Nr. DOK-1206
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01388-2024-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2026 m. kovo 26 d. paduotu atsakovų A. K. ir O. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl to, kad neatskleista bylos esmė, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir bylos dalį dėl restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi taip pat paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino apsimestine atsakovo A. K. ir D. U. 2020 m. vasario 5 d. sudarytą steigimo sutartį ir pripažino, kad ši sutartis yra steigimo sutartis, sudaryta R. R., V. S., D. D., M. B., kuria visi keturi steigėjai turi po 25 vnt. bendrovės UAB „Cortleksas“ akcijų, tačiau to nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė.
Atsakovai kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties pirmą kartą padavė 2026 m. kovo 6 d., nepraleidę trijų mėnesių termino kasaciniam skundui paduoti. Atsakovai prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta apsimestine atsakovo A. K. ir D. U. 2020 m. vasario 5 d. sudaryta steigimo sutartis ir pripažinta, kad ši sutartis yra steigimo sutartis, sudaryta R. R., V. S., D. D., M. B., kuria visi keturi steigėjai turi po 25 vnt. bendrovės UAB „Cortleksas“ akcijų. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai tik dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalis dėl steigimo sutarties pripažinimo apsimestine.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. kovo 25 d. nutartimi Nr. DOK-960 atsisakė priimti atsakovų pirmą kartą paduotą kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo, nurodžiusi, kad atsakovai praleido vieno mėnesio terminą kasaciniam skundui paduoti.
Atsakovai 2026 m. kovo 26 d. antrą kartą padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Atsakovai patikslino savo prašymą ir nurodė, kad prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta apsimestine atsakovo A. K. ir D. U. 2020 m. vasario 5 d. sudaryta steigimo sutartis ir pripažinta, kad ši sutartis yra steigimo sutartis, sudaryta R. R., V. S., D. D., M. B., kuria visi keturi steigėjai turi po 25 vnt. bendrovės UAB „Cortleksas“ akcijų. Kasaciniame skunde nurodyti tie patys argumentai dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalis dėl steigimo sutarties pripažinimo apsimestine, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde. Atsakovai prašo atnaujinti praliestą terminą kasaciniam skundui paduoti. Atsakovai nurodo, kad tiek 2026 m. kovo 6 d. paduotu kasaciniu skundu, tiek 2026 kovo 26 d. paduotu kasaciniu skundu neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis dėl restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad skundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl steigimo sutarties pripažinimo apsimestine, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK 345 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas.
Atrankos kolegija, įvertinusi tai, kad ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kad paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl steigimo sutarties pripažinimo apsimestine, atsakovai pirmą kartą padavė kasacinį skundą nepraleidę trijų mėnesių termino kasaciniam skundui paduoti, tik netinkamai suformulavo prašymą, nusprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą paduoti kasaciniam skundui dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalis dėl steigimo sutarties pripažinimo apsimestine.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip atlygintinį pavedimą ir padarė neteisingą išvadą, kad 2020 m. vasario 5 d. sudaryta UAB „Cortleksas“ steigimo sutartis yra apsimestinė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, nei kad atsakovas būtų įsipareigojęs vykdyti ieškovų pavedimą įsteigti bendrovę, kurios akcininkais jie taptų, nei kad ieškovai būtų asmeninėmis lėšomis apmokėję akcijas ir sumokėję pradinius įnašus, nei kad ieškovai būtų atlikę kokius nors mokėjimus atsakovui jų pavestoms užduotims atlikti, o elektroniniai laiškai tarp šalių nepatvirtina pavedimo sąlygų, atstovavimo ribų, pavedimo termino ar atlygintinumo. Todėl teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos,
2. Teismai netinkamai taikė CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią ex officio sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai jo negaliojimas yra akivaizdus ir tiesiogiai nustatomas iš bylos medžiagos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino bendrovės steigimo sutartį apsimestine, nesant akivaizdumo kriterijaus, nes dėl jos pobūdžio ir teisinių padarinių atliko išsamų įrodymų vertinimą, analizavo šalių susirašinėjimą, jų elgesį po bendrovės įsteigimo, aiškinosi šalių tikruosius ketinimus bei taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Tokia situacija, kuomet teismas tiria sudėtingas faktines aplinkybes, savaime paneigia akivaizdumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės suformulavo naują kriterijų (būtinybę ginti teises) kaip pagrindą ex officio pripažinti sandorį niekiniu.
3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio 3 dalies, 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovui priklauso dalis UAB „Cortleksas“ akcijų, kurias jis įgijo notarine tvarka patvirtintos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teismai, pripažindami visas UAB „Cortleksas“ akcininkų teises ieškovams, paneigė atsakovo nuosavybės teisę į akcijas ir pažeidė sąžiningo įgijėjo teises.
4. Teismai pažeidė CPK 13 straipsni, 265 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pradėjęs tirti sutarties apsimestinumą, iš esmės suformavo naują ginčo objektą ir modifikavo ieškinio pagrindą. Tokiu būdu buvo peržengtos ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribos, pažeistas dispozityvumo principas ir priimtas siurprizinis sprendimas.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem taisyklę; nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti naują reikšmingą įrodymą (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį), pažeidė CPK 314 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Už kasacinį skundą sumokėtas 115 Eur žyminis mokestis buvo grąžintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. kovo 25 d. nutartimi Nr. DOK-960.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti.
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė
