Dėl termino palikimui priimti prailginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-108/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.4.10; 121.13; 122.5; 124.6

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. V. teisių perėmėjos V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretieji asmenys P. V. (jo teisių perėmėja V. K.), Utenos rajono 2-asis notarų biuras, dėl termino palikimui priimti prailginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad ieškovės seneliui K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypą Saldutiškio sen., Trinkūnų k., ir 7,41 ha žemės sklypą Saldutiškio sen., Sudalaukio k. Po K. B. mirties (1995 m. sausio 2 d.) liko pirmos eilės įpėdiniai: žmona Z. B. ir sūnus – ieškovės tėvas – P. B. Anot ieškovės, po K. B. mirties 0,35 ha žemės sklypą Trinkūnų kaime faktiškai valdė jo žmona Z. B., kuri faktiškai palikimą priėmė, tačiau įstatymų nustatyta tvarka to neįformino. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. spalio 31 d. mirė Z. B., kurios testamentiniu įpėdiniu tapo jos brolis P. V., jam ir perėjo 0,35 ha namų valdos žemės sklypas, esantis Trinkūnų kaime. Ieškovės teigimu, po K. B. mirties pirmos eilės įpėdiniai Z. B. ir P. B. įstatymiškai nepriėmė palikimo – 7,41 ha žemės sklypo, o ji (ieškovė) šių aplinkybių nežinojo, todėl prašo teismą prailginti terminą palikimui priimti jai, kaip antros eilės įpėdinei. Anot ieškovės, terminą ji praleido todėl, kad su tėvu nebendravo. Ieškovė A. S. prašė palikimo priėmimo tikslu prailginti CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti po senelio K. B. mirties dėl 7,41 ha žemės sklypo, esančio Utenos rajone, Saldutiškio sen., Sudalaukio k.

Utenos rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: prailgino ieškovei terminą K. B., mirusio 1995 m. sausio 2 d., palikimui priimti. Teismas nustatė, kad K. B. nuosavybės teise turėjo 7,41 ha žemės sklypą, esantį Utenos rajone, Saldutiškio sen., Sudalaukio k. Ieškovė yra K. B. vaikaitė, t. y. antros eilės įpėdinė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad, mirus K. B., pirmos eilės įpėdiniai Z. B. ir P. B. palikimo nepriėmė. Motyvuodamas tuo, kad apie šias aplinkybes ieškovė sužinojo praėjus šešių mėnesių laikotarpiui nuo palikimo atsiradimo, teismas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

Trečiojo asmens P. V. teisių perėmėja V. K. 2006 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą byloje. Prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Prašyme nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes teismas sprendimu terminą palikimui priimti prailgino nesant svarbių priežasčių, be to, terminą palikimui, atsiradusiam po K. B. mirties, priimti teismas prailgino antros eilės įpėdinei (ieškovei), kai palikimas buvo priimtas pirmos eilės įpėdinio – Z. B.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi atnaujino procesą byloje. Nustatęs, kad pareiškėja apie tai, jog ieškovė paveldėjo žemės sklypus, sužinojo 2006 m. balandžio 20 d., teismas sprendė, kad CPK 368 straipsnyje nurodyti terminai nepraleisti. Atsižvelgdamas į tai, kad po K. B. mirties Z. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, o 2001 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypų paveldėjimo po K. B. mirties, teismas konstatavo, kad palikimas po K. B. mirties yra priimtas dalimis, nors pagal 1964 m. CK 587 straipsnį dalimis priimti palikimo buvo neleidžiama, ir yra pagrindas abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teismas nustatė, kad po K. B. mirties palikimą, kreipdamasi į notarinę kontorą, priėmė Z. B. ir jai 1995 m. liepos 17 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas konstatavo, kad 2001 m. liepos 17 d. teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – pažeistos 1964 m. CK 573, 587 straipsnių imperatyviosios nuostatos, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai ir kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuo atveju, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad P. V., kurio teisių perėmėja yra V.K., dalyvavo nagrinėjant bylą ir teisme paaiškino, jog jam Z. B. užrašė žemę Trinkūnų kaime, turi 7 ha žemės, jam žemės Sudalaukio kaime nereikia, su ieškovės ieškiniu sutinka. Pažymėjusi, kad P.V. buvo žinoma, kokias pasekmes sukūrė teismo sprendimas, nes jis aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog jam žemės Sudalaukio kaime nereikia, kolegija konstatavo, kad P. V. turėjo teisę per tris mėnesius pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nurodžiusi, kad V. K., kaip P. V. teisių perėmėja, negali turėti daugiau teisių, nei asmuo, kurio teises ji perėmė, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. prašymą atnaujinti procesą pateikė laiku, nepagrįsta ir negali būti siejama su V. K. paaiškinimu, jog apie paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimą A. S. ji sužinojusi 2006 m. pavasarį. Kolegijos vertinimu, V. K. 2000 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutartimi įgijo pastatus ir jai tapo aiškus žemės, kur stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, statusas, o proceso atnaujinimo klausimo aktualumas iškilo tada, kai A. S. pareiškė valią perleisti jai priklausančios žemės dalį kitiems asmenims. Kolegija nurodė, kad P. V., miręs 2006 m. birželio 16 d., proceso atnaujinimo klausimo nebuvo iškėlęs, nelaikė savęs paveldėtoju, nes nebuvo išreiškęs tokios valios, todėl jo teisių perėmėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis jai tapo aišku, jog yra padaryta teisės taikymo klaida, nereikšmingos šio klausimo sprendimui. Kolegijos vertinimu, 1964 m. CK 587 straipsnio nuostata, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, 2001 m. liepos 17 d. sprendimu nepažeista, nes pastatai paveldėti pagal testamentą, o žemės paveldėjimo klausimas išspręstas pagal įstatymą, tuo tarpu testamentu nepaskirto turto dalies paveldėjimas pagal įstatymą negali būti tapatinamas su daliniu turto paveldėjimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacine tvarka buvo skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo buvo nagrinėtas ieškovės reikalavimas prailginti terminą palikimui priimti ir visiškai nekalbama apie proceso atnaujinimą, nes šis klausimas išspręstas Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartimi. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmesti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, nors jis skundžiamame sprendime net nesvarstytas, o 2007 m. sausio 4 d. nutartis dėl proceso atnaujinimo neskųsta. Taigi apeliacinės instancijos teismas peržengė už apeliacinio skundo ribų, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį.

2. Kasatorės manymu, ji nepraleido CPK 368 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų terminų, nes apie tai, kad pareiškėja priėmė palikimą ir dėl 0,35 ha žemės sklypo, kasatorei tapo žinoma iš žemę matavusio matininko žodinio pranešimo 2006 m. balandžio 20 d.

3. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovei prailginus terminą palikimui, atsiradusiam po K. B. mirties, priimti nebuvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos, nes ji prašė prailginti terminą palikimui priimti ne po Z. B., o po K. B. mirties, o toks reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes po K. B. mirties palikimas jau buvo priimtas Z. B. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos (1964 m. CK 573, 587 straipsniai) taikymo klaidą – antros eilės įpėdinei prailgino terminą palikimui, kuris buvo priimtas pirmos eilės įpėdinės, priimti.

Atsakovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškimu prisidėjo prie trečiojo asmens P. V. teisių perėmėjos V. K. kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra jokio įrodymo, kad kasacinis skundas būtų buvęs paduotas anksčiau negu 2007 m. spalio 8 d. Ieškovės teigimu, kasacinio skundo padavimas 2007 m. spalio 8 d., t. y. praleidus CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, sudaro pagrindą atsisakyti jį priimti.

2. Ieškovės nuomone, kasacinis skundas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu byla išnagrinėta iš esmės ir visapusiškai, neapsiribojant pagrindimu to, kad P. V. teisių perėmėjos V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsiliepime pažymima, kad vien nurodymas ginčijamame sprendime, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, negali būti, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, traktuojamas kaip pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimą pagrįsta CPK 365 straipsnio nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis.

4. Ieškovės teigimu, ji yra antros eilės įpėdinė tiek savo senelio K. B., tiek senelės Z. B. atžvilgiu, o P. V. yra ketvirtos eilės įpėdinis Z. B. atžvilgiu, dėl to P. V. negalėjo paveldėti pagal įstatymą jokio Z. B. palikimo. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė 1964 m. CK 578 straipsnio 1 dalies, 573 straipsnio 1-3 dalių, 587 straipsnio 1 dalies nuostatas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas byloje yra kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai. Šioje byloje kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą keliamas kasatorės kasacinio skundo priėmimo klausimas teigiant, kad kasacinis skundas yra paduotas praleidus CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes nėra jokių įrodymų, jog kasacinis skundas būtų paduotas anksčiau kaip 2007 m. spalio 8 d. Teisėjų kolegija atmeta šį atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą. CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo. Pagal tai kasacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. sprendimo galėjo būti paduotas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. imtinai. CPK 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Kasatorės V. K. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2007 m. spalio 8 d. voke, ant kurio užklijuotas lipdukas su kodu. Prie kasacinio skundo kaip priedas pridėtas parduotuvės „Iki“ kvitas, išduotas 2007 m. rugsėjo 27 d. 21 val. 35 min., kuriame nurodyta, kad apmokėta pašto paslauga. Ant šio kvito užklijuotas analogiškas lipdukas su kodu kaip ir ant voko. Kasacinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, siekdama pašalinti atsiliepime į kasacinį skundą iškeltas abejones dėl kasacinio skundo padavimo termino, 2008 m. sausio 30 d. nutartimi įpareigojo kasatorę V. K. pateikti papildomus įrodymus apie tai, kad jos kasacinis skundas paduotas nepraleidus kasacinio skundo padavimo termino. Vykdydama minėtą nutartį, kasatorė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (T. 2, b. l. 74-87, 89-91, 98, 99), kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kasatorės V. K. kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2007 m. spalio 8 d., buvo 2007 m. rugsėjo 27 d. įteiktas pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Darytina išvada, kad V. K. kasacinis skundas paduotas laikantis CPK 74 straipsnio 7 dalyje, 345 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepraleidus termino jam paduoti.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas, be kita ko, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tik fakto, tiek ir teisės klausimus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria procesas byloje atnaujintas, teisinius ir faktinius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengė apeliacinio skundo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nustatytų CPK 320 straipsnyje.

Teisė į apeliaciją dėl nutarčių peržiūrėjimo įgyvendinama dviem būdais: 1) skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu; 2) motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t. y. paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, jeigu tai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai atitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. Kai tiesiogiai įstatyme nenustatyta, kad nutartis atnaujinti procesą gali būti apskundžiama, tai proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu. Minėta, kad CPK 334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog motyvai dėl teismo nutarčių, kurios neskundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą. Procesinio lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CPK 17 straipsnyje, turi būti taikomas ir vertinant šalių teises skųsti byloje priimtas nutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad motyvai dėl neteisėto ir nepagrįsto proceso atnaujinimo gali būti įtraukiami į apeliacinį ar atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties, priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalies tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nustato, kad procesas byloje atnaujintas neteisėtai, tai gali būti pagrindas byloje priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis atnaujinti procesą, priimta CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nėra naikinama. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines ir teisines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl CPK 368 straipsnyje nustatytų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų taikymo, turi teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą dėl esmės – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Lukošiūnienė ir kt. v. E. Sasnauskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-524/2007).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, galėjo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą termino prašymui atnaujinti procesą laikymosi aspektu ir dėl to priimti naują sprendimą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį.

Teigdama, kad nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatytų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų, kasatorė kasaciniame skunde kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 351 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis), todėl nenagrinėtinas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorės teises pagrįstai siejo su P. V. teisėmis, kurio teisių perėmėja ji yra. Pažymėtina ir tai, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-554-05/01 esančiame informaciniame lape (b. l. 1) įrašyta, kad 2001 m. liepos 17 d. yra išsiųsti sprendimo nuorašai, be kita ko, P. V.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. S. ieškinį nagrinėjamoje byloje padavė siekdama įgyvendinti savo kaip antros eilės įstatyminės įpėdinės paveldėjimo teisę į palikimą (1964 m. CK 573, 587, 588 straipsniai). Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento arba testamentą surašė tik dėl dalies turto, tai palikimo, dėl kurio nesudarytas testamentas, įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, kurie buvo gyvi palikimo atsiradimo metu. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė A. S. yra antros eilės paveldėtoja tiek po K. B., tiek ir po Z. B. mirties, kaip šių vaikaitė. Po Z. B. mirties pirmos eilės įpėdiniui P. B. nepriėmus palikimo, ieškovė įgijo teisę paveldėti Z. B. turtą, išskyrus tą jo dalį (gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Utenos rajone, Trinkūnų kaime), kuris 1995 m. liepos 20 d. testamentu buvo paliktas P. V. Pagal 1964 m. CK 373 straipsnio 1 dalies 3 punktą P. V. yra trečios eilės įpėdinis po Z. B. mirties dėl turto, kuris jam nebuvo paliktas Z. B. testamentu. Pagal 1964 m. CK 373 straipsnio 3 dalį trečios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik tuo atveju, jei nėra antros eilės įpėdinių. Testamentu nepaskirto turto paveldėjimas pagal įstatymą negali būti kvalifikuojamas kaip dalinis turto paveldėjimas. Pažymėtina, kad į tai, kas įgijo materialią teisę paveldėti, turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant nagrinėjamą bylą. Teisė neturi būti taikoma formaliai. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjant su proceso atnaujinimu susijusius klausimus, be kita ko, turi būti taikomi ir teisingumo, protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, materialiąją teisę, juridiškai reikšmingus faktus apie asmenų teisių atsiradimo teisinius pagrindus, palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų išdavimą, teismų procesinių sprendimų turinį bei remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors byloje ir yra padaryta tam tikrų netikslumų bei klaidų, tačiau kasatorės materialiosios teisės nėra pažeistos, konstatuoti tokį teisės pažeidimą, kurį būtų pagrindas ginti proceso atnaujinimo institutu ir tai atitiktų proceso atnaujinimo tikslus, nėra teisinio pagrindo. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 359 straipsnio 3 dalį pagrindas įsiteisėjusiam teismo sprendimui panaikinti yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai, t. y. ne pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, išdėstė priimto sprendimo rezoliucinę dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis iš dalies keistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmosios pastraipos antrąjį sakinį pakeisti ir jį išdėstyti taip: „P. V. teisių perėmėjos V. K. prašymą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendimo panaikinimo atmesti“.

Likusią Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis