Civilinė byla Nr. 3K-3-204/2008 Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuriomis atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001 pagal ieškovų D. P., V. P., R. G., E. G., D. S., S. S., V. B., A. B., N. Š. S., R. B., N. B., D. P., J. M. M., D. M. G., V. M., J. P., G. J., D. V., G. V., V. L., D. L., J. K., V. K., D. J., S. J., A. M., R. A., A. A., M. B., L. B., A. B., V. M., J. Ž., A. Ž., A. U., R. A. ieškinį atsakovams AB „Kauno alus“ ir Žemės ūkio ministerijai, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės turto fondui, Kauno miesto valdybai, AB „Kauno alus“ akcininkams, UAB „Agroneta“, Z. A. dėl pažeistų teisių gynimo, viešosios akcijų pasirašymo sutarties ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančiais, įstatinio kapitalo sumažinimo, ieškinio senaties termino atnaujinimo, teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-269/2001: 1) atnaujino ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl teisinės registracijos panaikinimo pareikšti; 2) pripažino patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gyvenamosiomis ir atitinkančiomis Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje pirkimo-pardavimo objektui keliamus reikalavimus bei įpareigojo AB „Kauno alus“ sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais D. P., V. P., R. G., E. G., D. S., S. S., V. B., A. B., N. Š. S., R. B., N. B., D. P., J. M. M., D. M. G., V. M., J. P., G. J., D. V., G. V., V. L., D. L., J. K., V. K., D. J., S. J., A. M.; 3) pripažino negaliojančia viešąją akcijų pasirašymo sutartį, kuria į AB alaus darykla „Žalsvytis“ įstatinį kapitalą buvo įtrauktas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) pripažino negaliojančia AB alaus darykla „Žalsvytis" 1993 m. gegužės 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas bendrovės įstatų 3.1 punktas dėl įstatinio kapitalo padidinimo 14 192,03 Lt suma; 5) sumažino AB alaus daryklos „Kauno alus“ įstatinį kapitalą 1759,68 Lt suma. Teismas taip pat priėmė ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio ir šią bylos dalį nutraukė, o ieškovų L. B., A. B., V. M., J. Ž. ir A. Ž. reikalavimus paliko nenagrinėtus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno m. apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino jo dalį, kuria pripažinta negaliojančia viešoji akcijų pasirašymo sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalis dėl įstatinio kapitalo padidinimo, sumažintas įstatinis kapitalas 1759,68 Lt suma, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pripažintos gyvenamosiomis ir atitinkančiomis Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje pirkimo-pardavimo objektui keliamus reikalavimus bei AB „Kauno alus“ įpareigota sudaryti su ieškovais gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, ir šiuos ieškovų reikalavimus atmetė; kitą sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymas nuo ieškinio ir ši bylos dalis nutraukta, ieškovų A. B., L. B., V. M., J. Ž. ir A. Ž. ieškiniai palikti nenagrinėti bei atnaujintas terminas pastato teisinei registracijai nuginčyti, paliko nepakeistą.
Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, – siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, motyvuodamas jį tuo, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartyje, pakeisdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendimą, padarė aiškių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas): nuspręsdamas, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra privatizavimo objektas, nes nebuvo įregistruotas kaip bendrabutis nei buvusiame inventorizavimo biure, nei miesto valdyboje, kaip to reikalaujama pagal Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 patvirtintus Bendrabučių nuostatus, o ieškovai nėra tinkami privatizavimo subjektai, nes su jais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, netinkamai aiškino ir taikė butų privatizavimo santykius reglamentavusias materialinės teisės normas (Butų privatizavimo įstatymo, Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos”, 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-224, kuriuo buvo pakeistas Butų privatizavimo įstatymas, ir Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų butų privatizavimo klausimais papildymo bei dalinio pakeitimo“ nuostatas) bei pažeidė procesinės teisės normas (bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176-185 straipsniuose, taip pat CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, kad sprendime (nutartyje) turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus). Iš civilinės bylos Nr. 2-269/2001 duomenų, pareiškėjo teigimu, matyti, kad įmonės, į kurių balansą buvo įtrauktas ginčo pastatas, laikė, jog jo paskirtis – bendrabutis, o jo gyventojams tuo metu galiojusia tvarka buvo skirti bendrabučio kambariai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių byloje esančių įrodymų nevertino ir nemotyvavo, kodėl juos atmeta, o tik vadovavosi formaliu pagrindu, kad bendrabutis nebuvo registruotas nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo asmenys turėjo teisę paduoti iki 1992 m. gruodžio 1 d., o ne dėl savo kaltės laiku nepadavę prašymų, galėjo juos paduoti tik Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., padaryta pritaikius netinkamas teisės normas. Civilinės bylos Nr. 2-269/2001 duomenimis, 1993 m. rugsėjo 1 d. ieškovai kreipėsi su pareiškimu į AB alaus daryklos „Žalsvytis“ administraciją, prašydami privatizuoti bendrabučio kambarius, kuriuose jie gyveno galiojant Butų privatizavimo įstatymui (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 1993 m. liepos 15 d. įstatymas Nr. I-224 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo“), todėl teisiniai santykiai tarp šalių dėl kambarių bendrabutyje privatizavimo atsirado pagal šį įstatymą ir jį detalizavusius teisės aktus, kurių nuostatų apeliacinės instancijos teismas netaikė ir taip padarė aiškią ir esminę klaidą, nuspręsdamas, kad ieškovai nebuvo tinkami privatizavimo subjektai. Pareiškėjo teigimu, ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo pastato (bendrabučio) kambarius, kuriuose jie teisėtai gyveno, tačiau dėl atsakovo AB alaus daryklos „Žalsvytis“ kaltės ji nebuvo įgyvendinta. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat grindė tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, 2001 m. birželio 27 d. sprendimu nutardamas priimti ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio ir šią bylos dalį nutraukti, padarė aiškių procesinės teisės normų taikymo klaidų: neišsiaiškino tikrosios ieškovių valios ir neišaiškino joms bylos nutraukimo pasekmių (1964 m. CPK 186 straipsnio 1 dalis, 244 straipsnio 3 dalis). A. U. ir R. A. 2000 m. gegužės 30 d. prašyme teismui nurodė, kad yra patrauktos trečiaisiais asmenimis ir prašo išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo, nes ieškinio klausimus su atsakovu išsprendė gera valia. Pareiškėjo manymu, teismas neturėjo pagrindo vertinti šį pareiškimą kaip atsisakymą nuo ieškinio, nes juo buvo prašoma išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001 atmetė. Iš šioje byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, teismo vertinimu, matyti, kad teismai būtent ir taikė teisės normas (Butų privatizavimo įstatyme, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, Vyriausybės 1991 m rugpjūčio 16 d. nutarime Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos”, Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių”, Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintuose Bendrabučių nuostatuose įtvirtintomis nuostatomis), kurios, atsižvelgiant į joje kilusio ginčo pobūdį, turėjo būti taikomos, be to, taikė jas tiek vadovaudamiesi jose išdėstytu normos turiniu, tiek savo procesiniuose sprendimuose nurodydami teisingus straipsnių numerius. Įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos akivaizdžios materialinės teisės normų taikymo klaidos, teismas laikė, kad pareiškėjas nesutinka ne su apeliacinės instancijos teismo taikytomis materialinės teisės normomis, bet su teismo išvadomis, padarytomis taikant tas teisės normas. Pripažinęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog apeliacinės instancijos teismas aiškiai neteisingai taikė prašyme atnaujinti procesą nurodomas materialinės teisės normas, pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atkreipęs dėmesį į tai, kad civilinė byla Nr. 2-269/2001 buvo išnagrinėta galiojant 1964 m. CPK, teismas darė išvadą, jog, šios bylos nagrinėjimo metu vertinant įrodymus, negalėjo būti pažeistos CPK 176-185 straipsnių nuostatos, pareiškėjo prašyme nurodomos kaip įtvirtinančios bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes 1964 m. CPK 176-185 straipsniuose buvo reglamentuojamas teisminis bylos nagrinėjimas. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, teismo vertinimu, vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais ir savo sprendime bei nutartyje jais rėmėsi, konstatuodami, kurios aplinkybės nustatytos, o kurios ne. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje motyvuotai pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, 1964 m. CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nebuvo, todėl ir dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negalėjo jo pažeisti. Nustatęs, kad A. U. ir R. A., kurios buvo ieškovės, pareiškusios ieškinio reikalavimus, bei AB „Kauno alus“ akcininkės, įrašytos į trečiųjų asmenų sąrašą, 2000 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo, nurodydamos, jog ieškinio klausimus su atsakovu išsprendė gera valia, ir kad, pateikusios prašymą, šios ieškovės vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas sprendė, jog dėl pačių ieškovių neaktyvumo nebuvo galimybės išsiaiškinti tikrosios jų valios bei išaiškinti joms bylos nutraukimo atsisakius nuo ieškinio pasekmes (1964 m. CPK 244 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad su atsakovu ieškinio klausimus jos išsprendė gera valia, teismo vertinimu, įrodo jų atsisakymo nuo ieškinio priežastį. Teismui priėmus sprendimą dėl A. U. ir R. A. atsisakymo nuo ieškinio, jos šio sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, nors kitiems ieškovams pirmosios instancijos teismas priėmė palankų sprendimą. Be to, iš A. U. paaiškinimo matyti, kad jai buvo nusibodę vaikščioti į teismą, buvo sunku išeiti iš darbo, manė, jog byla pralaimėta, todėl, pasitarusi su AB alaus daryklos „Žalsvytis“ juriste, surašė minėtą prašymą. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog byloje buvo padaryta logiška išvada dėl ieškinio atsisakymo. Laikydamas, kad, atnaujinus procesą byloje, kuri buvo iškelta 1994 m. kovo 11 d. ir baigta 2002 m. liepos 3 d., be kita ko, būtų ignoruojamos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, nes bylos nagrinėjimas toliau tęstųsi ir būtų pažeista dalyvaujančių asmenų teisė į greitą procesą, teismas sprendė, kad, nenustačius, jog bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėję teismai būtų aiškiai netinkamai taikę materialinės ir procesinės teisės normas, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001 nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, todėl atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ieškovės A. U. ir suinteresuoto asmens Z. A. atskiruosius skundus atmetė. Atsižvelgusi į tai, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, 2002 m. liepos 3 d. nutartyje padarė priešingą išvadą dėl ginčo pastato buvimo privatizavimo objektu, negu Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. birželio 27 d. sprendime, teisėjų kolegija laikė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad teismai, spręsdami ginčą, padarė aiškių ir esminių materialinės teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl kurių teismų procesiniai dokumentai galėtų būti pakeisti ar panaikinti, nėra pagrindo. Atskirųjų skundų argumentus dėl akivaizdžių procesinės teisės normų pažeidimų, priimant ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio, teisėjų kolegija atmetė iš esmės tais pačiais, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais, argumentais.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-269/2001 ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai padarė procesinės teisės normų pažeidimų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos. Neteisingų išvadų, taikant materialinės teisės normas, padarymas, kasatoriaus teigimu, rodo, kad buvo netinkamai pritaikytos teisės normos ir taip padaryta teisės normų taikymo klaidų. Teismai skundžiamose nutartyse visiškai neanalizavo prašymo, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, argumentų dėl nepagrįstų (prieštaraujančių Butų privatizavimo įstatymo, Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 “Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos”, 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-224, kuriuo buvo pakeistas Butų privatizavimo įstatymas, ir Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų butų privatizavimo klausimais papildymo bei dalinio pakeitimo“ nuostatoms) apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad ginčo pastatas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas, o ieškovai – tinkami privatizavimo subjektai. Teismams neįvertinus ir motyvuotai nepasisakius dėl prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo bei jį pagrindžiančių aplinkybių, buvo pažeistos CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, reglamentuojančios nutarties turiniui keliamus reikalavimus, taip pat 370 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančio teismo pareiga įvertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir tik tada iš esmės spręsti, atnaujintinas procesas byloje ar ne. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti galiojančio CPK 176-185 straipsniai ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas atitinka tuos pačius klausimus reglamentavusius 1964 m. CPK 57-65 straipsnius ir 222 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl skundžiamas nutartis priėmusių teismų argumentai, kad civilinė byla Nr. 2-269/2001 buvo išnagrinėta galiojant 1964 m. CPK, todėl šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, negalėjo pažeisti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomų procesinės teisės normų, negalėjo būti pagrindas prašymo argumentams dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų atmesti. Nebuvo skundžiamose nutartyse paneigti ir prašymo atnaujinti procesą argumentai dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą nuo ieškinio (1964 m. CPK 186 straipsnio 1 dalis, 244 straipsnio 3 dalis), netinkamo taikymo, o apsiribota tik išvada, kad teismas dėl ieškinio atsisakymo padarė logišką išvadą. Priešingai, teismai, skundžiamose nutartyse motyvuodami, kad pirmosios instancijos teismas dėl A. U. ir R. A. neaktyvumo neturėjo galimybės išsiaiškinti tikrosios jų valios bei išaiškinti bylos nutraukimo atsisakius nuo ieškinio pasekmes, patys išreiškė abejonę dėl tikrosios A. U. ir R. A. valios.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, nurodydama, kad palaiko kasatoriaus išdėstytus argumentus ir reikalavimus, prašo kasacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Kauno alus“ ir trečiasis asmuo UAB „Agroneta“ prašo skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Prašymo atnaujinti procesą argumentai, atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, kuriais iš esmės nesutinkama su teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, padarytomis išvadomis, t. y. teismų atliktu įrodymų vertinimu, negali būti laikomi argumentais, sudarančiais pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Atsakovo Žemės ūkio ministerijos pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, kurios procesą prašoma atnaujinti, kilo dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų privatizavimo.
Kauno apygardos teismas, taikydamas butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, 2002 m. liepos 3 d. nutartyje padarė priešingą išvadą, negu Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. birželio 27 d. sprendime: nustatęs, kad ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas kaip bendrabutis, o su ieškovais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, sprendė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ginčo pastatas negalėjo būti privatizavimo objektas, o ieškovai – tinkami privatizavimo subjektai. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimai, ir šiuos reikalavimus atmetė; sprendimo dalį, kuria buvo priimtas ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymas nuo ieškinio ir ši bylos dalis nutraukta, o kitų ieškovų ieškiniai palikti nenagrinėti bei atnaujintas terminas pastato teisinei registracijai nuginčyti, paliko nepakeistą.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, motyvuodamas jį tuo, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartyje, pakeisdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendimą, padarė aiškių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas): nuspręsdamas, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra privatizavimo objektas, o ieškovai – tinkami privatizavimo subjektai, netinkamai aiškino ir taikė butų privatizavimo santykius reglamentavusias materialinės teisės normas, taip pat padarė įrodymų vertinimą bei teismo procesinių sprendimų išdėstymui keliamus reikalavimus reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindė ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas priimti ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio ir šią bylos dalį nutraukti, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šią teismo sprendimo dalį nepakeistą, padarė aiškių procesinės teisės normų taikymo klaidų: neišsiaiškino tikrosios ieškovių valios ir neišaiškino joms bylos nutraukimo pasekmių (1964 m. CPK 186 straipsnio 1 dalis, 244 straipsnio 3 dalis).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Byloje dalyvaujantys asmenys suformulavo teisės klausimus dėl tinkamo proceso atnaujinimą reglamentuojančių CPK XVIII skyriuje įtvirtintų teisės normų taikymo. Kasacinis teismas šiuos klausimus sprendžia, peržiūrėdamas kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis.
Kasacinis teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė civilinio proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Pramoninė santechnika“, bylos Nr. 3K-3-485/2006; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. su antstoliu M. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2006). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas. Dėl to, siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, kad būtų kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), labai svarbu, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo būtų nagrinėjami pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrindu procesui atnaujinti nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kad įsiteisėjusiuose Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartyje yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra privatizavimo objektas, nes nebuvo įregistruotas kaip bendrabutis nei miesto valdyboje, nei buvusiame inventorizavimo biure, o ieškovai nėra tinkami bendrabučio kambarių privatizavimo subjektai, nes su jais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys ir kt., netinkamai aiškino ir taikė butų privatizavimo teisinius santykius reglamentavusias materialinės teisės normas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teigimu, priimdamas ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio ir šią bylos dalį nutraukdamas, neišaiškino joms procesinių atsisakymo nuo ieškinio pasekmių ir taip padarė aiškų procesinės teisės normų (1964 m. CPK 186 straipsnio 1 dalies, 244 straipsnio 3 dalies) pažeidimą.
Kasacine tvarka skundžiamoje Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pareiškėjo prašymą grindžiantis proceso atnaujinimo pagrindas buvo atmestas ir padaryta išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartyje tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, savo nutartyje darydamas išvadą, kad nenustatyta aiškių teisės normų taikymo klaidų, taip pat apeliacinės instancijos teismas, šią nutartį palikęs nepakeistą, nesiaiškino ir visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turėjo būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismai, skundžiamose nutartyse motyvuotai neįvertinę pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 straipsnio 3 dalyje, kurios įgalina teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir tik tuomet spręsti, ar procesas atnaujintinas, ar jį atnaujinti atsisakytina.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka skundžiamose nutartyse yra padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuris turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. Nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų iš esmės įvertinti proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą. Konstatavus netinkamo procesinės teisės normų taikymo atvejį, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Pranas Žeimys
