijos organizavimas, vadovavimas bei pelnymasis iš jos 2005 m. birželio 25–spalio 12 d. laikotarpiu) pakeisti: padarytą veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį; nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria pripažintas kaltu dėl nepilnamečių G. K., R. K., S. B., D. G. ir E. B. prostitucijos organizavimo bei vadovavimo ir paskirtą galutinę bausmę sušvelninti.
Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, yra nepagrįsti ir neteisėti, byla išnagrinėta šališkai.
BPK 22 straipsnio 3 dalis garantuoja kaltinamajam teisę bylos nagrinėjimo teisme metu turėti gynėją. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jį gynė advokatas A. Venckus. Kauno apygardos teismas, 2006 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje apsvarstęs gynėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, prašymą patenkino pripažinęs, kad gynėjo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis yra svarbi. Tačiau tame pačiame teismo posėdyje, nedalyvaujant pasirinktam gynėjui, apklausė nukentėjusiąsias S. K., R. K. ir E. B. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą bylų nagrinėjimo teisme rungtyniškumo principą bei jo teises, nes, nedalyvaujant gynėjui, jis neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo užduodamas nukentėjusiosioms klausimus. Nurodytų nukentėjusiųjų apklausoje dalyvavo jų advokatės, kurios, kasatoriaus nuomone, uždavinėjo menamus klausimus. Nukentėjusiųjų parodymais, gautais 2006 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje, teismas rėmėsi ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad apklausdamas nurodytas nukentėjusiąsias, pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, tačiau jo nelaikė esminiu, turėjusiu įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Kasatorius mano, kad teisės į gynybą suvaržymas negali būti laikomas neesminiu procesiniu pažeidimu. Bandydamas ištaisyti nurodytą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą apklausiant nukentėjusiąsias S. K., R. K. ir E. B., tačiau pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą ištaisė tik iš dalies, nes į bylos nagrinėjimą nukentėjusioji S. K. neatvyko. Darydamas išvadą, kad procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, šis teismas nepagrįstai nurodė, jog jis 2006 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje turėjęs galimybę užduoti nukentėjusiosioms klausimus ir tokia savo teise aktyviai naudojęsis, be to, kitame teismo posėdyje dalyvavo ir nurodytos nukentėjusiosios bei jo gynėjas, kuris prašymo dar kartą apklausti nukentėjusiąsias nepareiškė. BPK 292 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai papildyti įrodymų tyrimą gali būti pareikšti tik ištyrus byloje esančius įrodymus. Šia teisės norma jo gynėjas ketino pasinaudoti pareikšdamas prašymą papildyti įrodymų tyrimą apklausiant nukentėjusiąsias, tačiau, pabaigus įrodymų tyrimą, to jau negalėjo padaryti, nes nukentėjusioji S. K. informavo teismą, kad į bylos nagrinėjimą daugiau nebeatvyks.
Teismų sprendimai, kuriais jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, priimti pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netinkamai vertinant bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ suformuotos vienodo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šio nutarimo 1.1 punkte nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.4 punkte nurodyta, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą, o 3.1.8 punkte – kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodo J. B., G. K., R. K., S. B. bei liudytojos G. K. parodymai, specialistų išvados Nr. 831, 633, 631/705, UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 16 d. prašymas bei 2004 m. birželio 15 d. sutartis dėl reagavimo į signalizaciją. Su tokia teismo nuomone sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius teigia, kad susipažinus su išvardytais įrodymais akivaizdu, jog nei viename iš jų nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų neginčijamai teigti, kad būtent jis iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo ir nurodytame garaže laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Specialisto išvada Nr. 631/705 tik patvirtina faktą, kad kratos metu garaže buvo rastas didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Kaip matyti iš byloje esančio 2006 m. sausio 17 d. kratos protokolo, psichotropinės medžiagos buvo surastos ant garaže buvusio automobilio „Honda CRX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kuris jam nepriklausė. Nurodyto automobilio savininkas T. M. patvirtino, kad yra naudojęsis nurodytu garažu. Nukentėjusios J. B., G. K., R. K., S. B. bei liudytoja G. K. bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, kad kartais nueidavo į garažą ir be jo (kasatoriaus). Jis kartu su T. M. naudojosi vienu garažo raktu, kuris buvo laikomas jo (kasatoriaus) namuose ir kurį galėjo bet kada paimti tiek bute gyvenusios merginos, tiek ir jų draugės. Kas naudojosi kitais raktais ir kas juos turėjo, jam nėra žinoma, to nebandė išsiaiškinti ir teismai. Nė viena iš minėtų nukentėjusiųjų nenurodė, jog būtų mačiusios, kad jis minėtame garaže laikė kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas. Liudytoja G. K. 2006 m. sausio 18 d. apklausos metu nurodė, kad jai nežinoma apie jokių narkotinių medžiagų laikymą garaže. Ši liudytoja, ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, niekada nenurodė, kad jis būtų prašęs jos parsinešti ir paslėpti kokį nors paketą su narkotinėmis medžiagomis. Tokią aplinkybę ji nurodė tik duodama parodymus teisme. Teigė, kad jai duoto palaikyti supakuoto paketo ji nebuvo atplėšusi, todėl negali tvirtinti, jog jame buvo būtent narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kuo remiantis padaryta išvada, kad paketą jis paėmė būtent iš nurodyto garažo, visiškai neaišku. Nuo signalizacijos skydo ir nuo automobilio „Honda CRX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo paimti rankų pėdsakai. Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. kovo 24 d. specialisto išvados Nr. 92, vienas iš garaže surastų tinkamų identifikuoti piršto pėdsakų buvo paliktas ne jo, T. M. ar J. B., bet kito asmens. Tai patvirtina aplinkybę, kad nurodytu garažu naudojosi ir kiti asmenys. Kratos metu garaže buvo surasta piliečio M., kurio jis nepažįsta, rentgeno nuotrauka. Kam priklauso nurodyta rentgeno nuotrauka ir kokiu būdu ji atsirado garaže, nebuvo bandoma nustatyti nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad nuo 2004 m. birželio 15 d. jis buvo sudaręs sutartį su nurodyta bendrove dėl reagavimo į garaže įrengtos signalizacijos veikimą. Darydamas išvadą, kad tai neginčijamai patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, teismas net nepasidomėjo, ar jis realiai nurodyta paslauga naudojosi, kiek kartų ir kada signalizacija buvo įjungta ir išjungta, kas tai padarydavo. Teismo išvada, kad tiek garaže, tiek ir jo bute surasta vienodų narkotinių medžiagų, pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar skirtingose vietose rastos psichotropinės medžiagos yra identiškos, reikalingos specialios žinios. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar garaže ir bute rastos psichotropinės medžiagos yra tapačios, ar jos pagamintos tuo pačiu būdu, ar vienoda jų sudėtis ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas, bandydamas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, iš UAB (duomenys neskelbtini) išsireikalavo informaciją apie apsaugos signalizacijos įjungimus ir išjungimus. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad signalizacija nurodytame garaže buvo išjungta 2005 m. sausio 2, 6, 8, 9, 16 d., 2005 m. sausio 18–27 d. 2005 m. sausio 27 – vasario 1 d. laikotarpiu, 2005 m. vasario 4, 7, 11 d., 2005 m. vasario 12–17 d. laikotarpiu, 2005 m. vasario 27– kovo 5 d. laikotarpiu. Šis rašytinis įrodymas neginčijamai patvirtina, kad nurodytomis dienomis į garažą galėjo patekti tiek jo bute gyvenusios merginos, tiek T. M., tiek ir garažo savininkas ar kiti asmenys. Vertindamas šį rašytinį įrodymą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad paaiškinti, kodėl nurodytu laikotarpiu nebuvo įjungta signalizacija, gali tik pats kaltinamasis. Teismas nevertino ir neanalizavo jo parodymų, kad nurodytame garaže jis nelaikė nieko vertingo, išskyrus automobilį, kuriam nesant garaže, nebuvo prasmės įjungti ir apsauginės signalizacijos. Teismų sprendimuose liko neatsakyta, kas paliko minėtą piršto pėdsaką ir kokiu būdu tas asmuo pateko į garažą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad, be jo, garaže lankėsi ir T. M., tačiau visiškai neargumentavo, kodėl mano, kad jis negalėjo laikyti garaže narkotinių medžiagų, juo labiau kad kratos metu narkotinių medžiagų buvo rasta ant jam priklausančio automobilio. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad vadovaujasi ir išteisintosios J. B. parodymais, kuriais ji patvirtino, jog jis garaže laikė narkotines medžiagas. Kasatorius teigia, kad susipažinęs su jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turiniu ir išklausęs jos paaiškinimus teisme, negirdėjo, kad ji būtų teigusi, jog jis garaže laikė narkotinių medžiagų. Kasatoriui nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad paaiškinti, kokiu būdu garaže atsirado M. nuotrauka, gali tik pats T. M. T. M. jokio asmens, kurio pavardė M., nepažįsta. Kasatorius teigia, kad visos nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog teismai, nesant byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo bute (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigia kasatorius, jam nepriklauso ir niekada nepriklausė, kratos metu buvo rasta ir paimta šaudomojo poveikio sprogstamoji medžiaga – fabrikinės gamybos parakas, kurio masė 64,5 g. Susipažinus su byloje esančia 2006 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. 816 ir 817 matyti, kad tyrimui buvo pateikta polietileniniame maišelyje įpakuota medžiaga, maišelyje buvo įdėtas ir baltos spalvos popieriaus lapas su rankraštiniu tekstu „Medžiaga, panaši į paraką, 2006 m. sausio 17 d. paimta bute (duomenys neskelbtini) Kauno raj.“. Iš 2006 m. sausio 17 d. kratos protokolo matyti, kad toks polietileninis maišelis kratos metu iš nurodyto buto nebuvo paimtas. Netgi darant prielaidą, kad maišelis galėjo būti surastas jam nepriklausančiame bute, akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jis tą medžiagą įgijo ir žinojo, jog tai sprogstamoji medžiaga, kuri savaime sprogti ar sukelti sprogimo negali, ir norėjo įgyti būtent tokią sprogstamąją medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikdamas galioti nurodė, kad kratos metu parakas buvo rastas stiklinėje, kad teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnės G. S. sąžiningumu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose net nebuvo bandoma išsiaiškinti, kaip kratos metu surasta medžiaga buvo supakuota, kas ją supakavo ir į ką. To nepadarius, niekas negali pasakyti, ar ekspertams buvo pateikta būtent ta medžiaga, kuri buvo surasta kratos metu. Apie šias aplinkybes nė vienas kratos metu dalyvavęs policijos pareigūnas nebuvo apklaustas. Spinta, kurioje buvo surastas parakas, yra jo motinos. Spinta su visais joje esančiais daiktais buvo bute dar prieš jam pradedant ten gyventi. Kokiais įrodymais vadovaudamiesi teismai padarė išvadą, kad būtent jis įsigijo paraką ir padėjo jį į motinos bute esančią sekciją, neaišku. Teismai netgi nenustatė, kada minėta medžiaga bute atsirado, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog nurodytame bute jis gyvena seniai, teisiškai yra visiškai nereikšmingas. Kasatorius teigia, kad, įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, jog ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis priimta nenustačius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių.
Metalinį daiktą, nuosprendyje įvardytą nešaunamuoju ginklu, jis 2006 m. sausio 17 d. surado Aleksoto turgavietėje. Nesuprasdamas jo paskirties, įsidėjo į savo rankinę, ketindamas jį automobilyje įdėmiai apžiūrėti, tačiau, tik atsisėdus į automobilį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Kauno rajono policijos komisariatą. Kasatorius teigia, kad šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas ir daiktų apžiūros protokolas. Neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, paimdamas surastą neaiškios paskirties metalinį daiktą, jis turėjo tikslą įgyti nešaunamąjį ginklą – savos gamybos kastetą. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė tik prielaida, kad jis, būdamas tris kartus teistas, taip pat ir už neteisėtą šaunamojo ginklo įsigijimą, nešiojimą ir laikymą, be to, jam buvo taikyti apribojai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, suprato, jog neteisėtai įsigijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, nes priešingu atveju nebūtų jo slėpęs rankinėje po priekine automobilio sėdyne. Jo paaiškinimą teismas laikė naiviu motyvuodamas tuo, kad sulaikymo metu jis policijos pareigūnams nepranešė apie surastą daiktą. Kasatorius mano, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta. Ankstesni jo teistumai ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymas nieko bendra neturi su rastu daiktu, kuris ekspertų buvo pavadintas savadarbiu nešaunamuoju ginklu. Kasatoriui neaišku, ką sulaikymo metu jis turėjo pranešti policijos pareigūnams, jeigu buvo įsitikinęs, kad turguje surado paprastą meniškai apdirbtą metalo gabalą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nurodyto kasteto slėpimo niekuo nepagrįstos, nes įlipęs į automobilį jis rankinę pasidėjo ant žemės, kad galėtų užsisegti saugos diržus. Kasatorius teigia, kad pagal BK 258 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pareiga įrodyti baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltę tenka kaltinimą palaikančiam prokurorui. Draudžiama įrodinėjimo pareigą perkelti kaltinamajam, įpareigojant jį įrodyti, kad jis nepadarė kaltinime nurodytų veikų.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jis buvo kaltinamas neteisėtai atėmęs S. K. laisvę veikiant kartu su T. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris, panaudojęs fizinį smurtą, ištraukė ją iš mikroautobuso ir įsodino į automobilį BMW 525 (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad jo kaltė neteisėtai atėmus laisvę S. K., pagrobus jos asmeninius daiktus bei asmens dokumentą, įrodyta nukentėjusios S. K., liudytojo V. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, asmens parodymų atpažinti ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kokius veiksmus atliko kaltinamajame akte nurodytas nenustatytas asmuo. Neaišku ir tai, kas iš mikroautobuso ištraukė S. K. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog tai padarė tyrimo metu nenustatytas asmuo, o parodymų atpažinti protokoluose užfiksuota, kad S. K., kaip asmenį, neva ją ištempusį iš mikroautobuso, atpažino T. M., o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ją iš mikroautobuso ištempė T. M. ir dar vienas nenustatytas asmuo. Pripažindamas jį kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 2005 m. gegužės 20–21 d. neteisėtai atėmus laisvę S. K., ji per naktį buvo laikoma jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuo narkotinių medžiagų apsvaigusios nukentėjusios parodymais konstatuodamas, jog narkotines medžiagas ji buvo priversta vartoti prieš savo valią. Tačiau iš nuosprendžio neaišku nei kas, nei kur, nei kokiu būdu, nei kokiais veiksmais, nei kokias narkotines medžiagas ją vertė vartoti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko ir šią nuosprendžio dalį paliko galioti nepakeistą. Apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas, kur gi dingo kaltinamajame akte nurodytas nenustatytas asmuo ir kokius veiksmus jis atliko prieš nukentėjusiąją S. K., tačiau apeliacinės instancijos teismas šio skundo argumento apskritai netyrė ir dėl jo nepasisakė. Kasatoriaus nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Neteisėtas laisvės atėmimas – tai prievartos aktas, kai nukentėjusiajam sudaroma tokia situacija, kad jis negali lemti savo buvimo vietos. Iš nuosprendžių neaišku, kas trukdė S. K. išeiti iš buto, kaip ji dienos metu galėjo būti prievarta atvesta į butą, esantį penktame aukšte ir kodėl ji neprašė pagalbos. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji S. K. teigė, kad bute buvo mergina, vardu Jana, ir jos draugė. Nei bylos tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nurodytos merginos nebuvo nustatytos ir apklaustos. Apklausiama kaip liudytoja nukentėjusioji S. K. parodė, kad nurodytame bute jos draugas, vardu Tomas, liepė jai įtraukti į nosį amfetamino. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo bandyta nustatyti, ar tai buvo T. M., ar kitas asmuo. Kauno apygardos teismas nurodė, kad šią nukentėjusios nurodytą aplinkybę patvirtina specialisto išvada Nr. T–N 156/05 (02), iš kurios matyti, kad S. K. šlapime rastas metilendioksimetmfetaminas ir metilenddioksiamfetaminas. Tačiau, ar nurodytos medžiagos galėjo būti pavartotos nukentėjusios nurodytu laiku ir ar šios atitinka jos nurodytą kiekį, nebuvo aiškinamasi. Nukentėjusioji S. K., duodama parodymus Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodė kitokias jos „pagrobimo“ aplinkybes, apie atimtus daiktus ir asmens dokumentus net neužsiminė. Teismas nuosprendyje dėl šių nukentėjusios parodymų nepasisakė ir esamų prieštaravimų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas padarytų pažeidimų neištaisė. Nesuprantamas teismo argumentas, kad nebuvo pagrindo ieškoti merginos, vardu Jana, nes visos įtrauktos į prostituciją merginos pasikeitusios vardus, dėl to nustatyti jų tapatybės nebūtų galima. Kuo vadovaudamasis teismas padarė tokias išvadas, neaišku, nes, kaip teigia kasatorius, pati nukentėjusioji nurodė ne tik bute buvusios merginos vardą, apibūdino jos išvaizdą, bet ir, duodama parodymus 2005 m. gegužės 25 d., nurodė jos darbovietę – UAB (duomenys neskelbtini) veikusią Kaune (duomenys neskelbtini). Kasatorius teigia, kad dėl S. K. neteisėto laisvės atėmimo ir jos daiktų pasisavinimo kaltu pripažintas vadovaujantis tik prieštaringais nukentėjusios, įvykio metu vartojusios narkotines medžiagas, parodymais. Kasatoriaus nuomone, akivaizdus neveikimas nebandant nustatyti ir apklausti liudytoją Janą, leidžia daryti išvadą, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir teisminis šios bylos nagrinėjimas buvo šališkas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2001 m. pavasarį–vasarą, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, įtraukė nepilnametę A. Š. į prostituciją bei laikotarpiu nuo 2001 m. pavasario–vasaros iki 2002 m. liepos mėnesio (tikslesnė data nenustatyta) organizavo ir vadovavo nepilnametės A. Š. prostitucijai. Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį pakeitė nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 307 straipsnio 3 dalies į 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija nenumatė baudžiamosios atsakomybės už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nuo 2001 m. pavasario–vasaros iki 2002 m. liepos mėnesio jis (kasatorius) įtraukė nepilnametę A. Š. į prostituciją. Pagal 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už nepilnamečio, materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomo asmens įtraukimą į prostituciją, taip pat įtraukimą į prostituciją šantažo ar apgaulės būdu ar panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Pagal BK 308 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įtraukė asmenį į prostituciją, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tam, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausantį asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį. Nusikalstama veika (įtraukimas į prostituciją) gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, veikos objektyvieji požymiai gali būti realizuoti aktyviais veiksmais, nukreiptais palaužti asmens valią, kad jis sutiktų teikti seksualines paslaugas už materialinį atlygį. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino ištirtus įrodymus, jo kasdieninį elgesį su pažįstamais asmenimis, tarp jų ir merginomis, nepagrįstai laikė tyčiniu veikimu, siekiant įtraukti nukentėjusiąsias į prostituciją. Nė viena iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad prieš jas jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų palaužta jų valia. Priešingai, visos nukentėjusios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jos savo noru pradėjo teikti seksualines paslaugas už pinigus. Nukentėjusios A. Š., D. G. netgi nurodė, kad pačios siūlėsi teikti seksualines paslaugas už pinigus. Vertindamos tokį savo elgesį kai kurios nukentėjusios (A. Š., G. K.) teismui patvirtino, kad jos nesijaučia nukentėjusiomis, nes prostitucija užsiiminėjo savo noru, o nukentėjusiomis buvo pripažintos ikiteisminį tyrimą atlikusių policijos pareigūnų iniciatyva. Tai, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama merginas įtraukti į prostituciją, patvirtina ir liudytojos G. K., su kuria jis elgėsi taip pat kaip ir su kitomis pažįstamomis merginomis, parodymai. Kasatorius teigia, kad pagal BK 308 straipsnio 1 ir 2 dalį esąs nuteistas akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai.
Dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas parduoti, pripažintas kaltu vadovaujantis tų pačių nukentėjusiųjų parodymais ir telefoninių pokalbių kontrolės duomenimis. Kasatoriui neaišku, kuo remdamiesi teismai nustatė, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas jo balsas. Pokalbių pasiklausymo suvestinėse nurodytais telefono numeriais jis niekada nesinaudojo, o paklausius pokalbių įrašus akivaizdu, kad juose girdėti panašus, bet ne jo balsas. Telefoninių pokalbių fonoskopinė ekspertizė, kuri patvirtintų arba vienareikšmiškai paneigtų kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, nebuvo atlikta. Ši aplinkybė buvo ginčijama ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė ir tai, kasatoriaus nuomone, taip pat laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buto, kuriame jis gyveno, vieną kambarį buvo išnuomojęs A. Š., be to, bute gyveno ir sugyventinė J. B. Jos patvirtino, kad jo labai dažnai nebūdavo namuose, kad jos galėjo netrukdomai naudotis jo kambariu, nes jis nebuvo visą laiką užrakintas. Kai kurios iš nukentėjusiųjų pripažino, kad vartoja narkotines medžiagas. Kasatorius teigia, kad jis nežino, kaip kambaryje, kuriame jis miegodavo, atsirado narkotinių medžiagų, pats jų nevartoja ir niekada nevartojo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos nėra pagrindo.
Dėl prašymo panaikinti nuosprendžių dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį
Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti nuosprendžių dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 ir 2 dalis, 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, atmestini.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje apklausdamas nukentėjusiąją S. K., taip pat ir R. K. bei E. B., nedalyvaujant jo gynėjui, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, BPK 7 straipsnio nuostatas, t. y. suvaržė jo gynybos teises, nes, nedalyvaujant gynėjui, jis neturėjo galimybės tinkamai gintis užduodant nukentėjusiosioms klausimus.
BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę gintis pats, gintis per pasirinktą ar paskirtą gynėją, reikšti prašymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, nukentėjusiesiems. Teisę užduoti klausimus garantuoja ir BPK 275 straipsnis. Kaltinamojo teisių užtikrinimas susijęs su rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnio 1 dalyje, realizavimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
Iš pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas, neatvykus E. B. gynėjui, buvo atidėtas (BPK 250 straipsnio 1 dalis) ir, vadovaujantis BPK 266 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad, atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius, išklausyti civilinius ieškovus, atsakovus ar jų atstovus, buvo apklaustos į teismo posėdį atvykusios nukentėjusiosios S. K., R. K. ir E. B.. Byloje nėra duomenų, kad teisė pačiam E. B. užduoti nukentėjusiosioms klausimus buvo atimta ar suvaržyta. Kitame teismo posėdyje, kuris vyko 2006 m. rugpjūčio 28 d., dalyvavo nuteistojo gynėjas ir nukentėjusiosios. Teismo posėdyje buvo apklaustas L. K., kuris davė parodymus apie tai, ką jam papasakojo S. K., pati S. K. atsakė į E. B. gynėjo klausimus dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nei pats E. B., nei jo gynėjas, būdami informuoti, kad S. K. ruošiasi išvykti iš Lietuvos, prašymų ją dar kartą apklausti nepareiškė. Tame pačiame teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiosios R. K. bei E. B., po 2006 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio vyko dar šeši teismo posėdžiai, tačiau nei viename iš jų, netgi ir šioms dalyvaujant, pakartotinai jas apklausti nebuvo prašoma, teisė užduoti joms klausimus nebuvo varžoma. Sprendžiant klausimą, ar galima bylą pradėti nagrinėti iš esmės, prašymų nenagrinėti ar nebaigti jos nagrinėjimo nedalyvaujant S. K. ar kitoms nukentėjusiosioms taip pat nebuvo pareikšta. BPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso 243 ir 244 straipsniuose nustatyta tvarka, parodymai. Nukentėjusiųjų parodymai, duoti 2006 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje, buvo paskelbti baigus įrodymų tyrimą, prašymų jį papildyti dar kartą apklausiant nukentėjusiąsias, ir vėl nebuvo pareikšta (BPK 292 straipsnis). Kasatoriaus teiginys, kad pagal BPK 292 straipsnio 1 dalį prašymai papildyti įrodymų tyrimą gali būti pareikšti tik ištyrus byloje esančius įrodymus, todėl jo gynėjas prašyti apklausti nukentėjusiųjų negalėjo, nes žinojo, kad S. K. į posėdį neatvyks, atmestinas. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui pateikti prašymus ir ši teisė gali būti realizuojama ne tik po to, kai byloje esantys įrodymai ištirti, bet ir įrodymų tyrimo metu. Visus prašymus ir kitus klausimus, iškylančius nagrinėjant bylą teisme, teismas privalo spręsti ir sprendžia priimdamas motyvuotas protokolines ar rašytines nutartis (BPK 253 straipsnis).
Tai, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje minėtos nukentėjusiosios buvo apklaustos nedalyvaujant E. B. gynėjui, kurio dalyvavimą apeliacinės instancijos teismas pripažino buvus būtinu sprendžiant klausimą, ar byla išnagrinėta nepažeidžiant nuteistojo gynybos teisių, negali būti vertinama atsietai nuo viso bylos nagrinėjimo proceso. Bylos nagrinėjimo eiga ir turinys, užfiksuoti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokoluose rodo, kad E. B. teisė aktyviai gintis nebuvo varžoma.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuoti, kad teismas pažeidė E. B. gynybos teises suvaržydamas jam ir jo gynėjui įstatymu garantuotą teisę užduoti nukentėjusiosioms klausimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų S. K., R. K. ir E. B. 2006 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje duoti parodymai 2006 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje buvo perskaityti, be to, R. K. ir E. B., dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui, buvo apklaustos ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl konstatuoti, kad E. B. ir jo gynėjo teisė dalyvauti tiriant įrodymus buvo suvaržyta, taip pat nėra pagrindo.
Kasatorius teigia, kad pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį jis nuteistas nesant byloje jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad, netinkamai įvertinus įrodymus, padarytos išvados pagrįstos tik prielaidomis ir spėjimais, priimti nuosprendžiai neatitinka BPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.
BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitais svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pažeisti. E. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, kurie teismų sprendimuose yra išdėstyti ir įvertinti, E. B. keltos gynybinės versijos motyvuotai atmestos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad teismas buvo šališkas. Visi pareikšti prašymai buvo išspręsti, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos, teismų sprendimuose padarytų išvadų motyvai įstatymo taikymo požiūriu pakankamai išplėtoti, išsamūs ir logiški, padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atskleisti ir aptarti. Konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeisimas. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, t. y. tai kad nebuvo ieškoma merginos, vardu Jana, kad nenustatyta, kam priklausė garaže rasta rentgeno nuotrauka, nenustatytas asmuo, dalyvavęs atimant S. K. laisvę (dėl nenustatyto asmens byla 2006 m. gegužės 12 d. prokuroro nutarimu išskirta į atskirą tyrimą) ir kt., nekelia abejonių nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių pagrįstumu, dėl visų jų pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje nenustatyta, kokius veiksmus padarė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kad jo kaltė dėl S. K. laisvės atėmimo bei jos daiktų ir paso pagrobimo pagrįsta tik jos 2006 m. rugpjūčio 21 d. teisme duotais parodymais, prieštarauja skundžiamų sprendimų turiniui.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo nevertina. Įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais iš esmės yra ginčijamas priimtų nuosprendžių pagrįstumas, nenagrinėtini. Kasaciniame skunde kasatorius iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, priimtame nuosprendyje į visus apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami arba tenkinami. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kasatoriaus nuorodos, kad ne į visus jo skundo argumentus atsakyta, atmestinos kaip nepagrįstos ir prieštaraujančios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnis).
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes naikinti pirmosios bei paskesnio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 ir 2 dalis, 1961 m. BK 239 straipsnio 3 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti nėra pagrindo.
Dėl kasatoriaus prašymo nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį,perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį bei iš nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad jis organizavo ir vadovavo nepilnamečių prostitucijai
Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos, o pagal 3 dalį – kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba gabeno nepilnametį asmenį jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų, kurie nuosprendyje išdėstyti ir aptarti, visumą, nustatė, kad E. B. ne tik pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, bet ir organizavo bei vadovavo prostitucijai. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs ir priimtame nuosprendyje aptaręs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos.
Teisėjų kolegija pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tenkinti kasatoriaus prašymą – pašalinti iš nuosprendžių nustatytas aplinkybes, kad jis organizavo ir vadovavo prostitucijai, bei nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį – neturi pagrindo.
Kasatoriaus prašymas sušvelninti galutinę bausmę taip pat atmestinas, nes pagal BK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tada, jeigu tai yra susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Jonas Prapiestis
Aldona Rakauskienė
