Civilinė byla Nr. 3K-3-432/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.5; 30.9.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams A. O., L. R., J. N., K. O., J. S. ir atsakovų A. O., L. R., J. N., K. O., J. S. priešieškinį ieškovei G. D. dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą ir prašė: atidalyti natūra jai priklausančią 1,65 ha žemės sklypo dalį iš bendro 3,30 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagal jos pasiūlytą planą; pripažinti jai nuosavybės teisę į 1,65 ha dydžio žemės sklypą, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 59, 50, 64, 42, 44, 45, 46, 1; pripažinti atsakovams nuosavybės teises į likusią dalį žemės sklypo, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 42, 64, 50, 59, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 5 d. sprendimais jai kartu su J. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą 3,30 ha žemės sklypą, kiekvienai tenkančios dalys sudarė po 1,65 ha. J. O. 1998 m. gruodžio 10 d. mirus, pastarosios turtą paveldėjo vaikai - atsakovai L. R., J. N., K. O., J. S. ir mirusio sūnaus I. O. žmona atsakovė A. O. Ieškovės teigimu, ji nori atsidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau atsakovai, nenurodydami priežasties, nesutinka su jos pasiūlytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planu.
Atsakovai A. O., L. R., J. N., K. O. ir J. S. priešieškiniu prašė atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį pagal identišką atidalijimo planą, tačiau prašė jiems pripažinti nuosavybės teises į tą patį 1,65 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisių pripažinimo reikalauja ir ieškovė, o ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į likusią žemės sklypo dalį. Priešieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 5 d. sprendimais atkūrus jų motinai J. O. kartu su ieškove nuosavybės teises į M. V. žemę, žemės sklypo ribos buvo suformuotos netiksliai ir dalis žemės, kuri buvo atkurta kaip bendroji dalinė nuosavybė, persidengia su atsakovų tėvo J. O. turėta žeme. Anot atsakovų, jų tėvas su motina iki 1970 m. gyveno šiaurinėje ginčo žemės sklypo dalyje buvusiuose pastatuose, kurių pamatai yra išlikę, jie - atsakovai ketina atstatyti buvusią tėvų sodybą, todėl mano, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ši (šiaurinė) sklypo dalis turėtų atitekti būtent jiems.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,30 ha žemės sklypą atidalino natūra pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą-projektą, ieškovei atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė 1,65 ha ploto žemės sklypą, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 59, 50, 64, 42, 44, 45, 46, 1, atsakovams atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė 1,65 ha ploto žemės sklypą, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 42, 64, 50, 59, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42. Teismas nustatė, kad ieškovei G. D. ir J. O. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 5 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į joms tenkantį buvusio savininko M. V. 3,30 ha ploto žemes sklypą (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. 1998 m. gruodžio 10 d. mirus J. O., jos vaikai L. R., J. N., K. O., J. S. ir mirusio sūnaus žmona A. O. paveldėjo J. O. priklausiusias 165/330 dalis ginčo žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai pageidauja, kad žemės sklypas būtų atidalytas pagal jų pasiūlytus planus-projektus, kurie yra identiški, tačiau ginčas tarp šalių vyksta, kuri žemės sklypo dalis pagal pateiktą planą-projektą turi atitekti ieškovei, o kuri dalis - atsakovams. Teismas atmetė liudytojų ir atsakovų parodymus apie žemės naudojimosi tvarką iki nacionalizacijos, nes juos vertino kaip prieštaringus. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas planas-projektas yra racionalus ir patogus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad sklypai po tokio atidalijimo taptų nelygiaverčiais, tokių duomenų nepateikė šalys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas konstatavo, kad formuojant namų valdas šiuose žemės sklypuose kiekviena iš šalių galės tinkamai naudotis jai priskirtu žemės sklypu, turės privažiavimą į šiuos sklypus ir niekieno teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, atstačius nuosavybės teises į M. V. 3,30 ha žemės sklypą, šio sklypo ribos buvo suformuotos netiksliai ir to pasėkoje jo dalis persidengė su atsakovų tėvo J. O. turėta žeme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad teigdami, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 5 d. sprendimais atkūrus nuosavybės teises į M. V. turėtą žemės sklypą ribos buvo suformuotos netiksliai ir dalis žemės, kuri buvo atkurta kaip bendroji nuosavybė su ieškove, persidengia su atsakovų tėvo J. O. turėta žeme, taip pat kad šiaurinė bendro žemės sklypo dalis yra atsakovų tėvo žemė, įsigyta 1936 m. iš B. Č., atsakovai nesutinka su faktais, nustatytais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Kolegija pažymėjo, kad ir ieškovės, ir atsakovų pasiūlytų planų konfigūracijos yra tapačios, ginčo tarp šalių dėl sklypo dalių ribų nėra, taigi laikytina, kad sklypo dalių ribos suformuotos nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorė nurodo, kad ieškovės pateiktas teismui geodezinis planas-pasiūlymas dėl žemės atidalijimo buvo užsakytas ieškovės ir padarytas ieškovės užsakymu, atsakovams nieko apie tai nežinant ir nedalyvaujant (pažeistas CPK 8 straipsnis). Be to, prie ieškinio ieškovė nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Kasatorės teigimu, teismai išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o ieškovės pateiktą geodezinį pasiūlymą-planą nepagrįstai prilygino tokiam projektui. Kasatorės nuomone, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2. Kasatorės teigimu, teismai neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 183 straipsnis).
3. Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad žemės reformos vykdymą kaimo vietovėje tuo metu, kai buvo priimamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 79-4492 dėl nuosavybės teisių į 3,30 ha žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo, reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, kuriuo patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 15 punktas numatė, kad žemėnaudų ribos turi sutapti be kita ko su senomis ežiomis; lygumose dirbamų laukų žemėnaudos turi būti projektuojamos tiesiomis linijomis, todėl projektuojami taisyklingos konfigūracijos sklypai; žemėnaudos turi būti projektuojamos viena greta kitos; privati žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susiekiantį su sodyba.
Atsakovai A. O., L. R., J. N. ir K. O. pareiškimu prisidėjo prie atsakovės J. S. kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. D. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovei G. D. ir J. O. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 5 d. sprendimais Nr. 79-1 1510 ir Nr. 79-1 1509 buvo atkurtos nuosavybes teisės į joms tenkantį buvusio savininko M. V. 3,30 ha ploto žemes sklypą (duomenis neskelbtini), žemę grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po J. O. mirties (1998 m. gruodžio 10 d.) jai priklausiusias 165/330 dalis ginčo žemės sklypo paveldėjo atsakovai. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai pageidauja, kad žemės sklypas būtų atidalytas pagal jų pasiūlytus planus-projektus, kurie yra identiški, tačiau ginčas tarp šalių vyksta, kuri žemės sklypo dalis (šiaurinė ar pietinė) pagal pateiktą planą-projektą turi atitekti ieškovei, o kuri dalis - atsakovams.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas - kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniam skundui keliamus reikalavimus nustato CPK 346, 347 straipsniai. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, o taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalyku yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šioje byloje kasatorės J. S. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus, todėl kasacinio nagrinėjimo dalyku yra tik tie kasatorės J. S. kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.
CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama apie CPK 8 straipsnio pažeidimą, nurodo, kad ieškovės pateiktas teismui geodezinis planas-pasiūlymas dėl žemės atidalijimo buvo užsakytas ieškovės ir padarytas ieškovės užsakymu, atsakovams apie tai nežinant ir nedalyvaujant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 8 straipsnio reikalavimus.
CPK 359 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje numatytus pagrindus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindu yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasatorė J. S. kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovė byloje nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka, o teismai bylą išnagrinėjo be žemės sklypo pertvarkymo projekto ir ieškovės pateiktą geodezinį planą-pasiūlymą nepagrįstai prilyginę tokiam projektui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu kasatorės teiginiu, tačiau sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu yra nustatytas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kasacijos pagrindas, sudarantis CPK 359 straipsnio 3 dalyje nustatytą pagrindą naikinti apskųstus sprendimą ir nutartį. Kasatorė kasaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių, jog tai, kad byloje ieškovė nepateikė atitinkamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, tokios teisiškai reikšmingos CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad byloje abi ginčo šalys pateikė iš esmės analogiškai parengtus planus-pasiūlymus, kurie yra identiški, o ginčas vyko tik dėl to, kuri konkrečiai sklypo dalis turi atitekti kiekvienai iš ginčo šalių.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad teismai turi remtis Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teisės taikymo ir aiškinimo praktika ne a priori, o visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kasatorė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006, nes minėta nutartis nėra įstatymo nustatyta tvarka paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, be to, bylos, kurioje priimta minėta nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, jų ratio decidendi nesutampa.
Teigdama apie tai, kad teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kasatorė kasaciniame skunde remiasi CPK 183 straipsniu, tačiau ši teisės norma įrodymų vertinimo nereglamentuoja, o reglamentuoja įrodymų tyrimą. Argumentų, patvirtinančių CPK 183 straipsnio pažeidimą, kasaciniame skunde nėra nurodyta. Kasacinio skundo teiginiai apie neteisingą byloje surinktų įrodymų įvertinimą grindžiami faktiniais argumentais, jie yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Byloje surinktų įrodymų įvertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijoje. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ar pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus.
Ksacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepripažintini kasacinio nagrinėjimo dalyku, nes juose nėra nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, o ne Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 395.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti apskųstus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis
