Baudžiamoji byla Nr. 1-154-1230/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03477-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.18.3; 1.2.14.5.3.1;

2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,

sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei,

kaltinamajam R. K. (R. K.), jo gynėjui Jan Kučynski,

kaltinamajam R. K. (R. K.), jo gynėjui advokatui Viktor Cilindz,

nukentėjusiesiems E. N., A. K., J. P.,

vertėjai Oksanai Tereščenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. 2013 m. kovo 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. 2013 m. balandžio 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnį, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

3. 2014 m. rugsėjo 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

4. 2015 m. kovo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnį, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams;

5. 2015 m. gegužės 27 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 8 mėnesiams;

6. 2016 m. lapkričio 24 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

7. 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 159 straipsnį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8. 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus regiono apylinkės nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmės – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

9. 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto, taikant BK 63 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje;

10. 2019 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

11. 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuria subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

12. 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

13. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nustatyta galutine 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi be kita ko, pakeista Vilniaus regiono apylinkės 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės paskyrimo ir išdėstyti taip: „Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nustatyta galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams“, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

R. K. (R. K.), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtas 4 mėnesių laisvės apribojimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti;

4) 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (tęsti registravimąsi) Užimtumo tarnyboje bei per šešis mėnesius nuo laivės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai B. U. nusikalstama veika padarytą 600 Eur turtinę žalą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant R. K. per šešis mėnesius nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (tęsti registravimąsi) Užimtumo tarnyboje bei per šešis mėnesius nuo laivės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai B. U. nusikalstama veika padarytą 600 eurų turtinę žalą;

5) 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam (tęsti registravimąsi) Užimtumo tarnyboje arba mokytis (tęsti mokslus), būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar vykimu į gydymo įstaigas, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (pridėta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) ir skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta R. K. nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis R. K.:

1.1. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. sausio 26 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), dėl J. M. (J. M.) asmeninio konflikto su A. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. K., atėjo minėtu adresu, kur tuo metu buvo ir lovoje miegojo nukentėjusysis, bei pradėjo šį mušti, t. y. sudavė gulinčiam lovoje nukentėjusiajam J. M. kairės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį, ne mažiau 5 kartų dešinės kojos keliu į viršutinę kūno dalį bei mediniu kirvio kotu į veido ir galvos sritis 2 kartus, po to, apvertęs kirvį ašmenimis, užsimojo ir grasino nužudyti nukentėjusįjį sakydamas „suka, zarubaju“ („kale, užkaposiu“), tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kai R. K. tuo metu sudavė nukentėjusiajam J. M., gulinčiam lovoje dešinės ir kairės rankos kumščiais ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį, bei kairės kojos keliu suduoda 5 kartus į juosmens sritį, taip bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. dvi muštines žaizdas pakaušyje ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje;

1.2. Smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. liepos 11 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) bute, būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilės neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., t. y. tarp jų kilusio žodinio konflikto metu galva sudavė nukentėjusiajai A. K. (nustatytas 1,80 promilės neblaivumas) į veido sritį padarydamas nosies nubrozdinimą t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis R. K.:

2.1. Mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024 m. sausio 26 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), dėl J. M. asmeninio konflikto su A. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo minėtu adresu, kur tuo metu buvo ir lovoje miegojo nukentėjusysis, bei pradėjo šį mušti, t. y. sudavė gulinčiam lovoje nukentėjusiajam J. M. dešinės ir kairės rankos kumščiais ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį, bei kairės kojos keliu sudavė 5 kartus į juosmens sritį, kai R. K. tuo metu kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. M., gulinčiam lovoje, 2 kartus į galvos sritį, nemažiau 5 kartų dešinės kojos keliu į viršutinę kūno dalį bei mediniu kirvio kotu į veido ir galvos sritis 2 kartus, po to, apvertęs kirvį ašmenimis, užsimojo ir grasino nužudyti nukentėjusįjį sakydamas „suka, zarubaju“ („kale, užkaposiu“), tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kai R. K. tuo metu sudavė nukentėjusiajam J. M., gulinčiam lovoje dešinės ir kairės rankos kumščiais ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį, bei kairės kojos keliu suduoda 5 kartus į juosmens sritį, taip bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. dvi muštines žaizdas pakaušyje ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

2.2. Mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 19 d. apie 18.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. P. bute, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. P. į kairę akį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

2.3. Neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 12 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), gavęs E. N. mobiliojo ryšio telefoną, kurį nukentėjusioji pati metė į jį ginčo metu, ir nukentėjusiajai E. N. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – taip neteisėtai gavęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, žinodamas prisijungimo PIN kodą, nes anksčiau dažnai naudodavosi minėta banko kortele, neteisėtai, savo naudai, panaudodamas E. N. priklausančią banko mokėjimo kortelę, iš nukentėjusiajai priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 13 d. 08.31 val., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko terminale neteisėtai išgrynino 470 Eur grynųjų pinigų, taip neteisėtai apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiajai E. N. priklausančius 470 Eur pinigų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad buvo išvažiavęs, tuo metu J. M. kabinėjosi prie jo (R. K.) tuometinės sugyventinės A. K., todėl norėjo su juo išsiaiškinti. Nuėjęs pas J. P., kur J. M. gėrė, J. M. rado miegantį ir pradėjo jį mušti. Neskaičiavo, kiek kartų jam sudavė, daugiau nei porą kartų sudavė kirvio kotu į galvą, porą kartų keliu, gal ir daugiau. Dėl 2024 m. liepos 11 d. įvykio paaiškino, kad susipyko su A. K., neprisimena dėl ko. Konflikto metu delnu vieną kartą jai sudavė. Neatsimena, ar tada buvo blaivus. Žino, kad A. K. dėl to jam pretenzijų neturi. 2024 m. gegužės 19 d. J. P. sudaužė jam į galvą butelį, todėl iš pykčio trenkė jai metaline kėdės koja.

4. Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 26 d. pradėjo gerti su dviem vyrais prie parduotuvės. J. M. paskambino ir grasino vaikams. Po to nuėjo namo (R. K.), atėjo brolis, kuris buvo truputį išgėręs, pasakė, jam kad J. M. paskambino ir pradėjo grasinti R. K. vaikui. Prisigėręs kartu su broliu R. K. nuėjo pas kaimynus, pabeldė į duris, atidarė. Užėję paklausė, kur tas vyras, kuris grasino vaikams, jiems parodė. Jie užbėgo į kambarį ir sumušė jį, pats porą kartų sudavė jam į galvą, smūgiavo į galvą ir į šonus, sudavė ne daugiau nei 20 kartų. Tuomet J. P. norėjo iš kirvio jam (R. K.) į nugarą suduoti, bet R. K. pamatė, atėmė iš jos kirvį ir sudavė jai to kirvio kotu pora kartų per galvą. Dėl to labai gailisi.

5. Kaltinamasis R. K. dėl 2024 m. gegužės 19 d. įvykio nepripažįsta savo kaltės. Tą dieną R. K. su A. K. buvo išvažiavęs į kitą kaimą, jis (R. K.) buvo su vaiku. Buvo atėjusi J. su sūnumi R., baladojosi į duris, bet jų neįleido, nes jie buvo girti, pradėjo grasinti. Paskambino broliui R., paaiškino situaciją. Jis pasakė palaukti. Kai jis grįžo, kartu nuėjo pas juos. Kai užėjo į butą, R. P., J. P. ir J. M. sėdėjo virtuvėje, vartojo alkoholį, su broliu prisėdo prie jų, viskas buvo gerai, pradėjo šnekėti, kodėl jie ateina ir grasina. J. pasiėmė peilį ir laikė prie stalo, tada pradėjo šokinėti ir gavo. Tuomet R. P. pradėjo šnekėti nesąmones, tada jam vieną kartą sudavė ir šis nukrito, bet jis pretenzijų neturi. J. P. turėjo rankose peilį, sakė, kad išžudys jų šeimą. J. P. paėmė degtinės butelį, norėjo jam (R. K.) pataikyti į galvą, bet R. K. jį atstūmė ir ji pataikė R. ir tuomet R. pripažįsta, kad sudavė jai metaline kėdės koja į šoną. Yra 2024 m. rugpjūčio 29 d. brolio R. K. parodymai, kad J. P. sudaužė jam į galvą butelį, o jis (R. K.) sudavė metaline kėdės koja J. ir pataikė į šoną. J. P. dėl peiliuko prirašė. Kišenėje neturėjo jokio peiliuko. Brolis pats prisipažįsta, kad jam buvo sudaužytas į galvą butelis. Nesudavė jai nei į akį, nei peiliuku, neatliko jos atžvilgiu jokių veiksmų.

6. Kaltinamasis R. K. dėl 2024 m. birželio 12 d. įvykio kaltę pripažįsta visiškai. Labai apgailestauja, nori atlyginti žalą. Paaiškino, kad E. N. buvo kažkur išvažiavus, kai ji grįžo, parašė jai, ji atvažiavo. Iš pradžių viskas buvo normaliai. Po to E. N. norėjo eiti namo, pradėjo jos prašyti neišeiti. Ji išlipo, jis paskui. Prasidėjo tas balaganas, skandalas. Ji metė telefoną jam į veidą, jis pakėlė, o ji nubėgo namo. Iš pat ryto ji paskambino, atrodo, iš mamos J. A. numerio ir norėjo susitarti dėl to telefono. Buvo prisigėręs ir nežino, kas šovė į galvą padaryti tokį dalyką. Labai dėl to gailisi.

7. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. N. parodė, kad viskas įvyko taip, kaip parašyta pareiškime. Kai išsiskyrė su R. K., jis ją persekiojo. Ji išvyko į (duomenys neskelbtini) užsidirbti. Kai grįžo atostogų, jis vėl jos ieškojo. Sutiko susitikti pasikalbėti. Kai susitiko, jis buvo išgėręs. Iš pradžių viskas buvo normaliai, kalbėjosi, važinėjo po miestą. Po to jis pasiūlė važiuoti į kaimą, ji pasakė, kad niekur su juo nevažiuos. Jis pradėjo ją laikyti jėga, ji norėjo skambinti į policiją, bet jis pasakė neskambinti, nes atims telefoną. Po to jo draugas paleido ją iš automobilio, ji išlipo, R. ėjo paskui. Jam pasakė atsikabinti, bet jis vis tiek ėjo paskui. Metė į jį telefoną, kad jis neitų paskui, jis pakėlė telefoną, o ji nuėjo namo. Ryte parašė jam, kad atneštų telefoną. Jis atėjo, atnešė telefoną, norėjo pasikalbėti. Pasakė jam, kad nenori bendrauti. Jis nenorėjo atiduoti telefono, todėl mama iškvietė policiją. Kai R. išgirdo, kad mama kviečia policiją, padėjo telefoną ir pabėgo. Kai atvažiavo policija, paaiškino, kas nutiko. Pareigūnai pasakė, kad jei situacija pasikartos, rašyti pareiškimą policijai. Kai policija išvažiavo, ji paėmė telefoną ir pamatė, kad jo dėkliuke nėra banko kortelės. Prisijungė prie banko sąskaitos ir pamatė, kad išgryninta 470 Eur. Parašė R. ir liepė grąžinti pinigus. Jis vis sakė „vėliau, vėliau“, bet pinigų taip ir nesulaukė. Vėliau, jis atidavė kortelę, bet pinigų neatidavė. Buvo tartasi, kad jis grąžins pinigus, laukė mėnesį, bet pinigų taip ir negrąžino.

8. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad J. P. apie ją skleidė apkalbas. Pas J. buvo sugyventinis, tas kuris dabar guli ligoninėje, jam paskambino (A. K.) paklausti, kas čia per nesąmonės vyksta. Jis pradėjo visokiais žodžiais ją keikti ir padėjo ragelį. Tuomet ji vėl paskambino, jis vėl padarė tą patį. Tai išgirdo R. K. ir kartu su R. nuėjo pas jį, pati nuėjo jiems iš paskos. Kai užėjo, tai dar viskas buvo gerai. Su R., J. sūnumi, sėdėjo virtuvėje, kai išgirdo riksmą. O tie mušė J. M., ji užbėgo į priekį. J. norėjo kirviu trenkti R. K., R. atėmė tą kirvį ir trenkė kirvio kotu J. M.. J. P. iškvietė policiją. Apie 2024 metų liepos mėnesio įvykį nieko negali pasakyti, pareiškimo nerašė. Įvykio metu truputį su R. susibarė, pasimušė ir viskas. Nežino, nei kas policiją, nei kas greitąją iškvietė. Neturi jokių pretenzijų nei vienam, nei kitam kaltinamajam. Iš jos parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 16 d. apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. liepos 10 d. dienos metu R. K. nuėjo pas savo draugus į butą (adreso tikslaus nežino) ir ten vartojo alkoholį. Ji namuose, susinervinusi, kad R. K. negrįžta namo, pradėjo pati po truputį vartoti alkoholį ir 2024 m. liepos 11 d. apie 24.00 val. atėjo į butą, kur buvo R. K. ir pradėjo varyti jį namo, R. jos paklausė ir nuėjo kartu namo, bet po kelių minučių vėl nuėjo gerti. Maždaug valandos laikotarpyje, ji dar išgėrė alkoholio ir vėl atėjo į tą butą, kur R. vartojo alkoholį, įniršusi sukėlė žodinį konfliktą. Jiems išėjus į lauką, jie pradėjo dar labiau konfliktuoti, ir dėl savo neblaivumo, tiksliai nieko neprisimena, bet jai rodos, ji R. nenorėjo suduoti, o jis norėjo išvengti konflikto ir norėjo ją sutramdyti, tai dėl to sudavė vieną kartą delnu, kad ji nusiramintų ir eitų pas vaikus. Smūgis nebuvo stiprus, bet po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies viršaus, bet ten tiesiog buvo šašas, kuris, aišku, po smūgio atsilupo ir pradėjo kraujuoti. Ji apie tą šašą buvo pamiršus. Policijos pareigūnų ji nekvietė. Jai jų pagalba reikalinga nebuvo. Pas medikus nesikreipė. Pagal paskirtą užduotį ji irgi niekur nevyko, nes akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Ką policijos pareigūnams atvykusiems aiškino, neprisimena, nes, kaip ir minėjo, buvo neblaivi. R. K. jokių pretenzijų neturi ir neturėjo. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui parodyti neturi (t. 1, b. l. 197-199). Nerašė jokio pareiškimo. Kai buvo pas tyrėją, sakė, kad pretenzijų neturi. Kitą dieną pas ją buvo tyrėja, sakė jai, kad pretenzijų neturi R. R. tik truputį nosį jai užkabino. Nematė, kaip R. mušė J. M.. Dėl 2024 m. gegužės 19 d. konflikto J. P. bute nieko nežino.

9. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. P. parodė, kad vasarą R. K. jai tris kartus sukapojo duris, sudaužė langą akmeniu, už ką, nesuprato. Smurto jos atžvilgiu nevartojo nei vienas, nieko teisme nesakys. 2024 m. gegužės 19 d. jai trenkė su kėde per pečius R. K.. R. K. jos nemušė. Abu kaltinamuosius pažįsta. Toliau apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. jai su krėslu trenkė R. K.. Kaltinamuosius painioja. Atsakydama į klausimus teigė, kad įvykio metu jai buvo sulaužytas vienas šonkaulis, kai R. K. jai sudavė kėde, dėl to į gydymo įstaigą nesikreipė. Tris savaites negalėjo pasilenkti. R. K. atėjo vienas. R. K. jos atžvilgiu smurto nenaudojo, jam pretenzijų neturi. R. K. jai sudavė per galvą, o ji sudaužė jam į galvą butelį. Konflikto metu R. turėjo du peilius, jis juos padėjo virtuvėje ant stalo. Jai peiliu negrasino. Iš jos parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad 2024 m. gegužės 19 d. J. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose kartu su savo sūnumi R. P. staiga į namus įbėgo iš matymo du pažįstami asmenys, tai yra R. K. ir R. K., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje R. K. dešine ranka vieną kartą sudavė jai į kairę akį, nuo suduoto smūgio ji buvo šoko būsenoje, nematė ir nepajautė, kaip R. K., laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės šoną. Jai supratus, kas įvyko, ji matė, kaip R. K. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą jos sūnui R. P. į veido sritį, nuo suduoto smūgio jos sūnus nukrito ant grindų ir prarado sąmonę, taip pat, R. K. jos sūnui su mažu kišeniniu peiliu sužalojo dešinę ranką ir dešinės kojos kelį. Nuo suduoto jai smūgio ir sužaloto peiliu šono ji pajuto didelį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 17-20). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 19 d. nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 47 min., ji su savo sūnumi R. P. buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Bendravimo metu ji buto durų galimai buvo neužrakinusi, staiga išgirdo, kad kažkas įbėgo į butą, nespėjus atsistoti, pastebėjo, kaip į virtuvę įbėgo iš matymo pažįstamas kaimynas R. K. ir iš paskos jam įėjo jo brolis R. K.. Ji iškart pamatė, kaip įbėgo R. K. ir staigia priėjo prie jos stovinčio virtuvėje sūnaus R. P. ir staigiai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą jos sūnui R. P. į veido sritį, nuo suduoto smūgio R. P. nukrito ant grindų ir prarado sąmonę. Jos sūnui gulint ant grindų, tuo tarpu R. K. staigiai pribėgo prie jos ir dešine ranka vieną kartą sudavė jai į veido kairę akį, nuo suduoto smūgio ji buvo šoko būsenoje, nematė ir nesuprato, kaip R. K., laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės pilvo šoną. Tik po poros minučių pastebėjo, kaip R. K. laikė dešinėje rankoje mažą kišeninį peiliuką. Ji pradėjo skambinti į policijai, tai išgirdęs R. K. pasišalino iš buto. Po gero pusvalandžio nuo grindų atsikėlė jos sūnus, kuris nuo smūgio buvo praradęs sąmonę, ji pastebėjo, kad pas sūnui R. P. sužalota dešinės rankos alkūnė ir dešinės kojos kelis, galimai jam sužalojimus padarė R. K., rankoje laikydamas peilį. Kai R. K. prieš ją ir jos sūnų smurtavo, jo brolis R. K. stovėjo buto koridoriuje ir žiūrėjo, bet nieko nedarė. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino ir pasakyti negali. Nuo tokių R. K. veiksmų pajautė didelį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 114-116). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. papildomai apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad R. K. ir R. K. patys atėjo pas ją į butą, kuris buvo neužrakintas, atėjo aiškintis, nes prieš tai ji sudrausmino A. K. vaikus. Jie pradėjo bartis. R. K. sudavė jos sūnui R. P. kumščiu į krūtinę, šis nukrito ir gulėjo ant grindų. Kelį jis, turbūt, nusibrozdino krisdamas, to tiksliai pasakyti negali. Tuomet, R. K. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę akį. Dėl to jai skaudėjo. Ji pasakė R. K., kad jis atsisėstų ir nusiramintų, nes jis pirmas jai papuolė po ranka. Tačiau jis dantimis išgraužė medinio stalo koją. Tuomet ji jam sudavė stikliniu buteliu per galvą. Šis iškarto pabėgo, o R. K. liko. R. K., laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės pilvo šoną. Jai labai skaudėjo. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nuo GMP atsisakė. Civilinio ieškinio byloje neteiks (t. 1, b. l. 123-125). Pagarsinus jos parodymus nukentėjusioji nurodė, kad viskas buvo taip, kaip užrašyta parodymuose. Peilis buvo.

10. Teisiamajame liudytojas R. P. parodė, kad praeitais metais, tiksliai laiko neprisimena, atidarė duris, įbėgo kaltinamieji, sudaužė galvą J. M.. Įvykio nematė, nes nuėjo į virtuvę, o atėjęs pamatė, kad J. M. kraujuotas, kartu su juo nuvažiavo į ligoninę, kur šiam susiuvo galvą. Šio įvykio metu buvo neblaivus. Neprisimena, kad kuris nors iš kaltinamųjų smurtautų jo ar mamos (J. P.) atžvilgiu. Peilio nematė. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. namie vartojo alkoholį su mama J. P., buvo išėjęs į lauką parūkyti. Lauke pamatė, kad eina R. K., su juo užsikabino žodžiais. Parūkęs nuėjo namo, atsigulė miegoti. Po to, išgirdo, kaip kažkas vyksta namuose. Atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad jo motina J. P. „kariauja“ su R. K., tiksliau papasakoti negali, nes buvo stipriai išgėręs ir nieko tiksliau neatsimena. Jis nuėjo ginti mamos ir K. kažkokiu būdu jam sužalojo kelį. Daugiau nieko neatsimena. Iškarto jokio fizinio skausmo nepatyrė, po to, jau kažkiek pajuto, kai išsiblaivė. Dėl mamos sužalojimų nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena (t. 1, b. l. 127-129). Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jo parodymai teisingi, neatsimena įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus.

11. Be kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamųjų kaltę, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklaustas R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl jam parodyto vaizdo įrašo, kad sudavė vyrui, kuris guli lovoje, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. sausio 26 d., per pietus, pradėjo vartoti alkoholį su dar dviem nepažįstamais vyrais, vienas iš jų buvo tas, kurį jis vėliau sumušė. Po to, atvažiavo brolis R. K. ir jie nuėjo pas jį namo. Namie R. ir A. jam papasakojo, kad ryte A. skambino kaimynai ir grasino bei apvardžiavo A., grasino vaikams, atėję prie A. namų beldė į duris. Beldė į duris jam nepažįstamas vyras ir kažkieno sūnus (ar jo, ar jo sugyventinės, tiksliai nežino). Jie su R. nuėjo pas kaimynus aiškintis. Pabeldė į duris ir šie atidarė duris. Namie buvo moteris, jos sūnus ir vyras. Iš karto kalbėjo, paklausė, kodėl taip, kodėl grasina. Moteris atsakė, kad šiaip sau, kad ji taip nori, ji buvo girta. Po to, ji pasakė, kur yra vyras. Vyras buvo miegamajame, lovoje. Jie pradėjo šį mušti. Kiek kartų jis sudavė rankų kumščiais, tiksliai neprisimena, neskaičiavo, bet gali būti ne mažiau 20. Taip pat, kelis kartus sudavė kojos keliu. Viską filmavo tos moters, kurios butas, sūnus. R. irgi sudavė tam vyrui smūgius. Po to, moteris paėmė kirvį iš už lovos ir norėjo suduoti tuo kirviu iš nugaros ar jam, ar R., tačiau R. spėjo atimti iš kirvį, tuomet sudavė kirvio kotu tam vyrui kelis kartus, po to, užsimojo kirvio ašmenimis ir grasino užmušti. Tada, A. atbėgo ir pradėjo juos visus skirstyti, taip viskas ir pasibaigė (t. 2, b. l. 48-50).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 20 d. apklaustas R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. gegužės 19 d. buvo namie pas brolį R. K.. Apie 17-18 val. jiems paskambino kaimynai, t. y. J. P. ir pakvietė ateiti išgerti. Jie nuėjo, pradėjo vartoti alkoholį. Buvo jis, brolis, J., jos sūnus R. P. ir dar kažkoks nepažįstamas vyras. Išgertuvių metu R. pradėjo jiems grasinti, kad papjaus jų visą šeimą dėl praeito įvykio, kai jie sumušė J. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo ir J. rankose laikė virtuvinį peilį. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais, o J., laikydama peilį rankoje, taip pat grasino, kad juos papjaus. R. pradėjo šokti muštis, tuomet jis šiam vieną kartą kumščiu sudavė į ranką ir šis nukrito. Iš karto po to J. R. sudaužė butelį degtinės į galvą. Tada R. kėdute sudavė du kartus J., tačiau į kurią vietą, jis nežino, nes stovėjo į juos nugara. Po to, jie nuėjo namo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes J. jis nemušė, o R. sudavė tik vieną kartą per ranką arčiau peties (t. 2, b. l. 63-66).

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 7 d. apklaustas R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl epizodo su J. M. savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl šio epizodo davęs parodymus ir papildymų prie ankstesnių parodymų neturi. Dėl epizodo su J. P. savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis nieko nesužalojo ir jokio peiliuko neturėjo. Dėl šio epizodo davęs parodymus, juos patvirtina visiškai ir papildymų neturi. Dėl epizodo su E. N. savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 76-77).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklaustas R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. sausio 26 d. grįžo namo, po pietų, A. K. jam pasakė, kad skambino kaimynai, t. y. kaimynės J. (J.) sugyventinis ir sūnus. Jie norėjo aiškintis su ja, nes kažkada jis buvo sumušęs kaimynės sūnų, kurio vardo nežino. Tuomet, jie buvo atėję ir pradėjo baladoti į jo namo duris, išgąsdino vaikus. Buvo atėję kaimynės J. sugyventinis ir jos sūnus. Pas jį namie buvo brolis R., kuris buvo išgėręs. Jie su R. nuėjo pas kaimynus aiškintis. Kai atėjo, pabeldė į duris. Šie patys atidarė duris. Kai jis užėjo, tai paklausė, kur jos sugyventinis. Iš pradžių J. pasakė, kad jo nėra. Tuomet, jis paklausė jos sūnaus, šis parodė į kambario duris. Kai su R. užėjo į kambarį, ten buvo vyras, kuris gulėjo lovoje. Jis kelis kartus sudavė šiam kumščiu, po to, kelis kartus kojos keliu, po to, J. griebė kirvį ir norėjo jam suduoti tuo kirviu, bet jis pastebėjo tai ir atėmė iš jos kirvį. Kai atėmė kirvį, tai to kirvio kotu sudavė du kartus gulinčiam lovoje vyrui, tačiau pataikė per galvą tik vieną kartą, o kitą kartą į lovą. Po to, apvertė kirvį ir užsimojo ašmenimis, pagrasino, kad užkapos. Aišku, kad to daryti neketino, norėjo pagrasinti. Tada, A. atbėgo ir pradėjo juos visus skirstyti, taip viskas ir pasibaigė (t. 2, b. l. 99-101).

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklaustas R. K. parodė, kad 2024 m. liepos 10 d. dienos metu nuėjo (duomenys neskelbtini), ten gyvena T., pavardės nežino, kur su draugais vartojo alkoholį. Sugyventinė A., žinojo, kad jis išėjo pas draugus gerti. 2024 m. liepos 11 d. apie 24.00 val. A. atėjo į nurodytą butą, pati buvo neblaivi, pradėjo jį vytį namo, tada nuėjo kartu namo, bet ją palikęs, vėl nuėjo gerti. Po valandos A. vėl atėjo, sukėlė konfliktą, jie išėjo į kiemą, jis dar norėjo eiti degtinės. A. pradėjo vėl konfliktuoti, jis neišsilaikė ir sudavė jai vieną kartą antausį, kad ji nusiramintų eitų namo. Sudavė ne su galva, o su ranka. Dėl savo poelgio gailisi (t. 2, b. l. 119-121).

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas R. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. sausio 26 d. grįžo namo, po pietų, A. jam pasakė, kad skambino kaimynai, t. y. kaimynės J. (J.) sugyventinis ir sūnus. Šie norėjo aiškintis su juo, nes kažkada jis buvo sumušęs kaimynės sūnų, kurio vardo nežino. Tuomet, šie buvo atėję ir pradėjo baladoti į namo duris, išgąsdino vaikus. Buvo atėję kaimynės J. sugyventinis ir jos sūnus. Pas jį namie buvo brolis R., kuris buvo išgėręs. Jis su R. nuėjo pas kaimynus aiškintis. Kai atėjo, pabeldė į duris. Šie patys atidarė duris. Kai jis užėjo, tai paklausė, kur jos sugyventinis. Iš pradžių J. pasakė, kad jo nėra. Tuomet, jis paklausė jos sūnaus, o šis parodė į kambario duris. Kai su R. užėjo į kambarį, ten buvo vyras, kuris gulėjo lovoje. Jis kelis kartus sudavė šiam kumščiu, po to kelis kartus kojos keliu, po to, J. griebė kirvį ir norėjo jam suduoti tuo kirviu, bet jis pastebėjo tai ir atėmė iš jos kirvį. Kai atėmė kirvį, tai to kirvio kotu sudavė du kartus gulinčiam lovoje vyrui, tačiau pataikė į galvą tik vieną kartą, o kitą kartą į lovą. Po to, apvertė kirvį ir užsimojo ašmenimis, pagrasino, kad užkapos. Aišku, kad to daryti neketino, norėjo pagrasinti. Tada, A. atbėgo ir pradėjo juos visus skirstyti, taip viskas ir pasibaigė. Dėl A. K. gali pasakyti, kad 2024 m. liepos 10 d. dienos metu jis nuėjo (duomenys neskelbtini), ten gyvena T., pavardės nežino, kur su draugais vartojo alkoholį. 2024 m. liepos 11 d. apie 24.00 val., A. atėjo į nurodytą butą, pati buvo neblaivi, pradėjo jį vytį namo, tada nuėjo kartu namo, bet ją palikęs, vėl nuėjo gerti. Po valandos A. vėl atėjo, sukėlė konfliktą, jie išėjo į kiemą, jis dar norėjo eiti degtinės. A. pradėjo vėl konfliktuoti, jis neišsilaikė ir sudavė jai vieną kartą kažkur į veido sritį, kad ji nusiramintų eitų namo pas vaikus. Policiją jis pats kvietė, bet kiek anksčiau, kad ji girta, neprižiūri vaikų, po to ir ji iškvietė policiją, kai jai sudavė. Sudavė A. vieną kartą galimai galva į veido sritį. Dėl savo poelgio gailisi. 2024 m. gegužės 19 d. apie 17-18 val. jis su R. nuėjo pas J. P.. Jis pats alkoholio nevartojo, ar kiti vartojo, neatsimena. Nuėjo pas kaimynus, nes kaimynės J. sūnus pravardžiuoja jo sugyventinės nepilnamečius vaikus įvairiais necenzūriniais žodžiais. Buvo jis, brolis, J., jos sūnus R. P. ir dar kažkoks nepažįstamas vyras. Tas vyras visą laiką girtas miegojo. R. aiškinosi su R., o jis tiesiog ten buvo. R. jiems taip pat grasino, kad papjaus jų visą šeimą. Jis visą laiką stovėjo šalia durų. R. ir R. ginčo metu J. griebė kirvį ir norėjo suduoti R., jis atėmė iš jos kirvį ir numetė jį į koridorių. Tuomet J. griebė butelį su degtine nuo stalo ir norėjo suduoti R., jis atstūmė R. ir J. sudavė jam (R. K.) per galvą tuo buteliu pilnu degtinės. Jam skaudėjo galvą, stiklai liko galvoje, o akis užpylė degtinė ir labai griaužė akis. Jis paėmė taburetę, kuri stovėjo virtuvėje ir užsimojęs sudavė J., pataikė į šoną. Sudavė vieną kartą. Taburetė buvo medinė su metalinėmis kojomis. Ar R. kažkam sudavė, nematė toje visoje sumaištyje ir neprisimena. Jis gynė savo brolį R. (t. 2, b. l. 132-134).

Dėl nusikalstamos veikos J. M. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis)

18. 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), miegamajame broliai R. ir R. K. be priežasties sumušė gulintį lovoje J. M.. Iš tyrimo medžiagoje gauto vaizdo garso įrašo matyti, kad R. K. paėmęs kirvį juo užsimoja virš nukentėjusiojo J. M. galvos ir grasina šį nužudyti (t. 1, b. l. 23).

19. 2024 m. sausio 27 d. J. M. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), jį miegantį sumušė, kaip vėliau sužinojo, R. K. ir R. K.. Jis patyrė fizinį skausmą. Buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Jam sužalota galva, kairės rankos plaštaka, žandikaulis, kairės pusės šonas (t. 1, b. l. 11-13).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 27 d. apklaustas nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. buvo pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini), J. P. svečiuose, vartojo truputį alkoholio. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, nusprendė nueiti miegoti. Namuose dar buvo draugės sūnus R. P. (R. P.). Miegodamas lovoje, pajuto stiprius smūgius. Nuo jų prabudo. Spėjo tik rankomis uždengti veidą. Nuo smūgių prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, namuose skriaudikų jau nebuvo. Jam buvo iškviesta GMP brigada. Nuo galvos galinės dalies tekėjo kraujas, jį stipriai pykino, svaigo galva. J. P. pasakė, kad jį sumušė R. K. ir R. K.. Atvykusi GMP jam suteikė pagalbą ir pristatė į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-73).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 27 d. apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. buvo su draugu J. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo truputį alkoholio. Namuose buvo sūnus R. P.. Jai paskambino kaimynė A. K., apie ką kalbėjo, neatsimena. Šalia sėdėjęs J. M. pasakė garsiai necenzūriniais žodžiais „pašli ich nachui“, po to, jis padėjo ragelį. Vakare, apie 19.20 val., J. M. nusprendė nueiti miegoti. Po kažkiek laiko į duris pasibeldė A. K., duris atidarė jos sūnus. Jai užėjus į butą, ji iš karto nuvedė jos sūnų į virtuvę. Iš paskos įsiveržė R. K., R. K. ir A. K. dukra K. Broliai K. iškarto nubėgo į miegamąjį ir ten pradėjo rankomis ir kojomis mušti jos miegantį draugą J. M.. Jie sudavė jam labai daug smūgių į įvairias kūno vietas. Ji paėmė į rankas kambaryje esantį kirvį, kurį jai iš rankų išrovė R. K., ir kirvio kotu sudavė J. M. per galvą. Dar rėkdamas „tuoj tave nužudysiu“ norėjo suduoti kirvio metaline galva J. M. per galvą, tačiau jį nustūmė nuo J. M. į kambarį atėjusi muštynių metu A. K.. Pamatę, kad J. M. stipriai kraujuoja, jie visi pasišalino iš jos namų. A. K. dukra stovėjo su telefonu rankose koridoriuje. J. M. iškvietė GMP. Atvykusi GMP suteikė pagalbą ir pristatė į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-81).

22. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. papildomai apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. kalbėjo telefonu su A. K., kuri jai paskambino ir prašė paskolinti puodą. J. M. girdėjo jų pokalbį ir pasakė jai necenzūrinius žodžius ir jie, matyt, tai išgirdo. Apie 19.20 val. į jų butą pasibeldė A. K. ir pasakė, kad ji viena. Jos sūnus R. P. atidarė jai duris. A. K. įėjo pirma, o paskui ją įsiveržė R. K. ir R. K.. Jie pradėjo aiškintis, kodėl ji, neva, įžeidė A. K. ir pradėjo iškarto mušti J. M., kuris tuo metu jau miegojo. Taip pat, buvo atėjusi A. dukra K., ji paauglė, gal (duomenys neskelbtini) amžiaus, tiksliai nežino. K. visą įvykį filmavo telefonu, nes broliai K. jai pasakė „tu mus filmuok, kokie mes kruti“. Po to, K. pasidalino tuo įrašu „Facebook“ paskyroje. Įvykio metu buvo paėmusi kirvį, kuris stovėjo prie krosnies, norėjo apginti J. M., tačiau R. atėmė iš jos kirvį ir sudavė kirvio kotu J. M. per galvą (t. 1, b. l. 83-85).

23. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. buvo atvažiavęs jų draugas J. M., visi namie vartojo alkoholį. Motinai paskambino A. K., motina kalbėjo su ja telefonu. Pats to negirdėjo, miegojo kitame kambaryje. Koks tarp jų įvyko pokalbis, negirdėjo, tik iš pasakojimų žino, kad J. M. telefonu „pasiuntė“ A. K.. Išgirdo, kaip A. K. pasakė „Atidarykit duris, tai aš, A.“. Jis, nieko neįtardamas, atidarė duris, tuomet, pirma įėjo A. K., o paskui ją įsiveržė R. K. ir R. K.. A. K. iš karto jį išsivedė į virtuvę ir pasakė, kad jis nelįstų, jie patys išsiaiškins. Broliai K. pradėjo mušti J. M., kuris gulėjo lovoje, miegamajame. Pats to nematė, bet suprato iš riksmų, kuriuos girdėjo. Pasakė A. K., kad eitų apraminti savo sugyventinį. Ji išbėgo iš virtuvės, o kai jis išėjo iš virtuvės, tai R. K. davė jam kirvį ir pasakė, kad paimtų kirvį, kad motina jo neimtų. Jis paėmė tą kirvį ir paslėpė. Kiek sužinojo, tai motina paėmė kirvį, nes norėjo užstoti J., tačiau R. iš jos kirvį atėmė ir sudavė kirvio kotu J. M. per galvą. Kai jis įėjo į kambarį, kuriame buvo J. M., tai pamatė, kad šis guli lovoje ir visur aplinkui kraujas, kraujo buvo daug. J. M. net nespėjo atsistoti iš lovos, kai buvo sumuštas. Kai jis išėjo iš virtuvės, tai visi bėgo iš jų buto. Tuomet jis iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba. J. M. išvežė į Lazdynų ligoninę. Visą šį įvykį telefonu filmavo A. K. dukra K., kuri šiuo įrašu pasidalino Facebook (t. 1, b. l. 79-81).

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. paskambino kaimynė, kurios minėti nenorėtų, ir pasakė, kad J. „ant jos loja“. Ji paskambino J., o ragelį pakėlė J. M. ir pradėjo ją keikti visokiais keiksmažodžiais. Kai pagaliau J. M. davė telefoną J., ši sakė „ko tu nori“ ir pan. Į vakarą, laiko pasakyti negali, pas ją atėjo R. K. ir R. K.. R. buvo blaivus, o R. šiek tiek išgėręs. Ji pasakė R. K., kad kaimynai ją keikė visokiais žodžiais. Jie nuėjo pas kaimynus aiškintis ir dingo. Po kažkiek laiko, ji nuėjo pasižiūrėti, kur jie dingo. Priėjusi prie namo išgirdo riksmus ir įbėgo pas kaimynus namo. Pamatė, kad R. ir R. muša J. Kai ji užėjo pas kaimynus, tai J. gulėjo lovoje. Ji nematė, kaip ir kuo broliai K. muša J., nes kai ji užbėgo namo, tai tik matė, kad R. sudavė J. kirvio kotu. Užbėgo jiems į priekį ir atitraukė juos nuo J. Po to, R. sakė, kad tą kirvį paėmė pati J. ir norėjo jam iš nugaros trenkti kirvio ašmenimis per galvą, tačiau R. laiku atsisuko ir atėmė iš jos tą kirvį bei kirvio kotu sudavė J. Po to, R. kirvio ašmenimis užsimojo į J., tačiau ji pakišo ranką. Nebūtų sudavęs kirviu, tiesiog norėjo pagąsdinti. Jos dukros K. pas J. namuose nebuvo. J. sūnus nesikišo į konfliktą visiškai (t. 1, b. l. 87-89).

25. 2024 m. sausio 26 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo A. Marmyš tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 19.45 val., patruliuojant su vyr. patruliu A. Januškiene iš Vilniaus OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5-10 min. pas pranešėją į namus užėjo vyrai, pradėjo muštis, vyrui sumuštas kruvinas veidas, reikia GMP, mušeikos pasišalino. Nukentėjęs laukia namuose. Atvykus nurodytu adresu, J. M. (neblaivumas 0,90 promilės) paaiškino, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 19 val. 20 min., jam būnant pas draugę (duomenys neskelbtini), J. P., (neblaivumas 1.6 promilių), kažkas jį miegantį sumušė, kas nematė. Namuose dar buvo J. P. sūnus R. P., kuris paaiškino, kad į namus atėję (duomenys neskelbtini) gyventojai A. K., kaip vėliau nustatyta, neblaivi, tikrintis atsisakė, su sugyventiniu R. K., kaip vėliau nustatyta blaivus ir sugyventinio broliu R. K. (neblaivumas 1.82 promilių). Užėjus į miegamąjį, broliai K. be priežasties pradėjo mušti lovoje miegantį J. M., po to, kai sumušė, pasišalino. J. P. patvirtino sūnaus žodžius, papildydama, kad mušė draugą J. M. miegantį lovoje rankomis, o pargriovus ant grindų spardė kojomis. Gindama draugą R. K. keptuve sudavė į nugaros sritį. Po to, jie išėjo. Nuvykus pas A. K. į (duomenys neskelbtini), pastaroji paaiškino, kad 2024 m. sausio 26 d. vakare, pas ją į namus beldėsi kaimynė J. P. su draugu, jo duomenų nežino. Ji buto durų neatidarė, todėl jie (kaimynai) išėjo. Namuose buvo R. K., kuris apie tai pranešė jos sugyventiniui. R. K. paaiškino, kad jam paskambino brolis, kuris pasakė, kad atėję beldėsi į duris, išgąsdino vaikus. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), jis nuėjo pas kaimynę J. P., kur rankomis sumušė jos draugą ir grįžo namo. J. M. GMP su pakaušio muštine žaizda pristatė į (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu broliai K. ir A. K. painiojosi parodymuose (t. 1, b. l. 44).

26. 2024 m. sausio 28 d įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta. Matoma lova, iš kairės pečius, už jo – lova su kruvina patalyne. Prie lovos, ant grindų, prie lango, matoma kruvina pagalvė. Taip pat, ant grindų yra kraujo dėmės (t. 1, b. l. 56-57, 58-60).

27. 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo garso įrašas gautas iš „Facebook“ socialinio tinklo, įkeltas naudotojo „O. J.“ tinklalapyje. Virš vaizdo įrašo yra užrašas: „P. k. i R. k. neliudzi“. Vaizdo garso įraše matoma, kaip vienas vyras (J. M., kaip aišku iš bylos medžiagos) guli lovoje, o kiti du vyrai (R. ir R. K.) jį vienu metu muša rankų kumščiais ir kojų keliais į įvairias kūno vietas. Pagal vaizdo įrašą matoma, kad vienas vyras (R. K.) suduoda gulinčiam vyrui dešinės ir kairės rankos kumščiais ne mažiau 20 kartų (tiksliau suskaičiuoti nėra galimybės) į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, taip pat, šis dešinės kojos keliu laiko prispaudęs vyrą gulintį lovoje, o kairės kojos keliu suduoda vyrui gulinčiam lovoje 5 kartus į juosmens sritį. Kitas vyras (R. K.) suduoda kairės rankos kumščiu J. M., gulinčiam lovoje, 2 kartus į galvos sritį, bei nemažiau 5 kartų dešinės kojos keliu į viršutinę kūno dalį (tiksliau nesimato). Vyras, gulintis lovoje, rankomis dengia galvą ir veidą. Vyrą bando ginti moteris (J. P.). Moteris rėkia, visi vartoja keiksmažodžius. Po to, vienas iš vyrų (R. K.) paima kirvį ir mediniu kotu pradeda mušti gulintį vyrą. Suduoda mediniu kirvio kotu į veido ir galvos sritis 2 kartus. Vienas iš vyrų (R. K.) rėkia rusų kalba „suka, zarubaju!“ (kale, užkaposiu). Tuomet, vaizdo įraše atsiranda kita moteris (A. K.), kuri bando atitraukti abu vyrus nuo gulinčiojo ir rėkia „R., dosc“ („R., gana“). Vyras (R. K.) apverčia kirvį ašmenimis ir užsimoja virš vyro galvos, tačiau moteris jam neleidžia suduoti (t. 1, b. l. 62-64).

28. Pagal 2024 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini): 1. J. M. nustatyti šie sužalojimai: dvi muštinės žaizdos pakaušyje ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. 2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. 3. Muštinės žaizdos pakaušyje ir kairio momens srityje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. 4. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą. 5. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties. 6. Muštinės žaizdos pakaušyje ir kairio momens srityje bei odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje nebūdingi smūgių sudavimui kumščiais, labiau būdinga smūgio sudavimui mediniu kirvio kotu, kaip nurodo nukentėjusysis, arba kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu (t. 1, b. l. 67-68).

29. 2024 m. sausio 26 d. 20.11 val. J. M. nustatytas 0,90 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 69).

30. 2024 m. sausio 26 d. 21.14 val. J. P. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 77).

31. 2024 m. sausio 26 d. 20.31 val. R. K. buvo blaivus (0,00 promilių) (t. 2, b. l. 92).

Dėl nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu (BK 140 straipsniu 2 dalis)

32. 2024 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate 2024 m. liepos 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, dėl to, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), bute R. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas), sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo neblaivią sugyventinę A. K., o būtent, galva vieną kartą sudavė jai į veido sritį bei praskėlė nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atvykus GMP, A. K. į ligoninę vykti atsisakė (t. 1, b. l. 38-40).

33. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 22 d. apklausta liudytoja T. B. parodė, kad 2024 m. liepos 10 d. namuose vartojo alkoholį su drauge. Vėlai vakare, galimai po vidurnakčio, laiko pasakyti negali, atėjo R. K. su savo sugyventine A., o iš paskos atėjo R. K.. Jie tik įėjo ir kažkas tarp jų įvyko koridoriuje. Ji to nematė ir pasakyti negali, kas ten įvyko, jie barėsi. Po to, visi išėjo. Tiksliau nieko neatsimena, nes pati buvo išgėrusi (t. 2, b. l. 8-9).

34. 2024 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-171).

35. 2024 m. liepos 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad matosi A. K. nosies patinimas bei ant nosies matosi kraujo pėdsakai. Daugiau jokių išorinių kūno sužalojimų nesimato (t. 1I, b. l. 172-177).

36. 2024 m. rugpjūčio 28 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. K. nustatytas odos nubrozdinimas nosyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu – buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 184-185).

37. 2024 m. liepos 11 d. 01.44 val. A. K. nustatytas 1,80 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 194).

38. 2024 m. liepos 11 d. 01.47 val. R. K. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 104).

Dėl nusikalstamos veikos J. P. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 1 dalis)

39. Pagal 2024 m. gegužės 19 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. 18.37 min. pranešėja J. P. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog prieš 10-15 min., pažįstamas kaimo gyventojas R. K. (su apykoje) įsiveržė pas pranešėją į butą, trenkė jai ir sūnui į veidą su kumščiu ir pasišalino (1 t., b. l. 94).

40. 2024 m. gegužės 19 d. protokole – pareiškime J. P. nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 47 min, adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose kartu su savo sūnumi R. P. staiga į namus įbėgo iš matymo du pažįstami asmenys, – R. K. ir R. K., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to R. K. dešine ranka vieną kartą sudavė jai į kairę akį, nuo suduoto smūgio buvo šoko būsenoje, nematė ir nepajuto, kaip R. K. laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės šoną. Supratus kas įvyko matė, kad R. K. su dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną kartą jos sūnui R. P. į veido sritį, nuo suduoto smūgio sūnus nukrito ant grindų ir prarado sąmonę, taip pat R. K. jos sūnui su mažu kišeniniu peiliu sužalojo dešinę ranką ir dešinės kojos kelį. Nuo jai suduoto smūgio ir sužaloto su peiliu šono pajuto didelį fizinį skausmą (1 t., b. l. 17-18).

41. 2024 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-102, 103-105).

42. 2024 m. gegužės 20 d. J. P. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad moters veido srityje, tai yra po kaire akimi, matomas patinimas, „mėlynė“, apžiūrint pilvo sritį, iš dešinės pusės matomi du negilūs įdrėskimai, galimai padaryti aštriu daiktu (t. 1, b. l. 106-108, 109-110).

43. 2024 m. gegužės 19 d. 21.58 val. J. P. nustatytas 1,19 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 111).

44. 2024 m. gegužės 19 d. 23.54 val. R. K. nustatytas 1,25 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 53).

Dėl nusikalstamos veikos E. N. atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 4 dalis)

45. 2024 m. birželio 14 d. E. N. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 13 d. R. K. pavogė jos banko kortelę ir išgrynino 470 Eur. Sutiko su juo susitikti pakalbėti vakare, apie 00.00 val., 2024 m. birželio 12 d. Iš pradžių buvo viskas gerai, po to, pradėjo grasint, kad atims telefoną ir nenorėjo išleisti namo. Ji metė telefoną ir pabėgo. R. K. pakėlė ir pasakė, jei norės atsiimt telefoną, ateis pas jį. 2024 m. birželio 13 d. iš ryto 08.00 val., atsikėlusi, paskambino R. K. susitart dėl telefono grąžinimo. R. K. atėjo pas ją namo. Bandė iš pradžių gražiai su juo kalbėtis. Nenorėjo atiduot telefono. Telefono dėkle buvo įdėta jos banko kortelė ir grynųjų pinigų apie 10 Eur. Jos mama J. A. iškvietė policiją, kai jau R. K. padėjo telefoną ir pabėgo. Atvažiavus policijai, jo nebuvo ir ji nepagalvojo patikrinti, ar viskas vietoje ir nieko nesakė. Vėliau patikrino dėklą, nebuvo banko kortelės ir 10 Eur. Prisijungė prie elektroninės bankininkystės. Pinigai jau buvo nuimti, suma 470 Eur. Paskambino R. K., jis prisipažino, kad nuėmė pinigus ir pažadėjo, jog už pusvalandžio atveš, bet taip nieko negrąžino (t. 1, b. l. 28).

46. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. apklausta nukentėjusioji E. N. parodė, kad 2024 m. birželio 12 d., apie 00.00 val. išėjo pasikalbėti su R. K.. Pokalbio metu ji pasakė, kad tarp jų nieko negali būti, tuomet R. K. pradėjo jai grasinti, kad nepaleis namo ir atims telefoną. Tuomet ji, išsigandusi, metė telefoną į R. K. ir pabėgo namo. Kitą dieną iš mamos telefono paskambino R. K. ir pasakė, kad grąžintų jos telefoną. R. K. atėjo vėl prie mamos namų, tačiau telefono nenorėjo grąžinti. Prasidėjo konfliktas, konflikto metu mama J. A., iškvietė policiją. Po išgirsto skambučio R. K. padėjo jos telefoną ir pabėgo. Paėmusi telefoną, pradėjo jį apžiūrinėti ir pastebėjo, kad dėkle gulėjusi 10 Eur (popierinė kupiūra) dingo. Tuomet prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad 2024 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini), iš jos kortelės išgryninta 470 Eur. Paskambino R. K. ir pareikalavo grąžinti pinigus, jis prisipažino ir žadėjo per pusvalandį atvežti pinigus, tačiau taip ir nesulaukė (t. 1, b. l. 150-153).

47. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 30 d. apklausta liudytoja J. A. parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. vėlai vakare, ar naktį, E. N. buvo su R. K. susitikusi kažkur mieste. E. sakė, kad R. iš jos atėmė telefoną, kad jie susipyko. Sekančią dieną, t. y. birželio 13 d., jis iš pat ryto, kažkur po 7 val. ryto, atėjo pas juos. Matė, kad kišenėje R. K. turi E. telefoną. Ji pasakė, kad R. K. atiduotų telefoną dukrai, nes ji nenorėjo išeiti su juo kalbėtis. Kieme pradėjo rėkti ant jo ir praktiškai jėga atėmė iš jo E. telefoną. Ji nuėjo namo ir padėjo telefoną ant stalo virtuvėje, o R. K. nuėjo kalbėtis su E. Pati išėjo į kiemą ir išgirdo, kad E. šaukia. R. jau išeidinėjo iš jų kiemo link vartelių. Ji grįžo namo ir paklausė, kas atsitiko. E. pasakė, kad R. vėl paėmė jos telefoną. Ji nuėjo paskui R. ir reikalavo grąžinti telefoną. Grąžino jį į jų kiemą ir iškvietė policiją, nes R. K. nenorėjo atiduoti telefono. Jis visą laiką kartojo, kad telefoną grąžins tik E. Kai jis išgirdo, kad ji iškvietė policiją, tai padėjo telefoną ant suoliuko kieme ir tyliai pasišalino. Kai ji pirmą kartą atėmė iš jo telefoną, tai matė, kad dėkle dar buvo banko mokėjimo kortelė, o kai jis padėjo telefoną ant suoliuko, tai kortelės jau nebuvo, bet jos tai ne iš karto pastebėjo. Atvažiavo policija, pareigūnai jas įspėjo, kad vengtų R., nes jis gerai žinomas policijai. Kai policija išvažiavo, E. paėmė savo telefoną ir pradėjo jį jungti, nes jis buvo visiškai išjungtas. Kai ji jungė telefoną, pastebėjo, kad nėra jos banko mokėjimo kortelės telefono dėkle. Ji pasakė, kad ši greičiau blokuotų sąskaitą, tačiau jau buvo vėlu, nuo sąskaitos buvo nuimta 470 Eur. E. pradėjo skambinti R. ir reikalauti grąžinti pinigus. R. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau iki šiol jų negrąžino. Vėliau jos pasiūlė R. K., kad jis grąžintų pinigus vėliau. Jis sutiko, tuomet ji su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur R. parašė tokį raštelį, kad grąžins pinigus, tačiau jų negrąžino (t. 1, b. l. 161-163, 164).

48. 2024 m. birželio 25 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Čibiro tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 13 d. iš E. N. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bankomato buvo išgryninta 470 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė R. K. (t. 1, b. l. 147-148).

49. 2024 m. liepos 27 d. kartu su „(duomenys neskelbtini)“, AB raštu pateiktas E. N. sąskaitos išrašas ir mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. birželio 16 d. Iš pateiktų dokumentų matoma, kad 2024 m. birželio 13 d. 8 val. 31 min. 04 sek. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgryninta 470 Eur (t. 1, b. l. 140-142).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl 2024 m. sausio 26 d. veikų kvalifikavimo (nukentėjusysis J. M.)

50. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>).

51. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-639/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-639/2010">2K-639/2010</a>). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142/2007">2K-142/2007</a>, 2K-139-511/2020).

52. Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų R. K. ir R. K. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

53. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad buvo išvažiavęs, tuo metu J. M. kalbinėjosi prie jo tuometinės sugyventinės A. K., todėl norėjo su juo išsiaiškinti, nuėjęs pas J. P., kur J. M. gėrė, J. M. rado miegantį ir pradėjo jį mušti, neskaičiavo, kiek kartų jam sudavė, daugiau nei porą kartų sudavė kirvio kotu į galvą, porą kartų keliu, gal ir daugiau. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino savo kaltę, parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. J. M. paskambino ir grasino vaikams, apie tai jis (R. K.) papasakojo broliui R. K., tuomet jie kartu nuėjo pas kaimynus, pabeldė į duris, atidarė, užėję paklausė, kur tas vyras, kuris grasino vaikams, jiems parodė, tada jie įbėgo į kambarį ir sumušė jį, pats porą kartų sudavė jam į galvą, smūgiavo į galvą ir į šonus, sudavė daugiau nei 20 kartų, tuomet J. P. norėjo kirviu jam (R. K.) į nugarą suduoti, bet R. K. pamatė, atėmė kirvį bei sudavė jai kirvio kotu pora kartų į galvą.

54. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų teisme išreikštu prisipažinimu, tuo labiau, kad jų parodymus ir kaltę dėl pareikšto kaltinimo patvirtina ir kiti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. M. nurodė, jog 2024 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), pas J. P. svečiuose, vartojo alkoholį, paskui nusprendė nueiti miegoti, miegodamas lovoje pajuto stiprius smūgius, nuo kurių prabudo, spėjo tik rankomis uždengti veidą, nuo smūgių prarado sąmonę. Atgavus sąmonę, skriaudikų jau nebuvo, iš galinės galvos dalies bėgo kraujas, jį stipriai pykino, svaigo galva. J. P. pasakė, kad jį sumušė R. K. ir R. K.. Kaltinamųjų bei nukentėjusiojo parodymus partvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. P., R. P. ir A. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. P. parodė, kad kaltinamieji nubėgo į miegamąjį, ten rankomis ir kojomis pradėjo mušti J. M., sudavė jam labai daug smūgių į įvairias kūno vietas, tuomet ji paėmė į rankas kambaryje esantį kirvį, kurį jai iš rankų ištraukė R. K. ir kirvio kotu sudavė J. M. per galvą rėkdamas „tuoj tave nužudysiu“, norėjo suduoti kirvio metaline galva J. M. per galvą. Apklaustas R. P. parodė, kad kaltinamieji pradėjo mušti J. M., kuris gulėjo lovoje, miegamajame. Pats to nematė, bet suprato iš riksmų, kuriuos girdėjo. Pasakė A. K., kad eitų apraminti savo sugyventinį. Ji išbėgo iš virtuvės, o kai jis išėjo iš virtuvės, tai R. K. davė jam kirvį ir pasakė, kad paimtų kirvį, kad motina jo neimtų. Jis paėmė tą kirvį ir paslėpė. Kiek sužinojo, tai motina paėmė kirvį, nes norėjo užstoti J., tačiau R. iš jos kirvį atėmė ir sudavė kirvio kotu J. M. per galvą. Kai jis įėjo į kambarį, kuriame buvo J. M., pamatė, kad šis guli lovoje ir visur aplinkui kraujas, kraujo buvo daug. J. M. net nespėjo atsistoti iš lovos, kai buvo sumuštas. Liudytoja A. K. parodė, kad priėjusi prie J. P. namo išgirdo riksmus ir įbėgo pas kaimynus namo, pamatė, kad R. ir R. muša J. M., kuris gulėjo lovoje, matė, kad R. sudavė J. kirvio kotu, užbėgo jiems į priekį ir atitraukė juos (kaltinamuosius) nuo J. M..

55. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo garso įrašo, gauto iš „Facebook“ socialinio tinklo, įkelto naudotojo „O. J.“ matyti, kaip vienas vyras (J. M.) guli lovoje, o kiti du vyrai (kaltinamieji) jį vienu metu muša rankų kumščiais ir kojų keliais į įvairias kūno vietas, R. K. suduoda gulinčiam vyrui dešinės ir kairės rankos kumščiais ne mažiau 20 kartų (tiksliau suskaičiuoti nėra galimybės) į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, taip pat, šis dešinės kojos keliu laiko prispaudęs vyrą gulintį lovoje, o kairės kojos keliu suduoda vyrui gulinčiam lovoje 5 kartus į juosmens sritį, o R. K. suduoda kairės rankos kumščiu J. M., gulinčiam lovoje, 2 kartus į galvos sritį, bei nemažiau 5 kartų dešinės kojos keliu į viršutinę kūno dalį (tiksliau nesimato). Nukentėjusysis, gulintis lovoje, rankomis dengia galvą ir veidą, jį bando ginti moteris (J. P.).

56. Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir 2024 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matoma lova, iš kairės krosnis, už jos – lova su kruvina patalyne, prie lovos, ant grindų, prie lango, matoma kruvina pagalvė, taip pat, ant grindų yra kraujo dėmės.

57. Nukentėjusiojo, liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodytas aplinkybes patvirtina ir 2024 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. M. nustatyti šie sužalojimai: dvi muštinės žaizdos pakaušyje ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais – bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Muštinės žaizdos pakaušyje ir kairio momens srityje bei odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir užausio srityje nebūdingi smūgių sudavimui kumščiais, labiau būdinga smūgio sudavimui mediniu kirvio kotu, kaip nurodo nukentėjusysis, arba kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu.

58. Minėtais veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

59. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. K. apvertęs kirvį ašmenimis užsimojo ir grasino nužudyti nukentėjusįjį J. M. sakydamas „suka, zarubaju“ („kale, užkaposiu“), tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, gautas iš „Facebook“ socialinio tinklo, įkelto naudotojo „O. J.“ kuriame matyti, kaip R. K. paima kirvį ir mediniu kotu pradeda mušti gulintį vyrą, suduoda mediniu kirvio kotu į veido ir galvos sritis 2 kartus, rėkia rusų kalba „suka, zarubaju!“ (kale, užkaposiu). Tuomet, vaizdo įraše matoma A. K., kuri bando atitraukti abu vyrus nuo gulinčiojo nukentėjusiojo ir rėkia „R., dosc“ („R., gana“), R. K. apverčia kirvį ašmenimis ir užsimoja virš vyro galvos, tačiau moteris jam neleidžia suduoti. Šias aplinkybes patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P., kur parodė, kad ji paėmė kambaryje esantį kirvį, tačiau kirvį jai iš rankų ištraukė R. K. ir kirvio kotu sudavė J. M. per galvą rėkdamas „tuoj tave nužudysiu“ norėjo suduoti kirvio metaline galva J. M. per galvą.

60. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo R. K. elgesys prieš J. M., jo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis darė tyčinį poveikį nukentėjusiojo psichikai, verčiant jį bijoti dėl savo gyvybės. Be to, byloje esantis apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti kraujo dėmės, neleidžia teismui abejoti, kad nukentėjusysis turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad išsakytas grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Gynėjo akcentuota aplinkybė, kad R. K. kirvio ašmenimis nukentėjusiajam neužsimojo, įtakos inkriminuotos veikos kvalifikavimui neturi ir pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas nužudyti ir (ar) sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nepašalina, nes kaltinamasis kirvį nuleido ne pats, bet buvo sulaikytas įvykyje dalyvavusių asmenų.

61. Taigi, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka ir BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

62. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad užsimojęs kirviu prieš nukentėjusįjį ir šaukdamas užkaposiu, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir bauginantį jų poveikį nukentėjusiojo atžvilgiu, sukeldamas nukentėjusiajam J. M. baimę dėl savo gyvybės, ir norėjo taip veikti.

63. Kaltinamajam R. K. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiajam J. M. sukelto fizinio skausmo bei grasinimo nužudyti pasitvirtino visiškai – būtent kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino jį nužudyti. Taigi, kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealiąją sutaptį.

Dėl 2024 m. liepos 11 d. veikos kvalifikavimo (nukentėjusioji A. K.)

64. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – artimam giminaičiui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

65. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

66. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

67. Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltę dėl 2024 m. liepos 11 d. epizodo pripažino visiškai. Kaltinamasis parodė, kad susipyko su A. K., konflikto metu delnu vieną kartą jai sudavė. Tokias pačias aplinkybes ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. K.. Nukentėjusioji parodė, kad R. K. jai konflikto metu užkabino nosį, jam pretenzijų neturi, pareigūnų dėl šio įvykio nekvietė. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 16 d. apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2024 m. liepos 11 d., ji R. norėjo suduoti, o jis norėjo išvengti konflikto ir ją sutramdyti, tai dėl to sudavė vieną kartą delnu, smūgis nebuvo stiprus, bet po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies viršaus, nes ten tiesiog buvo šašas, kuris, aišku, po smūgio atsilupo ir pradėjo kraujuoti. Ji apie tą šašą buvo pamiršus (t. 1, b. l. 197-199). Nerašė pareiškimo. Policijai ir tyrėjai sakė, kad pretenzijų R. neturi, nes jis tik truputį užkabino jai nosį. 2024 m. liepos 11 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu 2024 m. liepos 11 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. K. ant matosi nosies patinimas bei kraujo pėdsakai. Nukentėjusiosios parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad A. K. nustatytas odos nubrozdinimas nosyje, sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu – buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios sužalojimas buvo sukeltas būtent kaltinamojo suduoto smūgio.

68. Taigi, ištyrus pirmiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad R. K. 2024 m. liepos 11 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilės neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., t. y. tarp jų kilusio žodinio konflikto metu galva sudavė nukentėjusiajai A. K. (nustatytas 1,80 promilės neblaivumas) į veido sritį padarydamas nosies nubrozdinimą.

69. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą, sukels fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

70. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai A. K. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, teismas ištaiso šį rašymo apsirikimą, nes iš byloje esančio blaivumo testo matyti, kad 2024 m. liepos 11 d. 01.44 val. A. K. nustatytas 1,80 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 194).

Dėl 2024 m. gegužės 18 d. veikos kvalifikavimo (nukentėjusioji J. P.)

71. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

72. Nagrinėjamu atveju R. K. kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. P. apima dvi aplinkybes, t. y. smūgio sudavimą dešine ranka nukentėjusiajai į kairę akį ir sužalojimą nenustatytu daiktu, panašiu į kišeninį peiliuką, sužalojo kairės pusės šoną.

73. Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją J. P.. Laikėsi pozicijos, kad sudavė nukentėjusiosios sūnui, o jos pačios nemušė, peiliu nesužalojo ir jokio peilio neturėjo. Paaiškino, kad kartu su broliu R. atėjo į nukentėjusiosios butą, J. pasiėmė peilį ir laikė prie stalo, sakė, kad išžudys jų šeimą, tada ji pradėjo „šokinėti“ ir gavo. J. P. paėmė degtinės butelį, norėjo jam (R. K.) pataikyti į galvą, bet R. K. jį atstūmė, todėl ji pataikė R. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji neigė, kad jos atžvilgiu kaltinamasis smurtavo, nurodė, jog ji sudavė kaltinamajam R. K. su buteliu į galvą, o šis jai trenkė kėde (kėdės metaline koja į nugarą). Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji teigė, kad buvo taip, kaip parašyta.

74. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

75. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 19 d.18.37 val. nukentėjusioji kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai, kad prieš 10-15 min., pažįstamas kaimo gyventojas R. K. (su apykoje) įsiveržė pas pranešėją į butą, trenkė jai ir sūnui į veidą su kumščiu ir pasišalino (1 t., b. l. 94). Nukentėjusioji J. P., apklausta 2024 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. R. K. staigiai pribėgo prie jos ir dešine ranka jai ir jos sūnui vieną kartą sudavė į veido sritį ir laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės pilvo šoną. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tuo metu kartu buvo ir kaltinamojo brolis R. K., kuris stovėjo koridoriuje ir žiūrėjo, tačiau nieko nedarė (t. 1, b. l. 114-116). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. papildomai apklausta nukentėjusioji J. P. nurodė, kad R. K. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę akį ir laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį sužalojo jai dešinės pusės šoną. Taip pat nurodė, kad R. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę akį. Dėl to jai skaudėjo. Ji pasakė R., kad jis atsisėstų ir nusiramintų, nes jis pirmas jai papuolė po ranka. Tačiau, jis dantimis laužė medinio stalo koją. Tuomet ji jam sudavė stikliniu buteliu per galvą. Šis iškarto pabėgo, o R. liko. R. K., laikydamas rankoje mažą kišeninį peilį, sužalojo jai dešinės pusės pilvo šoną. Jai labai skaudėjo.(t. 1, b. l. 123-125). Teisiamojo posėdžio apklausos pradžioje nukentėjusioji neigė, kad kaltinamasis R. K. jos atžvilgiu būtų smurtavęs, teigė, kad kartais brolius R. ir R. K. painioja, tačiau sugebėjo nurodyti ir apibūdinti, kuris iš kaltinamųjų yra R. K., o kuris R. K.. Taip pat laikėsi pozicijos, kad su kėdės koja į šoną jai sudavė R. K., po to, kai ji jam į galvą sudaužė pilną butelį degtinės. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad parodymai apie tai, kad R. K. jai sudavė kumščiu – teisingi. Taip pat pažymėjo, kad nė vienam iš kaltinamųjų pretenzijų neturi. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusios sūnus R. P. teigė neatsimenantis aplinkybių dėl jo motinos sužalojimo, po persirgtos ligos turi (duomenys neskelbtini), o įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatyta daugiau nei 4 promilių girtumas. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ne kartą nurodė, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 18.37 val. jis nukentėjusiajai sudavė metaline kėdės koja ir pateikė į šoną, dėl to, jog pastaroji jam trenkė į galvą degtinės buteliu. Ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu nėra pradėtas, nes nukentėjusioji pareiškimo nerašė ir to daryti neketina, pretenzijų neturi.

76. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus R. K. inkriminuoto kaltinimo aplinkybes dėl sužalojimo peiliuku, kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavyko paneigti jo parodymų apie tai, kad jis šio veiksmo nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nukentėjusiosios parodymai dėl dešinio šono (apžiūros protokole nurodyta pilvo srityje, bet pagal nuotraukas matoma, kad įdrėskimai yra šone, šonkaulių srityje) yra prieštaringi. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje laikėsi pozicijos, kad šoną jai sužalojo R. K., pastarasis šias aplinkybes tvirtino nuo to momento, kai buvo apklaustas. Liudytojų, mačiusių ir galinčių šias aplinkybes paneigti ar patvirtinti, nėra. 2024 m. gegužės 20 d. nustatytas sužalojimai – dešinėje šono pusės padaryti nežymūs įdrėskimai, galėjo būti padaryti ir suduodant nulaužta (išgraužta) metaline kėdės koja. Be to, kaip pripažino pati nukentėjusioji, ji R. K. ir R. K. painioja. Taigi, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime R. K. inkriminuotą aplinkybę dėl dešinio šono sužalojimo peiliuku, ir vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, aptarta aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

77. Nukentėjusios parodymai apie tai, kad kaltinamasis R. K. jai sudavė į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir nekito. Nukentėjusioji tokias pačias aplinkybes nurodė apie įvykį 2024 m. gegužės 19 d. 18.37 val. pranešusi bendrajam pagalbos centrui. Pranešime aiškiai nurodyta, kad R. K. (su apykoje) įsiveržė pas pranešėją į butą, trenkė jai ir sūnui į veidą su kumščiu ir pasišalino (1 t., b. l. 94). Teisiamajame posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino, neįrodinėjo, kad smūgį į akį sudavė kitas asmuo. Taip pat, 2024 m. gegužės 20 d. J. P. asmens apžiūros protokole be kita ko, nurodyta, jog moters veido srityje, tai yra po kaire akimi, matomas patinimas, „mėlynė“. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMzYtNDE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-336-419/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-336-419/2024">T-336-419/2024</a> nurodyta, kad nuo 2024 m. vasario 12 d. R. K. teismo skirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, kontrolė vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis, taigi, būtent kaltinamasis R. K. įvykio metu buvo su apykoje, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad būtent šis kaltinamasis sudavė jai į akį. Taigi, abejonių, kad dėl šios aplinkybės nukentėjusioji galėjo supainioti R. K. su jo broliu, nėra. Teismo įsitikimą dėl kaltinamojo R. K. kaltės, sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą, patvirtina ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, apie tai, kad nukentėjusioji „šokinėjo“, todėl gavo.

78. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 19 d. apie 18.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. P. bute, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. P. į kairę akį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl 2024 m. birželio 12 d. veikos kvalifikavimo (nukentėjusioji E. N.)

79. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pažymima, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprantama taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555- 788/2015 ir kt.).

80. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas <...>. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-348-788/2017). Taigi vienas iš esminių sukčiavimo sudėties požymių yra apgaulės panaudojimas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022).

81. Pagal BK 190 straipsnį baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

82. Kaltinamasis R. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, tai nuoseklūs nukentėjusiosios E. N. parodymai, kad konflikto metu metė telefoną jam į veidą, jis pakėlė, o ji nubėgo namo. Iš pat ryto ji paskambino, atrodo, iš mamos J. A. numerio ir norėjo susitarti dėl to telefono. R. K. atėjo, telefoną atnešė, tačiau nenorėjo jo atiduoti, todėl mama iškvietė policiją. Kai R. išgirdo, kad mama kviečia policiją, padėjo telefoną ir pabėgo. Atvažiavus pareigūnams paėmė paliktą telefoną ir kad jo dėkliuke nėra banko kortelės. Prisijungusi prie elektroninės bankininkystės sužinojo, kad iš sąskaitos išgryninta 470 Eur. Parašė R. ir liepė grąžinti pinigus, jis žadėjo tai padaryti, tačiau pinigų negrąžino. Šias aplinkybes patvirtina R. K. 2024 m. birželio 20 d. rašytas raštelis, kuriame jis prisipažįsta, kad iš E. N. banko kortelės išgrynino 470 Eur ir pažada juos grąžinti iki liepos mėnesio, E. N. sąskaitos išrašas ir mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. birželio 16 d., iš kurio matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. 8 val. 31 min. 04 sek. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios banko sąskaitos išgryninta 470 Eur.

83. Įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamasis R. K. panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – kaltinime nurodytu laiku, neteisėtu būdu įgijo E. N. banko kortelę, turėdamas tikslą panaudojant šią kortelę apgaule ir savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, veikdamas tiesiogine tyčia, šia kortele inicijavo ir atliko finansines operacijas bei panaudojo tikrus kortelės identifikavimo duomenis, t. y. PIN kodą, taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis piniginėmis lėšomis ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą, neteisėtai, kaltinime nurodytu laiku, atliko finansinę operaciją, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai E. N. priklausantį 470 Eur vertės turtą.

84. Teismo vertinimu, kaltinamasis R. K. suvokė, kad naudojasi svetima, neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone ir dėl tokių jo apgaulingų veiksmų bus sukeltos pasekmės, t. y. nukentėjusioji praras pinigines lėšas. Dėl to daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

85. Taigi, kaltinamasis padarė nukentėjusiajai E. N. 470 Eur turtinę žalą. Apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL dydžio, ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (esant idealiajai sutapčiai su BK 215 straipsnio 1 dalimi). R. K. veikose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, todėl jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

86. Kaltinamajam taip pat inkriminuojama, kad jis išėmė iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono dėklo 10 Eur, tačiau šie kaltinamojo veiksmai nepatenka į nusikaltimų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje sudėtį, todėl iš kaltinimo šalinami.

Dėl bausmių skyrimo

87. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-699/2018">2K-253-699/2018</a>). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).

88. BK 64¹ straipsnyje nustatyta taisyklė, jog tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatytas aiškios sąlygos, kada teismas turi teisę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji padarę vieną ar kelis nusikalstamas veikas, teismas gali atlikti tik tada, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Be kita ko, pažymėtina, kad dėl bylos nagrinėjimo taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, sprendžia tik teismas, t y. teismo prerogatyva.

89. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinimai dėl tų pačių veikų padarymo pareikšti dviem asmenims. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teismas galimybę bylą išnagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą galėjo svarstyti tik tuo atveju, jei savo kaltę būtų pripažinę abu kaltinamieji. Dėl to šioje baudžiamojoje BK 64¹ straipsnis negali būti taikomas.

90. Vis dėl to, teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų atžvilgiu pradėti keturi savarankiški ikiteisminiai tyrimai dėl skirtingų nusikalstamų veikų, kurie vėlesnėse tyrimo stadijose buvo sujungti. Iš jų trijuose savarankiškuose epizoduose (abiem kaltinamiesiems inkriminuotos veikos dėl J. M.; kaltinamajam R. K. inkriminuota veika dėl A. K.; kaltinamajam R. K. inkriminuota veika dėl E. N.) kaltinamieji kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai, veikų parymo aplinkybės aiškios, todėl byla dėl šių veikų galėjo būti užbaigtos atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir pagal įstatymą taikant vienu trečdaliu sumažintas bausmes, t. y. švelninant kaltinamųjų padėtį.

91. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kaltę visiškai pripažįsta vienas iš kaltinamųjų, teismas šio asmens atžvilgiu turi diskreciją pasinaudoti kitomis skiriant bausmę aktualiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, t. y. pripažinti kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, ir atitinkamai skirti jam švelnesnę bausmę, taip užtikrindamas teisingumo principo laikymąsi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjE3LTMwNy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-217-307/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-217-307/2019">1A-217-307/2019</a>). Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes už veikas dėl kurių jie kaltę pripažino visiškai, skiria švelnesnes bausmes pirmiau nurodytais pagrindais.

92. Teismas, skirdamas R. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

93. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apie padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pranešė pats kaltinamasis R. K.. Nukentėjusioji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, su juo susitaikė, žymaus fizinio skausmo nepajuto. Teismas šias aplinkybes pripažįsta lengvinančiomis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

94. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

95. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimus, už kuriuos R. K. teisiamas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, tai yra, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus. R. K. teistas 13 kartų, tris iš jų už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, o tai rodo, kad jis turi polinkį daryti smurtinius nusikaltimus. Visgi, sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgiama į tai, jog asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, todėl dalis teistumų įtakos sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu, neturi. Kaltinamasis būdamas pilnamečiu teistas 8 kartus, du iš jų už smurtinius nusikaltimus. R. K. nuteistas 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pakeistu 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 3 (trejų) metų 4 (keturiems) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis įsiteisėjęs. R. K. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, kaltinamasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tris tyčinius nusikaltimus.

96. Pripažinus kaltinamąjį R. K. recidyvistu nustatoma ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

97. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą (2 t., b. l. 138-147), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 148-153), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 154). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė.

98. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje paskyrus 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus 60 parų arešto bausmę. Bausmių dydžiai parinkti atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumą, intensyvumą, sistemingumą, taip pat kaltinamojo padėtį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. K. skiriant švelnesnes bausmes ir (ar) bausmių vykdymą atidėti.

99. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skiriama 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

100. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusia paskirta bausme už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, prie griežčiausios – 11 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridėjus dalį švelnės bausmės: 30 parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

101. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką R. K. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 11 d. 01.47 val. iki 2024 m. liepos 11 d. 13.37 val. prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

102. Teismas, skirdamas R. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. tiesiogine tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir viena – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 182 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). Nusikalstama veika J. M. atžvilgiu padaryta itin įžūliai, t. y. lovoje gulinčiam nukentėjusiajam suduodant ne mažiau kaip dvidešimt smūgių.

103. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

104. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikaltimus, už kuriuos R. K. teisiamas šioje byloje, jis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, tai yra, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus. R. K. teistas 6 kartus, vieną iš jų už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, o tai teikia pagrindą spręsti, kad jis linkęs į smurtinių nusikaltimų darymą. Nors, sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgiama į tai, kad asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, todėl dalis teistumų įtakos sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu, neturi, visgi, kaip matyti kaltinamasis visus smurtinius nusikaltimus padarė būdamas pilnametis. R. K. nuteistas 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) galutine subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta R. K. nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir įvykdytas. R. K. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, kaltinamasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė keturis tyčinius nusikaltimus. Pripažinus kaltinamąjį R. K. recidyvistu nustatoma ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

105. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą (2 t., b. l. 80-85), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 86-89), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė.

106. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis J. M.) paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji J. P.) paskyrus 60 parų arešto bausmę; už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje paskyrus 30 parų arešto bausmę. Bausmių dydžiai parinkti atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumą, intensyvumą, sistemingumą. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. K. skiriant švelnesnes bausmes.

107. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir skiriama subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. M.), 30 parų arešto pagal 140 straipsnio 1 dalį ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

109. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d. 23.30 val., iki 2024 m. gegužės 20 d. 10.46 val. bei nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo, dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

110. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

111. Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

112. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamųjų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 51-52). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 141,10 Eur žalą dėl nukentėjusiojo J. M. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

113. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo J. M. sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamieji nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavę prieš nukentėjusįjį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2024 m. gegužės 8 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam gydymo paslaugos viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) “ suteiktos 2024 m. sausio 26 d., gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 141,10 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingi kaltinamieji. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamieji būtų atlyginę. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 141,10 Eur turtinę žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

114. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Atsižvelgiant į tai, solidariai iš kaltinamųjų civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 141,10 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

115. Civilinė ieškovė E. N. pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo R. K. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai padarytą 480 Eur turtinę žalą, t. y. 470 Eur pasisavintus, neteisėtai panaudojus mokėjimo kortelę ir 10 Eur grynųjų pinigų, buvusių telefono dėkle.

116. Pirmiau šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad E. N. dėl kaltinamojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos – neteisėtai panaudotos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (kortelės) padaryta 470 Eur žala. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos, o tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikštų reikalavimų atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Aplinkybė dėl 10 Eur grynųjų pinigų pasisavinimo buvo pašalinta iš kaltinimo, todėl E. N. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, ir nukentėjusiajai ir kaltinamojo R. K. priteisiamas 470 Eur žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų

117. BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Vis tik, teismų praktikoje pripažįstama, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTgtNDQ5LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-18-449/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-18-449/2025">1A-18-449/2025</a>).

118. Byloje pateiktos 2025 m. kovo 19 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias valstybė patyrė 431,25 Eur išlaidas už kaltinamajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 297,58 Eur išlaidas už kaltinamajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

119. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjai kaltinamiesiems paskirti nepriklausomai nuo jų valios, BPK 51 straipsnio 7 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad kaltinamieji nuosprendžio priėmimo metu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Kiti klausimai

120. Kardomoji priemonė R. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

121. R. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, nekeisti ir palikti galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

122. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, 3 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nutarčiai įsiteisėjus, yra pagrindas palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 11 mėnesių.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. K. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusia paskirta bausme už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, prie griežčiausios – 11 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridėjus dalį švelnės bausmės: 30 parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką R. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 11 d. 01.47 val. iki 2024 m. liepos 11 d. 13.37 val. prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamąjį R. K. pripažinti recidyvistu.

Paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę R. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 26 d. veika) ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 19 d. veika) ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. K. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridėjus dalį švelnesnių bausmių: 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. M.), 30 parų arešto pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Į kaltinamajam R. K. skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 19 d. 23.30 val., iki 2024 m. gegužės 20 d. 10.46 val. bei nuo 2024 m. lapkričio 5 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo, dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 1 d.

R. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, nekeisti ir palikti galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės E. N. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės E. N. naudai 470 Eur (keturių šimtų septyniasdešimties eurų) žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 141,10 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro ir 10 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (141,10 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 3 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė