Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-511/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00049-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,
nuteistajam M. M. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Evaldo Skurvydo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu M. M. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant vienerių metų šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi ir 69 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti civilinei ieškovei dalį turtinės žalos – 12 000 Eur. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirtos pareigos – per tris mėnesius nuo laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 8 punktai).
Iš nuteistojo M. M. civilinei ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 409 203 Eur turtinei žalai atlyginti ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, ir prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į UAB „Bajerchilas“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai:
1.1. nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. spalio 8 d., būdamas UAB „Bajerchilas“ akcininkas ir vadovas, realiai valdydamas ir būdamas Estijoje registruotos bendrovės „Amberway OU“, Latvijoje registruotos bendrovės „New Ideas SIA“ faktinis vadovas bei būdamas tiesiogiai susijęs su Estijoje registruota bendrove „Euroalliance OU“, organizuodamas UAB „Bajerchilas“, „Amberway OU“ ir „New Ideas SIA“ veiklą ir jai vadovaudamas, siekdamas iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Bajerchilas“ ūkinę finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Bajerchilas“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolesnių neteisėtų veiksmų, kurie skirti minėtam siekiui įgyvendinti, UAB „Bajerchilas“ nesumokės privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, žinodamas, jog UAB „Bajerchilas“ iš ES įmonių ne PVM mokėtojų – „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“, savo šalyje nevykdančių veiklos, neteikiančių PVM deklaracijų, nepildančių VIES ataskaitų, savo vardu neturinčių registruotų transporto priemonių, įsigijo 59 transporto priemones be PVM pagal bendrovių išrašytas sąskaitas faktūras, iš kurių vienoje nėra nurodyta, kad taikoma maržos apmokestinimo schema, o 58-iose iš jų nurodytos pastabos: „Maržos mokestis“, „Maržos schema – naudotos prekės“, „Maržinis automobilis“.
1.2. Žinodamas, jog parduodama transporto priemones, įgytas iš įmonių „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“, t. y. įmonių, kurios nėra PVM mokėtojos, nevykdo veiklos savo šalyse, neteikia PVM deklaracijų, savo šalyje yra neapmokestintos taikant specialią apmokestinimo schemą (maržos schemą), UAB „Bajerchilas“ privalėjo skaičiuoti pardavimo PVM nuo visos apmokestinamos patiektų transporto priemonių vertės taikant standartinį 21 procento PVM tarifą, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija) nuostatą, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, <...> įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą“, PVMĮ 12² straipsnio (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatas, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje <...>, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę“, PVMĮ 15 straipsnio 13 dalies (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatas, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju“, t. y. apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas (pardavėjas) arba jo vardu trečiasis asmuo, parduodamas transporto priemones, nepagrįstai taikė maržos apmokestinimo schemą ir, išrašydamas dokumentus UAB „Bajerchilas“ vardu, taikė 0 procentų PVM tarifą.
1.3. Po to tyčia į UAB „Bajerchilas“ 2016 m. vasario–gruodžio mėnesių ir 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių PVM deklaracijų (forma FR0600) 16 laukelius „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ įrašė neteisingus duomenis apie automobilių pardavimą, nurodydamas pardavimo vertę (maržą) – iš viso 31 587 Eur sumą, nuo kurios išskaičiavo ir sumokėjo 6633 Eur PVM. Taip 2016 m. vasario–gruodžio mėn., 2017 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 1 980 172 Eur bendros sandorių vertės bei 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ iš viso nedeklaravo 415 836 Eur pardavimo PVM ir elektroniniu būdu per EDS sistemą pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui 409 203 Eur dydžio žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad M. M., veikdamas UAB „Bajerchilas“ vardu, siekdamas atitikti PVMĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mokėti gerokai mažesnį PVM nuo maržos, o ne nuo visos automobilių pardavimo sumos, tik formaliai įformino automobilių pirkimą iš užsienio juridinių asmenų, su kuriais jis buvo tiesiogiai susijęs, taip nepagrįstai taikė maržos apmokestinimo schemą ir sumokėjo gerokai mažesnį PVM. Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nuteistojo M. M. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį M. M., patikslindamas kaltinimo faktines aplinkybes: 1) dėl nustatytų aritmetinių apsirikimų dėl už 2016 m. kovo, balandžio mėn., 2017 m. lapkričio mėn. nedeklaruoto bei nesumokėto PVM, 2) pašalindamas aplinkybę, jog sąskaitose faktūrose nebuvo nuorodos į ES direktyvos Nr. 2006/112 EB nuostatą, bei nurodydamas, kad M. M. bendrovė įsigijo 59 transporto priemones be PVM pagal bendrovių išrašytas sąskaitas faktūras, iš kurių vienoje nėra nurodyta, kad taikoma maržos apmokestinimo schema, o 58-iose iš jų nurodytos pastabos: „Maržos mokestis“, „Maržos schema – naudotos prekės“, „Maržinis automobilis“, taip pat 3) pašalindamas aplinkybę, kad M. M. buvo faktinis bendrovės „Euroalliance OU“ vadovas, nurodydamas, kad jis buvo tiesiogiai susijęs su Estijoje registruota bendrove „Euroalliance OU“.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 220 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, padarė esminius BPK pažeidimus, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
3.2. Nesant pateikto kaltinimo dėl bendrovės apgaulingo apskaitos tvarkymo ir PVM sąskaitų faktūrų klastojimo, nėra pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalies požymius, nes apgaulingos apskaitos fakto nebuvimas pašalina faktinę galimybę kaltinamajam veikti neteisėtu būdu, atitinkamai nesudaro galimybės nuslėpti mokesčius. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktMTA3My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-1073/2021">2K-49-1073/2021</a> asmuo buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų įrašymo į PVM deklaracijas, siekiant išvengti mokėtino PVM už parduotą nekilnojamąjį turtą. Kasacinės instancijos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį ir pateikė išaiškinimą, kad, nesant apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių veikoje, nėra pagrindo juos kvalifikuoti vien pagal BK 220 straipsnio 2 dalies požymius, nes apgaulingos apskaitos fakto nebuvimas pašalina faktinę galimybę kaltinamajam veikti neteisėtu būdu.
3.3. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a> išaiškinta, kad inkriminuojami nusikaltimai finansų sistemai objektyviai galėtų pasireikšti tik apgaulingai tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas, siekiant išvengti mokesčių. Tai, kad prekių tiekimas nėra pagrindžiamas prekių gabenimo važtaraščiais, prekių perdavimo–priėmimo ar sandėliavimo aktais, savaime nepaneigia prekių tiekimo tikrumo. Taigi šioje baudžiamojoje byloje teismas išteisino kaltinamąjį nenustatęs apgaulingo apskaitos vedimo, tai lėmė išteisinimą ir pagal BK 220 straipsnį dėl neteisingų duomenų įrašymo į PVM deklaracijas.
3.4. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-648/2020">2K-236-648/2020</a> teismas taip pat pasisakė, kad sąlygas įrašyti į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis sudarė apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, į apskaitą įtraukiant PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašomi melagingi duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas – transporto paslaugų teikimą ir transporto priemonių pardavimą užsienio įmonei. Kitų kasacinės instancijos teismo nutarčių analizė taip pat parodo, kad tais atvejais, kai pateikiamas kaltinimas pagal BK 220 straipsnį dėl neteisingų duomenų įrašymo į PVM deklaracijas, papildomai inkriminuojamos ir kitos veikos – BK 182, 183, 222, 300 straipsniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180/2014">2K-180/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16/2014">2K-16/2014</a>, 2K-185-942/2016).
3.5. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse suformuoti precedentai ir pateikti išaiškinimai rodo, kad BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika, pasireiškianti neteisingų duomenų į PVM deklaracijas įrašymu pagal PVM sąskaitas faktūras, objektyviai galėtų pasireikšti tik apgaulingai tvarkomoje bendrovės buhalterinėje apskaitoje panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas transporto priemones iš užsienio įmonių, siekiant išvengti mokesčių. Tačiau šioje byloje nebuvo pateiktas kaltinimas nei dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo, nei dėl apgaulingos apskaitos vedimo. Esant pateiktam kaltinimui tik pagal BK 220 straipsnio 2 dalį dėl neteisingų duomenų įrašymo į PVM deklaracijas, turi būti tikrinama, ar PVM deklaracijos atitinka pirminius dokumentus, t. y. į PVM sąskaitas faktūras įrašytus duomenis, tačiau negali būti peržengtos kaltinimo ribos ir pripažinta, kad į PVM sąskaitas faktūras įrašyti duomenys yra neteisingi.
3.6. BK 220 straipsnį, neinkriminuojant kitų veikų (dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo), galima inkriminuoti tik tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad juridinio asmens apskaita buvo vedama tinkamai, o teikiant PVM deklaracijas, į jas įrašomi žinomai melagingi duomenys, kurie neatitinka juridinio asmens pirminių apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų). Tačiau nagrinėjama byla yra kitokia – nuteistajam pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad bendrovė negalėjo taikyti maržos apmokestinimo schemos dėl to, jog įmonės „Amberway OU“, „New ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“ nėra PVM mokėtojos, nevykdo veiklos savo šalyse, neteikia PVM deklaracijų, savo šalyse yra neapmokestintos taikant specialią apmokestinimo schemą (maržos schemą), dėl to bendrovė, taikydama maržos apmokestinimo schemą, pažeidė PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, 106 straipsnio 2 dalį, 107 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas nebuvo grindžiamas tuo, kad transporto priemonių įsigijimo sandoriai iš įmonių „Amberway OU“, „New ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“ yra fiktyvūs, faktiškai neįvyko ir todėl negali būti taikoma maržos apmokestinimo schema.
3.7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju galėjo būti taikoma maržos apmokestinimo schema pagal transporto priemonių įsigijimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas pritarė minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai ir taip pat nustatė, kad šiuo atveju bendrovė atitiko teisės aktuose nustatytas sąlygas, kai gali būti taikoma maržos apmokestinimo schema pagal transporto priemonių įsigijimo sandorius. Taigi buvo paneigtas pateiktas kaltinimas ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės bei PVM įstatymo pažeidimai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju negalėjo būti taikoma maržos apmokestinimo schema, nes, teismo vertinimu, užsienio bendrovės tik formaliai buvo įtrauktos į pardavimų grandinę, ir nusprendė, kad pirkimo sandoriai nebuvo realūs. Taip apeliacinės instancijos teismas faktiškai pripažino, kad transporto priemonių pirkimo sandoriai yra fiktyvūs. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnį ir nepagrįstai peržengė kaltinimo ribas, nes nuteistasis buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. iš esmės pakeistos kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės ir kaltinimo formuluotės.
3.8. Jeigu būtų buvęs pateiktas kaltinimas dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ar dėl apgaulingo apskaitos vedimo, gynybos argumentai dėl kaltinimo būtų buvę kitokie – būtų teikiami paaiškinimai, pagrindžiantys faktą, kad sandoriai realiai įvyko. Susipažinęs su kaltinamojo akto formuluotėmis, kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog įmonės „Amberway OU“, „Euroaliance OU“, „New ideas SIA“ nevykdė jokios veiklos, nebuvo PVM mokėtojomis, neturėjo savo vardu registruotų transporto priemonių, neturi juridinės reikšmės, kol šių įmonių išrašytos sąskaitos faktūros įstatymo nustatyta tvarka nepripažintos negaliojančiomis, suklastotomis, neturinčiomis juridinės galios. Tai, kad kaitinamajame akte nebuvo pateiktas kaltinimas dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ar apgaulingos apskaitos vedimo, nulėmė gynybos taktiką.
3.9. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas yra nepagrįstas. Faktą, kad transporto priemonių pardavimo sandoriai realiai vyko, patvirtina šie bylos įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino arba iš viso nevertino: pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kurių išrašymo faktas, nesant duomenų apie jos netikrumą, savaime yra prekių tiekimo arba paslaugų teikimo pakankamas įrodymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a>). Antras įrodymas – faktas, kad bendrovė atsiskaitė už transporto priemones. Skundžiamo nuosprendžio 69 punkte nurodomi argumentai, jog sudarytų sandorių vertė gerokai viršija mokėjimų sumas, yra nepagrįsti, nes vertinamas tik 2026 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 21 d. laikotarpis, o kaltinamajame akte nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ilgesnio laikotarpio – iki 2017 m. lapkričio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog bendrovė atliko mokėjimus bendrovėms „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada taip pat nepagrįsta ir siurprizinė, nes nebuvo ginčo dėl atsiskaitymo su minėtomis bendrovėmis. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymo už transporto priemones faktas vertinamas kaip sandorio realumą patvirtinantis įrodymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a>). Trečias įrodymas – faktas, kad iš įmonių „Amberway OU“, „New ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“ įsigytas transporto priemones bendrovė perpardavė kaltinamajame akte nurodytiems pirkėjams, iš jų didžioji dalis buvo registruota Lietuvoje pirkėjų vardu. Tai reiškia, kad realiai egzistavo pirkimo–pardavimo objektu esančios transporto priemonės.
3.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė nuteistajam įrodinėjimo pareigą. Vien faktas, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra kažkokių bendrovės dokumentų (pvz., transporto priemonių gabenimo dokumentų), nereiškia, kad jų bendrovėje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas padarė ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad M. M. dalies dokumentų (pvz., CMR važtaraščių) nepateikė todėl, jog jų bendrovėje nebuvo. Vertinant ginčijamą sandorių realumą, būtina įvertinti ir liudytojos – buhalterės D. K. parodymus, kurie patvirtina, kad bendrovėje buvo transporto priemonių transportavimo dokumentai. Ši liudytoja pasisakė dėl visų bendrovės įsigytų transporto priemonių, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog liudytojos parodymai yra dėl kitų transporto priemonių, ir šios klaidingos išvados pagrindu nepagrįstai nesivadovavo jos parodymais.
3.11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar užsienio įmonės „Amberway OU“, „Euroaliance OU“, „New ideas SIA“ vykdė veiklą, nepagrįstai sutapatino ūkinės veiklos sąvoką su mokestinių prievolių vykdymo sąvoka. Tai, kad įmonės savo veiklos valstybėse galimai netinkamai vykdė mokestines prievoles ar neteikė mokestinių deklaracijų, nereiškia, kad jos nevykdė veiklos. Bylos įrodymai patvirtina, kad tai realiai egzistuojančios įmonės, registruotos Estijoje ir Latvijoje. Pagal teismų praktiką, tai, kad užsienio valstybėje juridiniai asmenys nevykdė ar netinkamai vykdė mokestines prievoles, nepaneigia fakto, kad šie juridiniai asmenys vykdė ūkinę veiklą, o užsienio juridinių asmenų padaryti pažeidimai (pvz., mokesčių nemokėjimas) ir jų atsakomybės klausimas nėra Lietuvos Respublikoje nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTIzLTM4MC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-123-380/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-123-380/2023">1A-123-380/2023</a>, 25 punktas).
3.12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai teisiškai įvertino mokestinio patikrinimo medžiagą ir mokestinio patikrinimo metu padarytą išvadą, kad negalėjo būti taikoma speciali maržos apmokestinimo schema. Byloje esantys kaltinamieji įrodymai, t. y. patikrinimo aktas, specialisto išvada, specialisčių parodymai, neįrodo, kad PVM sąskaitose faktūrose apskaitytos transporto priemonių pardavimo operacijos neįvyko, t. y. nepaneigia šių sandorių fakto. Specialisčių išvados yra sąlyginės, kurios yra grindžiamos prielaida, kad kaltinamajame akte nurodytose PVM sąskaitose faktūrose apskaityti transporto priemonių pirkimo sandoriai neįvyko, tačiau jos pačios netyrė ir nenustatinėjo, ar paminėti sandoriai įvyko ar neįvyko. Šios prielaidos nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai, o priešingai – paneigia tokią prielaidą. Be to, mokestinėje byloje ir baudžiamojoje byloje įrodymai vertinami pagal kitus įrodymų vertinimo principus ir kriterijus. Mokestinėje byloje būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti visas sąlygas tam, kad būtų galima taikyti pelno maržos principą, o įrodymų nepakankamumas vertinamas mokesčių mokėtojo nenaudai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDcyLTU1Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-472-556/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-472-556/2025">eA-472-556/2025</a>.
3.13. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip vieną iš apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo argumentų (nuosprendžio 71 punktas) įvertino tai, kad nuteistasis pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, ir tai nepagrįstai vertino kaip dar vieną aplinkybę, svarbią teismo vidiniam įsitikinimui formuotis. Tai, kad nuteistasis pasinaudojo savo teise neduoti parodymų žodžiu, niekaip negali būti vertinama jo nenaudai ir negali būti pagrindas teismo vidiniam įsitikinimui formuotis. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis anksčiau buvo taikęs analogišką schemą – nuteistasis pripažino savo kaltę, atlygino žalą ir buvo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nepagrįstą 0 PVM tarifo taikymą, tačiau ne už nepagrįstą pelno maržos principo taikymą.
3.14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad nuteistasis organizavo įmonių „Amberway OU“ ir „New Ideas SIA“ veiklą ir buvo šių bendrovių vadovas. Tai, kad jis buvo įmonių akcininkas ir valdybos narys, savaime nereiškia, kad nuteistasis buvo šios bendrovės faktinis vadovas, be to, tai apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (peržengiamos kaltinimo ribos). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio 48 punkte padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis buvo tiesiogiai susijęs su įmone „Euroalliance OU“. Nuteistasis nebuvo nei akcininku, nei valdybos nariu, nei vadovu ir niekada neturėjo jokių kitų sąsajų su šia įmone.
3.15. Šioje byloje nustatytos aplinkybės parodo, kad nebuvo klastojamos PVM sąskaitos faktūros, nesiekta nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo deklaruoti VMI ir mokesčių administratorius turėjo galimybę šiuos sandorius patikrinti. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes galima nebent daryti išvadą, kad šiuo atveju tai yra mokesčių vengimas, nes transporto priemonių pardavimo sandorių įforminimas atitiko formalius teisėtumo reikalavimus (tai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas), sandorių kiekybiniai parametrai nebuvo klastojami, jų nesiekiama nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, taigi neapribota galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iškreipimo faktą ir tinkamai į tai reaguoti. Tačiau tai nėra mokesčių slėpimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad pats mokesčių mokėtojas buvo pajėgus nustatyti visas mokestiniam patikrinimui reikšmingas aplinkybes, nes patikrinimo aktas, kuriame nustatyti mokestiniai pažeidimai, parengtas dar 2021 m. birželio 30 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. lapkričio mėn. pagal VMI 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškimą.
3.16. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė prokurorės prašytą bausmę, kuri neproporcinga, neteisinga, neatitinka BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatų. Palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį, yra pagrindas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba, palikus galioti laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti visos paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.17. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tai, kad kaltininkas yra pirmą kartą nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą finansų sistemai, šioje byloje inkriminuotos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas už veikas finansų sistemai. Šioje baudžiamojoje byloje sprendžiant bausmės skyrimo klausimą yra svarbu tai, kad inkriminuotų veikų padarymo metu nuteistasis dar nebuvo teistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes baudžiamasis įsakymas buvo priimtas tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. Todėl bausmės skyrimo kontekste negali būti laikoma, kad tai yra pakartotinė veika finansų sistemai, padaryta po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai įvertinęs ankstesnį nuteisimo faktą, nepagrįstai konstatavo, kad M. M. anksčiau skirtos bausmės įtakos nepadarė.
3.18. Inkriminuotos veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo teistas už veikas finansų sistemai, po baudžiamojo įsakymo priėmimo praėjo daugiau kaip septyneri metai, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, senyvo amžiaus motiną (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga priežiūra, nuo šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų veikų padarymo praėjo itin daug laiko (nuo pirmų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik devyneri metai, o nuo paskutinių veikų – beveik aštuoneri metai), proceso metu nesislapstė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, praėjus tokiam dideliam laiko tarpui, realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Be to, ilgą laiką nuteistasis išgyveno netikrumą dėl baudžiamojo proceso baigties, o tai laikytina skiriant bausmę teisiškai reikšminga aplinkybe, į kurią teismas privalėjo atsižvelgti, vertindamas, ar realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas iš tiesų leistų įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-192/2011, 2K-7-27-746/2015).
3.19. Be to, neįvertinta ir tai, kad inkriminuotos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., o BK 220 straipsnio redakcija keitėsi – pakeitimas, kuriuo šis straipsnis papildytas 2 dalimi, nustatant kvalifikuojantį požymį – nesumokėtą mokesčių sumą – 750 MGL, atliktas tik 2017 m. lapkričio 21 d., įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Todėl teismas, spręsdamas, kad, esant tęstinei veikai, paskutinė veika padaryta 2018 m. balandžio 1 d., kai bendrovė pateikė paskutinę PVM deklaraciją, neįvertino, kad tai buvo tik PVM deklaracijos tikslinimas ir tai nėra inkriminuotos veikos padarymo momentas. Be to, sprendžiant bausmės skyrimo aspektu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik viena PVM deklaracija (išskyrus tikslinimą, kas negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika) buvo teikiama po 2017 m. lapkričio 29 d.
3.20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 109, 113, 115 straipsnių taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nes nepagrįstai tenkino VMI civilinį ieškinį. Šiuo atveju žalos klausimas, apimantis šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo prašomą priteisti 409 203 Eur žalos atlyginimą, jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTIwMC03NzkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1200-779/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1200-779/2024">e2-1200-779/2024</a>, ir pakartotinai tos pačios žalos atlyginimo priteisimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas.
3.21. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad skiriasi lyginamų ieškinių pagrindas, nes civilinėje byloje nemokumo administratorius pareikštą civilinį ieškinį grindė ir tuo, kad žala padaryta dėl bendrovės netinkamai apskaičiuotų mokesčių, o netinkamai apskaičiuotus mokesčius grindė būtent VMI patikrinimo medžiaga, kurios pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateiktas kaltinamasis aktas ir pareikštas civilinis ieškinys.
3.22. Be to, spręsdamas, ar VMI pakartotinai gali pareikšti civilinį ieškinį, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties, kuria nemokumo administratorius, veikdamas bendrovės, o kartu ir bendrovės kreditorių vardu, atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl VMI patikrinimo aktu apskaičiuotų mokesčių sumos, o tai savo ruožtu užkerta kelią VMI pakartotinai reikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos, grindžiant pagal VMI patikrinimo aktą nesumokėtų mokesčių suma. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad taikos sutartyje nurodyta suma nebuvo sumokėta, nes mokėjimas buvo atliktas, t. y. nuteistasis visiškai įvykdė taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad nesutampa ieškovai, nes civilinėje byloje nemokumo administratorius, reikšdamas civilinį ieškinį, veikė ne tik bendrovės, bet ir kartu bendrovės kreditorių, tarp jų VMI, vardu.
3.23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, taip pat netinkamai įvertino tai, kad skiriasi kaltinamajame akte inkriminuota nusikalstama veika ir VMI civiliniame ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai, kuriais yra grindžiamas civilinis ieškinys. Civilinis ieškinys yra grindžiamas ir tuo, kad bendrovės apskaita buvo apgaulinga, tačiau kaltinamajame akte nebuvo pateiktas kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos vedimo. Todėl negali būti tenkinamas civilinis ieškinys, kuris yra grindžiamas neinkriminuota veika – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tokie civiliniai ieškiniai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas E. Skurvydas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde pateikia analogiškus argumentus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų pirmiau išdėstytiems. Be to, kasatorius skunde papildomai nurodo:
4.1. Argumentus, kad M. M. negalėjo būti nuteistas dėl to, kad kaltinamajame akte jam nebuvo inkriminuota BK 222 straipsnyje nustatyta veika (apgaulingos apskaitos tvarkymas neteisingai apskaitant PVM sumą) ir (ar) BK 300 straipsnyje nustatyta veika (PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu įrašyti duomenys į Bendrovės apskaitą ir PVM deklaracijas, klastojimas), patvirtina ir kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16/2014">2K-16/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180/2014">2K-180/2014</a>, 2K-185-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-648/2020">2K-236-648/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktMTA3My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-1073/2021">2K-49-1073/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a>.
4.2. Netinkamas BK 220 straipsnio 2 dalies taikymas taip pat pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo, nepagrįstai nevertino, ar byloje nustatytos veikos atitinka mokesčių vengimo ar mokesčių slėpimo požymius. Bylos įrodymai patvirtina, kad M. M. nesiekė nuslėpti sandorių nuo mokesčių administratoriaus, pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo deklaruoti VMI ir mokesčių administratorius turėjo galimybę šiuos sandorius patikrinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad bendrovė atitiko teisės aktuose nustatytas sąlygas, kai gali būti taikoma maržos apmokestinimo schema pagal transporto priemonių įsigijimo sandorius. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės atitinka ne mokesčių slėpimo, o mokesčių vengimo požymius. Įsigijimo sandoriai buvo deklaruoti PVM deklaracijose, dėl to laikytina, kad duomenys apie šiuos sandorius mokesčių administratoriui buvo pateikti ir iš mokesčių administratoriaus nebuvo atimta galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iškreipimo fakto ir tinkamai į tai reaguoti administracinėmis priemonėmis.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad M. M. veiksmuose yra BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Teismai paneigė galimus PVMĮ pažeidimus, kuriais buvo grindžiama M. M. tiesioginė tyčia, – pripažinta, jog šiuo atveju buvo galima taikyti maržos schemą, taip pašalinama galimybė kaltinamojo veiksmuose nustatyti tiesioginę tyčią, nes jis, PVM deklaracijoje deklaruodamas PVM sumą, apskaičiuotą taikant maržos schemą, pateikė teisingus duomenis. Jis pagrįstai buvo įsitikinęs, kad pateikia teisingus duomenis, buvo įsitikinęs, kad dėl kaltinamajame akte aprašytų sandorių galėjo būti taikoma PVM maržos apmokestinimo schema. M. M. parodymus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų – buhalterių D. G. ir D. K. parodymai, kad turėjo būti taikoma PVM apmokestinimo maržos schema, taip pat jos nurodė, jog skambinosi į VMI ir konsultavosi dėl maržos taikymo. Būtina įvertinti ir tai, kad bendrovė buvo finansiškai pajėgi sumokėti mokesčius.
4.4. Vertinant subjektyviąją veikos pusę, svarbu yra ir tai, kad VMI kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTYuLTIwMTktMTA3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A6.-2019-1078/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A6.-2019-1078/2020">A6.-2019-1078/2020</a>) su prašymu patraukti M. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, įrodinėjant, kad M. M., žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką, pažeidė atsiskaitymo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTYuLTIwMTktMTA3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A6.-2019-1078/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A6.-2019-1078/2020">A6.-2019-1078/2020</a>, kuriuo nutraukė bylą, konstatuodamas, kad atsiskaitymai buvo vykdomi tinkamai, o VMI pozicija, kad tariamai netinkamai buvo vykdomos mokestinės prievolės, buvo paneigta. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog M. M. veiksmuose yra subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, nes bylos įrodymai nepatvirtina (neįrodo), kad M. M. suvokė, kad bendrovės PVM deklaracijoje pateikia neteisingus duomenis apie PVM ir kad bus išvengta dalies mokėtino PVM, ir to norėjo.
4.5. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamajame akte nurodytos transporto priemonės tik formaliai buvo įgytos iš užsienio bendrovių ir kad į bendrovės PVM deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės mokėtiną PVM. Svarbu tai, kad kaltinamasis aktas net nebuvo grindžiamas tuo, jog PVM sąskaitose faktūrose apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neįvyko, bet priešingai, iš kaltinamojo akto formuluočių matyti, kad kaltinamajame akte pripažinta, jog transporto priemonės įsigytos iš užsienio bendrovių, tik buvo teigiama, kad pagal šiuos sandorius nebuvo galima taikyti specialios maržos apmokestinimo schemos, nes nurodytos užsienio bendrovės nėra PVM mokėtojos. Bylą nagrinėję teismai paneigė tokius kaltinamojo akto argumentus ir konstatavo, kad šiuo atveju buvo galima taikyti specialią maržos apmokestinimo schemą. Todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įsigijimo PVM sąskaitas faktūras ir jų įrodomąją reikšmę. Nepripažinus PVM sąskaitų faktūrų suklastotomis, taip pat nepripažinus, kad bendrovės apskaita buvo vedama apgaulingai, laikytina, kad PVM sąskaitos faktūros yra teisėtos, galiojančios ir nėra pagrindo jomis nesivadovauti.
4.6. Vertinant, ar transporto priemonių įsigijimo sandoriai realiai įvyko, apeliacinės instancijos teismas teisiškai netinkamai įvertino tą faktą, kad bendrovė su užsienio bendrovėmis atsiskaitė už įsigytas transporto priemones. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymo už transporto priemones faktas vertinamas kaip sandorio realumą patvirtinantis įrodymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a>). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju padarė dvi esmines klaidas, nes, pirma, nepagrįstai iš dalies suabejojo atsiskaitymo faktu, antra, netinkamai teisiškai įvertinta atsiskaitymo fakto įrodomoji reikšmė. Nei mokesčių administratorius, nei prokurorė neginčijo atsiskaitymo fakto. Be to, teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. Stankuvienė patvirtino, kad pagal bendrovės banko sąskaitų išrašus mokėjimai buvo atliekami.
4.7. Nesurinkus ir neištyrus visų įrodymų, reikšmingų atsiskaitymo faktui nustatyti, negali būti daroma prielaida, kad bendrovė neatsiskaitė už transporto priemones, nes taip būtų pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl atsiskaitymo fakto, teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti įrodymų tyrimą siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl atsiskaitymo fakto.
4.8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar transporto priemonių pardavimo sandoriai buvo realūs, teisiškai netinkamai įvertino CMR važtaraščių įrodomąją reikšmę ir nepagrįstai vertino, kad CMR važtaraščių nebuvimas byloje paneigia sandorių realumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tai, kad prekių tiekimas nėra pagrindžiamas prekių gabenimo važtaraščiais, prekių perdavimo–priėmimo ar sandėliavimo aktais, savaime nepaneigia prekių tiekimo tikrumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtODEzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-813/2025">2K-51-813/2025</a>). Be to, tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra CMR važtaraščių, nereiškia, kad jų bendrovė neturėjo.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas tik abstrakčiai konstatavo, kad bendrovė turėjo transporto priemones, tokios savo išvados nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas bylos įrodymais. Byloje nebuvo tirta ir nenustatyta, kada, kaip ir iš kokių pardavėjų bendrovė įsigijo transporto priemones, jeigu teigiama, kad jos įsigytos ne iš užsienio bendrovių „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“. Įprastai, kai inkriminuojama pardavimų grandinė siekiant išvengti mokesčių, nustatomas tikrasis pardavėjas, pirkėjas ir tarpininkas, kuris nepagrįstai įtrauktas į sandorių grandinę siekiant išvengti mokesčių. Šioje byloje tai nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl sandorių grandinės nepatvirtina bylos įrodymai.
4.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė logines vertinimo klaidas dėl nuteistojo sąsajų su įmone „Euroalliance OU“. M. M. nėra A. S. sūnus, o tai, kad A. S. sūnus anksčiau teistas už panašias nusikalstamas veikas, neturi jokių loginių sąsajų su M. M.. Byloje nėra jokių duomenų, kad bet kokioje kitoje byloje, kur dalyvavo įmonė „Euroalliance OU“ ar A. S. sūnus, būtų dalyvavęs ir M. M.. Kyla klausimas, jeigu M. M. tariamai yra susijęs su įmone „Euroalliance OU“, kodėl su šia bendrove tik vienas sandoris sudarytas ir kodėl M. M. nedalyvauja jokiuose tyrimuose ir teisminiuose procesuose, susijusiuose su įmonės veikla.
4.11. M. M. veiksmai teikiant laikotarpio nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio mėn. PVM deklaracijas, kai paskutinė deklaracija buvo pateikta iki 2017 m. lapkričio 20 d., negali būti kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, įsigaliojusią nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad esant tęstinei veikai nusikalstama veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta. Tačiau taip yra pažeidžiamos BK 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, nes faktiškai baudžiamajam įstatymui, sunkinančiam kaltinamojo teisinę padėtį, taikoma grįžtamoji galia. Be to, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė turėdamas bendrą sumanymą. Kiekviena PVM deklaracija yra atskira veika. Buvo deklaruotas PVM pagal atskirus sandorius.
4.12. BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. lapkričio 28 d., didžiausia nustatyta laisvės atėmimo bausmė buvo iki trejų metų, o tokia veika priskirtina nesunkiems nusikaltimams. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jau buvo suėjęs senaties terminas dėl laikotarpio nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijų, jeigu kaltinamojo veiksmai pateikiant nurodyto laikotarpio PVM deklaracijas būtų kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Tik viena 2017 m. gruodžio mėn. deklaracija (kuri šioje byloje inkriminuota kaip nusikalstama veika) buvo pateikta po BK 220 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Tuo tarpu visos ankstesnės PVM deklaracijos teiktos tuo metu, kai tokia veika (jeigu ji būtų laikoma nusikalstama) pagal tuo metu galiojančius įstatymus nebuvo laikoma sunkiu tyčiniu nusikaltimu. Todėl bausmės skyrimo kontekste laikytina, kad beveik visas veikas (22 PVM deklaracijų pateikimas) M. M. atliko esant nekvalifikuotai sudėčiai ir tik pateikdamas paskutinę deklaraciją (paskutinės deklaracijos pateikimas esant tęstinei veikai įvertintas kaip nusikalstamos veikos pabaigos momentas) veiką padarė kvalifikuota veika. Todėl laikytina, kad didžiosios dalies veikų pavojingumo laipsnis yra mažesnis ir tai turi būti vertinama kaip viena iš aplinkybių neskirti laisvės atėmimo bausmės. Tokioje situacijoje laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
4.13. Byloje vertinant civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką matyti, kad civiliniame ieškinyje atsakovo M. M. neteisėti veiksmai yra grindžiami tuo, kad bendrovė, taikydama maržos apmokestinimo schemą, pažeidė PVMĮ 15 straipsnio 1 dalį, 106 straipsnio 2 dalį, 107 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, t. y. laikomasi pozicijos, kad bendrovė apskritai neturėjo teisės taikyti maržos schemos, nes užsienio bendrovės buvo ne PVM mokėtojos. Tačiau žemesnės instancijos teismai paneigė tokią poziciją. Taip paneigtas ir civilinio ieškinio faktinis pagrindas, dėl to baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato E. Skurvydo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
6. Kasatoriai prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, be kita ko, motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, peržengė kaltinimo ribas, taip pažeidė BPK 255 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiais kasacinių skundų argumentais sutinka iš dalies.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tik jame turi būti papildomai nurodomi duomenys apie apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu ginčijamos aplinkybės ir skundo esmė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, pagal BPK 304–307 straipsnių nuostatas, surašytas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022, 2K-185-495/2025 ir kt.).
8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos, jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys. Šios struktūrinės dalys turi būti tarpusavyje suderintos, neprieštarauti viena kitai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus bei aplinkybes. Formuluotės įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisės požiūriu turi būti neprieštaringos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-577/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-577/2013">2K-577/2013</a>, 2K-185-495/2025 ir kt.).
9. Kasatorių ginčijamas konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020, 2K-124-976/2023, 2K-105-891/2025 ir kt.).
10. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal prokurorės apeliacinį skundą, nustatė, kad M. M., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į UAB „Bajerchilas“ mėnesines pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas, pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs M. M. pateikto kaltinimo faktines aplinkybes dėl 1) nustatytų aritmetinių apsirikimų dėl už 2016 m. kovo, balandžio mėn., 2017 m. lapkričio mėn. nedeklaruoto bei nesumokėto PVM, pašalinęs aplinkybę, kad 2) sąskaitose faktūrose nebuvo nuorodos į ES direktyvos Nr. 2006/112 EB nuostatą, ir nurodydamas, kad M. M. bendrovė įsigijo 59 transporto priemones be PVM pagal bendrovių išrašytas sąskaitas faktūras, iš kurių vienoje nėra nurodyta, kad taikoma maržos apmokestinimo schema, o 58-iose iš jų nurodytos pastabos: „Maržos mokestis“, „Maržos schema – naudotos prekės“, „Maržinis automobilis“, taip pat pašalindamas aplinkybę, kad 3) M. M. buvo faktinis bendrovės „Euroalliance OU“ vadovas, ir nurodydamas, kad jis buvo tiesiogiai susijęs su Estijoje registruota bendrove „Euroalliance OU“, nuosprendžio 7 punkto 7.1–7.5 papunkčiuose nustatė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios atitinka kaltinamajame akte, taip pat pirmosios instancijos teismo teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytas esmines faktines veikos aplinkybes. Ginčo dėl pirmiau aptarto apeliacinės instancijos teismo atlikto neesminių faktinių aplinkybių, neturinčių reikšmės veikos kvalifikavimui, patikslinimo byloje nėra.
11. Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, M. M. neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas vyko pagal tokią schemą: M. M., žinodamas, jog UAB „Bajerchilas“ iš ES įmonių ne PVM mokėtojų – „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“ įsigijo 59 transporto priemones be PVM pagal bendrovių išrašytas sąskaitas faktūras, iš kurių vienoje nėra nurodyta, kad taikoma maržos apmokestinimo schema, o 58-iose iš jų nurodytos pastabos: „Maržos mokestis“, „Maržos schema – naudotos prekės“, „Maržinis automobilis“, taip pat žinodamas, kad parduodama transporto priemones, įgytas iš įmonių „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“, kurios nėra PVM mokėtojos, nevykdo veiklos savo šalyse, neteikia PVM deklaracijų, savo šalyje yra neapmokestintos taikant specialią apmokestinimo schemą (maržos schemą), jo vadovaujama UAB „Bajerchilas“ privalėjo skaičiuoti pardavimo PVM nuo visos apmokestinamos patiektų transporto priemonių vertės taikant standartinį 21 procento PVM tarifą, parduodamas šias transporto priemones, nepagrįstai taikė maržos apmokestinimo schemą ir, išrašydamas dokumentus UAB „Bajerchilas“ vardu, taikė 0 procentų PVM tarifą. Po to tyčia į UAB „Bajerchilas“ 2016 m. vasario–gruodžio mėnesių ir 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šių automobilių pardavimą, nurodydamas bendros 31 587 Eur sumos pardavimo vertę (maržą), nuo kurios išskaičiavo ir sumokėjo 6633 Eur PVM. Taip nedeklaravo 1 980 172 Eur bendros sandorių vertės ir 415 836 Eur pardavimo PVM.
12. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, nuosprendžio 38–43, 50–54 punktuose pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 20–21 puslapis), jog M. M. vadovaujama UAB „Bajerchilas“ formaliai turėjo teisę taikyti PVM nuo pelno maržos apskaičiavimo būdą. Taip apeliacinės instancijos teismas, pagal savo paties nuosprendžio 7.1–7.5 papunkčiuose nustatytą kaltinimą, iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 54 punkte priešingą išvadą padarė motyvuodamas tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog maržos taikymo schema M. M. naudojosi dirbtinai, į pardavimo grandinę tyčia įtraukdamas užsienio įmones. Toliau nuosprendyje iš esmės analizuojamos ne kaltinime nurodytos PVMĮ nustatytos PVM apmokestinimo sąlygos, o sprendžiamas klausimas dėl kaltinime aprašytų sandorių fiktyvumo, padarant išvadą, kad jie buvo fiktyvūs. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 65, 68–71 punktuose išdėstė tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: Estijos ir Latvijos įmonės – „Amberway OU“, „New Ideas SIA“ ir „Euroalliance OU“ M. M. buvo naudojamos tik sandorių grandinei sukurti, siekiant gauti mokestinę naudą – pasinaudoti specialia apmokestinimo schema, taip pat kad M. M., veikdamas UAB „Bajerchilas“ vardu, siekdamas atitikti PVMĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mokėti žymiai mažesnį PVM nuo maržos, tik formaliai įformino automobilių pirkimą iš užsienio juridinių asmenų, taip nepagrįstai taikė maržos apmokestinimo schemą ir sumokėjo ženkliai mažesnį PVM bei gavo mokestinę naudą. Atsižvelgdamas į tokias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir M. M. pripažino kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 65, 68–71 punktuose) išdėstytos aplinkybės yra iš esmės kitos, nei teismo nuosprendžio aprašomosios dalies 7.1–7.5 papunkčiuose išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, jo aprašomosios dalies įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka išvadų dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių – nusikalstamos veikos padarymo būdo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje pateiktame kaltinime aprašytą nusikaltimo padarymo būdą pripažinęs, kad M. M. vadovaujama bendrovė formaliai turėjo teisę taikyti PVM nuo pelno maržos apskaičiavimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė kitas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi tiek nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, tiek ir paties apeliacinės instancijos teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, toks nuosprendžio turinys nesudaro pirmiau aptartos teismų praktikoje reikalaujamos logiškos visumos, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, faktiškai nustatęs aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, kaltinimo pakeitimo procedūros, nustatytos BPK 256 straipsnyje, neatliko, taip pažeisdamas ir BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
15. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas bei neprieštaringas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
16. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjo kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu M. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, M. M. paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistąjį M. M. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
