Dėl globėjos paskyrimo

Civilinė byla Nr. e2A-498-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00598-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 2.3.9.1; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. S. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-61-758/2023 pagal pareiškėjos O. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens E. S. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globėjo paskyrimo, suinteresuoto asmens J. P. prašymą dėl globėjos paskyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja O. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:

1.1. pripažinti fizinį asmenį E. S. neveiksnia šiose srityse: 1) Turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys. 2) Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimą įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimas; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

1.2. pripažinus E. S. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globą, E. S. globėja bei turto administratore paskiriant pareiškėją.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra suinteresuoto asmens E. S. dukra. E. S. yra garbaus amžiaus, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų nuo 2015 m. balandžio 9 d. yra įrašyta į psichiatro įskaitą. Neįgalumo tarnybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu E. S. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo 2017 metų E. S. sveikata ėmė blogėti, jai yra diagnozuota demencija ir pasireiškia senatvės silpnaprotystės požymiai, laikas nuo laiko dingsta atmintis, ji nesugeba sukoncentruoti dėmesio, yra nesavarankiška ir nesugeba priimti jokių sprendimų, negali savarankiškai nusipirkti maisto ir savęs apsitarnauti, jai yra reikalinga nuolatinės globa ir slauga. Dėl nurodytų aplinkybių E. S. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų esmės.

3. Suinteresuoto asmens E. S., kurią prašoma pripažinti neveiksnia, atstovas advokatas Kęstutis Galvičius su pateiktu pareiškimu nesutiko. Teigė, kad E. S. yra sąmoninga ir veiksni.

4. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, o teismo posėdyje parodė, kad ji yra suinteresuoto asmens E. S. dukra. Nurodė, kad pareiškėjos O. Z. pareiškimas yra nepagrįstas, nes E. S. yra sąmoninga ir veiksni. Teigė, kad O. Z. pareiškimas motyvuojamas tuo, kad neva E. S. yra įrašyta į psichiatro įskaitą, turi neįgalumo pažymėjimą bei jai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymėjo, jog minėtų dokumentų tikrumas jai kelia abejonių, kadangi E. S. buvo nustatytas tik pirmojo lygio specialusis poreikis, kuris buvo terminuotas. Baigiantis terminui O. Z. kreipėsi į ją prašydama nunešti gydytojams pinigus dėl antrinio lygio nustatymo, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Parodė, kad kreipėsi į specialiąsias tarnybas siekiant patikrinti išduotos išvados pagrįstumą. Manė, kad O. Z. siekdama pripažinti E. S. neveiksnia tik siekė disponuoti jos pinigais.

5. Suinteresuotas asmuo J. P. byloje pateikė ir pareiškimą, kuriuo prašė, jeigu E. S. visgi būtų pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, paskirti ją globėja ir turto administratore.

6. Institucija teikianti išvadą byloje – Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktu atsiliepimu neprieštaravo, kad E. S. būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, o nustačius, jog E. S. serga psichine liga, kad ji būtų pripažinta neveiksnia (iš dalies neveiksnia) turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityje bei būtų sprendžiamas klausimas dėl vienos iš jos dukterų paskyrimo globėja bei turto administratore.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjos O. Z. pareiškimą tenkino – pripažino E. S. neveiksnia šiose srityse:

7.1. Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

7.2. Asmeninių neturtinių santykių sritys: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.).

E. S. pripažino iš dalies neveiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

E. S. globėja ir turto administratore paskyrė pareiškėją O. Z.

Suinteresuoto asmens J. P. pareiškimą dėl jos paskyrimo E. S. globėja ir turto administratore atmetė.

Iš suinteresuoto asmens J. P. pareiškėjai O. Z. priteisė 420 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas remdamasis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. rugsėjo 9 d. – spalio 7 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertizės aktas) nustatė, kad E. S. visiškai nesiorientuoja laike, tačiau šiek tiek orientuojasi vietoje. E. S. silpnai atmintyje išsaugo naują informaciją, menki jos kalbiniai ir konstrukciniai gebėjimai, silpni gebėjimai nuoseklia tvarka išpildyti kelias komandas apimančias instrukcijas. E. S. yra įgyta (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu taip pat nustatė, kad E. S. neterminuotai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus (E. S. medicininius dokumentus, apklausęs liudytojus, išklausęs pačią E. S.) konstatavo, kad šių įrodymų visuma kategoriškai patvirtina Ekspertizės akto išvadą, kad E. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Teismas vertindamas pareiškėjos O. Z. ir suinteresuoto asmens J. P. pateiktus prašymus būti paskirtomis E. S. globėjomis ir turto administratorėmis, konstatavo, kad abi E. S. dukterys rūpinasi savo mama, tačiau teismas įvertinęs tai, kad O. Z. yra atsakingesnė, reiklesnė, daugiau užsiima E. S. buitinių poreikių tenkinimu, rūpinasi jos sveikata, teisine jos apsauga, o J. P. užsiima daugiau pramogine E. S. veikla, turiningu jos laisvalaikio praleidimu, skatina jos pažintinę veiklą, padarė išvadą, kad E. S. interesus geriau užtikrins pareiškėja O. Z. ir paskyrė ją E. S. globėja ir turto administratore.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens E. S. atstovas advokatas Kęstutis Galvičius prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. Z. pareiškimą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse byloje nevertino ir neatskleidė juridinio kriterijaus – psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio negalėjimo) suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Mano, kad E. S. gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. P. (toliau – ir apeliantė) prašo:

17.1. panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. Z. pareiškimą atmesti arba

17.2. panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui arba

17.3. panaikinti 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl O. Z. paskyrimo globėja ir turto administratore, priimant šioje dalyje naują sprendimą – E. S. globėja ir turto administratore paskiriant J. P.;

17.4. priteisti iš O. Z. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl E. S. neveiksnumo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai) veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatyto kriterijų ir savo išvadas grindė iš esmės tik rašytiniais įrodymais – teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis. Teigia, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnį, reglamentuojantį asmens pripažinimą neveiksniu tam tikrose srityse taikymą, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) bei proceso teises normas reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismų (toliau – EŽTT) praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas sričių, kuriose E. S. pripažįstama neveiksnia, sąrašą, nemotyvavo ir nepagrindė kaip kiekviena iš šių sričių yra aktuali E. S., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti E. S. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje (savitvarkos įgūdžių srityje) ir neveiksnia perteklinėse turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse priimtas nenustačius juridinio kriterijaus E. S. neveiksnumui nustatyti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. psichikos sutrikimas šiuo metu yra tokio pobūdžio ir masto, dėl kurio jos ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai galimai nebus visiškai apsaugoti nenustačius jai globos, todėl ji pripažintina neveiksnia turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, yra nelogiška ir nepagrįsta, kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai, tiek iš pačios E. S. paaiškinimų, tiek iš pareiškėjos J. P., O. Z., liudytojų E. P., E. P. parodymų matyti, kad ji yra adekvati, geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas, nes teismas nepagrįstai, remdamasis tik teismo psichiatrijos ekspertizių išvadomis, atmetė suinteresuoto asmens J. P., liudytojų parodymus, pačios E. S. paaiškinimus, kad ji: 1) geba dalyvauti ūkinėje veikloje (šiuo metu ji registruota pensininkė); 2) šeimos santykių srityje – skaniai daro valgyti, mezga, siuva, piešia, lanko parodas, skaito eiles, kartu su dukra vyksta į parduotuvę, atsiskaito joje banko kortele, lanko koncertus, perka, eina pasivaikščioti; 3) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje – pati susitvarkė vyro palikimą, pagal jo įgaliojimą tvarkė jo sąskaitą banke, blokavo banko kortelės naudojimą paaiškėjus kitai dukrai O. Z. jos ir vyro I. S. pinigų pasisavinimo faktui, pasikeitė pasą, banko kortelę; 4) sveikatos priežiūros srityje – pati iš dalies susitvarko savo gydymo reikalus, eina, bendrauja su psichologu; 5) pati dalyvavo rinkimuose; 6) savitvarkos įgūdžių srityje – gyvena nuosavame bute, priima svečius, socialinius darbuotojus, dukras.

Apeliantė pripažįsta, kad E. S. yra garbaus amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir jos mąstymas yra sulėtėjęs, tačiau jos mąstymas ir elgesys atitinka jos amžiaus grupei būdingus požymius.

Nurodo ir tai, kad byloje jai kelia abejonę gydytojos J. Z. išduoda pažyma, kurios pagrindu ši gydytoja 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl E. S. neįgalumo lygio nustatymo. Apeliantė, pateikusi savo ir pareiškėjos O. Z. susirašinėjimą elektoriniais laiškais, teigia, kad E. S. neįgalumas buvo nustatytas galimai O. Z. papirkus valstybės tarnautoją (gydytoją J. Z.).

Apeliantė pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu E. S. atlikta teismo ekspertizė yra niekinė, nes ji atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalies (prie teismo ekspertizės akto pridėta vaizdinė medžiaga yra sudedamoji teismo ekspertizės dalis), 7 dalies (teismo eksperto atliekamų tyrimo eigą, sąlygas ir rezultatus fiksuojantys dokumentai saugomi teismo ekspertizės įstaigoje) reikalavimų. Nurodo, kad ekspertinio tyrimo metu buvo naudojama vaizdinė medžiaga, atliekami testai, tačiau šių duomenų prie ekspertizės nėra, nors jie imperatyviai turi būti saugomi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo teismo posėdyje apklausti teismo ekspertus.

Dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas E. S. globėja paskyręs pareiškėją O. Z. ignoravo byloje esančius įrodymus, neigiamai charakterizuojančius O. Z.

Apeliantė tvirtina, jog pareiškėjos O. Z. tikslas šioje byloje yra užvaldyti E. S. pinigines lėšas. Faktą, kad O. Z. nepagrįstai paskirta globėja, įrodo: jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 183, 215 straipsnius; nuo 2017 m. iki 2021 m. iš tėvų I. S. ir E. S. sąskaitų,,Swedbank“, AB pasinaudojant asmens tapatybės indentifikavimo duomenimis išgryntos didelės pinigų sumos; prieš apeliantę E. S. panaudotas smurtas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Nurodė, kad O. Z. privačiame pokalbyje patvirtino, jog ji neketina ilgai rūpintis mama E. S. Tą patvirtina garso ir vaizdo įrašai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino kaip įrodymų. Tvirtina, kad pagal LAT praktiką garso įrašo darymas ginčo teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis teisingai nustatyti gali būti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų asmenų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (LAT 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 41 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 19–36 punktai).

Vertina, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas globėja ne apeliantę, o pareiškėją, tinkamai nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos ir prioritetą nepagrįstai suteikė kito asmens interesams. Nurodo, kad apeliantė yra neteista, yra išankstinėje pensijoje, gyvena netoli motinos, todėl ji ir jos šeimos nariai turi daugiau laiko ir galimybių operatyviam motinos poreikių tenkinimui, nei pareiškėja, kuri yra itin užsiėmusi, dirba daugiabučių namų bendrijoje.

Pareiškėja O. Z. atsiliepimu su suinteresuoto asmens E. S. atstovo advokato apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų teismo psichiatrijos ekspertų išvadą, apklausęs pačią E. S., priėjo pagrįstos išvados, kad E. S. visiškai nesugeba pati savimi pasirūpinti, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, išskyrus elementarų savitvarkos įgūdžių sritį. Abejoti eksperto išvadomis byloje pagrindo nėra.

Pareiškėja atsiliepimu su apeliantės J. P. apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas ar pagrįstai E. S. pripažinta neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tai įrodo J. P. nenuosekli ir prieštaringa pozicija tai neigiant globos ir globėjimo paskyrimo E. S. būtinumą, tai ją pačią prašant paskirti motinos globėja. Nurodo, kad apeliantės J. P. pateikti faktai, liudijantys E. S. veiksnumą (savarankiškas kreipimąsis į banką, vykimas pas notarą, parodų ir koncerų lankymas), iš esmės yra,,pritempti“, išgalvoti, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Nurodo, kad tarp jos ir apeliantės J. P. kyla ginčas dėl to, kuri iš jų turi tapti motinos globėja ir turto administratore, o už ginčo slypi turtinis interesas, nes E. S. gauna senatvės pensiją, turi nekilnojamojo turto. Paaiškino, jog jos ir sesers priešiški santykiai kilo dėl anksčiau jų tėvo joms galimai neteisingai padovanoto ir/ar padalinto turto, dėl ko ypač nepatenkinta apeliantė. Paaiškino, kad jos atžvilgiu ikiteisminius tyrimus (dėl smurto, pinigų pasisavinimo) buvo pradėti nepagrįstai.

Apeliantė J. P. atsiliepimu sutinka su E. S. atstovo advokato pateiktu apeliaciniu skudnu ir nurodė pas pačias aplinkybės kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus Visaginio savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, jog neprieštarauja kad E. S. globėja ir turto administratore būtų paskirta vieną iš jos dukrų, nes jos abi tinnkamai veikia ir atstovauja motinos interesams.

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos pareiškimas pripažinti asmenį neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikrose srityse ir paskirti jam globėją bei turto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: 1) duomenų laikmeną su 2023 m. birželio 11 d. įrašytu pokalbiu tarp pareiškėjos ir E. S., kurio metu ji patvirtina savo sutikimą, kad jos globėja būtų pareiškėja; 2) šio pokalbio tekslus rusų ir lietuvių kalbomis; 3) 2023 m. birželio 9 d. medicininių dokumentų išrašą apie E. S. apsilankymą gydymo įstaigoje ir jai konstatuotas sveikatos problemas, liudijančias globėjo paskyrimo būtinumą.

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais (36 nutarties punktas), vertina, kad prijungimui prie bylos teikiami įrodymai yra pertekliniai, jais iekiama papildyti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra surinka pakankamai duomenų, kurie leidžia teismui įvertinti, ar pagrįstai E. S. buvo pripažinta neveiksnia (ribotai) veiksnia, ar pareiškėjos paskyrimas E. S. globėja bei turto administratore atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teikiami nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami ir nevertinami.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyto, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo (riboto veiksnumo) instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Remiantis EŽTT jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) (10 punktas).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). E. S. pripažinta neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.). E. S. pripažinta iš dalies neveiksnia (ribotai veiksnia) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. S. veiksnumo, 2022 m. liepos 22 d. nutartimi iš VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro išreikalavo jos medicininius duomenis bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskyrė jai teismo psichiatrijos ekspertizę.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2022 m. rugsėjo 9 d. – spalio 7 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados matyti, kad E. S. visiškai nesiorientuoja laike, tačiau šiek tiek orientuojasi vietoje. E. S. silpnai atmintyje išsaugo naują informaciją, yra menki jos kalbiniai ir konstrukciniai gebėjimai, silpni gebėjimai nuoseklia tvarka išpildyti kelias komandas apimančias instrukcijas. E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs E. S. neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sprendime nepagrįstai suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų, tačiau visiškai neatsižvelgė į juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų, t. y. ar dėl savo ligos E. S. geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Apeliantai teigia, kad, nors E. S. yra garbaus amžiaus (jai yra (duomenys neskelbtini)), tačiau ji yra visiškai veiksni, pagal amžių sugeba suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę.

Apeliantė J. P. įrodinėdama, kad E. S. yra veiksni, sugeba suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, pateikė dokumentus apie tai, jog E. S. asmeniškai dalyvavo banke tvarkydama bankinius reikalus, pas notarą tvarkė notarinius reikalus, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, koncertuose, priima korespondenciją, perka maistą, atsiskaito banko kortele ir pan..

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje yra pateikti dokumentai, jog E. S. tvarkė bankinius, notarinius reikalus, dalyvavo kultūriniuose renginiuose, lankėsi parduotuvėse, važinėjosi transporto priemone ir pan., tačiau įvertinusi aplinkybes, prie kurių minėti veiksmai buvo atlikti, ir atsižvelgusi į E. S. medicininiuose dokumentuose aprašytus tyrimus ir diagnozes, Ekspertizės akto duomenis, socialinę paramą teikiančių asmenų paaiškinimus ir šio skyriaus pašymų turinį, nėra pagrindo vertinti, jog E. S. savarankiškai nusprendė dėl minėtų veiksmų atlikimo poreikio ir tikslingumo, pati savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos ir patarimo juos atliko ir įgyvendino suvokdama tikrąją tokių veiksmų esmę ir prasmę. Pažymėtina, kad byloje nurodytose veiklose E. S. dalyvauja daugiausia ne savo, bet apeliantės pastangomis, iniciatyva ir jos padedama.

Nagrinėjamoje byloje nustatant, ar tikrai E. S., nepaisant savo ligos, gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ne tik į Ekspertizės akte konstatuotą išvadą, bet ir į kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus: 2022 m. birželio 7 d. Medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl E. S. specialiųjų poreikių“, Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš minėtų duomenų matyti, jog E. S. nuo 2015 m. balandžio 9 d. yra įrašyta į psichiatro įskaitą, nuo 2022 m. balandžio 6 d. jai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl nuo šios dienos ji gauna dienos socialinės globos paslaugas namuose (20 val. per savaitę). Minėtų duomenų visuma, vertinant juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais, patikimai paneigia kitus apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog E. S. pati perka maistą, atsiskaito banko kortele, aktyviai dalyvauja kitose byloje minimose veiklose, nes tokių veiksmų pagal pateiktus duomenis E. S. be kitų asmenų pagalbos negali atlikti.

Vertindama apeliantės abejones dėl gydytojos J. Z. išduodos pažymos pagrįstumo (nepagrįstumo) ir galimo gydytojos papirkimo teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, jog kreipėsi į specialiąsias tarnybas siekiant patikrinti šios išduotos išvados pagrįstumą, tačiau tokiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl šis argumentas vetinamas kaip nepagrįsta prielaida.

Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo ekspertizės pagrįstumą, teigdama, kad ji yra niekinė, nes atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 7 dalies reikalavimų (prie Ekspertizės akto nėra pateikta užfiksuotų duomenų apie eksperto atliekamų tyrimų eigą, sąlygas ir rezultatus). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo formaliu apeliacinio skudno argumentu nesutinka. Minėto įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nėra nurodyta, kad atliekant visas be išimties ekspertizes tyrimų eiga, sąlygos, rezultatai privalo būti fiksuojami, saugomi ir pridedami prie bylos. Nagriėnjamu atveju iš minėto ekspertizės akto bei jo priedų matyti, kad tiek pareiškėja, tiek apeliantė dalyvavo, kai ekspertizės metu buvo atliekami tyriamieji veiksmai su jų motina, nes jos ją į ekspertizę palydėjo, taigi, ir ekspertizės eigą turėjo galimybę sekti pačios. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija, apeliantės argumentą, jog atlikta ekspertizė yra niekinė, atmeta kaip nepagrįstą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai (LAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje atliktos ekspertizės pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė buvo išreiškusi prašymą teismo posėdžio metu apklausti šią ekspertizę atlikusius ekspertus, tačiau apeliantės teigimu, teismas tokį jos prašymą atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, šio prašymo neatmetė, tačiau šio klausimą išsprendimą pasiūlė išspręsti tik ištyrus byloje esančius įrodymus, o, esant prieštaravimams dėl Ekspertizės akto išvados, tik tada iškviesti į teismo posėdį ekspertus (pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio duomenys). Bylos duomenimis nustatyta, kad toliau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys daugiau neišreiškė prašymo į teismo posėdį iškviesti ekspertus, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, kad visi proceso dalyviai (tame tarpe ir apeliantai) sutiko su Ekspertizė akte padarytomis išvadomis.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl E. S. veiksnumo, įvertino tiek ekspertų išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, apklausė byloje suinteresuotus asmenis, jų atstovus, liudytojus, nagrinėjamoje byloje taikė medicininį ir juridinį kriterijus. Ekspertizės akto pagrindu konstatavęs E. S. psichinės sveikatos sutrikimą, teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose teisinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos ne tik jos, bet ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nepažeidė (LAT 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad, nors Ekspertizės akte buvo rekomenduojama į teismo posėdyje E. S. nekviesti ir neapklausti, nes ji nesupras proceso prasmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į apeliantų prašymus, teismo posėdyje ją vis tik apklausė, o tai tik patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių visapusiškai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Apeliantė J. P. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria neveiksniai (ribotai veiksniai) tam tikrose srityse pripažintai jos motinai E. S. paskirta globėja ir turto administratorė apeliantės sesuo O. Z.

Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (LAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino abiejų asmenų, pretenduojančių tapti globėjais, asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu (ribotai veiksniu) asmeniu. Kaip iš byloje esančių įrodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, abi E. S. dukterys rūpinasi motina, tačiau pirmosios instancijos teismas E. S. globėja ir turto administratore paskyrė pareiškėją O. Z., nes ji yra atsakingesnė, reiklesnė, daugiau ir ilgesnį laiką užsiima motinos buitinių poreikių tenkinimu, rūpinasi jos sveikata, teisines jos apsauga, tuo tarpu apeliantė J. P. daugiau užsiima motinos pramogine veikla, laisvalaikio turiningu praleidimu, skatina pažintinę veiklą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant globėjo bei turto administratoriaus kandidatūrą svarbu atsižvelgti ir į Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kaip išvadą teikiančius institucijos, byloje pateiktą informaciją apie su nagrinėjamu klausimu susijusių asmenų socialinę situaciją. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų matyti, kad abiejų pretendenčių tapti globėjomis materialinės gyvenimo sąlygos, asmeninės, dalykinės ir kitos savybės panašios, kiekviena iš dukrų formalius kriterijus eiti motinos globėjos/administratorės pareigas atitinka, bet į šias pareigas gali būti paskirta tik viena iš jų. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės namuose yra įrengta muzikos studija (atskira patalpa, kurioje vyksta repeticijos), ten dažnai grojama, repetuojama, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad E. S. globa bus tinkamiau vykdoma šias pareigas atliekant apeliantei. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pareiškėja savo namuose įrengė atskirą kambarį motinai, kuriame yra būtini motinos poreikių tenkinimui baldai ir priemonės. Tokie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl globėjo parinkimo kriterijų pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžioji dalis apeliantės argumentų yra susiję su tuo, kad pareiškėja nėra tinkama būti E. S. globėja ir turto administratore, teigiant, kad ji linkusi į smurtą, kad pagrindinis pareiškėjos tikslas yra užvaldyti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtą. Tokiems savo argumentams pagrįsti apeliantė pateikė duomenis, kad pareiškėjos atžvilgiu dėl smurto, pinigų pasisavinimo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vertinant šiuos apeliantus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ikiteisminiai tyrimai dėl tariamo pinigų grobstymo ir galimo apeliantės sužalojimo yra nutraukti neradus jokio nusikaltimo sudėties požymių. Įvertinus tai, kad ikiteisminiai tyrimai pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti tik iškėlus bylą dėl E. S. pripažinimo neveiksnia ir dėl veiksmų, kurie galimai buvo atlikti prieš pakankamai ilgą laiko tarpą iki šios bylos iškėlimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsiliepimo argumentui, kad tokiais veiksmais apeliantė siekė ir pareiškėjos reputacijos sumenkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktus susirašinėjimus, rodančius, kad E. S. nori, jog jos globėja būtų paskirta tai pareiškėja, tai apeliantė, vertina kritiškai ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad E. S. dėl savo psichikos būklės lengvai pasiduoda kito žmogaus įtakai. Tokie įrašuose užfiksuoti E. S. pareiškimai, aktyviai ją kalbinant ir užduodant menamus klausimus tai vienai, tai kitai dukrai, vertinami kaip akivaizdžiai įtakoti suinteresuotų asmenų. Kiti byloje pateikti susirašinėjimai, galimai rodantys, kad pareiškėja neketina rūpintis savo motina, taip pat vertintini kritiškai, nes tarp apeliantės ir pareiškėjos kilę nevienkartiniai ginčai įvairiais klausimais. Teisėjų kolegijos vertinumu, svarbu pabrėžti tai, kad minėti pareiškėjos ir apeliantės konfliktai neįtakota jų motinos interesų, nes pagal visus bylos duomenis E. S. yra tinkamai prižiūrima.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nuogąstavimų, kad pareiškėja gali pasisavinti E. S. turtą, pažymi, kad CK 3.244 straipsnio 1 dalis numato, jog neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį, sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, o pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį, globėjas norėdamas parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotino turtą, visais atvejais reikalingas teismo leidimas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje parinkdamas globėjo ir turto administratoriaus kandidatūrą, išanalizavo ir įvertino tiek pareiškėjos, tiek apeliantės paaiškinimus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui padarius kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, ir tinkamesne globoti E. S. pripažinus ne apeliantę, o pareiškėją, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, globėjos ir turto administratorės pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikrose srityse asmens interesais. Pažymėtina ir tai, kad subjektyvi apeliantės nuomonė, kad ji būtų tinkamesnė neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo sprendimo dalį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendimu paskirtas globėjas ir turto administratorius, esant duomenims, kad jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pagal globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų, kaip tą numato CPK 493 straipsnio 3 dalis, 494 straipsnio 2 dalis.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ar pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), globėjo ir turto administratoriaus paskyrimą, netinkamai aiškino ar pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, taigi sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė 1255,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliantės ir pareiškėjos pozicijas, jų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šioje byloje apeliantės ir pareiškėjos interesai yra priešingi. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, iš apeliantės pareiškėjai priteistinos jos patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Apeliantės apeliacino skundo netenkinus, jos patirtos 1255,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka

Laimantas Misiūnas