Civilinė byla Nr. 3K-3-234/2008
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kriptonika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kriptonika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei,,Ashburn International“ ir uždarosios akcinės bendrovės,,Ashburn International“ administratorei I. J. dėl dividendų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Prašymo esmė
Ieškovas prašė priteisti 1 495 510 Lt dividendų, taip pat atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nurodęs, kad negali sumokėti žyminio mokesčio dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Ieškovas teigė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Šiaulių titanas“ ieškinį atsakovui UAB,,Kriptonika“ dėl bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas visas UAB,,Kriptonika“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir lėšos. Įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimis ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartimi UAB,,Kriptonika“ vadovui buvo pritaikyti apribojimai sudaryti sandorius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą ir nustatė terminą 18 955,10 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jeigu ieškovo reikalavimas priteisti dividendus bus atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį yra komplikuotos, nes tik Vilniaus apygardos teisme šį įmonė ieškovas yra 21 byloje, o kituose teismuose – 76 bylose. Iškėlus UAB,,Kriptonika“ bankroto bylą, visi įmonės pareikšti ieškiniai turės būti išnagrinėti, tačiau, juos atmetus, žyminio mokesčio sumokėjimas jau nebebus įmanomas, ir taip bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Kol įmonei nepaskelbtas bankrotas, ji privalo visas teises įgyvendinti taip, kaip tai nustatyta Konstitucijoje ir kituose įstatymuose, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir, klausimą sprendžiant iš esmės, patenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Kasacijos dalykas yra CPK 84 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo klausimui problema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo. Teismų praktiką žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo galimumo klausimu formuoja Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau šio teismo praktika šiuo klausimu nėra gausi.
2. Kasatoriaus padėtis yra specifinė. Šiuo metu teismuose tarp dviejų kasatoriaus akcininkų – UAB,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ir UAB,,Kapitalo valdymo grupė“ – yra nagrinėjama nemažai teisminių ginčų. Teismuose taip pat yra nemažai ginčų, kuriuose kaip proceso šalis dalyvauja kasatorius. Kasatoriui siekiama iškelti bankroto bylą. Įvairių teismų nutartimis yra areštuotas visas kasatoriaus turtas, iš kasatoriaus sąskaitų bankuose leidžiama daryti tik tam tikros paskirties mokėjimus, taip pat apribota kasatoriaus vadovo teisė sudaryti kasatoriaus vardu visus sandorius ūkinėje-komercinėje veikloje, todėl objektyviai nėra galimybės skolintis lėšų. Be to, kasatoriaus vadovas įpareigotas veikti drauge su kasatoriaus akcininko – UAB,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“, kurios veiksmai prieštarauja kasatoriaus veiklos tikslams, atstove.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojama fizinių ir juridinių asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminė apsauga. Kasatoriaus bandymas prisiteisti iš atsakovų dividendus yra vienintelis būdas išspręsti tokio pobūdžio ginčą. Žyminio mokesčio institutas yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą ribojimo priemonių, todėl tie asmenys, kurie objektyviai negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už ieškinio padavimą teismui, ir teismai atsisako juos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atsisako žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, susiduria su tokia situacija, kai jų teisių ir teisėtų interesų teisminė gynyba tampa neprieinama.
Įstatymo leidėjo požiūriu asmens teisė į teisminę gynybą negali būti apribota tais atvejais, kai ieškovas, kreipdamasis į teismą, neturi pakankamai lėšų teismo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, apmokėti. CPK 84 straipsnyje įtvirtinto instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą.
Teismams pateikti įrodymai įrodė, kokia yra tikroji kasatoriaus turtinė padėtis – kad ji yra sunki ir neabejotinai laikino pobūdžio. Asmens kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje buvo pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo kasatoriui klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai.
Teismai neturėjo pakankamo pagrindo nutartis grįsti bankroto bylos iškėlimo kasatoriui galimumu. Teismai neįvertino aplinkybės, kad tik kasatoriui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, viršijanti 23 mln. sumą, gerokai viršija visų kasatoriaus kreditorių pareikštų reikalavimų dydį.
4. CPK normose, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nenustatyta įpareigojimo asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikti įrodymų, kad, priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, atidėtas žyminis mokestis bus sumokėtas gera valia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai nutartį grindė tokia kasatoriaus pareiga. Teismai procesinio sprendimo negali pagrįsti prielaidomis (CPK 176, 185, 263 straipsniai, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 331 straipsnio 4 dalis).
5. Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartis civilinėje byloje Nr. 2-345/2005) patvirtina, kad teisė į teisminę gynybą turi būti reali ir ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą gali būti atmetamas tik tada, jei tai neužkirs kelio ieškovui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Teismai nutartimis nepagrįstai užkirto kelią kasatoriui teisme teismo tvarka apginti savo teises ir teisėtus interesus, sukūrė ydingą teisminį precedentą, kai asmuo, kurio turtas (net kai jo yra pakankamai), yra areštuotas, negali kreiptis į teismą teisėtų interesų gynybos, nes dėl teismo apribojimo negalės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismų nutartys apribojo kasatoriaus teisę į teisminę gynybą ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsnius, Konstitucijos 30 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, neatitinka nemo tenetur ad impossibilia ir ubi remedium, ibi jus visuotinai pripažintų teisės principų.
6. Buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą principai. Buvo suteiktas nepagrįstas prioritetas atsakovo UAB,,Ashburn International“ interesams, nes sukuriama tokia situacija, kai atsakovas gali ir toliau nevykdyti savo pareigos sumokėti kasatoriui dividendus, o kasatorius neturi galimybės naudotis įstatymo įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis, siekiant užsitikrinti šios pareigos įvykdymą priverstinai.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. kovo 14 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2396-30/07 ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-403-44/07 tenkino kasatoriaus prašymus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Kasatoriaus prašymai buvo palankiai išspręsti ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2228-34/2006, Nr. 2-2240-54/2006, Nr. 2-1736-45/2006, Nr. 2-1093-28/2007).
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškiai pasisakyta, kad įvairių apsunkinimų ir suvaržymų – arešto, hipotekos ir kt. – taikymas ieškovo turtui ar turtinėms teisėms įrodo apsunkintą ieškovo materialinę ir finansinę būklę ir yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (nutartys civilinėse bylose Nr. 2-474/2006, Nr. 2-85/2006, Nr. 2-391/2005).
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovo kasacinis skundas pasirašytas advokato A. B. ir ieškovo direktoriaus. UAB,,Kriptonika“ atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu A. B., nutraukta. 2005 m. gruodžio 14 d. pranešimu teismo paskirto UAB,,Kriptonika“ administratoriaus UAB,,Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliota atstovė nutraukė visas UAB,,Kriptonika“ ir advokato A. B. sudarytas atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartis ir nuo 2005 m. gruodžio 14 d. panaikino advokato įgaliojimus veikti šios bendrovės vardu. Advokatas ignoravo pranešimą apie įgaliojimų panaikinimą, todėl 2006 m. vasario 11 d. pranešimu teismo paskirto UAB,,Kriptonika“ visiško turto administratoriaus UAB,,Jurveda“ atstovė pranešė advokatui A. B., kad UAB,,Kriptonika“ ir A. B. sudaryta 2005 m. balandžio 8 d. atstovavimo sutartis yra nutraukta. 2006 m. spalio 23 d. teismo paskirto visiško UAB,,Kriptonika“ turto administratoriaus UAB,,Tigesta“ atstovas pranešimu nurodė advokatui A. B. apie įgaliojimų panaikinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2008 nurodyta, kad teismo paskirtas turto administratorius turi teisę panaikinti bendrovei atstovaujančių advokatų įgaliojimus, nutraukti su jais sudarytas teisinių paslaugų sutartis.
Advokato A. B. surašytas kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, kaip paduotas tokios teisės neturinčio asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 347 straipsnio 3-4 dalys).
2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas įrodžius dvi CPK 84 straipsnio taikymo sąlygas: kad ieškovas žyminio mokesčio negali sumokėti dėl objektyvių priežasčių; kad yra pagrindas manyti, jog asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2005, 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-325/2006, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-617/2006, 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2008).
Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių abiejų šių sąlygų buvimą. Ieškovo bendrovės turtas areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. UAB,,NCC titanas“ yra pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo bendrovei. Ieškovo administracijos direktoriaus teisė vienvaldiškai veikti bendrovės vardu yra apribota 2005 m. balandžio 28 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, taip pat teismų nutartimis. Ieškovo finansinė padėtis yra komplikuota, veiklos perspektyvos neaiškios, tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad ieškovas neturi realios galimybės žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.
Ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria bendrovei leista iš areštuotos bendrovės banko sąskaitos atlikti atsiskaitymus su Valstybine mokesčių inspekcija. Bendrovė, šiuo metu iš esmės nevykdanti jokios komercinės veiklos, yra inicijavusi 97 teismo procesus ir sumokėjo žyminį mokestį už visas šias bylas. Ieškovas nurodė 4 atvejus, kai teismai atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą.
Ieškovo vadovas gali sandorių keliu įgyti reikiamų lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, jei tokiems sandoriams pritars abu ieškovo akcininkai. Ieškovo vadovas nėra kreipęsis į bendrovės akcininkus dėl leidimo sudaryti tokius sandorius.
Ieškovo finansinė padėtis nuolat blogėja, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad ateityje žyminio mokesčio mokėjimas gali būti apsunkintas.
3. Iš Lietuvos apeliacinio teismo argumentų 2008 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-53/2008 matyti, kad ieškovas privalo įstatymo nustatytomis priemonėmis pagrįsti, jog jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį ieškinio atmetimo atveju.
4. Priimdami sprendimus tam tikros kategorijos bylose teismai ne tik gali, bet ir privalo daryti tam tikras prielaidas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
5. Atsisakymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepaneigia ieškovo teisės į gynybą. Atsisakymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo institutu. Be to, ieškovui atstovauja aukščiausios kvalifikacijos advokatai, už kurių paslaugas ieškovas atsiskaito.
6. Atsakovo pareiga mokėti dividendus būtų patvirtinta tik teismui priėmus ir išnagrinėjus ieškinį.
7. Teismai ieškovo turtinę padėtį vertino ieškinio pareiškimo dieną, kai ši akivaizdžiai buvo kitokia, nei ankstesnių teismo nutarčių priėmimo metu.
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnyje nustatyta:
„Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.
Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų.
Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“
Šios Konstitucijos nuostatos reiškia, kad įstatymais gali būti nustatomi mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, kuriuos privaloma valstybei sumokėti. Vienas iš tokių privalomų mokėjimų valstybei yra Civilinio proceso kodekse nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus (CPK 79, 80 ir kt. straipsniai). CPK šis mokestis įvardytas žyminiu, taip jį atskiriant nuo kitų Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytų kitų valstybės rinkliavų (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktas, 14 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas neginčija, jog šio mokesčio nustatymas ar jo dydis prieštarauja Konstitucijai. Taigi šioje byloje yra sprendžiama faktinė mokesčio problema,– ar už paduodamą ieškinį ieškovas turi sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį dar iki to, kol teismas pradės atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Savo argumentus ieškovas grindžia įstatyme įtvirtinta galimybe atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
CPK 84 straipsnyje nustatyta: „Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą“.
Iš kasacinio skundo motyvų ir teismų nutarčių turinio darytina išvada, kad ieškovas kasacinio skundo argumentais siekia įrodyti tai, jog jis paduodamas ieškinį neturi finansinių galimybių žyminiam mokesčiui sumokėti, o jį galės sumokėti po to, kai bus išnagrinėtas ieškinys atsakovui UAB,,Ashburn International“ dėl dividendų priteisimo. Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl žyminio mokesčio atidėjimo negausi ir nevienoda. Vertinant tokius kasatoriaus argumentus, pažymėtina, kad žyminio mokesčio teisinius aspektus, susijusius su asmens konstitucine teise kreiptis į teismą, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyse analizavo. Šie teismai taip pat įvertino Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo santykį su įstatyme nustatyta pareiga sumokėti žyminį mokestį. Teismai konstatavo, kad atsižvelgiama į konstitucinę ieškovo teisę kreiptis į teismą. Teismai taip pat konstatavo, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, privalomos kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Taigi teismai svarstė ieškovo teisę kreiptis į teismą jos įgyvendinimo aspektu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai formuotis. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Vertinant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto reikšmę, atsižvelgtina į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus ir, įvertinus juos, spręstina, ar būtina formuoti naują teismų praktiką. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo teisinių klausimų, pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2008; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2007, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-263/2007; 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-474/2006; 2005 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-503/2005. Šiose ir kitose nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs CPK 84 straipsnyje reglamentuojamus žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bendro pobūdžio teisinius išaiškinimus, turinčius reikšmės vertinant konkrečius faktus sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimus. Tokiais išaiškinimais, spręsdami žyminio mokesčio atidėjimo klausimus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai rėmėsi nurodytose ir kitose nutartyse, t. y. pripažino, kad yra sukurtas precedentas. Kasacinio skundo argumentais nepaneigtas Lietuvos apeliacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimų teisingumas. Tokiais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais skundžiamose nutartyse teismai rėmėsi vertindami ieškovo UAB,,Kriptonika“ nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovo UAB,,Kriptonika“ nurodytas aplinkybes žemesnės instancijos teismai įvertino ir jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas. Taigi ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl būtinumo suformuoti naują teismų praktiką ir ją suvienodinti yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde nurodomais faktais kasacinis teismas negali remtis, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniu skundu iš esmės siekiama rezultato – žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, t. y. ieškovui naudingo procesinio sprendimo. Šiuo atveju nėra problemos, susijusios su procesinės teisės normos pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokio kasacinio skundo pagrindu negali būti koreguojamas teismų praktikoje jau suformuotas teisės aiškinimas ir taikymas sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimus. Kasacinis teismas, nevertindamas kiekvieno kasacinio skundo argumento, kasacinio skundo netenkina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Dangutė Ambrasienė
Janina Januškienė
