`Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-91-879/2023
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00020-2023-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.4.1; 21.11.10
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto G. S. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. 2023 m. liepos 4 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 89-ANR_N-2619-2023 (toliau – Institucijos nutarimas) G. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2023 m. gegužės 3 d., 10.34 val., kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 22 km, vairuodamas transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją, t. y. kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, bei nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, tuo pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.6 ir 140.7 punktų reikalavimus.
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) G. S. skundą atmetė ir 2023 m. liepos 4 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos, teismų praktika.
3.1. Pareiškėjas nurodo, jog, vadovaujantis teismų praktika, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, sietina ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi šios normos taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad norma apskritai netaikytina arba jei taikytina, tai neaišku į kokias aplinkybes atsižvelgiant.
3.2. Pasak Pareiškėjo, iš skundžiamos nutarties turinio nėra matyti, kad apylinkės teismas būtų vertinęs apelianto padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Skunde pažymima, kad G. S. realaus pavojaus niekam nesukėlė – priešpriešiais nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių, lenkiamai transporto priemonei neteko staigiai stabdyti ar keisti judėjimo krypties, apeliantas lenkimo manevro nepradėjo draudžiamoje vietoje, joje atsidūrė tik įpusėjęs lenkimą. Atsižvelgdamas į šias, apelianto įsitikinimu, jo naudai liudijančias aplinkybes bei į tai, kad kelio ženklą, draudžiantį lenkimą, jis pamatė tik lenkimo metu, kadangi iki to momento ženklą užstojo priešais važiavusi stambiagabaritė transporto priemonė - vilkikas, pažymi, kad administracinis nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo.
3.3. Pareiškėjo manymu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta, o jos sukeliamos neigiamos pasekmės, susijusios su galimybe dirbti įprastą darbą bei vykdyti šeimyninius įsipareigojimus, yra neproporcingos jo asmenybei bei padarytos veikos pavojingumui.
3.4. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo G. S. atžvilgiu atmetė nepagrįstai.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau –Utenos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
5. G. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Pareiškėjas jo atžvilgiu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba visai jos neskirti. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad neskirti arba dar labiau sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
7. Prieš atsakant į skundo argumentus dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo pažymėtina, jog pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d., 10.34 val., kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 22 km, važiavusios transporto priemonės vaizdo registratoriumi buvo užfiksuota, kad G. S., vairuodamas transporto priemonę „TOYOTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusią kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje - kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją bei draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
10. Pareiškėjas Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šios nutarties 8 punkte nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
11. Nagrinėjamu atveju, G. S. Institucijos nutarimu paskirtas minimalus - 3 mėnesių ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad individualizuojant G. S. skiriamą nuobaudą atsižvelgta į tai, jog padarytas vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad G. S. už KET pažeidimus baustas 4 kartus, dirbantis, neteistas, į paties G. S. byloje pateiktus duomenis apie darbinę ir šeimyninę padėtį ir būsimus sunkumus vykdant darbinius ir šeimyninius įsipareigojimus, jei būtų paskirtas spec. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes Institucija sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. S. paskyrus minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą ir parinkus minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu yra ištirtos visos ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Beje, Institucijos nutarime pažymėta, kad G. S. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka nepateikė, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pritarė Institucijos padarytoms išvadoms ir papildomai nurodė, kad nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės G. S. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti darbo funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, tačiau net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl paskirtąją administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kurios terminas yra minimalus ir nėra ilgalaikis, pripažinti akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nėra pagrindo.
12. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl G. S. darbinės veiklos, šeiminių aplinkybių teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės (teisės vairuoti būtinybė atliekant darbines funkcijas, poreikis rūpintis šeimos nariais, privačiu transportu pristatant juos į ugdymo, gydymo įstaigas ir pan.) egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jų buvimas nesulaikė G. S. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Pažeidėjas analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl jie nėra ir negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Sutiktina su skundžiamu Institucijos nutarimu, jog G. S., žinodamas, kad jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – yra būtina, turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Taigi, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nemenkina nei jo kaltės, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.
13. Skunde prašoma įvertinti aplinkybes, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nepastebėjus įspėjamojo kelio ženklo. Atsižvelgiant į ANK nuostatas (5, 7, 8, 9 straipsniai), visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. Straipsnio sankcijoje nėra numatytas skirtinos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės diferencijavimas pagal administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formą. Kaltės forma – viena iš administracinį nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančių kriterijų ir nusižengimo pavojingumą lemiančių veiksnių, įvertintinų kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje, siekiant tinkamai individualizuoti skiriamą administracinę nuobaudą. Tačiau konkreti kaltės forma – šiuo atveju Pareiškėjo įvardijama kaip neatsargi nėra pakankamas pagrindas pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
14. Pasak Pareiškėjo, jam įspėjamąjį kelio ženklą užstojo priekyje važiavęs vilkikas, todėl jo nepastebėjo. Tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašo bei įvykio vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad neleistinas lenkimo manevras buvo atliktas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad kelio ruože, kuriuo važiavo transporto priemonė su vaizdo registratoriumi, o pažeidėjo automobilis jai iš paskos, iki vietos, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, gana ilgą atkarpą kelias buvo ženklintas tik ištisine linija, išskyrus tris trumpas punktyrinėmis linijomis žymėtas atkarpas, skirtas įvažiavimui į šalikeles. Prieš ištisinę liniją, kurią kertant pažeidėjas baigė lenkimo manevrą, kelias buvo paženklintas siaura brūkšnine linija, įspėjančia, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, G. S., artėdamas prie lenkiamos transporto priemonės, galimai nepastebėjęs lenkimą draudžiančio kelio ženklo, tačiau neatkreipdamas dėmesio į kelio važiuojamosios dalies ženklinimą (vaizdo įraše matyti, kad lenkimo manevras baigiamas iš priešpriešinio eismo juostos į dešiniąją grįžtant kertant siaurą ištisinę linija, taigi, jis galėjo būti pradėtas kertant žyminčią artėjimą prie ištisinės arba ištisinę liniją) turėjo būti itin neatidus, kas dar labiau didina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, o automobilio vairuotojas privalo būti ypač atidus, kad nekeltų pavojaus kitiems viešojo eismo dalyviams. Skunde Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis pavojingą KET pažeidimą padarė neturėdamas galimybės pamatyti įspėjamąjį kelio ženklą, draudžiantį lenkimą, niekaip nelengvina jo atsakomybės ir nesuteikia pagrindo trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino, kadangi kelio ženklinimas linijomis buvo puikiai matomas ir, būdamas atidus vairuotojas, G. S. privalėjo juo vadovautis, kad nekeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.
15. Nors Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į tai, kad administraciniu nusižengimu realių pasekmių nesukėlė, tačiau ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir Pareiškėjo argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors G. S. nuoširdžiai gailisi ir nebuvo padaryta žala, tačiau šios aplinkybės negali pateisinti jo elgesio, nes savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Aukštesnysis teismas savu ruožtu pažymi, kad kelių ženklinimas nėra pasirenkamas atsitiktinai, jį sąlygoja konkrečių kelio atkarpų ypatumai. Siaura ištisine linija paprastai žymimos kelio atkarpos, kuriose dėl tam tikrų reljefo ypatumų yra prastas matomumas, todėl išvažiuoti į priešingą eismo juostą yra potencialiai pavojinga. Šiuo konkrečiu atveju siaura ištisine linija pažymėta kelio atkarpa prieš staigų kelio vingį į dešinę, t. y., apeliantas KET pažeidimą padarė „akląja zona“ vadinamoje kelio atkarpoje, kurioje neįmanoma matyti iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių, todėl išvažiavimas tokioje vietoje į priešingą eismo juostą yra ypač pavojingas. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad realaus pavojaus niekam nesukėlė – priešpriešiais nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė laikytina laimingu atsitiktinumu, o ne G. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančiu veiksniu.
16. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog ketverių metų laikotarpiu G. S. padarė 4 švelnesnio pobūdžio KET pažeidimus (naudojimasis mobiliojo ryšio priemone vairuojant ir nustatyto greičio viršijimas), už kuriuos buvo skirtos baudos, o nagrinėjamo šiurkštaus KET pažeidimo padarymas rodo jo administracinių nusižengimų sunkėjimą, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog G. S. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė - minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 170 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams yra adekvačios ir proporcingos jo padarytam nusižengimui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
17. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pritaria Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju G. S. nėra pagrindo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą ar visai jos neskirti. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių G. S. nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta nurodant aiškius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos aplinkybės šioje byloje įvertintos neteisingai ar asmuo buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai.
18. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, pareiškėjui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 3 mėnesiams buvo pažeisti.
19. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad G. S. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai ir apylinkės teismui nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu G. S. tenkinti apeliacinį skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą procesinį sprendimą.
20. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, todėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Daina Vaidachavičienė
