J. K., M. K. ir M. M. pagal BK 182 str. 4 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-1073/2026

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00001-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. ir M. K. kasacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda, 202 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, 202 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistųjų J. K., M. K. ir M. M. gynėjo advokato Algimanto Kolperto apeliaciniai skundai atmesti. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. K. nusikalstama veika, nustatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. vasario 11 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija).

Šioje byloje taip pat nuteistas M. M., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, Panevėžyje versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

1.1. J. K., nevykdydamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio, pagal kurį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, ir 27 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų; nevykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ nustatytos tvarkos, nes tiriamuoju laikotarpiu vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, ir jos metu gavo pajamų; nevykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, nes nepildė gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, į tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 193 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis ir laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. pardavė ne mažiau kaip 8 automobilius ir gavo ne mažiau kaip 51 900 Eur pajamų (2020 m. – 18 350 Eur, 2021 m. – 33 550 Eur), šių pajamų nedeklaravo 2020 m. ir 2021 m. metinėse pajamų deklaracijose, tokiu būdu išvengė 854 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ir 3179 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo ir, siekdamas nuslėpti savo neteisėtą veiklą, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose ir laiku tyčia suklastojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, jose įrašydamas žinomai neteisingus duomenis – tikrovės neatitinkančius pirkėjų anketinius duomenis, po to Panevėžyje šiuos automobilius pardavė.

1.2. Taip pat J. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versdamasis automobilių prekyba ir iš šios veiklos gaudamas pajamų, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, internetu užsiregistravo elektroniniame Užimtumo tarnybos puslapyje, po to laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Užimtumo tarnybai darbo paieškos išmokas išmokėjus, Panevėžyje apgaule savo naudai iš valstybės biudžeto įgijo nedidelės vertės svetimą Užimtumo tarnybai priklausantį turtą – 380,59 Eur.

2. M. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. birželio 10 d., neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, Panevėžyje versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

2.1. M. K., nevykdydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų; nevykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ nustatytos tvarkos, nes tiriamuoju laikotarpiu vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, ir šios veiklos metu gavo pajamų; nevykdydamas finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, nes nepildė gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, į tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 187 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis ir laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. birželio 10 d. pardavė ne mažiau kaip 9 automobilius ir gavo ne mažiau kaip 40 150 Eur pajamų (2020 m. – 5000 Eur, 2021 m. – 6600 Eur, 2022 m. sausio–birželio mėn. – 28 550 Eur), iš šių pajamų 11 600 Eur nedeklaravo 2020 m. ir 2021 m. metinėse pajamų deklaracijose, tokiu būdu išvengė 406 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ir 1961 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo.

2.2. Taip pat M. K. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. birželio 10 d., neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versdamasis automobilių prekyba ir iš šios veiklos gaudamas pajamų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d. būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, 2020 m. liepos 27 d. pateikė Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo bei darbo ieškančio asmens kortelę, po to laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Užimtumo tarnybai darbo paieškos išmokas išmokėjus, Panevėžyje apgaule savo naudai iš valstybės biudžeto įgijo svetimą Užimtumo tarnybai priklausantį turtą – 2728,74 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų J. K., M. K. ir M. M. gynėjo advokato A. Kolperto apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino J. K., M. K. ir M. M. kaltais pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neįtikinami, pagrįsti prielaidomis, bylos duomenys, kuriais remiantis kasatorius nuteistas, nebuvo tinkamai įvertinti jų patikimumo aspektu, o teismo išvados nevienareikšmės ir padarytos neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių, teismo nuosprendis neatitinka BPK 302–307 straipsnių reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidimų neištaisė.

4.2. Pas nuteistąjį rasti dokumentai – kauferiai, kuriuose padaryti ranka jo įrašai, nėra neteisingi. Vien tai, kad dokumente padaryti įrašai jo ranka, neleidžia padaryti išvados, kad yra padaryta nusikalstama veika – dokumento suklastojimas. Kaltinime ir nuosprendyje nėra nurodyta, ar šie dokumentai, kuriuose yra jo ranka padaryti įrašai, buvo panaudoti ar juos ketinta panaudoti. Nenurodyta, kokias konkrečiai pasekmes sukėlė jo įrašų padarymas.

4.3. Teismai preziumavo, kad nuteistasis visus kaltinime nurodytus automobilius pardavė, nes vertėsi automobilių pardavimo veikla. Nors apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje vertino kiekvieno nuteistajam inkriminuoto automobilio pardavimo aplinkybes, bet atlikdamas vertinimą vadovavosi prezumpcija, kad nuteistasis pardavė automobilį, nes šia veikla vertėsi. Toks įrodymų vertinimas negalimas. Vertindamas kiekvieną automobilio pardavimo aplinkybę, teismas individualiai turėjo aiškintis, ar yra pakankamai įrodymų, kad būtent nuteistasis šį automobilį pardavė. Teismas, aiškindamasis šią aplinkybę, turėjo nustatyti, kad nuteistasis yra automobilį įsigijęs nuosavybės teise arba turi teisę, veikdamas kito asmens (pardavėjo) vardu, parduoti automobilį pirkėjui. Nuteistasis yra kaltinamas vykdęs automobilių prekybą (automobilių pardavimą) vartotojui, todėl akivaizdu, kad jis turėjo būti parduodamo daikto savininkas. Pažymėtina, kad jam mokesčiai taip ir apskaičiuoti, kaip pardavusiam savo daiktus pirkėjams. Šios aplinkybės nei pirmosios instancijos teismas, nei apygardos teismas neanalizavo ir netyrė.

4.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veika yra nusikalstama, nes už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 5 dalis). Jeigu ir būtų įrodyta nuteistojo vykdyta komercinė veikla, tai 2021 m. jis gavo 8650 Eur pajamų (iš 33 550 Eur pardavimo pajamų atėmus 24 900 Eur išlaidų), o 2020 m. – 12 050 Eur pajamų (iš 18 350 Eur pardavimo pajamų atėmus 6300 Eur išlaidų). Dėl to, įrodžius nuteistojo kaltę, jam turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

4.5. Nuteistasis bendravo su automobilių prekyba užsiimančiais asmenimis, jie laikė pas nuteistąjį kai kuriuos dokumentus, be kita ko, rastus kratos metu. Nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis automobilius pirko, už juos sumokėjo pinigus, kad vėliau šiuos automobilius pardavė. Vien dokumentų buvimas nėra įrodymas, kad automobiliai priklauso nuteistajam. Galėjo būti, kad nuteistasis automobilių pardavėjų prašymu parodė kažkokį automobilį potencialiam pirkėjui, tačiau tai nereiškia, kad gavo iš šios veiklos pajamų, tai darė versliškai. Byloje nėra įrodymų, kad automobilių pirkėjai sumokėjo nuteistajam pinigus už jų nupirktus automobilius, dėl kurių nuteistajam pateikti kaltinimai. Parduotų automobilių skaičius (aštuoni automobiliai) ir laikotarpis – beveik dveji metai – neleidžia padaryti išvados, kad nuteistojo veikla yra versliška ar stambaus masto.

4.6. Dėl dalies dėl dokumentų klastojimo byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis veikė tiesioginės tyčios forma, t. y. nėra duomenų, kad jis suprato, jog patvirtino savo parašu suklastotą dokumentą. Įrašydamas įrašus pirkimo–pardavimo sutartyse jis buvo įsitikinęs, kad įrašai yra teisingi. Nuteistasis dažnai būdavo automobilių turguje, kur lošdavo kortomis, ir jo draugai kelis kartus jam paskambino, pasakė, kur yra padėtos pirkimo–pardavimo sutartys, ir paprašė įrašyti jų padiktuotus duomenis į sutartis. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad jo įrašomi duomenys yra teisingi.

4.7. Nors yra kaltinamas, kad jo veikla susijusi su automobilių įsigijimu iš užsienio ir pardavimu, tačiau jokių duomenų, kad jis yra įsigijęs automobilius užsienyje ir už juos sumokėjęs, nėra. Vien aplinkybė, kad pas nuteistąjį rasti kai kurių automobilių įsigijimo dokumentai su jo įrašais, nereiškia, kad jis – pirkėjas ir yra sumokėjęs už automobilius jų kainą. Nuteistajam inkriminuota veikla neatitinka faktinių aplinkybių, nes nesurinkta jokių duomenų, kad jis automobilius įsigijo, už juos atsiskaitė su pardavėjais ir šiuos automobilius perpardavė. Jeigu laikoma, kad jis užsiėmė automobilių perpardavimu, tai jo pajamomis laikytinos tik jo gautos kaip perpardavėjo pajamos, o ne visa automobilių pirkėjų sumokėta kaina. Nesant konkrečių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad nuteistasis atliko abu veiksmus – įsigijo ir pardavė automobilius, negalima padaryti išvados, kad jis vykdė įsigytų automobilių pardavimo verslą. Prisidėjimas prie automobilių pardavimo tam tikrais veiksmais nėra laikytinas savarankiška komercine ūkine veikla. Nėra inkriminuota, kad nuteistasis veikė grupe su kitais asmenimis, nėra duomenų, kad jis atliko visus veiksmus, susijusius su inkriminuota komercine ūkine veikla – automobilių įsigijimu užsienyje ir pardavimu Lietuvoje, todėl nuteistojo veikla kaip savarankiškai atliekama veikla negali būti pripažinta versliška ar vykdoma stambiu mastu. Sudarytų sandorių skaičius nėra didelis, pirkėjų sumokėta kaina yra skirta automobilio pardavėjams, kad nuteistasis konkrečiai būtų gavęs naudą, nenustatyta, todėl, nesant versliškumo ir (ar) didelio masto, nuteistajam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis realiai nedirbo, komercine veikla neužsiėmė ir turėjo teisę į nedarbo išmoką.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Kasacinis skundas grindžiamas tapačiais pirmiau nurodytais nuteistojo J. K. skundo argumentais dėl žemesnės instancijos teismų netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus. Kasatorius papildomai skunde nurodo:

5.1. Nuteistasis nėra padaręs jokių įrašų nė viename kauferyje, ekspertizė patvirtino, kad rašysena ne jo. Nuteistasis tik padėjo savo draugams ir padėjo atlikti šešių automobilių techninę apžiūrą. Kiti automobiliai, kurie buvo surasti jo kieme, taip pat nėra parduoti, šie jam nepriklauso. Nė vienas apklaustas automobilių pirkėjas jo neatpažino kaip pardavėjo. Kratos metu stovėjusių automobilių dokumentų nerasta, tie dokumentai buvo pas automobilių savininkus. Yra kėlęs skelbimus į www.autoplius.lt, kad parduotų padangas, atskirą detalę, yra įdėjęs skelbimų kitų asmenų prašymu, 40 150 Eur pajamų negavo.

5.2. Bylos įrodymų nepakanka konstatuoti faktui, kad nuteistasis vertėsi komercine veikla, gavo pajamų. Nėra duomenų, kad jis automobilius pirko, juos pardavė, tai darė versliškai. Epizodiški nuteistojo veiksmai, prisidedant prie kitų asmenų prekybinės veiklos teikiant jiems patarimus, vieno ar kito asmens prašymu atliktas skelbimų įkėlimas nėra pakankami jo komercinės veiklos įrodymai. Nėra įrodyta, kad nuteistasis pardavė kaltinime nurodytus devynis automobilius versliškai.

5.3. Jeigu byloje būtų įrodyta nuteistojo vykdyta komercinė veikla, tai 2022 m. nuo birželio mėn. atgal skaičiuojant už 12 mėn., t. y. 2021 m. birželio mėn. imtinai, jis gavo 24 605 Eur pajamų (iš 35 150 Eur pardavimo pajamų atėmus 30 procentų atskaitymus – 10 545 Eur išlaidų). Nuo 2021 m. birželio mėn. skaičiuojant atgal 12 mėn., t. y. iki 2020 m. birželio mėn. imtinai, nuteistasis gavo 3500 Eur pajamų (iš 5000 Eur pardavimo pajamų atėmus 30 procentų atskaitymus – 1500 Eur išlaidų). Baudžiamojoje byloje nuteistajam gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas nuo gautų pajamų, atitinkamai nuo 24 605 Eur ir 3500 Eur. Dėl to, įrodžius nuteistojo kaltę, jam turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

5.4. Jeigu ir būtų laikoma, kad nuteistasis prisidėjo prie devynių automobilių pardavimo per kelerius metus, tokia veika nėra laikytina vykdoma versliškai ar stambiu mastu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nėra organizavęs automobilių įsigijimo, nemokėjo už automobilių įsigijimą, kaip matyti iš bylos medžiagos, tik yra padėjęs parduoti automobilius. Nėra duomenų, kad nuteistasis pardavimo kainą pasiėmė. Sudarytų sandorių skaičius nėra didelis, pirkėjų sumokėta kaina yra skirta automobilio pardavėjams, kad jis konkrečiai būtų gavęs naudą, nenustatyta, todėl, nesant versliškumo ir (ar) didelio masto požymių, jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis realiai nedirbo, komercine veikla neužsiėmė ir turėjo teisę į nedarbo išmoką.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

6.1. Šioje byloje paduoti kasaciniai skundai iš esmės analogiški nuteistųjų apeliaciniams skundams. Į apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus apeliacinės instancijos teismas atsakė, o nuteistieji kasaciniuose skunduose nepateikia teisinių argumentų, paneigiančių pateiktų išvadų teisėtumą. Nors kasaciniuose skunduose nurodoma, kuo apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pateikdamas savo išvadas dėl apeliacinių skundų motyvų, tačiau kasaciniuose skunduose konstatuojama, kad su teismo išvadomis nesutinkama, nes jos grįstos prielaidomis, byloje nėra įrodymų ar nepakanka įrodymų padarytoms išvadoms ir pan. Kasatoriai cituoja teismų pateiktus duomenis apie kiekvieno automobilio pardavimo aplinkybes, kuriomis remdamiesi tik konstatuoja, kad žemesniųjų teismų sprendimai nėra pagrįsti, bet nenurodo jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o skunduose nurodyti Baudžiamojo kodekso pažeidimai pateikiami deklaratyviai, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikiant savą įrodymų interpretavimą.

6.2. Kasatoriaus J. K. argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra susiję su žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Kasatorius nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šio įstatymo netinkamo taikymo, nors skunde cituoja kaltinimo dalį dėl dokumento klastojimo, iš kurios matyti, kokiu tikslu ir kokie dokumentai buvo klastojami, kokius žinomai neteisingus duomenis juose įrašė J. K., jis paminėdamas, ką dėl padarytų įrašų nustatė ekspertai, atskleisdamas šios nusikalstamos veikos sudėtį, skunde tik konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog jis veikė tiesioginės tyčios forma, t. y. nėra duomenų, kad jis suprato, kad savo parašu tvirtina suklastotą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu, turėtų būti paliekami nenagrinėti.

6.3. Nepagrįstas abiejų skundų argumentas, kad surinktų duomenų nepakanka pripažinti, jog kasatoriai pardavė automobilį, nes nėra automobilio pardavimo fakto, kad automobilį įsigijo konkretus asmuo, todėl kasatoriai apkaltinti visiškai nepagrįstai, o remtis vien skelbimais ar padėjimu atlikti automobilio techninę apžiūrą, faktu, jog buvo gauti pinigai, negalima. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 55 puslapyje pateikti duomenys, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuteistieji užsienio valstybėse įgydavo automobilius ir už juos atsiskaitydavo pavedimais iš savo ar savo artimų asmenų sąskaitų, apeliacinės instancijos teismo nutarties 29–31 puslapiuose pateikti duomenys, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad abu nuteistieji užsiėmė automobilių prekyba, tačiau kasatoriai, ignoruodami šiuos teismo motyvus bei išvadas, atskirai aptardami įvykio aplinkybes pagal kiekvieną automobilį daro nepagrįstas išvadas.

6.4. Spręsdami nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Šių teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys, o įrodomoji reikšmė aiškiai argumentuota, t. y. atskleista, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra pakankami J. K. ir M. K. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 37–39 punktuose nurodyta, kai kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, iš kokių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistiesiems inkriminuotu neteisėtos veiklos laikotarpiu jų pajamos viršijo 500 MGL (25 000 Eur) dydžio sumą.

6.5. Kadangi kasatorių argumentai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti ir BPK 302–307 straipsnių reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų J. K. ir M. K. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Toks bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, o kartu ir kasacinio proceso paskirties apibrėžimas reiškia, kad kasacinės instancijos teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde, arba juos spręsti teismas įgaliojamas BPK 376 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti ir teisiniais argumentais pagrindžiami kasacijos pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS03MTkvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-719/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-719/2026">2K-5-719/2026</a>).

9. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

10. Nuteistųjų J. K. ir M. K. kasaciniuose skunduose nurodomi kasacijos pagrindai – esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Nors skunduose iš esmės yra pateikti argumentai dėl netinkamo BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau dėl kitų baudžiamojo įstatymo straipsnių (BK 182 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies (J. K.) ir 182 straipsnio 1 dalies (M. K.)) netinkamo taikymo teisinių argumentų, kaip to reikalaujama pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nepateikta. Dėl šios dalies kasatoriai, pateikdami subjektyvų įrodymų vertinimą, nesutinka su teismų išvadomis ir iš esmės siekia naujo bylos įrodymų įvertinimo.

11. Atsižvelgdama į tai, šioje byloje teisėjų kolegija, neperžengdama įgaliojimų nagrinėti kasacinę bylą ribų, nuteistųjų kasacinių skundų argumentus, įskaitant ir pateiktus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su BK 202 straipsnio 1 dalies taikymu ir aiškinimu.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-71-976/2025 ir kt.).

14. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas faktines nuteistųjų J. K. ir M. K. neteisėto vertimosi komercine veikla aplinkybes, rėmėsi teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma: liudytojų, patvirtinusių automobilių įsigijimo iš nuteistųjų aplinkybes, A. A., V. R., A. D., J. Z. parodymais, 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. lapkričio 7 d., 2023 m. vasario 13 d. specialistų išvadomis, 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. vasario 25 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 10 d. tarnybiniais pranešimais bei kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, argumentuojant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji J. K. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, dėl skundų pateikė argumentuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su baudžiamojo įstatymo taikymu ir įrodymų vertinimu, konstatuojant nuteistųjų J. K. kaltę padarius BK 182 straipsnio 4 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir M. K. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

16. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atliko detalią byloje esančių įrodymų analizę. Skundžiamos nutarties 12–28 punktuose atskirai aptariant kiekvieną nuteistiesiems inkriminuotų automobilių pardavimo epizodą tarpusavyje palyginti ir sugretinti kaip liudytojų apklaustų automobilius įsigijusių asmenų parodymai, specialisto išvadų ir kiti byloje esantys duomenys, o nutarties 29 punkte nurodyti papildomi duomenys (liudytojų parodymai), patvirtinantys, kad nuteistieji užsiėmė automobilių prekyba. Kaip matyti iš nutarties 30–31 punktų, teismas nurodė argumentus, kodėl nesivadovauja nuteistųjų, kurie neigė užsiėmę automobiliųpirkimo–pardavimo veikla, pozicija, papildomai detaliai nurodydamas, kokie konkrečiai įrodymai byloje, susiejant į vientisą loginę grandinę, patvirtina nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti buvus esminių įrodymų vertinimo pažeidimų nėra pagrindo.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

17. Nuteistieji ginčija baudžiamosios atsakomybės jiems taikymą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nurodydami, kad teismai nepagrįstai jų veikose nustatė versliškumo ir stambaus masto požymius, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau šie argumentai nepagrįsti.

18. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

19. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka atskleisti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, o būtina nustatyti ir tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDItMjIyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-102-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-102-222/2018">2K-7-102-222/2018</a>, 2K-91-976/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-719/2023">2K-201-719/2023</a>, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

20. Versliškumo požymis veikoje nustatomas konstatavus, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147/2010">2K-147/2010</a>, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-91-976/2023 ir kt.). Versliškumas suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą negu pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis), jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą, pajamų dydį ar sistemingumą, o identifikuojamas ir pagal kitus požymius, rodančius didesnį veikos pavojingumo laipsnį (parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su stambaus masto kriterijumi. Kiekvienu atveju šis požymis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2014">2K-515/2014</a>, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad, įvertinus versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo ir neproporcingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2014">2K-515/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-976/2018">2K-165-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-719/2023">2K-201-719/2023</a>, 2K-P-42-976/2025).

21. BK 212 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad BK 202 ir BK 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių dvylikos mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą. Kartu nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad stambaus masto požymis iki 2023 m. birželio 1 d. (t. y. J. K. ir M. K. veikų padarymo metu) BK nebuvo aiškiai nurodytas. Tačiau, sistemiškai aiškinant BK ir ANK normas, kasacinės instancijos teismo praktikoje buvo sprendžiama, kad, asmens neteisėtu būdu gaunamoms pajamoms (įplaukoms) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamoms (įplaukoms), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertei viršijant ANK 127 straipsnyje nustatytą 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą (25 000 Eur), kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-719/2023">2K-201-719/2023</a>, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju byloje veikos padarymo laikotarpiu stambaus masto požymiui nustatyti buvo palikti trys alternatyvūs skaičiavimo būdai. Juos tinkamai taikė ir aiškino žemesnės instancijos teismai.

22. Taigi objektyvieji požymiai (versliškumas arba stambus mastas), rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas yra būtini tokio pobūdžio bylose. Nustačius bent vieną iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-976/2018">2K-165-976/2018</a>, 2K-202-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-719/2023">2K-201-719/2023</a>, 2K-P-42-976/2025).

23. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad J. K. ir M. K., neturėdami leidimo veiklai, neįkūrę įmonės ir kitais būdais neįteisinę savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio ir jų pardavimu, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos: J. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. pardavė ne mažiau kaip aštuonis automobilius ir gavo ne mažiau kaip 51 900 Eur nedeklaruotų pajamų, t. y. ženkliai daugiau nei 500 MGL dydžio pajamų, ir aptariamu laikotarpiu išvengė 854 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3179 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo. M. K. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. birželio 10 d. pardavė ne mažiau kaip devynis automobilius ir gavo ne mažiau kaip 40 150 Eur pajamų, tai taip pat ženkliai viršija 500 MGL sumą, iš šių pajamų 11 600 Eur nedeklaravo ir aptariamu laikotarpiu išvengė 406 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1961 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo.

24. Veikos versliškumo požymis teismų tinkamai motyvuotas tuo, kad nuteistųjų veikla vykdyta sistemingai ir nuolat (J. K. šią veiklą vykdė beveik dvejus metus, o M. K. – ilgiau nei dvejus metus), ši veikla buvo vienintelis ir pagrindinis nuteistųjų pragyvenimo šaltinis, nes jie niekur oficialiai nedirbo, taip pat nuteistieji atliko kryptingus darbus savo veiklai sėkmingai vykdyti: automobilius pirko iš įvairių užsienio šalių, už įsigytus automobilius mokėjo grynaisiais arba iš kitų asmenų sąskaitų, kito asmens vardu sukūrė paskyrą interneto svetainėje www.autoplius.lt, į tinklalapius kėlė skelbimus apie parduodamus automobilius (J. K. įkėlė 193 skelbimus, o M. K. – 187 skelbimus), nurodydami savo mobiliojo ryšio telefono numerį, skelbimus apmokėdavo iš savo ar iš artimų žmonių sąskaitos, stengdamiesi neatskleisti informacijos apie neteisėtai vykdomą komercinę veiklą, iš pirkėjų dažniausiai prašydavo grynųjų pinigų, prisistatydavo kaip tarpininkai, turėjo pasiruošę iš dalies (įrašyti pardavėjo anketiniai duomenys) užpildytus pirkimo–pardavimo sutarčių blankus (suomių, vokiečių kalba), pasirūpino galimybe parduodamus automobilius laikyti garažų masyve, kur potencialūs pirkėjai automobilius ir apžiūrėdavo, taip pat J. K., vykdydamas tokią veiklą, kartu suklastojo dokumentus – automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog šios aplinkybės taip pat rodo ir nuteistųjų suvokimą apie vykdytos veiklos neteisėtumą, t. y. tyčią daryti nusikalstamą veiką.

25. Veikos stambaus masto požymis byloje taip pat nustatytas tinkamai, nes, kaip aptarta pirmiau, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. J. K. iš neteisėtos veiklos gautos pajamos – 51 900 Eur viršijo 500 MGL dydžio sumą, kaip ir M. K. iš neteisėtos veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2022 m. birželio 10 d. gautos pajamos – 40 150 Eur viršijo 500 MGL dydžio sumą. Nuteistieji kasaciniuose skunduose neigia stambaus masto požymį, subjektyviai jį interpretuodami, gautas pajamas nepagrįstai prilygindami gautam pelnui, taip pat nurodydami, kad nepagrįstai buvo vertinamos per visą inkriminuotą laikotarpį, o ne paskutinius 12 mėnesių gautos pajamos. Šiuo atveju skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, jog BK 202 straipsnio 1 dalies taikymui svarbios ne tik paskutinių 12 mėnesių, tačiau per visą neteisėtos veiklos laikotarpį gautos pajamos, tokia išvada atitinka pirmiau nurodytos teismų formuojamos praktikos išaiškinimus. Pažymėtina ir tai, jog byloje nustatyta, kad J. K. iš neteisėtos veiklos 2021 metais gavo 33 500 Eur pajamų, o M. K. vien 2022 m. sausio–birželio mėn. gavo 28 550 Eur pajamų, taigi nuteistųjų pajamos nurodytais laikotarpiais, t. y. ir per paskutinius 12 mėnesių, taip pat viršijo 500 MGL dydžio sumą.

26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų J. K. ir M. K. veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

27. Nenustačius, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, remiantis kasacinių skundų argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistųjų J. K. ir M. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė