Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

Civilinė byla Nr. 2-385-1224/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03154-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė,

sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,

dalyvaujant ieškovei I.D. ir jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei,

atsakovui M.D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I.D. ieškinį atsakovui M.D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovė I.D. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. rugsėjo 12 d. teisme gautu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2358-726/2016 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo M.D. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiam vaikui F.D. (toliau – ir vaikas), nustatant išlaikymą po 355 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės teigimu, nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Mėnesinis išlaikymo vienam vaikui orientacinis dydis vienam tėvui – ½ minimalios mėnesinės algos (709 Eur). Išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, šio dydžio, vadovaujantis teismų praktika ir protingumo kriterijumi, nereikia įrodinėti. Ieškovė pažymi, kad paskaičiuodama išlaikymo vaikui dydį neatėmė gaunamą išmoką vaikui, tačiau palieka teismui spręsti dėl būtinybės šią išmoką atimti iš išlaikymo sumos, kai bus gauti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį.

3. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, neturi nekilnojamojo turto, turi seną keleivinį automobilį. Prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji. Pagal išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 355 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti taip pat po 355 Eur.

4. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad išlaikymo dydis turėtų būti padidintas ir priteistinas, užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, išlaikymo dydžio nustatymas – teismo prerogatyva.

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo nustatyti jam prievolę mokėti kas mėnesį po 250 Eur dukros F.D. išlaikymui.

6. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu dukros išlaikymui perveda ieškovei 180 Eur. Neturi galimybės skirti išlaikymui daugiau kaip 250 Eur per mėnesį. Pastaruosius 5 metus dirbo darbų vadovu Švedijoje. Dėl krizės statybos sektoriuje nuo 2024 m. birželio 19 d. neteko darbo Švedijoje ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. grįžo į Lietuvą pastoviam gyvenimui su šeima. 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsidarbino UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Atlyginimas į rankas turėtų būti 1 900 Eur, tačiau įmonės atlyginimai vėluoja keletą savaičių dėl sumažėjusių užsakymų, todėl darbdavys gali atsisakyti atsakovo paslaugų, įspėdamas apie atleidimą prieš savaitę. Atsakovo pajamas sudaro tik atlyginimas, kitokių pajamų neturi. Sunkiai sekasi rasti gerai apmokamą darbą, nes rinką perpildyta jaunesnių darbuotojų. Jaučia neapibrėžtumą, pinigų stygių, šeima taip pat patiria stresą. Būstui Lietuvoje įsigyti yra paėmęs paskolas Švedijos bankuose SEB ir Nordax. Įsiskolinimo bendra suma – 33 335 Eur, kas mėnesį turi mokėti po 700 Eur bankų paskoloms dengti. Taip pat turi 22 223 Eur skolą buvusiam darbdaviui ((duomenys neskelbtini) AB), kas mėnesį turi grąžinti po 250 Eur skolos. Šiuo metu vienas išlaiko šeimą: žmoną A.D., kuri yra karo pabėgėlė iš Ukrainos, judviejų sūnus D.D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D.D. (gim. (duomenys neskelbtini)), žmonos sūnų D.M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnų S.D. (gim. (duomenys neskelbtini)).

7. Atsakovas pažymėjo, kad jo mėnesinės išlaidos: paskolų grąžinimas – 950 Eur; išlaidos kelionėms į darbą (kasdieną – 128 km, pirmyn-atgal iš (duomenys neskelbtini)) – 300 Eur; būsto išlaikymas, komunaliniai, ryšio priemonių mokesčiai – 320 Eur; šeimos išlaidos maistui (2 suaugę ir 3 vaikai – 600 Eur); pagalba sūnui studentui – 50 Eur; apranga, lavinimo, higienos priemonės, žaislai, vitaminai vaikams ir kūdikiui – 240 Eur; higienos priemonės šeimai bei buičiai – 60 Eur; dukros F. poreikiams – 180 Eur. Atsakovo, o tuo pačiu ir šeimos pajamų ir išlaidų balansas neigiamas (800 Eur per mėnesį), dengiamas iš vaiko pinigų (3x96,25 Eur) ir mažų santaupų, kurios jau baigėsi. Ieškovės prašoma skirti 355 Eur kas mėnesį suma yra didesnė nei atsakovas gali skirti visiems jo išlaikomiems nepilnamečiams vaikams jų minimaliausių poreikių tenkinimui.

8. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieško papildomų darbų naktinėje pamainoje ir savaitgaliais. Tikisi uždirbti tiek, kad galėtų skirti dukros F. išlaikymui 250 Eur iki pilnametystės. Kai tik finansinė padėtis ir sveikata leis, padidins F. išlaikymui skiriamą sumą.

9. Ieškovė 2025 m. sausio 23 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2358-726/2016 priteistą išlaikymo dydį iš M.D., priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui F.D. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 355 Eur nuo bylos iškėlimo dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 389 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą sumą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos, o vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I.D., priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nuo bylos užvedimo teisme šalyje išaugo kainos, nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri sudaro 777 Eur atskaičius mokesčius. Atitinkamai padidėjo ir šalių dukros poreikiai, kurie šiandieną yra apie 780 Eur.

11. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, neturi nekilnojamojo turto, kurį nuomodama galėtų prisidėti prie savo ir nepilnametės dukros materialinės gerovės. Ieškovei nepilnametę dukrą išlaikyti padeda artimieji giminaičiai, kadangi šiuo metu ji pati nėra pakankamai pajėgi viena užtikrinti savo nepilnametei dukrai tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius. Visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą apie nepilnamečio vaiko motinos nepakankamą pajėgumą teikti pilną išlaikymą dukrai. Tai leidžia konstatuoti faktą, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki, akivaizdžiai sunkesnė už atsakovo, nes jai vienai tenka pareiga nuolat rūpintis vaiko gerove.

12. Ieškovės teigimu, atsakovas turi vienodas pareigas su ieškove vaiko atžvilgiu, t. y. vaiką ne tik išlaikyti, bet ir dalyvauti vaiko gyvenime jį ugdant, auklėjant ir kitaip rūpinantis jo gerove, nes sprendimas susilaukti vaiko suponuoja šių pareigų suvokimą. Todėl prie nepilnametės F.D. išlaikymo jos tėvas turi prisidėti proporcingai. Todėl ieškinio reikalavimas padidinti išlaikymo sumą iki 389 Eur atitinka įstatyme įtvirtintą reikalavimą vaiko išlaikymo dydį apskaičiuoti proporcingai jo poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi nuolatinės pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti, todėl turi puikias sąlygas darbo paieškoms ir darbinėms funkcijoms vykdyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek viename, tiek keliuose darbuose, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį galėtų skirti 389 Eur.

13. Atsakovas 2025 m. vasario 10 d. teisme gautame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo nustatyti jam prievolę mokėti kas mėnesį po 250 Eur dukros F. išlaikymui, netenkinti ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vilkinimo, turto, piniginių lėšų nuslėpimo.

14. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, atsakovo vaikai turi proporcingai vienodai gauti išlaikymą minimaliems poreikiams tenkinti. Tokiu atveju atsakovo šeimos balansas yra minusinis. Ieškovės prašoma kas mėnesį priteisti suma yra didesnė nei jis gali skirti visiems savo nepilnamečiams vaikams jų minimaliausių poreikių tenkinimui. Ieškovės išlaidos nepagristos jokiais patvirtinančiais dokumentais, yra abejotinų sumų, kurias galima mažinti per puse arba atsisakyti.

15. Atsakovas paaiškina, kad jo pajamas per mėnesį sudaro 1 900 Eur. Įmonė, kurioje dirba, išgyvena sunkų laikotarpį. Yra siunčiamas į komandiruotes, gauna maistpinigius. Negali išvažiuoti į užsienį ilgam laikotarpiui, kad pagerinti finansinę šeimos padėtį ir prisidėti finansiškai prie F. išlaikymo, nes žmonai yra reikalinga pagalba auginant 3 nepilnamečius vaikus. Gyvenant 4 aukšte (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nusileisti su visais nepilnamečiais vaikas be atsakovo pagalbos, taip pat reikalinga pagalba apsilankant pas gydytojus ir kt.

16. Atsakovo teigimu, jis būstui Lietuvoje įsigyti paėmė paskolas Švedijos bankuose SEB ir Nordax. Įsiskolinimo bendra suma 33 335 Eur, kas mėnesį turi mokėti po 700 Eur bankų paskoloms dengti. Taip pat turi 22 223 Eur skolą buvusiam darbdaviui ((duomenys neskelbtini) AB), kas mėnesį turi grąžinti po 250 Eur skolos. Prisidėjo dar viena paskola Revolut banke 15 000 Eur, įmoką 343 Eur šeimai išlaikyti. Vienas išlaiko šeimą: žmoną A.D., kuri yra karo pabėgėlė iš Ukrainos, jų dviejų sūnų D.D. (duomenys neskelbtini) ir D.D. (duomenys neskelbtini), žmonos sūnų D.M. (duomenys neskelbtini) ir sūnų S.D. (duomenys neskelbtini), pirmo VGTU kurso studentą.

17. Atsakovas pažymi, kad ieškovė bando nuslėpti nuo teismo savo esamus turtus, kurie yra užrašyti jos garbaus amžiaus tėvų vardu.

18. Atsakovas nurodo, kad mirus jo motinai paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šeima. Kitas registruotas turtas pasiimtas už paskolas, kurias nėra išmokėjęs. Pasak atsakovo, kiti butai Šalčininkuose ir Klaipėdoje nepritaikyti gyventi. Ieško papildomų darbų naktinėje pamainoje ir savaitgaliais. Tikisi uždirbti tiek, kad galėtų skirti F. išlaikymui 250 Eur iki pilnametystės. Kai tik finansinė padėtis ir sveikata leis, kuri nėra gera, padidins F. išlaikymui skiriamą sumą.

19. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus pilna apimtimi. Nurodė, kad poreikis teikti ieškinį ir jo patikslinimą atsirado dėl išaugusių kainų, pasikeitusio ekonomikos lygio, padidėjus šalių vaiko – nepilnametės paauglės (16 metų) –poreikiams. Dukra planuoja studijuoti mediciną, jos pasirengimui samdomi korepetitoriai (anglų ir matematikos dalykų), užsiėmimo kaina prasideda nuo 26 Eur už pamoką. Dukra lanko sporto klubą, kurio lankymo abonementas per mėnesį kainuoja 25 Eur. Pirko dukrai 1 700 Eur vertės kompiuterį. Dukra yra sveika. Todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, kuris reikalingas būtiniems dukros poreikiams tenkinti. Šiuo metu pati ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Vaiką išlaikyti padeda artimieji. Pati neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota viena transporto priemonė. Jos tėvai turi žemės, todėl sezono metu augina pardavimui vaisius ir daržoves. Šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame bute.

20. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinys, jo patikslinimas turi būti tenkinami pilna apimtimi. Ieškovės atstovė akcentavo, kad ieškovė vaiko poreikius įrodė, o atsakovas neįrodė, kad šalių vaiko poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga. Praėjus ilgam laikui nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo padidėjo prekių ir paslaugų kainos, šalių nepilnametė dukra yra paauglė, jos poreikiai padidėjo, vaikas lanko anglų ir matematikos užsiėmimus, sporto klubą. Nuo ieškinio padavimo dienos poreikiams skirtina suma turi būti teikiama tėvų lygiomis dalimis. Atsakovas su vaiku nebendrauja, neatostogauja, nedalyvauja vaiko ugdyme ir sveikatos priežiūroje. Ieškovė dukros išlaikymui skiria didesnę sumą nei atsakovas. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, pajamų negauna, gyvena iš santaupų ir artimųjų paramos. Nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas automobilis, kurio vertė 2 500 Eur. Papildomai ieškovė gauna išmoką už dukrą 122,50 Eur, bylos užvedimo metu išmoka sudarė 96 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Jo darbo užmokestis – 3 141 Eur neatskaičius mokesčių, kas yra daugiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Be to, jis yra siunčiamas į komandiruotes, gauna dienpinigius. Atsakovas, nutraukęs darbo santykius Švedijoje, 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas paneigia aplinkybes apie tai, kad jam sunkiai sekasi rasti gerai apmokamą darbą. Atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pajamų, ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jam yra apribotas darbingumas, nėra pateikta įrodymų apie sveikatos sutrikimus. Atsakovas laikytinas sveiku ir darbingu. Atsakovas įrodymais nepagrindė savo išlaikytinių poreikių. Atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, būsto nuomos išlaidų nepatiria. Atsakovas turi šeimą, kurioje pareiga rūpintis šeimos namų ūkiu ir vaikų išlaikymu tenka abiem sutuoktiniams. Po 2016 m. sausio 25 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovas įgijo 6 nekilnojamo turto objektus, iš kurių tik vienas įgytas paveldėjimo būdu, visi kiti objektai įgyti pirkimo–pardavimo sandoriais. Visų šių objektų vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė nei 367 486 Eur. Atsakovas savo vardu turi ne tik būtinųjų, bet ir prabangos prekių. Atsakovo turtinė padėtis po 2016 m. sausio 25 d. sprendimo priėmimo esmingai pagerėjo. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 2 d. įgijo 2016 m. gamybos automobilį AUDI, kurio vertė yra 26 729 Eur. Atsakovas leistinais įrodymais neįrodė turintis skolinių įsipareigojimų. Kita vertus, tai, kad atsakovas turi pasiėmęs kelias paskolas, nesudaro pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo dydį. Galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytas kredito sutartis, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnametei dukrai jos būtinųjų poreikių užtikrinimui. Atsakovas, prieš įsigydamas didelės vertės turtą, turėjo apsvarstyti tokių pirkinių įtaką savo finansinei padėčiai. Atsakovas nurodo, kad visas nekilnojamas turtas, išskyrus butą, kuriame jis gyvena, nėra tinkamas naudoti, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia įrodymų. Turtas gali būti nuomojamas ir iš to gali būti gaunamos kasmėnesinės pajamos arba turtas gali būti realizuojamas. Visi turtiniai vienetai (duomenys neskelbtini) buvo įgyti be paskolų, šis turtas nėra įkeistas bankams, taigi atsakovas turi visas galimybes šį turtą realizuoti. Jeigu iš atsakovo būtų priteistas mažesnis, nei pusė MMA išlaikymas, faktiškai susidarytų situacija, kad ieškovė, būdama blogesnėje finansinėje padėtyje, kas dieną viena besirūpinanti vaiku, ir toliau turėtų dengti didesnę dalį vaiko poreikių, kas faktiškai reikštų nukrypimą nuo tėvų valdžios lygybės principo, nors tam pagrindai neegzistuoja. Šiuo atveju atsakovas, susilaukdamas dar dviejų vaikų su kita moterimi, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis dukra išliks iki jos pilnametystės ir ji negali būti perkeliama ieškovei. Aplinkybė, jog pakeitus teismo sprendimą, atsakovo manymu dukrai ir kitiems vaikams būtų teikiamas nevienodo dydžio išlaikymas, savaime (nepateikiant konkrečių kitokią išvadą galinčių nulemti argumentų) reikštų vaikų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Atsakovas nurodė, jog išlaiko sutuoktinės sūnų, nors tokios pareigos neturi, nes jam oficialiai išlaikymą turi teikti jo biologiniai tėvai. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansines galimybes išlaikyti sutuoktinės sūnų, tuo pačiu patvirtina, kad atsakovas vis tik turi finansines galimybes teikti šalių dukrai didesnį išlaikymą. Atsakovas įrodinėja, kad išlaiko savo pilnametį sūnų, tačiau į bylą nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, paramos teikimas pilnamečiui sūnui nėra būtinas, neįrodytas, bet ir galimai paties atsakovo savanoriškais pasirinkimas, dėl kurio negalėtų būti mažiau vertinami pilnametystės dar nesulaukusios dukters interesai. Valstybės skirtos išmokos turi būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir jų dydžiu nemažintinas vaikams reikalingo išlaikymo dydis.

21. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad turi 5 išlaikytinius, žmoną – pabėgėlę iš Ukrainos, kuri nedirba, gauna tik valstybės pinigus vaikams, 2 mažamečius vaikus, pilnametį vaiką (teikia paramą kas mėnesį po 50 Eur grynais pinigais) ir žmonos vaiką. Norėtų dirbti daugiau ir gauti daugiau pajamų, kad galėtų dukros išlaikymui skirti didesnę sumą, tačiau negali, nes šeimai reikalinga fizinė pagalba auginant mažamečius vaikus, be to, jis dėl savo amžiaus nėra paklausus darbo rinkoje. Įmonėje, kurioje dirba, yra ant bankroto ribos. Dėl įvykusio konflikto dukra atsisakė su jo bendrauti. Prie dukros išlaikymo galėtų prisidėti pagal išgales 300 Eur per mėnesį suma. Turi 4 butus, 1 automobilį, turi skolinių įsipareigojimų, mokant kas mėnesį po 1 300 Eur skolų grąžinimui. Šiuo metu dirba darbų vadovu 5 dienas per savaitę po 8 valandas, mėnesio pajamas sudaro 1 900 Eur, atskaičius mokesčius, premijų, priedų negauna. Vyksta darbo reikalais į užsienį kartą per mėnesį, gauna komandiruotpinigius, dienpinigiai per dieną sudaro 70 Eur. Yra poreikis atlikti peties operaciją, tačiau negali jos atlikti, nes yra priverstas dirbti ir gauti pajamas grąžinant paskolas. Atsakovo teigimu, dukros poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga. 702 Eur per mėnesį suma yra pakankama dukros poreikiams patenkinti. 2021 metais Klaipėdoje iš paskolintų pinigų įsigytame bute niekas negyvena, jis nėra įrengtas. Kitus du butus 2022 metais įsigijo iš paskolintų pinigų, butai nėra įrengti, yra remontuojami. Butai nėra įkeisti bankui. Svarsto galimybę vieną butą dovanoti dukrai. 2024 m. rugpjūčio mėnesį už paskolintus ir šiai dienai grąžintus pinigus įsigijo automobilį. Nei Lietuvos, nei Švedijos bankuose neturi indėlių.

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

22. Teismas, remdamasis Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2358-726/2016 buvo nutraukta M.D. ir I.D. santuoka bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog M.D. nepilnamečiam vaikui F.D. teikia išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės.

23. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. po 355 Eur per mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. po 389 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą sumą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos, vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną I.D.

24. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškovė prašydama pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį nurodo, kad išlaikymo dydis turi būti peržiūrėtas pasikeitus ekonominei situacijai, taip pat padidėjus šalių vaiko poreikiams bei esant pagerėjusiai atsakovo turtinei padėčiai, kai atsakovas yra pajėgus savo dukros išlaikymui skirti kas mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti prašomas priteisti sumas.

26. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192

27. Teismas sutinka, kad atsižvelgiat į tai, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos (išaugusių kainų), pasikeitus minimalios algos dydžiui, minėtu teismo sprendimu nustatytas vaikui išlaikyti priteistas išlaikymo dydis turi būti peržiūrėtas, padidintas. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėjo 9 metai. Praėjus tokiam laikui nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Be to, šalių nepilnametė dukra yra paauglė, jos poreikiai padidėjo, reikalingos priemonės ugdymui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai.

28. Atsakovas neginčija, kad išlaikymo dydis keistinas, t. y. didintinas, procesiniuose dokumentuose prašo priteisti iš jo šalių vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Teismo posėdyje nurodė, kad pagal galimybes galėtų teikti dukros išlaikymui po 300 Eur per mėnesį.

29. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2024 metais taikomą 924 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 710 Eur, 2025 metais taikomą 1 038 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Atitinkamai kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo suma sudaro 2024 metais – 355 Eur (710 / 2), 2025 m. metais – 389 Eur (777 / 2).

31. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.

32. Atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius šalių vaiko poreikius. Prašo nustatyti mažesnį priteistiną išlaikymo dydį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, turimus skolinius įsipareigojimus. Teismo posėdyje nurodė, kad atsiradus galimybei, teiks šalių dukros išlaikymui didesnę sumą.

33. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>).

34. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių vienas iš tėvų ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2009">3K-3-596/2009</a>, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>).

35. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2006">3K-3-79/2006</a>; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2009">3K-3-189/2009</a>; kt.).

36. Bylos duomenimis ieškovė šiuo metu yra bedarbė, pajamų negauna, teismo posėdyje nurodė, kad sezono metu augina vaisius ir daržoves pardavimui, gyvena iš santaupų, nekilnojamojo turto, registruoto jos vardu, neturi, jos vardu yra registruota 2007 m. laidos transporto priemonė, kurios vertė yra 2 500 Eur. Papildomai ieškovė gauna kas mėnesį išmoką už dukrą 2025 metais – 122,50 Eur, 2024 metais – 96 Eur.

37. Atsakovas dirba darbų vadovu, jo pajamas, neatskaičius mokesčių, per mėnesį sudaro 3 141 Eur. Atskaičius mokesčius atsakovas gauna per mėnesį 1 900 Eur. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad vykdamas į komandiruotes taip pat gauna dienpinigius. Dienpinigiai pagal kasacinio teismo išaiškinimus laikytini pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). Įrodymų, patvirtinančių gaunamų dienpinigių dydį, atsakovas nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dienpinigiai per dieną sudaro 70 Eur.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškojo kito, geriau apmokamo darbo arba papildomo darbo, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali uždirbti papildomų pajamų šalių dukros išlaikymui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi padėti fiziškai savo žmonai prižiūrėti jų mažamečius vaikus, dėl to negali dirbti papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų, nepaneigia jo pareigos ieškoti būdu užtikrinti (prisidėti finansiškai) prie šalių dukros būtinųjų poreikių tenkinimo.

39. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi sveikatos problemų, kas taip pat riboja jo galimybes dirbti papildomai, gauti didesnes pajamas, yra neįrodyta. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam reikalinga atlikti peties operaciją, nurodė, kad gydytojų rekomendacijos buvo teiktos 2022 metais. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu turimus sveikatos sutrikimus. Nėra pateikta duomenų, kad institucijų jis būtų pripažintas ribotai darbingu. Atitinkamai vertintina, kad atsakovas yra sveikas ir galintis susirasti papildomą pajamų šaltinį.

40. Sutinkama su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis po 2016 m. sausio 25 d. teismo sprendimo priėmimo pagerėjo. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovas įgijo 6 nekilnojamo turto objektus, iš kurių tik vienas – 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo būdu, visi kiti objektai įgyti pirkimo–pardavimo sandoriais, jų vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė nei 367 486 Eur. Nekilnojamas turtas nėra įkeistas. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 2 d. įgijo 2016 m. gamybos automobilį AUDI Q 7, kurio preliminari vertė į bylą pateiktais yra 26 729 Eur.

41. Atsakovas prašo sumažinti priteistiną išlaikymo dydį akcentuodamas turimus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Bylos duomenimis, atsakovas paėmė paskolas Švedijos bankuose SEB ir Nordax. Įsiskolinimo bendra suma – 33 335 Eur, taip pat, atsakovo teigimu, jis turi 22 223 Eur skolą buvusiam darbdaviui ((duomenys neskelbtini) AB), prisidėjo dar viena paskola Revolut banke 15 000 Eur sumai. Akcentuotina, kad atsakovas į bylą pateikė nepilnas kredito sutartis. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, ar kredito sutartys galiojančios, ar jos nėra pasibaigusios, kokioms reikmėms paimtos paskolos. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad jo nurodyti skoliniai įsipareigojimai (kaip nurodė teismo posėdyje, bendroje sumoje po 1 300 Eur) yra kas mėnesį vykdomi. Taigi atsakovo turtiniai įsipareigojimai nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, aktualu tai, kad netgi vertinant, kad atsakovas turi galiojančių kreditorinių įsipareigojimų, visų į bylą pateiktų duomenų ir atsakovo paaiškinimų visuma nesudaro pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo dydį.

42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2013">3K-3-534/2013</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).

43. Be to, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 32 punktas). Galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytas kredito sutartis, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnametei dukrai jos būtinųjų poreikių užtikrinimui.

44. Atsakovas nurodo, kad paskolos buvo paimtos būstui Lietuvoje įsigyti. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas, prieš įsigydamas didelės vertės turtą, turėjo apsvarstyti tokių pirkinių įtaką savo finansinei padėčiai. Atsakovas, turėdamas išlaikytinius, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turėjo įvertinti ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinių teisių ir interesų. Įsipareigojimus atsakovas prisiėmė savo rizika. Atsakovas, nurodydamas, kad įsigytas nekilnojamasis turtas, išskyrus butą, kuriame jis gyvena su šeima, nėra tinkamas naudoti, nepateikia šiai aplinkybei pagrįsti rašytinių įrodymų.

45. Atsakovas akcentuoja išlaikytinių skaičių. Nurodo, kad išlaiko žmoną, jų dviejų mažamečius vaikus, žmonos vaiką, taip pat teikia paramą savo pilnamečiam vaikui, todėl negali skirti šalių vaikui prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Tačiau atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, turimo nekilnojamojo turto vienetus, vertintina, kad atsakovas, siekdamas išlaikyti nurodytus asmenys, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą nepilnamečiams vaikams teikti būtinus poreikius atitinkantį išlaikymą, turi galimybę gauti pajamas iš nekilnojamojo turto, kuriame negyvena, nuomos arba nekilnojamąjį turtą realizuoti.

46. Taigi teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių ir jiems teikia išlaikymą, negali paneigti šalių nepilnametės dukters patiriamų poreikių ir jiems reikalingų išlaidų fakto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxMC04ODYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-210-886/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-210-886/2025">e2A-210-886/2025</a>).

47. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5OTItOTI0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1992-924/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1992-924/2024">e2A-1992-924/2024</a>).

48. Aptartos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis nėra pajėgus dėl sunkios finansinės padėties, kuri byloje nėra įrodyta, tenkinti būtinus šalių vaiko poreikius.

49. Sprendžiant dėl išlaikymo naštos paskirstymo tarp tėvų, pažymėtina, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

50. Nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad atsakovas, susilaukdamas dar dviejų vaikų, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis šalių vaiku išliks iki jos pilnametystės ir ji negali būti perkeliama ieškovei, su kuria liko gyventi dukra. Pareigos išlaikyti šalių vaiką ir teikti būtinus poreikius užtikrinantį išlaikymą nepaneigia ir kitos nurodytos aplinkybės: atsakovas išlaiko nedirbančią žmoną, išlaiko jos vaiką, nors tokios pareigos pagal įstatymą neturi, nes nėra vaiko biologinis tėvas; teikia paramą pilnamečiui vaikui, nors tokios paramos teikimo būtinumas nėra atsakovo įrodytas; teikiant vienodo dydžio išlaikymą visiems jo išlaikomiems vaikams, jo mėnesio finansų balansas yra neigiamas, nors pagal individualius vaikų poreikius teiktinas išlaikymo dydis negali būti vienodas.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo didesnę sumą nei orientaciniu kriterijumi pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, atitinkamai pagal teismų praktiką neprivalo teikti įrodymus vaiko poreikiams pagrįsti. Tačiau ieškovė prašomą priteisti išlaikymo dydį nemažina gaunama vaiko išmoka, remdamasi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>).

52. Tačiau teismas pažymi, jog paprastai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką valstybės mokamų išmokų suma turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a>, 57 punktas).

53. Taip pat, atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog kasacinis teismas pasisakymas dėl išmokų vaikams paskirties yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a>).

54. Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį bei jos visumą, t. y. įvertinus aplinkybes, jog ieškovė nėra įsidarbinusi, neturi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovas įsidarbinęs, turi nuolatines pajamas, nekilnojamąjį turtą, tačiau jo išlaidos taip pat yra atitinkamai didesnės, vertina jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko išmoka galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

55. Atitinkamai laikytina, jog ieškovės gaunama išmoka vaikui (vaiko pinigai) palengvina abiejų vaiko tėvų finansinę naštą vaiko išlaikymui. Nepilnamečio vaiko tėvams vaiko išlaikymui 2024 m. skirtina orientacinė suma (1 MMA) mažintina išmokos vaikui dydžiu (709 Eur – 96,25 Eur). Taigi 2024 m. išlaikymo dydžio suma, tenkanti vienam iš tėvų yra 306,38 Eur ((709 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 96,25 Eur (vaiko išmoka)) / 2). O nuo 2025 m. išlaikymo dydžio suma, tenkanti vienam iš tėvų yra 327,25 Eur ((777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 122,50 Eur (vaiko išmoka)) / 2).

56. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės motyvus dėl padidėjusių kainų bei jų augimo tendencijas, būtina pažymėti, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. CK 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas).

57. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2010">3K-3-344/2010</a>).

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio ir jo patikslinimo reikalavimas tenkintinas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2358-726/2016 priteistas išlaikymo dydis iš atsakovo M.D. nepilnamečiam vaikui F.D. keistinas, nustatant išlaikymą po 306,38 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 12 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d., bei po 327,25 Eur per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą sumą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos, o vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I.D.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59. Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisiamas valstybei 67 Eur žyminis mokestis ((306,38 Eur - 120 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. = 67 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

60. CPK 98

61. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 1 080 Eur sumą, t. y. 280 Eur už ieškinio paruošimą ir 800 Eur už atstovavimą teisme (100 Eur teisinė konsultacija, 100 Eur papildomų įrodymų surinkimas ir pateikimas teismui, 300 Eur patikslinto ieškinio parengimas, 300 Eur pasiruošimas ir atstovavimas teisme). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį.

62. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 85 proc. ieškovės turtinių reikalavimų yra patenkinti, todėl ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas lygus 918 Eur (1080 Eur x 0,85) sumai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

63. Atsakovas prašo nepriteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vilkinimo, turto, piniginių lėšų nuslėpimo.

64. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

65. Teismas nenustatė netinkamo, nesąžiningo ieškovės elgesio, piktnaudžiavimo procesu. Aktualu tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovės nedarbingumo, kuris buvo pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, taip pat ieškovės įstatyme nustatytos ir realizuotos teisės turėti atstovą byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdis buvo atidėtas ir dėl atsakovo nedarbingumo. Atsakovo akcentuojamos aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo nurodant jos turtinę padėtį, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nekeičia teismo vertinimo, kad ieškovė konkrečiu atveju turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66. Šioje byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (28,74 Eur) viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį iš esmės priėmus ieškovės naudai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (96 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2358-726/2016 nepilnamečiui vaikui F.D., priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d., iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteisti iš atsakovo M.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui F.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306,38 Eur (tris šimtus šešis Eur 38 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nuo 2025 m. sausio 1 d. priteisti išlaikymą po 327,25 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur 25 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko F.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, priteistą sumą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei I.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti F.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo M.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų 918 Eur (devynių šimtų aštuoniolikos eurų) atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis valstybei pervedamas į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovo M.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,74 (dvidešimt aštuonis Eur 74 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Tatjana Papinigienė