Baudžiamoji byla Nr.1-189-522/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42489-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.4.2.3.; 1.2.5.4.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Rasai Dabužinskaitei,
kaltinamajam M. S. (M. S.) ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,
nukentėjusiajam M. S. (M. S.),
vertėjai Oliai Lebed,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, dirba, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2012-04-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, bausme laisvės atėmimu 10 metų;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-10-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012-04-11 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausme laisvės atėmimu 12 metų. Bausmę atliko 2023-04-28;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-07-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme areštu 50 parų. Bausmę atliko 2024-02-19;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-10-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme areštu 60 parų. Bausmę atliko 2024-08-16;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-06-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, bausme laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus apygardos teismo 2024-11-05 nuosprendžiu pakeista 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi M. S. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams su nustatytais įpareigojimais ir draudimais, atlieka bausmę, turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
n u s t a t ė :
1. M. S. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2. M. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
M. S. 2024-10-28, apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą M. S., t. y. tyčia kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių kiekį gulinčiam lovoje nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, nugarą, šonus, o nukentėjusiajam pavykus išsilaisvinti bei pro langą iššokus į kiemą, pagavęs įtempė jį pro langą atgal į namus, sakydamas, kad gailisi, jog anksčiau jo nepaskandino tvenkinyje, numetė ant lovos ir, keliais įsirėmęs į nukentėjusiojo šonus, daužė rankų kumščiais, kol nukentėjusysis prarado sąmonę, po ko, 2024-10-29, apie 05.00 val., išvykdamas į darbą, žodžiais įspėjo nukentėjusįjį, kad, jeigu skambins policijos pareigūnams, nukentėjusiajam tai prastai baigsis, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti, tokiais savo bendrais veiksmais, dviem trauminiais poveikiais į krūtinės ląstą, padarė nukentėjusiajam M. S. poodinę kraujosruvą krūtinėje, dešinės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžius, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir suteikė realų pagrindą pastarajam baimintis, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
3. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad aptariamą dieną tėvą namuose pastūmė. Negali pasakyti, dėl ko. Tėvas nugriuvo. Ant grindų jis gulėjo gal 1-2 minutes. Jokių sužalojimų nebuvo. Tėvas paprašė vandens. Tada jis tėvą apipylė vandeniu. Smurto prieš jį nenaudojo. Nežino, ar po nugriuvimo tėvas susižalojo. Šonkaulis trūko anksčiau. Anksčiau jis yra smurtavęs prieš tėvą. Su tėvu anksčiau santykiai buvo blogi dėl jo kaltės. Viskas nuo vaikystės. Iki suėmimo gyveno kartu 5 metus. Mano, kad tėvas nenorėjo, kad jis su juo gyventų. Ginčo tarp jų nebuvo. Netyčia pastūmė rankomis. Nežino, ar pastumdamas galėjo padaryti jam kūno sužalojimus. Gal tėvas išsigando, todėl šoko pro langą. Nebuvo iš tėvo paėmęs telefono ir jam negrasino. Tėvas negeria 14 metų. Jis taip pat nevartoja alkoholio. Dabar su tėvu normaliai bendrauja, jis dirba.
4. Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam buvo priepuoliai, buvo bloga. Paprašė sūnaus atnešti vaistus ir vandens. Dalį vandens išgėrė, o likutį sūnus išpylė ant jo. Sūnus išėjo į virtuvę. Jis galvojo, kad sūnus jį muš, todėl nusprendė iššokti pro langą. Po to sūnus jį traukė atgal, klausdamas: „Kur sprunki? Aš tave mušu?“. Sūnus jo nemušė. Nemušė į krūtinės ląstą. Nepadarė poodinės kraujosruvos krūtinėje. Nesulaužė jam šonkaulių. Šonkauliai praeitą kartą buvo sulaužyti, bet šį kartą tikrai ne. Gal sužalojimai atsirado jam šokant pro langą. Sūnui pretenzijų neturi. Jis 2024-10-20 kreipėsi į policiją, kad sūnus jį sumušė, nes galvojo, kad jis bijos namo grįžti. Nežino, kiek kartų anksčiau sūnus smurtavo prieš jį. Dabar su sūnumi santykiai normalūs. Nenori, kad sūnus būtų nuteistas.
5. Nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dviese su sūnumi M. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo bausmę už nužudymą, o vėliau dar kelis kartus už smurtą artimoje aplinkoje, tame tarpe ir už smurtą prieš jį. Sūnus prieš jį smurtą panaudojo jau penktą kartą. Ankščiau už tai buvo nuteistas keturis kartus. 2024-10-28, apie 18.00 val., sūnus buvo normalus, adekvatus. Vėliau - nežino kas jam atsitiko, galimai buvo ko nors pavartojęs. Jis pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jų reikalauja nuo penktadienio. Gavęs neigiamą atsakymą, sūnus sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. priėjo prie jo gulinčio lovoje ir pradėjo kumščiais jį mušti, trankė į įvairias kūno vietas, į galvą, į šonus, mušė jį gulintį lovoje. Sūnus buvo labai agresyvus, neadekvatus, garsiai rėkė. Vėliau jam pavyko išsilaisvinti ir pro langą iššokti į kiemą. Sūnus jam iš paskos iššoko pro langą ir, jį pagavęs, atgal įmetė pro langą į namus bei tempdamas pasakė, kad gailisi, jog jo anksčiau nepaskandino tvenkinyje. Įtempęs numetė ant lovos ir toliau trankė. Jis keliais įsirėmė į jo šonus, rankų kumščiais jį daužė kol prarado sąmonę. Atsibudęs pamatė sėdintį sūnų ir ant jo iš kibiro pilantį vandenį. Kraujo nebuvo, buvo tik daug vandens. Atgavus sąmonę, sūnus pasakė, kad dar gali duoti pačiulpti savo lytinį organą, tačiau to nepadarė. Kiek sūnus sudavė smūgių, nežino. Mušė kumščiais. Taip pat negali nurodyti, kiek laiko tai truko. Visų šių veiksmų pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėjęs jį mušti, sūnus atėmė iš jo telefoną, kad niekam nepraneštų ir neišsikviestų pagalbos. 2024-10-29, apie 5.00 val., sūnus, išvykdamas į darbą, atidavė jam telefoną, sakydamas, kad dabar gali skambinti „mentams", bet įspėjo, kad jei jį „pasodins" į kalėjimą, jam tai prastai baigsis, turėjo omeny, kad nužudys, jei ne pats, tai jo kažkoks draugas su kuriuo pastarasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime. Dėl patirto smurto niekam nepranešė, įvykio niekas nematė. Sūnaus grasinimus, kad po jo kreipimosi į policiją jam prastai baigsis, suvokia kaip realius ir pavojingus jo gyvybei ar sveikatai, kadangi ne kartą yra prieš jį smurtavęs (b. l. 32-34).
6. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad dėl patirtų sumušimų kreipėsi tik į Šalčininkų ligoninę. Pagal jam paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą nevyko, manydamas, kad užtenka to, kad buvo ligoninėje. Lankėsi pas gydytojus tik vieną kartą. Dėl sūnaus panaudoto fizinio smurto prieš jį jautė fizinį skausmą, bet balais įvertini negali. Įvykio metu policijos pareigūnų ir Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) nekvietė, nes neturėjo telefono, kadangi galvojo, kad M. S. jį yra paėmęs, bet vėliau suprato, kad telefonas gulėjo virtuvėje ant spintelės. 2024-10-28 buvo susiskambinęs su dukra A. S. per vaizdo skambutį. Jos pagalbos neprašė, nes ji pavargusi nuo jų visų konfliktų ir nesikiša. Sūnus nuolatos reikalauja iš jo pinigų. Nežino, ar dėl sūnaus išsakytų grasinančių žodžių, gali vertinti juos kaip realius. Sūnus dažnai, būdamas piktas ar konflikto metu, išsako įvairių žodžių, bet niekada nieko nebuvo įvykdęs. Nežino, kaip tai vertinti, ar kaip realų pavojų, ar tiesiog kaip emocijas. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 47-49).
7. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad, tikrinant ir tikslinant 2024-10-28 įvykio aplinkybes ir vietą, susitikus su nukentėjusiuoju, šis parodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis sūnus M. S. 2024-10-28, apie 18.00 val., prieš jį panaudojo fizinį smurtą: priėjo prie jo gulinčio lovoje (foto Nr. 1), pradėjo rėkti, kumščiais jį mušti, trankė į įvairias kūno vietas, į galvą, į šonus, mušė jį gulintį lovoje. Po suduotų smūgių, kai sūnaus šalia nebuvo, atidaręs kambaryje esantį langą, jis iššoko į kiemą (foto Nr. 2). Sūnus taip pat iššoko paskui jį ir pagavęs atgal įmetė pro langą į namus (foto Nr. 3). Iššokęs pro langą, jis nugriuvęs nebuvo. Galimai, lipdamas į lauką, galėjo apsidraskyti nuo palangės. Sūnus, įtempęs jį į namus, metė jį ant lovos ir toliau mušė rankomis (foto Nr. 4). Jis keliais įsirėmė į jo šonus ir rankų kumščiais daužė jį, kol jis prarado sąmonę. Atsibudęs pamatė sūnų, sėdintį ant taburetės (foto Nr. 5), šalia stovėjo kibiras su vandeniu, rankose jis laikė puodelį ir davė jam atsigerti, o likutį išpylė ant jo (b. l. 53-55).
8. 2024-10-29 Policijos registruojamų įvykių registro (toliau– PRĮR) išraše užfiksuota, kad į Šalčininkų rajono PK atvyko M. S., kuris nurodė, kad vakar namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sumušė sūnus. Nurodė, kad sūnus jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių įšonus, nugarą ir galvą. Skundėsi šonkaulių skausmais. Nukentėjusysis pristatytas į Šalčininkų ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 4).
9. Iš 2024-10-29 Protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėjas M. S. parodė, kad 2024-10-28, apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė jo sūnus M. S., kuris sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko M. S. patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir patraukti kaltą asmenį atsakomybėn (b. l. 9-15).
10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (toliau – ir Šalčininkų rajono PK) 2024-10-29 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42489-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje požymius užfiksuota, kad 2024-10-29 į Šalčininkų rajono PK kreipėsi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad 2024-10-28, apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas skundėsi nugaros ir šonų skausmais. Nurodė, kad sūnus jam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į šonus, nugarą ir galvą, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis M. S. pristatytas į Šalčininkų ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 1-3)
11. Iš Šalčininkų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. O. tarnybinio pranešimo dėl veikos perkvalifikavimo matyti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42489-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024-10-28, apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą M. S.. Po ko, 2024-10-29, apie 05.00 val., išvykdamas į darbą bei atiduodamas nukentėjusiajam mobiliojo ryšio telefoną, kurį buvo atėmęs smurto metu, žodžiais įspėjo nukentėjusįjį, kad, jeigu pastarasis skambins policijos pareigūnams, jam tai prastai baigsis, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti. Iš gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. patirti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminis tyrimas tęstinas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 16-17).
12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo teritorija, įėjimas, vidus. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (b. l. 18-30).
13. 2024-10-29 GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad M. S. skundėsi, kad 2024-10-28 jį sumušė sūnus. Smūgiai buvo į nugarą ir galvą. Kraujosruvų nepastebėta. Šiandien jis kreipėsi į policiją (b. l. 65-66).
14. Iš Asmens apžiūros protokolo matyti, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotos mėlynės: nugaros srityje, arčiau juosmens, krūtinės kairėje srityje. Ant galvos, kairėje kaktos pusėje – nubrozdinimas. Kūno sužalojimai užfiksuoti nuotraukomis (b. l. 35-40).
15. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje (tikslesnė lokalizacija neaiški), dešinės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti vienu arba dviem trauminiais poveikiais į krūtinės ląstą kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 74-80).
16. Liudytoja A. S. pasinaudojo savo teise ir parodymų nedavė. M. S. yra jos brolis (b. l. 57). Parodymų ji nedavė ir teismo posėdžio metu.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
17. BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
18. Šiuo atveju M. S. kaltinamas tuo, kad po iš vakaro panaudoto smurto prieš tėvą, 2024-10-29, apie 05.00 val. išvykdamas į darbą, žodžiais įspėjo nukentėjusįjį, kad jeigu skambins policijos pareigūnams, nukentėjusiajam tai prastai baigsis, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.
19. Nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie grasinimus jo atžvilgiu, kuriuos konflikto metu išreiškė kaltinamasis M. S., iš dalies paties kaltinamojo M. S. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, bei jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie įvykusį konfliktą ir garsinimus pasitvirtino. Nukentėjusiojo parodymais dėl grasinimo ir jų realumo nėra jokio pagrindo netikėti. Išsakyti žodžiai, kad jį nužudys, ar tai padarys kiti jam žinomi asmenys, bei tai, kaltinamasis daug kartų yra teistas už smurtinius veiksmus, tame tarpe ir prieš nukentėjusįjį, leidžia daryti išvadą, kad grasinimas buvo realus ir nukentėjusysis pagrįstai jų bijojo. Tokiais savo veiksmais M. S. sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2013-07-13). Nusikaltimas įrodytas.
20. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
21. Šiuo atveju M. S. kaltinamas tuo, kad 2024-10-28, apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
22. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad M. S. sumušė savo tėvą M. S..
23. Nors nagrinėjant byla teisme nukentėjusysis švelnino savo sūnaus – kaltinamojo padėtį ir davė jam palankius parodymus, tačiau būtent tokią nukentėjusiojo pozicija teismas vertina, kaip baimę dėl jam išreikštų grasinimų. Nukentėjusiojo parodymai teismo posėdžio metu visiškai sutapo su kaltinamojo pozicija ir parodymais, kuriais jis neigė savo kaltę, kas paaiškinama ir tuo, kad tėvas gaili savo sūnaus, linki jam gero, tikisi, kad jis pasikeitė ir daugiau nesmurtaus, nes šiuo metu su kaltinamuoju jis bendrauja, o kaltinamasis stengiasi taisytis ir atliekant bausmę dirba. Teismas nukentėjusiojo poziciją kaltinamojo atžvilgiu įvertins skirdamas kaltinamajam bausmę. Teismas šiuo atveju vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais išsamiais parodymais apie kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus prieš jį, kurie yra užfiksuoti ir jo pareiškime, gydytojų bei parodymų patikrinimo metu, kurie visiškai sutampa su kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais.
24. M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (redakcija nuo 2022-05-01). Nusikaltimas įrodytas.
25. Kaltinamojo M. S. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais, M. S. protokolu – pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu (fotonuotraukos), specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, tarnybiniu pranešimu, GMP kvietimo kortele, PRĮR duomenimis.
Dėl bausmės skyrimo
26. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
27. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
28. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
29. Teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) bei atsižvelgia į teigiamą nukentėjusiojo poziciją kaltinamojo atžvilgiu.
30. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis M. S. teistas tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, (2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendis) bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis) (b. l. 123-133), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas vieną kartą, bauda sumokėta (b. l. 134-135), dirba (b. l. 139-140).
31. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės bendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams.
33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė bendrintina ir su 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu ir jį pakeitusiu 2024-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant. M. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-06-18 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, bausme laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams; Vilniaus apygardos teismo 2024-11-05 nuosprendžiu pakeista 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi M. S. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams, t. y. nusikaltimo padarymo metu 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Galutinė bausmė pagal visus nuosprendžius skirtina 2 metams ir 3 mėnesiams.
34. M. S. buvo laikinai sulaikytas 2024-10-29 10.58 val. (b. l. 84-85). 2024-10-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2024-12-30. Bausmę pradėjo atlikti 2024-11-05. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
35. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK pakeitimai. BK 145 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijos nepasikeitė, todėl naujas įstatymas kaltinamojo M. S. atžvilgiu netaikytinas.
Kiti klausimai
36. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2025-03-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 246,70 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų (DOK-14573), susidariusių dėl kaltinamajam M. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2013-07-03) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija nuo 2022-05-01) ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir M. S. (M. S.) paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024-11-05 nuosprendžiu, paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti M. S. (M. S.) galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2025-04-01.
Į bausmės laiką įskaityti 2024-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024-11-05 nuosprendžiu, paskirtą ir atliktą bausmės dalį.
Į bausmės laiką įskaityti M. S. (M. S.) laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-03-19 iki 2024-06-18 ir nuo 2024-10-29 iki 2024-11-05.
Nepriteisti iš M. S. (M. S.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėja Irina Serafin
