Civilinė byla Nr. e2S-581-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01266-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.3.; 3.5.26
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5476-1005/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aistė Mikulėnienė, skolininkė Z. B.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti antstolės Aistės Mikulėnienės (toliau – ir antstolė) 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) išaiškinti, kodėl galiojant tiems patiems įstatymams antstolė Aistė Mikulėnienė reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų iš teismo du vykdomuosius raštus dėl teismo 2001 m. spalio 30 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo 2001 m. lapkričio 9 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, ko anksčiau nereikalavo iš pareiškėjo antstolis Leonas Jankauskas.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. asociacija Lietuvos antstolių rūmai per antstolių informacinę sistemą pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Prašoma išieškoti skola sudaro 15,93 Eur.
Kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo pateiktas: pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. balandžio 9 d. (iš tikrųjų vykdomojo rašto priėmimo diena yra 2001 m. balandžio 20 d.) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 30 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad pagal 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės Z. B. yra priteista išieškoti 5 litus (1,45 Eur) žyminio mokesčio išieškotojo (pareiškėjo) naudai. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. prašyme nurodo tokį skolos dydį: 110,06 Eur + 22,88 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Prašyme taip pat nurodoma, kad teikiami vykdomieji raštai Nr. (duomenys neskelbtini) (79,65 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (1,45 Eur), nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (14,48 Eur), nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (14,48 Eur).
Antstolė 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai, be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą vykdomąjį dokumentą pateikti vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pakartotiniam vykdymui pateikė antstoliui vykdomąjį raštą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvi nutartis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vienu prašymu prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą pagal visus pateiktus dokumentus, nors tai atvejais, kai antstoliui yra pateikiami keli dokumentai, turi būti teikiami atskiri prašymai (pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama tik viena vykdomoji byla).
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalį, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nutartis savaime nėra vykdomasis dokumentas ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, tačiau nutarties pagrindu, esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė antstoliui tik nutartis, o ne nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus. Dėl Visagino miesto apylinkės teismo išduoto 2001 m. balandžio 20 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos pažymėjo, kad jame yra žyma, kad 2002 m. liepos 17 d. vykdomasis raštas grąžintas pareiškėjui, kas reiškia, kad pareiškėjas yra praleidęs penkerių metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti (CPK 606 straipsnio 2 dalis), dėl ko vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas vykdymui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamą antstolės Aistės Mikulėnienės 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neįvertinęs jo pateiktų duomenų bei neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis per antstolių informacinę sistemą asociacijai Lietuvos antstolių rūmams pateikė tik tris dokumentus (2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2001 m. spalio 30 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2001 m. lapkričio 9 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis prie 2023 m. gegužės 19 d. pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė keturis dokumentus: 2001 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (275,00 Lt / 79,65 Eur); 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur); 2001 m. spalio 30 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2001 m. lapkričio 9 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog jis praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti, dėl ko vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas vykdymui. Pareiškėjas paaiškina, kad 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. balandžio 20 d. vykdomuosius raštus (duomenys neskelbtini) jis jau buvo pateikęs antstoliui Leonui Jankauskui, kuris 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) juos grąžino pareiškėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju minėtus vykdomuosius raštus pareiškėjas vykdymui pateikė pakartotinai.
Suinteresuoti asmenys antstolė Aistė Mikulėnienė, skolininkė Z. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio Leono Jankausko 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 3-ąjį puslapį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prie atskirojo skundo pateikti dokumentai, yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir byloje nėra pagrindo manyti, kad pateikdamas minėtus dokumentus pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių dokumentų prijungimas nagrinėjamojoje byloje yra būtinas, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą ypatingąją teisena, galėtų visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kaip tą numato CPK 443 straipsnio 8 dalis. Taigi, pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas išieškotojo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta priimti priverstiniam vykdymui vykdomuosius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto 2023 m. gegužės 29 d. pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asociacija Lietuvos antstolių rūmai per antstolių informacinę sistemą pateikė 2023 m. birželio 7 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Kartu su apelianto 2023 m. gegužės 29 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas 2001 m. balandžio 20 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 30 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nurodydamas, jog jis byloje pateikė tris vykdomuosius dokumentus, kai iš tikrųjų byloje jis juos pateikė keturis, t. y. teismas nepaminėjo, kad jis byloje pateikė ir 2001 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pasisakydamas dėl šio apelianto argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors apeliantas 2023 m. gegužės 29 d. prašyme nurodė, kad prideda vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) (275,00 Lt / 79,65 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur), 2001 m. spalio 30 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. lapkričio 9 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš pateiktų priedų, pareiškėjo minimas 2001 m. vasario 28 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pridėtas. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė šią faktinę aplinkybę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teisėtumą, pažymėjo, kad teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog jis praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Apeliantas paaiškino, kad 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. balandžio 20 d. vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) jis jau buvo pateikęs antstoliui Leonui Jankauskui, kuris 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) juos grąžino pareiškėjui. Apeliantas teigia, kad minėtus vykdomuosius raštus jis vykdymui pateikė pakartotinai.
Apeliacinės instancijos teismas 23 nutarties punkte nurodytiems apelianto argumentams pritaria iš dalies. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apeliantas praleido penkerių metų terminą pateikti 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur) vykdymui, padarė remdamasis vykdomajame rašte esančia žyma apie tai, kad 2002 m. liepos 17 d. vykdomasis raštas grąžintas pareiškėjui, tačiau neturėdamas antstolio Leono Jankausko 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), nes šį patvarkymą apeliantas pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priėmus į bylą antstolio Leono Jankausko 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį įvertinus, sutiktina, kad apeliantas 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur) pateikė nepraleidęs penkerių metų termino, nes vykdomąjį raštą 2023 m. gegužės 29 d. prašymu vykdymui pateikė pakartotinai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgiant į tai, kad iš byloje pateikto antstolio Leono Jankausko 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad apeliantas 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą (pagal piniginio išieškojimo sumą 81,09 Eur manytina, kad vykdymui buvo pateikti 2001 m. vasario 28 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (275,00 Lt / 79,65 Eur) ir 2001 m. balandžio 20 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur) jau buvo pateikęs vykdymui, tačiau antstolis vykdomąjį raštą (nagrinėjamu atveju 2001 m. vasario 28 d. ir 2021 m. balandžio 20 d.) jam grąžino nepavykus išieškoti skolos ir būtinų vykdymo išlaidų.
Dėl 2001 m. vasario 28 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (275,00 Lt / 79,65 Eur) priėmimo (nepriėmimo) priverstiniam vykdymui pagrįstumo (nepagrįstumo) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes, kaip jau aukščiau nutartyje nustatyta, šio vykdomojo rašto, apeliantas vykdymui nebuvo pateikęs.
Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei Aistei Mikulėnienė pateiktos dvi teismo nutartys pačios savaime nėra vykdomieji dokumentai, todėl jis, norėdamas pateikti jas vykdyti, antstolei turėjo pateikti atskirus prašymus tiek dėl vykdomojo rašto, tiek dėl nutarčių vykdymo.
Minėta, kad byloje nustatyta, jog apeliantas pateikė antstolei Aistei Mikulėnienei 2001 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (5,00 Lt / 1,45 Eur), 2001 m. spalio 30 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. lapkričio 9 d. teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyti priimti šiuos dokumentus vykdyti. Antstolė nurodė, kad atsisako priimti minėtus dokumentus vykdyti, kadangi prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Vienoje vykdomojoje byloje yra vykdomas vienas vykdomasis dokumentas. Apeliantas dėl 2023 m. birželio 9 d. patvarkymo 2023 m. birželio 17 d. pateikė skundą. Antstolė 2023 m. birželio 26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jį tenkinti ir perdavė skundą teismui.
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos II skyriaus „Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka“ 4 punkte reglamentuota CPK 650 straipsnio 3 dalies taikymo tvarka. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolių kontorai, turi būti pateikti šie dokumentai: vykdomasis dokumentas (originalas), pasirašytas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitas. Jeigu išieškotojas elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia pakartotinai, kartu su Instrukcijos 5 punkte nurodytu prašymu išieškotojas privalo pateikti antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo jam buvo grąžintas elektroninis vykdomasis dokumentas.
CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai pateikė antstolei vykdomąjį raštą ir dvi nutartis vienu prašymu prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą pagal tris pateiktus vykdomuosius dokumentus. Vykdomasis raštas – tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Kadangi apeliantas antstolei pateikė ne tik vykdomąjį raštą, bet ir dvi teismo nutartis, kurios savaime nėra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, o ne nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, antstolė pagrįstai atsisakė juos priimti ir vykdyti. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas antstolei vykdomąjį raštą ir dvi nutartis, vienu prašymu prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą pagal visus pateiktus dokumentus, turėjo pateikti atskirus prašymus (pagal vieną vykdomajį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla). Pažymėtina, kad tokios pozicijos Panevėžio apygardos teismas laikosi ir ankščiau išnagrinėtose civilinėse bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2023 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-163-755/2023; 2023 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-164-739/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės tinkamai taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
