Civilinė byla Nr. 2S-570-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00983-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.5; 3.5.21.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6689-420/2023, kuria nustatyta skolininkės N. B. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pagal pareiškėjo A. F. G. OÜ, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „J. I.“, suinteresuoti asmenys V. B., antstolis S. O. G., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. F. G. OÜ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei N. B., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. B., priklauso dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, viršijančio Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (toliau – ir MMA).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad N. B. nuosavybės teisėmis priklausanti dalis sutuoktinio V. B. nurodyto turto pagal turto arešto aktą: Nr. (duomenys neskelbtini), yra ½ darbo užmokesčio, mokamą sutuoktiniui V. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)” išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
3. Pirmosios
4. 2023-08-10 išieškotojo atstovė UAB „J. I.” iš antstolio S. O. G. gavo siūlymą, kuriame nurodoma, kad antstolis turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės ir jos sutuoktiniui V. B. priklausantį turtą: darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui V. B., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje, nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
5. Skundžiama
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo V. B. pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
6.1. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, kadangi jis nežino apie sutuoktinės skolas bei dėl ko skolos susidarė. Be to, jis su sutuoktine nuo 2021 m. lapkričio mėnesio kartu negyvena, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, o taip pat yra nusprendę skirtis, šiuo metu procesiniai dokumentai dėl skyrybų yra rengiami advokato.
6.2. Papildomai apeliantas nurodo, kad apie sutuoktinės turimas skolas sužinojo tik antstoliui areštavus jo gaunamą atlyginimą, o sutuoktinė negauna jokių pajamų, todėl yra nesąžininga areštuoti jo gaunamą užmokestį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta skolininkės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. B..
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad jis nežinojo apie sutuoktinės veiksmus, dėl kurių susidarė skolos, kadangi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio negyvena kartu (atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę), taip pat sutuoktiniai ketina nutraukti santuoką, o be to sutuoktinė neturi jokių pajamų, todėl skolos išieškojimas iš jo gaunamo užmokesčio yra nesąžiningas.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio S. O. G. kontoroje vykdomas išieškojimas iš N. B. ir pareiškėjo A. F. G. OÜ naudai. 2023 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio V. B. darbo užmokesčio dalį, viršijančią MMA. 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolis priėmė pasiūlymą išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.
11. Kartu į bylą pateikti duomenys rodo, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkė yra ištekėjusi, santuoka sudaryta 2021 m. rugsėjo 14 d. Skolininkės N. B. sutuoktinis V. B. nuo 2022-10-12 dirba ir gauna darbo užmokestį. Iš byloje esančių duomenų turinio matyti, kad antstolis nurodo, jog, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. liepos 21 d. skolininkei N. B. registruota pašto siunta išsiuntė 2023-07-21 patvarkymą „Dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priedais: Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“ ir patvarkymu, prilyginamu turto arešto aktui, Nr. S(duomenys neskelbtini) „Dėl skolininkės sutuoktinio V. B. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“. Skolininkė N. B. per dvidešimt dienų antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė, dėl ko antstolis priėmė pasiūlymą išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.
12. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pažymėtina tai, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
14. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
15. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas pirmiausia pažymėtina tai, kad faktinis ir nuo sutuoktinių valios nepriklausantis sutuoktinių negyvenimas kartu (apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę) nėra pagrindas pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigą. Taigi tai, kad apeliantas negyvena kartu su sutuoktine, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. po nagrinėjamu atveju aptariamų antstolio veiksmų, susijusių su skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio areštu, atlikimo bei pasiūlymo išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo priėmimo. Taigi šiuo atveju santuoka tarp sutuoktinių ne tik nėra nutraukta, tačiau ir santuokos nutraukimo proceso inicijavimas pradėtas po vykdymo veiksmų atlikimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, atmeta atskirojo skundo argumentus, jog sutuoktiniai pradėjo santuokos nutraukimo procesą, kaip nedarančius įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad byloje nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo.
19. Išdėstytų išvadų nepaneigia ir apelianto argumentai, kad jis nežinojo apie sutuoktinės prisiimtus įsipareigojimus bei susidariusias skolas. Pabrėžtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolio pasiūlymas dėl pasiūlymo išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo, kuriame aptariama ir skolininkės galimybė pateikti bendraturčių susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, buvo išsiųstas ir apeliantui, todėl jis turėjo galimybę kreiptis į skolininkę ir siekti įgyvendinti CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę. Tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Be to, apeliantas antstoliui neteikė jokių duomenų apie tai, jog sutuoktinės prievolė yra asmeninė. Tačiau nepaisant pirmiau išdėstyto, pabrėžtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte.
20. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis nustatė, jog skolininkė N. B. pajamų, piniginių lėšų ir turto, į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aplinkybė dėl galimo prievolės asmeninio pobūdžio nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skolininko turto dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
