Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 129.12;
129.15; 129.23 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis V. Č., UAB „Ashburn International“, I. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 1 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo UAB „Ashburn International“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudė atsakovui (pareiškėjui šioje byloje) UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui naudotis nutartyje išvardyta programine įranga, įskaitant ir trečiųjų asmenų informavimą apie tai, kad ieškovas tariamai negalės užtikrinti tolesnio paslaugų teikimo, taip pat laikinai uždraudė atsakovui naudoti pirmiau nurodytą programinę įrangą. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad nutarties vykdymas pavedamas atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir panaikino jos dalį, kuria laikinai uždrausta atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ naudoti nutartyje nurodytą programinę įrangą ir šią ieškovo UAB „Ashburn International“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
Pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2007 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. veiksmus priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/07 ir užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232; 2) pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ ir 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti tam tikrus veiksmus, nutarta šios nutarties vykdymą pavesti pareiškėjui. Taip, pareiškėjo teigimu, nutartyje aiškiai nustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas. Nutartis buvo išsiųsta tiesiogiai jam (pareiškėjui), ir jis tinkamai vykdo nutartį, nepažeidžia joje įtvirtintų draudimų. Suinteresuoti asmenys, laikydami, kad nutartis nevykdoma, galėjo kreiptis į teismą dėl CPK 149 straipsnyje nustatytos atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą taikymo arba nutarties vykdymo tvarkos ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir neturėjo teisės imtis kokių nors veiksmų, susijusių su priverstiniu jos vykdymu. Tačiau suinteresuotas asmuo I. J., UAB „Ashburn International“ turto administratorė, nesikreipusi į pareiškėją dėl nutarties vykdymo ir neturėdama jokių duomenų, leidžiančių bent įtarti, kad pareiškėjas nevykdo ar netinkamai vykdo nutartį, 2007 m. kovo 13 d. kreipėsi į antstolį V. Č. dėl priverstinio nutarties vykdymo. Antstolis priėmė nutartį vykdyti, užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus: pateikė pareiškėjui 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, taip pat 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą informuoti raštu dėl nutarties vykdymo. Pareiškėjo manymu, antstolis nepagrįstai priėmė nutartį vykdyti, nes nutarties vykdymas, atsižvelgiant į specifinį ginčo dalyką (programinė įranga) ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių techninį sudėtingumą bei didelę reikšmę pareiškėjo vykdomai veiklai, yra pavestas pačiam pareiškėjui. Pagal CPK 613 straipsnį antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi tai įforminti savo patvarkymu. Antstolis to nepadarė ir taip pažeidė nurodytą procesinės teisės normą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkino: pripažino antstolio V. Č. veiksmus priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/07, užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 ir surašant 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ bei 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“ neteisėtais; panaikino nurodytus antstolio V. Č. 2007 m. kovo 14 d. ir 2007 m. kovo 19 d. reikalavimus; nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232. Teismas laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas jos įvykdymo būdas ir tvarka – nutarties vykdymas pavestas pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ (CPK 145 straipsnio 4 dalis, 148 straipsnio 4 dalies 11 punktas). Susipažinęs su visais tiek į civilinę bylą pateiktais, tiek vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas nevykdo 2007 m. kovo 1 d. nutarties. Vien tik išankstiniai suinteresuoto asmens I. J. spėjimai dėl nutarties nevykdymo, teismo vertinimu, negali būti pagrindas manyti, kad ji nevykdoma, ir pagrindas antstoliui pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, juolab kad nutartyje yra aiškiai įvardytas nutarties vykdytojas. Nustačius tam tikrų uždraudimų pažeidimo faktą, asmeniui, nevykdančiam laikinosios apsaugos priemonės, teismo nuomone, taikytina CPK 149 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Ashburn International“ atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį pakeitė: nurodė, kad pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies, ir panaikino pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria antstolio V. Č. veiksmai surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“ pripažinti neteisėtais ir kuria šis reikalavimas panaikintas; kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis, kuria pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios jam imtis nutartyje nurodytų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), vykdymo proceso prasme priskirtina nutarčių (sprendimų), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kategorijai, ir jos vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 149 ir 771 straipsniai. Pažymėdama, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis pareiškėjui buvo uždrausta imtis tam tikrų veiksmų, pagal jų pobūdį galėtų įgyvendinti tik pats asmuo, kuriam šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, teisėjų kolegija darė išvadą, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės prigimtis lemia, jog, pareiškėjui nesilaikant draudimo imtis tam tikrų veiksmų, antstolis negalėtų šios nutarties įvykdyti CPK nustatyta priverstine sprendimų vykdymo tvarka, atlikdamas CPK 654 straipsnyje nurodytus pirminius vykdomuosius veiksmus ar taikydamas CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui pažeidus nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą draudimą imtis tam tikrų veiksmų, vadovaujantis CPK 149 straipsniu, kiltų pareiškėjo atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo klausimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis tokiu atveju atlieka ne teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo funkciją, o užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyto uždraudimo įvykdymą, atsakytų pagal CPK 149 straipsnį ir teismas spręstų procesinės sankcijos – baudos – paskyrimo jam klausimą. Pažymėdama, kad pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiame akte turi būti užfiksuotos įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo aplinkybės, antstolis gali imtis veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Aktas dėl nutarties neįvykdymo, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas teismui skirti atsakovui iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą valstybės naudai (CPK 149 straipsnis). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232, neteisėtais ir pagrįstai vykdomąją bylą nutraukė CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis neturėjo priimti vykdyti nurodytos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ji negali būti vykdoma antstolio. Kartu teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą, neturėjo svarstyti dėl CPK 651 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punkte nustatytų kliūčių egzistavimo. Antstolio veiksmų priimant vykdyti nurodytą nutartį ir užvedant vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 neteisėtumą lėmė priverstine tvarka nevykdytinos nutarties priėmimo vykdyti faktas, o ne CPK nustatytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvimas, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtais antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai netiesiogiai konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis, jei neegzistuotų vykdomojo dokumento neteisėtą priėmimą vykdyti lėmusios kliūtys, būtų priskirtina antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų kategorijai. Tačiau, nepaisydama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, priimant vykdyti 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir užvedant vykdomąją bylą, pripažinti neteisėtais, o vykdomoji byla nutraukta, motyvų, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, paliko ją nepakeistą, tik kitais motyvais (CPK 328 straipsnis). Be to, pirmiau pripažinusi, kad antstolis, asmeniui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka nutarties vykdymo kontrolės ir asmens atsakomybės už nutarties nevykdymą užtikrinimo funkciją, teisėjų kolegija darė išvadą, kad antstolis akto dėl nutarties neįvykdymo surašymo tikslu turi teisę atlikti procesinius veiksmus, kad nustatytų nutarties nevykdymo faktą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“, nes šis veiksmas buvo tiesiogiai susijęs su antstolio siekiu nustatyti, ar UAB „Universalios valdymo sistemos“ laikosi nurodyta nutartimi nustatytų draudimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus surašant 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ ir šį reikalavimą panaikino, nes, jį surašydamas, antstolis viršijo jam įstatyme nustatytą funkciją akto dėl nutarties nevykdymo surašymo tikslu nustatyti jos nevykdymo faktą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria antstolio veiksmai priimant vykdyti 2007 m. kovo 1 d. nutartį ir užvedant vykdomąją bylą, taip pat surašant 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą „Vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2-1610-54/07“ pripažinti neteisėtais, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir prigimtį bei vadovaujantis CPK 149 ir 771 straipsniais, antstolis, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ informuotų antstolį apie pareiškėjui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Universalios valdymo sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taikė procesinės teisės normą, kurios neturėjo taikyti, t. y. CPK 771 straipsnio 1 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis turi teisę atlikti procesinius veiksmus tikslu nustatyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą. Pripažinus, kad antstolis apskritai neturėjo teisės priimti 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdyti (tą pripažino abu teismai), turėjo būti pripažinta, kad antstolis negalėjo atlikti jokių (nei priverstinio vykdymo, nei vykdymo kontrolės) procesinių veiksmų. Sisteminė CPK 771 straipsnio analizė, kasatoriaus manymu, leidžia teigti, kad šis CPK straipsnis taikytinas tik vykdymo procese susiklostantiems teisiniams santykiams, antstoliui priverstinai vykdant nepiniginio pobūdžio sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir visiškai netaikytinas sprendžiant nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimus, nes šiuos reglamentuoja specialioji norma – CPK 149 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą dėl CPK 149 straipsnyje nustatytų pasekmių taikymo pripažintina visiems laikinųjų apsaugos priemonių tinkamu vykdymu suinteresuotiems asmenims (CPK 5 straipsnis), įskaitant ir suinteresuotą asmenį UAB „Ashburn International“. Šis, įrodinėdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, galėtų naudotis visomis įrodinėjimo proceso šalims nustatytomis teisėmis, todėl antstolio dalyvavimas, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, objektyviai nėra nei būtinas, nei reikalingas. Priverstinio vykdymo teisės, renkant įrodymus apie nutarties nevykdymą, neturintis antstolis, kasatoriaus manymu, gali veikti nebent kaip privačių paslaugų (faktinių aplinkybių konstatavimo suinteresuoto asmens prašymu ir kt.) teikėjas, tačiau tokia antstolio veikla nėra ir negali būti užtikrinama valstybės prievarta bei negali sukelti privalomų pasekmių pareiškėjui.
2. Apeliacinės instancijos teismas, ex officio aiškindamas ir taikydamas normas, kuriomis proceso dalyviai nesirėmė (CPK 771 straipsnį ir kt.), peržengė suinteresuoto asmens UAB „Ashburn International“ pateikto atskirojo skundo ribas ir taip pažeidė bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 320, 337, 338 straipsniai).
3. Skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas, nesivadovaudamas tiek jo paties, tiek Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiose nutartyse, priimtose kitose civilinėse bylose tuo pačiu (2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo) klausimu, padarytomis išvadomis, kad 2007 m. kovo 1 d. nutartis pavesta vykdyti tik jam (kasatoriui), o ne kitiems asmenims, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygybės teismui principus, įpareigojančius teismus analogiškas bylas nagrinėti ir (ar) analogiškus klausimus spręsti vienodai, t. y. paisant jau sukurtų (taip pat ir savo pačių) precedentų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Ashburn International“ prašo pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad antstolio teisė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių kyla tiesiogiai iš įstatymo (CPK 18 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 588 straipsnis, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo esme yra vykdomasis dokumentas, kuris gali būti vykdomas antstolio ir be specialaus nutartį priėmusio teismo įpareigojimo. 2007 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinės dalies įrašas, kad nutartį pavedama vykdyti pareiškėjui, aiškintinas kaip papildomas teismo įpareigojimas vykdyti teismo priimtą nutartį, nes dėl jos pobūdžio realus nutarties įvykdymas be pareiškėjo veiksmų neįmanomas. Tačiau toks įpareigojimas jokiu būdu nereiškia, kad nutartį draudžiama vykdyti įstatymo įgaliotam asmeniui – antstoliui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti ieškovo (šioje byloje – suinteresuoto asmens) UAB „Ashburn International“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausta atsakovui (šioje byloje – pareiškėjui) UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su programinės įrangos naudojimu, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šios nutarties vykdymas pavedamas UAB „Universalios valdymo sistemos“.
Antstolis V. Č., gavęs suinteresuoto asmens I. J., UAB „Ashburn International“ turto administratorės, 2007 m. kovo 13 d. prašymą priimti priverstinai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0116/07/00232 ir pradėjo vykdymo veiksmus, surašydamas bei pateikdamas pareiškėjui UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2007 m. kovo 14 d. reikalavimą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, taip pat 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą raštu informuoti jį apie konkrečius veiksmus, kurių buvo imtasi vykdant nurodytą nutartį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1610-54/2007 pagal ieškovo UAB „Ashburn International“ ieškinį atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ dėl autoriaus teisių pripažinimo ir kt., atsakovui buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma ieškovui naudotis nutartyje išvardyta programine įranga. Atsižvelgiant į specifinį teisminio ginčo dalyką ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių techninį sudėtingumą bei didelę reikšmę atsakovo vykdomai veiklai, nutarties vykdymas buvo pavestas pačiam atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Ginčo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas. Priešingu atveju, pažeidus draudimą netrukdyti naudotis programinėmis įrangomis ir t. t., kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama bauda, o ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo (CPK 149 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniuose sprendimuose nekonstatuota, kad atsakovas nesilaiko taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti laikinąją apsaugos priemonę apeliacine tvarka nebuvo skųsta ir yra galiojanti. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyta, jog jos vykdymas pavedamas UAB „Universalios valdymo sistemos“. Pagal CPK 152 straipsnio 3 dalies nuostatas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nusiunčiama ją vykdyti įgaliotam subjektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartyje, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas, o nutartys, kurias vykdo antstolis, vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi, spręsdamas 2007 m. kovo 1 d. nutarties išaiškinimo klausimą, nurodė, kad teisė ir pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pavesta UAB „Universalios valdymo sistemos“, o ne antstoliui ar kitiems asmenims. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog UAB „Universalios valdymo sistemos“ pažeistų laikinąsias apsaugos priemones, arba kad būtų teisinis pagrindas pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant galimybę UAB „Ashburn International“ laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą pavesti kontroliuoti pasirinktam antstoliui, taip pat suteikiant galimybę antstoliui imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas atmetė UAB Ashburn International“ prašymą pakeisti taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo tvarką, pavedant tai atlikti antstoliui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, antstolio veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo negali būti laikomi teisėtais. Tokią išvadą padarė ir bylą nagrinėję teismai, kurie nutraukė vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas taikė procesinės teisės normą (CPK 771 straipsnio 1 dalį), kurios neturėjo taikyti, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis turi teisę atlikti procesinius veiksmus tikslu nustatyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą (CPK 149 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad antstolis neturėjo teisės priimti 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdyti, nes ji negali būti vykdoma antstolio, tačiau padarydamas priešingą išvadą, jog antstolis turi teisę kontroliuoti šios nutarties vykdymą, pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 11 punkto, 152 straipsnio 3 dalies, 771 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo įtakos iš dalies neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties dalis, kuria antstolio veiksmai, surašant 2007 m. kovo 19 d. reikalavimą „Informuoti raštu dėl 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo“, pripažinti neteisėtais, naikintina ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina.
Kiti pareiškėjo kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikinti ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Pranas Žeimys
