I. D. pagal BK 216 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-69-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00416-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.8; 1.2.19.3.2.2; 1.2.19.4.2; 2.2.1.1; 2.3.2.1.3.3; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nuteistojo G. O. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį 600 MGL bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL bauda, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 700 MGL bauda ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant jam 700 MGL (26 362 Eur) baudą, į kurią įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas, t. y. 2 dienos, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir jam paskirta galutinė 696 MGL (26 211,36 Eur) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. O. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 700 MGL (26 362 Eur) bauda, į kurią įskaitytas laikas, išbūtas ekspertiniame skyriuje, t. y. 20 dienų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir jam paskirta galutinė 660 MGL (24 855,60 Eur) bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos – automobilio) 700 MGL bauda.

Taip pat Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu I. D. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos UAB „Dg ir Ko“ ir UAB „Modesta“) ir 184 straipsnio 1 dalį, o J. Ž. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka nėra skundžiamos.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo S. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o nuteistojo G. O. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. A. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. A. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios veikos baudžiamoji byla jam nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. A. paskirtų bausmių subendrinimo ir jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant galutinę subendrintą 700 MGL (26 362 Eur) dydžio baudą; pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. A. laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į S. A. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas, t. y. 2 dienos, vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. O. ekspertinėje įstaigoje išbūto laiko ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į G. O. paskirtą bausmę įskaitytas jo ekspertinėje įstaigoje išbūtas laikas, t. y. 20 dienų, vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu I. D. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos UAB „Dg ir Ko“ ir UAB „Modesta“) ir 184 straipsnio 1 dalį, taip pat pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl I. D. paskirtų bausmių pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos – automobilio) ir BK 225 straipsnio 3 dalį, o baudžiamoji byla I. D. ir J. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šios baudžiamosios bylos dalys kasacine tvarka nėra skundžiamos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. A. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, dirbdamas UAB „Skirgesa“, kuri laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuojamuose supaprastintuose viešųjų pirkimų konkursuose, direktoriumi, susitarė ir užmaskuotai davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – I. D., laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos 1 d. dirbusiam VšĮ Jonavos ligoninės vyriausiuoju gydytoju (vadovu) ir nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. dirbusiam VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi, automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 31 525 Eur vertės, mažesne nei rinkos kaina – už 11 874,42 Eur (41 000 Lt) – su automobilio paruošimu eksploatacijai (iš viso ne mažesnės kaip 520,42 Eur (1796,93 Lt) vertės) bei automobilio draudimo paslaugomis (95,27 Eur (329 Lt) vertės) už gerų santykių palaikymą, palankių sprendimų priėmimą ateityje tiekėjos UAB „Skirgesa“ naudai, atliekant jo (I. D.), kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vadovaujamas pareigas gydymo įstaigose, kaip perkančiosios organizacijos vadovo, atsakingo už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, bei už gerų santykių palaikymą VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu, dėl medicininės įrangos įsigijimo (išsamesnis nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 100 ir 114 punktuose).

2. Taip pat S. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pagal 2003 m. gegužės 26 d. Nr. 1 darbo sutartį su UAB „Skirgesa“ būdamas UAB „Skirgesa“ direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymo teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą bei pagal 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys), nes jo žinomai suklastotame ir panaudotame tikrame dokumente – 2012 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje SKG Nr. 126717 – užfiksavo ir į apskaitą (ilgalaikio turto sandėlyje apskaitos registrą) įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio „Mercedes-Benz S 320 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą UAB „Žiltransa“ už 29 251,62 Eur (101 000 Lt), mokėdamas už fizinio asmens I. D. naudojamą automobilį, 2012 m. nepagrįstai į UAB „Skirgesa“ sąnaudas nurašė 363,08 Eur (1253,65 Lt) už automobilio remontą ir draudimą; taip pat nesivadovavo BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimais, nes jo žinomai suklastotuose ir panaudotuose tikruose dokumentuose – pinigų priėmimo kvituose, serija JAV: 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1149437, 2013 m. kovo 26 d. Nr. 1149797 ir 2013 m. birželio 26 d. Nr. 1190151, užfiksavo ir į apskaitą (kasos pajamas) įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Skirgesa“ gautus iš UAB „Žiltransa“ grynuosius pinigus – 17 377,20 Eur (60 000 Lt), nes UAB „Žiltransa“ ir J. Ž. pinigų UAB „Skirgesa“ nemokėjo, o jis (S. A.) į bendrovės kasą įmokėjo ne J. Ž. ir UAB „Žiltransa“ pinigus, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Skirgesa“ 2012 m. veiklos rezultatų, turto ir įsipareigojimų dydžio (išsamesnis nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 4.1–4.20 papunkčiuose).

3. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. buvo pripažintas kaltu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, už tai, kad jis, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su I. D., laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. nenustatytos dienos iki 2013 m. birželio 26 d. I. D. sukursčius UAB „Žiltransa“ direktorių J. Ž. suklastoti tikrus dokumentus, jis bendrais veiksmais su I. D. bei J. Ž. suklastojo tikrus dokumentus: 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 12/12 automobilio „Mercedes-Benz S 320 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. gruodžio 12 d. SKG 126717 UAB „Skirgesa“ PVM sąskaitą faktūrą dėl šio automobilio pardavimo, UAB „Skirgesa“ 2012 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą, serija JAV, Nr. 1149437, 2013 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitą, serija JAV, Nr. 1149797, 2013 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitą, serija JAV, Nr. 1190151, o laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. suklastojo tikrus dokumentus: 2012 m. gruodžio 12 d. UAB „Skirgesa“ kasos pajamų orderį SKI Nr. 0001559, 2013 m. birželio 26 d. UAB „Skirgesa“ kasos pajamų orderį SKI Nr. 0001727 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. UAB „Skirgesa“ kasos pajamų orderį SKI Nr. 0130765, kuriuos panaudojo, įtraukdamas į UAB „Skirgesa“ buhalterinę apskaitą.

4. Taip pat S. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau šios bylos aplinkybės kasacine tvarka neskundžiamos.

5. I. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – pagal 2002 m. gruodžio 19 d. darbo sutartį Nr. 01-196 laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2013 m. liepos 1 d. dirbdamas VšĮ Jonavos ligoninės vyriausiuoju gydytoju (vadovu) ir pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. DS-123 nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. dirbdamas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip perkančiosios organizacijos vadovas susitarė ir užmaskuotai priėmė iš tiekėjos UAB „Skirgesa“, dalyvavusios VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuojamuose supaprastintuose viešųjų pirkimų konkursuose, direktoriaus S. A. automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 31 525 Eur vertės, mažesne, nei reali jo vertė, kaina – už 11 874,42 Eur (41 000 Lt) su automobilio paruošimu eksploatacijai (iš viso ne mažesnės nei 520,42 Eur (1796,93 Lt) vertės) bei automobilio draudimo paslaugas – 95,27 Eur (329 Lt) (iš viso 20 266,27 Eur) už palankių sprendimų priėmimą ateityje tiekėjos UAB „Skirgesa“ naudai, atliekant jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vadovaujamas pareigas gydymo įstaigose, kaip perkančiosios organizacijos vadovo, atsakingo už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, bei už gerų santykių palaikymą VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu, dėl medicininės įrangos įsigijimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė, VšĮ Jonavos ligoninė ir VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (išsamesnis nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 100 ir 114 punktuose).

6. G. O. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. nenustatytos dienos iki 2014 m. spalio 16 d., neoficialiai vadovaudamas bendrovėms – UAB „Dg ir Ko“ bei UAB „Medlera“, būdamas faktinis šių bendrovių savininkas, kontroliuodamas šių bendrovių ūkinę, finansinę ir darbuotojų veiklą, disponuodamas šių bendrovių pinigais, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui I. D. – tiesiogiai pareikalavus kyšio iš Ž. P. – pagal žodinį UAB „Dg ir Ko“ direktoriaus A. J. ir jo (G. O.), neoficialiai atstovaujančio UAB „Dg ir Ko“ ir veikiančio jos naudai, susitarimą ir netiesiogiai, per Ž. P., iš jo (G. O.) ir UAB „Dg ir Ko“ direktoriaus A. J. už neteisėtų veiksmų atlikimą vykdant įgaliojimus, t. y. išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „Dg ir Ko“, UAB „Social Solutions“ bei UAB „Vėjų linija“, I. D. vadovaujamoje VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, organizuojant ir vykdant supaprastintus pirkimus apklausos būdu ir viešąjį supaprastintą atvirą konkursą, jis (G. O.), veikdamas kartu su UAB „Dg ir Ko“ direktoriumi A. J. ir Ž. P., dirbusiu UAB „Medlera“ direktoriumi nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., o nuo 2014 m. balandžio 3 d. – projektų vadovu, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatytais pagrindais, davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui I. D. – didesnės negu 250 MGL, t. y. ne mažesnės kaip bendros 20 122,55 Eur (69 479,13 Lt), vertės kyšį už neteisėtą I. D. veikimą vykdant įgaliojimus (išsamesnis nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 6.1–6.19 papunkčiuose, 220 punkte).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs, be kita ko, nuteistųjų S. A. ir G. O. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. O. kaltu dėl papirkimo, o S. A. – dėl papirkimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau nepagrįstai nuteisė jį dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

8. Teisėjų kolegija konstatavo, kad S. A. nusikalstama veika pagal BK 227 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir ne visus byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, todėl nepagrįstai pripažino kai kuriuos bylos duomenis įrodymais, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes dėl I. D. neteisėtų nurodymų davimo ir įtakos darymo viešojo pirkimo komisijos nariams. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad UAB „Skirgesa“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos VšĮ Jonavos ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje organizuotuose viešuosiuose pirkimuose dėl medicininių įrenginių ir medicininės įrangos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepasitvirtino pageidaujamo veiksmo (neveikimo), t. y. išskirtinių sąlygų UAB „Skirgesa“ viešuosiuose pirkimuose sudarymo, už kurį I. D. buvo duotas kyšis, konkretumas, todėl konstatavo, jog neteisėtas atlygis I. D. buvo duotas už palankumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. A. kaltės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų S. A. ir I. D. (jam sukursčius J. Ž. klastoti dokumentus) veiksmai, maskuojant I. D., kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, papirkti skirto automobilio pardavimą už mažesnę kainą nei reali jo rinkos vertė (su automobilio eksploatacijai skirtomis išlaidomis), buvo sudedamoji duoto kyšio maskavimo schemos dalis, todėl faktinių aplinkybių vertinimas ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laikytinas pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuo tos dienos, kai I. D. įregistravo automobilį kaip savo nuosavybę, automobilio verčių skirtumas tapo kyšio dalyku (gauta neteisėta nauda), o po to, kai papirkimas buvo baigtas, kyšio dalykas nebuvo legalizuotas jokiais S. A. inkriminuotais veiksmais.

10. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamosios atsakomybės senaties terminus, todėl baudžiamąją bylą S. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

11. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tarp įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių per apsirikimą paliko teiginį, jog G. O. papirko I. D., veikdamas organizuota grupe su Ž. P. ir A. J.. Nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o pirmosios instancijos teismas nenustatė veikimo organizuota grupe. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad G. O. su A. J. ir Ž. P. veikė paprasta, o ne sudėtine, bendrininkavimo forma, ir šią aplinkybę iš G. O. nusikalstamos veikos aprašymo pašalino.

12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojo įstatymo pasikeitimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Nuteistąjį S. A. išteisinęs dėl nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas iš naujo sprendė nuteistajam pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių pagrįstumo ir teisėtumo bei jų bendrinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. A. paskirtos bausmės pagal savo rūšį ir dydį yra teisingos ir tinkamai individualizuotos. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad S. A. nusikalstamos veikos nebuvo padarytos esant idealiajai sutapčiai, savo pavojingumu jos nesiskiria tiek, kad būtų taikytas bausmių apėmimas, tačiau, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (nesant apeliacinio skundo sunkinančiais pagrindais), bausmės subendrintos apėmimo būdu. Taip pat, atsižvelgiant į BK 65 ir 66 straipsnių pasikeitimus, buvo nustatyta, kad į nuteistajam S. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Į šiuos baudžiamojo įstatymo pakeitimus atsižvelgta ir sprendžiant nuteistajam G. O. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, nusprendžiant, kad G. O. ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

13. Kasaciniu skundu nuteistojo S. A. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Kvalifikuojant nuteistojo I. D. veiksmus pagal BK 228 straipsnį, o S. A. – pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, atsiranda kaltinimų disbalansas, todėl su pastarojo veiksmų kvalifikavimu būtų galima sutikti, jeigu I. D. veika būtų kvalifikuota pagal BK 225 straipsnį. Pagal BK 227 ir 228 straipsnių dispozicijas, neįmanoma situacija, kai vienas asmuo duoda kyšį kitam, šis kyšį paima, tačiau jo veiksmuose nėra kyšininkavimo požymių. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a> pasakyta, kad BK 227 straipsnyje nustatytos veikos neatsiejamos nuo veikų, nustatytų BK 225 ir 226 straipsniuose. Taigi, nuteistųjų I. D. ir S. A. veiksmai kvalifikuoti netinkamai.

13.2. Nors apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės nebuvo skundžiamas, tačiau, apeliaciniam procesui trukus 2,5 metų, šis klausimas keltinas kasaciniame skunde. Nusikaltimas, už kurį nuteistas S. A., padarytas nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 28 d. jis buvo sulaikytas ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui 2016 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2023 m. kovo 10 d., o apeliacinės instancijos teismo – 2025 m. rugsėjo 10 d. Baudžiamasis procesas S. A. vyko beveik 11 metų, taigi, jis tęsiasi pernelyg ilgai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės įtakos bausmės skyrimui, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl proceso trukmės ir jos atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimams, manytina, kad pirmosios instancijos teismo S. A. paskirta bausmė turėtų būti mažinama. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo itin sudėtingas, nors byla yra didelės apimties, tačiau didelė dalis dokumentų buvo parengta iki kaltinimo pateikimo, taip pat didelė dalis paimta kratų metu ar išreikalauta iš įvairių įmonių ir įstaigų. Be to, byloje nebuvo tarptautinio elemento, nebuvo atliekamos didelės apimties sudėtingos ekspertizės ir pan. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, nes pasikeitė teismo sudėtis, o pats S. A. savo veiksmais nevilkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo.

13.3. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį, kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius kasaciniame skunde cituojamas I. D. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, o S. A. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes, kas atitinka kaltinimo pakeitimą teisme, tapo nebeaišku, kuo S. A. buvo apkaltintas ir už ką buvo nuteistas. Nuteistojo S. A. padarytos nusikalstamos veikos aprašyme dominuoja I. D. veiksmai, o dėl nusikalstamos veikos aprašymo išskaidymo į kelis vienas nuo kito nutolusius nuosprendžio punktus (100 ir 114 punktai) kaltinimas tapo nevientisas ir painus.

13.4. Gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose akcentavo, kad už automobilį „Mercedes-Benz S320 CDI“ UAB „Skirgesa“ buvo sumokėta 29 251,62 Eur (101 000 Lt) – 11 874,42 Eur (41 000 Lt) pavedimu ir 17 377,20 Eur (60 000 Lt) grynaisiais, todėl kaltinimo teiginys, jog automobilis I. D. buvo parduotas už 11 874,42 Eur (41 000 Lt), neatitinka tikrovės. Kad ir kaip būtų vertinami nuteistųjų parodymai, negalima ignoruoti fakto, kad, be pavedimo į sąskaitą, į UAB „Skirgesa“ kasą už automobilį per tris kartus buvo įnešta 17 377,20 Eur grynaisiais. Teismai kasos pajamų orderių fiktyvumą, taigi, ir papirkimo faktą, siejo su tuo, kad šių pinigų nemokėjo nei orderiuose nurodyta UAB „Žiltransa“, nei J. Ž., jų nemokėjo ir I. D., tačiau teismai nenurodė, kokiu būdu minima suma atsirado UAB „Skirgesa“ kasoje ir kas juos įmokėjo. Jeigu tai padarė tretieji asmenys, S. A. už tai negali būti nuteistas. Dėl to vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į esminį apeliacinio skundo argumentą, jo neišnagrinėjo.

14. Kasaciniu skundu nuteistasis G. O. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, išskyrus dalį dėl jo teismo psichiatrijos ekspertinėje įstaigoje išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Nors nuteistasis G. O. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų negalėjo būti palikti nenagrinėti, kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ir kitų argumentų, kurie galėjo lemti skiriamą bausmę. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu, tačiau skunde nurodytų fakto aplinkybių nepatikrino. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ni01MTEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-56-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-56-511/2020">2K-7-56-511/2020</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-149-648/2023, 2K-44-489/2024, 2K-33-594/2025 ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepakankamai, o atmesdamas skundo argumentus, padarė esminių materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo klaidų ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Be to, žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos.

14.2. Pažymėtina, kad, pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismams suteikta diskrecija parinkti teisingą bausmę negali būti aiškinama taip, kad sąlyga, jog teismai gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, būtų suprantama siaurai, neatsižvelgiant į išimtines aplinkybes, susijusias su konkrečios bylos problematika ir kaltininko savybėmis. Šie argumentai tiesiogiai susiję su bausmės skyrimu, o nagrinėjamu atveju lėmė pernelyg griežtos bausmės paskyrimą nuteistajam G. O..

14.3. Nors bausmės teisingumas vien tik griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau kasacinės instancijos teismas gali įvertinti paskirtą bausmę, kai ją skiriant buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos. Šiuo atveju nuteistasis turi sveikatos problemų dėl somatinių ligų ir psichikos sveikatos. Be to, jo pilnametis sūnus nuo mažens yra neįgalus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), o nuteistajam G. O. paskirta jo rūpyba. Šiuo metu nuteistasis yra bankrutavęs fizinis asmuo (atsiskaitęs su kreditoriais), neturintis jokio turto, o jam diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai progresuoja ir patiriamas stresas bei psichikos sveikatos sutrikimai pasireiškė ir itin nenuoseklia jo pozicija dėl kaltės pripažinimo ar neigimo, dėl pakartotinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo, gydančios psichiatrės apklausos apeliacinės instancijos teisme ir pan. Kadangi apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas sprendė iš jo turinio, turėjo atidžiau patikrinti, ar nuteistasis galėjo suvokti bendrininkavimo su A. J. ir Ž. P. turinį, ir spręsti dėl BK 36 straipsnio taikymo, kadangi nuteistojo asmenybė dėl progresuojančių ligų laikytina pasikeitusia ir nebepavojinga.

14.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nurodė, kad pirmosios instancijos teismas G. O. skyrė mažesnio dydžio baudos bausmę nei nustatytas baudos vidurkis, tačiau taip pat nurodė, jog, pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio. Toks motyvavimas yra prieštaringas, o minėtos bausmės dydžio skaičiavimo taisyklės apeliacinės instancijos teismas netaikė, pripažindamas, jog beveik bausmės vidurkį atitinkanti bauda yra tinkama bausmė, taigi, bausmės griežtumą vertino, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14.5. G. O. nuteistas už tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe su A. J. ir Ž. P.. Nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo pakeistas esminis organizuotos grupės požymis – būtinas reikalavimas, pripažįstant veikus organizuota grupe, yra ne bet koks bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamas veikas, o tik išankstinis, t. y. ne bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, kaip buvo įtvirtinta anksčiau galiojusioje BK 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje. Dėl pasikeitusio įstatymo turėjo būti įrodinėjami visiškai kitokie nusikalstamų veikų požymiai, t. y. apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsiklausti prokuroro, ar jis ketina įrodinėti ne bet kokį susitarimą, o išankstinį, ir ar ketina keisti kaltinimą. Nei ikiteisminio tyrimo, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu toks požymis, kaip lengvinantis baudžiamąją atsakomybę, nes reikalauja papildomo įrodinėjimo, nebuvo nustatomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas privalėjo į tai atkreipti dėmesį, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. O. pripažintas veikęs bendrininkų grupe ir tai laikyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nepritartina tokiai situacijai, kai G. O. buvo kaltinamas veikęs organizuota grupe, tačiau kitose kaltinamojo akto vietose ir skundžiamuose nuosprendžiuose jo veikimas aprašomas nenurodant šio požymio, kuris buvo nurodomas epizode dėl kyšio davimo už išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „Dg ir Ko“, UAB „Social Solutions“ ir UAB „Vėjų linija“ I. D. vadovautoje VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje organizuojant ir vykdant supaprastintus pirkimus apklausos būdu ir viešąjį supaprastintą atvirą konkursą.

14.6. Nuteistasis pateikė tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingą dokumentą – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (kuriai tuo metu vadovavo nuteistasis I. D.) apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTc5LTc3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-979-777/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-979-777/2016">e2-979-777/2016</a>, kuriuo reikštos pretenzijos UAB „Social Solutions“ ir UAB „Dg ir Ko“ ir kuris rodo, kad nuteistojo I. D. interesai baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu nesutapo su nuteistojo G. O. interesais, todėl pastarajam, pagal kaltinimą veikusiam UAB „Dg ir Ko“ interesais, nebuvo tikslo mokėti kyšius už I. D. veikimą vykdant įgaliojimus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, kaip ir minėto dokumento, neaptarė, dėl to padarė esminį pažeidimą, kadangi nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat pažeidė Konvencijos Protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 2 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo EŽTT išaiškinimų, kad nacionaliniai žemesnės instancijos teismai turi pareigą aiškiai ir konkrečiai atsakyti į tokį proceso dalyvio (šalies) argumentą, kuris turi ar gali turėti lemiamą reikšmę bylai.

14.7. BK 227 straipsnio 3 dalies prasme kaltininko motyvas ir tikslas (paprastai, turtinio pobūdžio) turėtų būti detaliai atskleistas, nes 1 dalies dispozicijoje nurodomas objektyviosios pusės požymis „už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus“. Tačiau žemesnės instancijos teismai nenustatinėjo, kokią naudą G. O. gavo dėl to, kad Ž. P., vykdantis individualią veiklą, gaus privilegijų iš I. D., o iš apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTc5LTc3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-979-777/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-979-777/2016">e2-979-777/2016</a> matyti, jog nuteistųjų G. O. ir I. D. interesai buvo priešingi ir jokiais kyšiais nebandyta tarpusavio santykių gerinti ar šalinti konfliktų priežastis.

14.8. Žemesnės instancijos teismai pripažino, kad nuteistasis I. D. reikalavo kyšio ir jį priėmė, o nuteistasis G. O. tik pritarė, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti A. J. ir Ž. P. veiktų nusikalstamai, tačiau pats kyšio neperdavė, todėl nuteistajam G. O. baudžiamoji atsakomybė negali kilti, kaip tai nustatyta BK 227 straipsnio 6 dalyje. Nors šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas turi papildomų sąlygų, tačiau šiuo atveju turi būti vertinami ir nuteistojo G. O. veikos subjektyviųjų požymių (suvokimo) trūkumai ir bylos aplinkybė, kad tiesiogiai papirkime dalyvavę A. J. ir Ž. P. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Iš G. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad I. D. reikalavo kyšio, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti A. J. ir Ž. P. perdavė G. O. apie tokį reikalavimą. Abiejų instancijų teismai šioms aplinkybėms dėmesio neskyrė, nors manytina, kad jos šalina nuteistojo G. O. baudžiamąją atsakomybę lygiai ar net labiau nei A. J. ir Ž. P.. Manytina, kad klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, nustatytų BK 391 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 6 dalyje (BK 227 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija)), vertas išaiškinimo kasacinėje praktikoje. Skirtumas tarp nuteistojo G. O. ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. ir Ž. P. statuso pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Be to, asmens apsisprendimas pranešti, kad iš jo buvo reikalaujama kyšio, paprastai siejamas su galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškinimu, o G. O., nors apie kyšio reikalavimą jis sužinojo ne tiesiogiai iš I. D., tokia galimybė nebuvo sudaryta.

14.9. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami A. J. ir Ž. P. parodymus leistinais ir patikimais įrodymais, nevertino to, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-7-634/2025, kuri yra itin susijusi su nagrinėta byla ir kurioje Ž. P. yra kaltinamasis, todėl jis turi pagrindą apkalbėti nuteistąjį G. O., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, Ž. P. buvo suteikta procesinių privilegijų, ikiteisminio tyrimo metu grąžinant jo namuose atliktos kratos metu rastą pinigų sumą. Tuo tarpu A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu minėtoje baudžiamojoje byloje, kuri anksčiau sudarė vieną bylą.

14.10. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškina ir bendrakalčio (įtariamojo toje pačioje byloje) teisę apskųsti prokuroro priimtus (ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar rezoliucija patvirtintus) nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitiems įtariamiesiems. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, dabartinė teismų praktika yra pakeitusi ankstesnę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-367/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-367/2008">2K-367/2008</a>). Įtariamasis turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (taip pat ir rezoliuciją, kuria patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą vienam iš įtariamųjų), kadangi priešingu atveju būtų pažeistas proceso sąžiningumo principas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Tokie procesiniai sprendimai, dažnai siejami ir su ikiteisminių tyrimų atskyrimu pagal įtariamų asmenų poziciją dėl kaltės pripažinimo ar neigimo, gali būti skundžiami ir tikrinami procesine teismine tvarka, nes nuo jų esmingai priklauso tolesnė proceso eiga. Remiantis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256-976/2024">2K-256-976/2024</a>, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso klaidą ir nukrypo nuo teismų praktikos, teigdamas, jog suinteresuotas proceso dalyvis neturi teisės apskųsti prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitam įtariamajam. Šiuo atveju reikšmės neturi tai, kad ikiteisminis tyrimas A. J. ir Ž. P. nutrauktas ne BK 391 straipsnio, o BK 227 straipsnio 5 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) pagrindu.

14.11. Be kita ko, žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ikiteisminių tyrimų (baudžiamųjų bylų) atskyrimo ir sujungimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad kituose teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama, nes pastarojoje G. O. pateikto kaltinimo nesieja bendras sumanymas ir veikų nesudaro tarpusavyje susiję nusikalstamų veikų požymiai. Tokia išvada padaryta tinkamai nesusipažinus su baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-634/2025 G. O. pateiktais kaltinimais, todėl nepagrįstai pritarta pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 12 d. protokolinei nutarčiai, kuria atmestas G. O. prašymas sujungti baudžiamąsias bylas. Juo labiau kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-634/2025 kaltinimas taip pat grindžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto A. J. parodymais, o Ž. P. yra kaltinamasis. Abiem atvejais buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti dėl tų pačių asmenų, tokios pačios apimties, tomis pačiomis teismų nutartimis, nagrinėjama UAB „Dg ir Ko“ ir UAB „Medlera“ veikla, o G. O. inkriminuojama, kad jis neoficialiai vadovavo minėtoms bendrovėms, būdamas faktinis šių bendrovių savininkas. BPK reikalauja baudžiamąsias bylas, kuriose pateikiami kaltinimai tiems patiems asmenims, kuriose atlikti tie patys kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriose faktinė situacija neatsiejamai susijusi, nagrinėti kaip vieną baudžiamąją bylą. Toks reikalavimas matomas ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, 2K-221-942/2020). Be to, šalinant padarytas bylų išskyrimo klaidas, jos gali būti sujungtos ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir tuo atveju, kada apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla pagal proceso dalyvių skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio ar jo dalies sujungiama su kita baudžiamąja byla, kurioje priimti abiejų žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai ar tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinami kasacine tvarka, o byla perduodama nagrinėti vienos iš žemesniųjų instancijų (paprastai, apeliacinės instancijos) teismui. Tokia situacija nustatyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-648/2021">2K-65-648/2021</a>. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sureikšmino proceso operatyvumo principą ir nuvertino proceso išsamumo principą. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai susijusias veikas nagrinėjant vienoje baudžiamojoje byloje, būtų užtikrinti proceso operatyvumo ir išsamumo principai. Todėl keltinas klausimas, ar, pripažinus šiuos argumentus pagrįstais, neturėtų būti taikomas G. O. paskirtos bausmės švelninimas ar atleidimas nuo jos.

14.12. Be to, apeliacinio proceso metu buvo keliamas klausimas dėl juridinio asmens atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 8 dalį. Nei UAB „Dg ir Ko“, nei UAB „Medlera“ kaltinimai nebuvo pateikti, vadinasi, nebuvo manoma, kad veikta jų naudai, tačiau šie juridiniai asmenys yra kaltinami baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-634/2025. Taigi, prokuroras pasirinko nenuoseklų ir prieštaringą kaltinimo variantą, pateikdamas kaltinimus juridiniams asmenims vienoje byloje, o kitoje jų nepateikdamas, taip baudžiamosios bylos buvo netinkamai išskirtos ir pasunkino nuteistojo G. O. teisinę padėtį. Vien dėl prokuroro siekio dirbtinai pasunkinti G. O. teisinę padėtį buvo ir yra nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. Vienoje iš tokių bylų teismų sprendimai buvo peržiūrėti kasacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas, o byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MTEvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-511/2025">2K-4-511/2025</a>). Vadinasi, proceso greitumas (operatyvumas), išskyrus baudžiamąsias bylas (atskyrus ikiteisminius tyrimus), nebuvo užtikrintas. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MTEvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-511/2025">2K-4-511/2025</a> priimtoje nutartyje pasisakyta ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, taip pat dėl to, jog žemesnės instancijos teismai nepasisakė, kokios priežastys lėmė ilgą kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo tikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir proporcingumą. Juo labiau kad, persekiojant G. O. ne vienoje baudžiamojoje byloje, stengtasi nuslėpti, kodėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas iš karto, vos nustačius pirmos nusikalstamos veikos požymius. Kriminalinės žvalgybos subjektas privalo laikytis imperatyvaus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, šiems subjektams draudžiama nepradėti ikiteisminio tyrimo tikintis, kad gali būti padarytas sunkesnis nusikaltimas, taigi, kriminalinės žvalgybos veiksmai, nepaisant jų bendros trukmės, teisėti tik tiek, kiek jie būtini nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2011">2K-207/2011</a>, 2K-7-85-696/2016).

15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į nuteistojo S. A. gynėjo advokato A. Mažeikos ir nuteistojo G. O. kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

15.1. Nuteistojo S. A. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl S. A. ir I. D. veiksmų netinkamo kvalifikavimo nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas teisingai ir motyvuotai nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus teisingai įvertino kaip nusikalstamus, tačiau neišsamiai ištyrė faktines aplinkybes ir ne visus byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas ir nepasitvirtinusias aplinkybes pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Be to, nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino nuteistųjų S. A., I. D. ir J. Ž. parodymus, tačiau baudžiamoji byla kasacine tvarka tikrinama tik teisės taikymo aspektu, todėl kasatoriaus teiginiai dėl įrodymų vertinimo neanalizuotini.

15.2. Nesutiktina su nuteistojo S. A. gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl neaiškaus kaltinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo teismo posėdyje buvo paskelbta visiems proceso dalyviams ir išaiškinta, jog, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, gali būti paliktos kaltinamajame akte arba skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija. Tuo tarpu proceso dalyviai, taip pat nuteistasis S. A. ir jo gynėjas pareiškė, kad su nutartimi susipažino ir pozicijos dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nekeičia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas BPK 255, 256 ir 324 straipsnių nuostatų nepažeidė.

15.3. Nors nuteistojo S. A. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam S. A. paskirta bausmė turėtų būti mažinama, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. A. gynėjas apeliaciniame skunde dėl jo ginamajam skirtų bausmių nepasisakė, o baigiamųjų kalbų metu nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas bausmėms individualizuoti reikšmingų aplinkybių nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę S. A., atsižvelgė, be kita ko, į po nusikalstamų veiksmų praėjusį laiko tarpą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, poveikį bei kitas aplinkybes, reikšmingas šiam klausimui spręsti. Nuteistojo S. A. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra nemotyvuoti.

15.4. Nesutiktina su nuteistojo G. O. argumentais, kad žemesnės instancijos teismai paskyrė jam neteisingą ir per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad G. O. paskyrus mažesnę baudą, nei paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bus iškreipta teisingumo principo įgyvendinimo bei bausmės individualizavimo prasmė. Pagal galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai G. O. paskirtą bausmę paliko nepakeistą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad G. O. taikytini jo teisinę padėtį lengvinantys po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigalioję BK 66 straipsnio pakeitimai ir nuteistojo ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas buvo tinkamai įskaitytas į paskirtą bausmę.

15.5. Nuteistojo G. O. kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nepagrįstu bylų atskyrimu (sujungimu), netinkamu kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymu, nepagrįsti. Nuteistasis G. O. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nurodė neginčijantis byloje atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, taigi, minėti nuteistojo kasaciniame skunde keliami klausimai nebuvo skundžiami apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Nuteistojo S. A. gynėjo advokato A. Mažeikos ir nuteistojo G. O. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

17. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, o kartu ir kasacinio proceso paskirties apibrėžimas reiškia, kad kasacinės instancijos teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde, arba juos spręsti teismas įgaliojamas BPK 376 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti ir teisiniais argumentais pagrindžiami kasacijos pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS03MTkvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-719/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-719/2026">2K-5-719/2026</a>). Tačiau, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

18. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nenagrinėti paliekami nuteistojo G. O. kasacinio skundo argumentai dėl BK 25 ir 36 straipsnių taikymo, kadangi nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis šių baudžiamojo įstatymo nuostatų (ne)taikymo nekvestionavo. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, aplinkybę dėl G. O. veikimo organizuota grupe iš kaltinimo pašalino (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 220 punktas). Nenagrinėtini ir kasatoriaus argumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos taikymu, siejant šiuos argumentus su kitomis šio nuteistojo baudžiamosiomis bylomis, kadangi nuteistasis G. O. apeliacinio bylos proceso metu kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumo neginčijo, taigi šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas.

19. Taigi, teisėjų kolegija nuteistojo S. A. gynėjo kasacinio skundo argumentus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su BK 227 ir 228 straipsnių taikymu ir bausmės dydžio teisingumu, o nuteistojo G. O. – tiek, kiek susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu skiriant bausmę ir kitais apeliacinės instancijos teismo nagrinėtais klausimais, su kurių išsprendimu nesutinkama abiejuose kasaciniuose skunduose.

Dėl BK 227 straipsnio taikymo

20. Nuteistojo S. A. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad nuteistųjų S. A. ir I. D. veiksmai kvalifikuoti netinkamai, kadangi, pagal baudžiamąjį įstatymą, nėra galima teisinė situacija, kai vienas asmuo (šiuo atveju S. A.) duoda kyšį kitam (šiuo atveju I. D.), kuris jį priima, tačiau pastarojo veiksmuose nėra kyšininkavimo požymių ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį, o kyšį davusiojo – pagal BK 227 straipsnį.

21. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalis traukiamas tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu tas, kas padarė minėtus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, atsako pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

22. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Taigi, būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM5LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-439-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-439-788/2016">2K-439-788/2016</a>). Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, o iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

23. Sutiktina su kasatoriumi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus BK 227 straipsnyje nurodytos veikos neatsiejamos nuo veikų, nurodytų BK 225 straipsnyje (kyšininkavimas) ir 226 straipsnyje (tarpininko kyšininkavimas). Tačiau šie išaiškinimai liečia sisteminį šiuose BK straipsniuose įtvirtintų nuostatų visumos aiškinimą atskleidžiant kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį, o ne papirkėjo ir asmens, kurį jis siekė papirkti, veikų kvalifikavimo atitinkamai pagal BK 227 ir 228 straipsnius nesuderinamumą: „<...> Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia inter alia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus. Todėl pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

24. Nors pastaroji nuostata BK 227 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta šio straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje 2017 m. birželio 3 d., aiškinant BK 227 straipsnio turinį teismų praktikoje ji buvo taikoma ir iki tol, taip pat ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

25. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, S. A., būdamas UAB „Skirgesa“ direktorius, kuri dalyvavo VšĮ Jonavos ligoninės organizuotuose supaprastintuose viešųjų pirkimų konkursuose dėl medicininių atliekų perdirbimo įrenginio ir dėl lazerio įrenginio varikozinėms venoms gydyti bei VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje organizuotuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose dėl rinkinio venų varikozei gydyti ir dėl medicininės įrangos, susitarė ir užmaskuotai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ Jonavos ligoninės vyriausiajam gydytojui (vadovui) ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui I. D. 20 266,27 Eur vertės kyšį – automobilį „Mercedes-Benz S320 CDI“ mažesne kaina, nei buvo reali jo vertė, su jo paruošimu eksploatacijai ir draudimo paslaugomis už šio, kaip minėtų įstaigų vadovo, palankumą, o I. D., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, susitarė dėl tokios turtinės naudos gavimo ir ją užmaskuotai priėmė.

26. Byloje surinkti įrodymai (liudytojų ir nuteistųjų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai, rašytiniai duomenys apie tariamus automobilio gedimus) teismams leido pagrįstai konstatuoti, kad I. D. rinko automobilį sau ir nuo pat jo paėmimo iš salono faktiškai juo naudojosi kaip savo nuosavybe, nors iš pradžių jis buvo registruotas UAB „Skirgesa“ vardu. Vėliau, siekiant pagrįsti tariamai sumažėjusią automobilio vertę, kuri pateisintų už automobilį I. D. UAB „Skirgesa“ sumokėtą kainą, automobilis tariamai buvo parduotas UAB „Žiltransa“, kuri tariamai pardavė automobilį I. D. (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 99 lapas; apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30–49, 56, 65, 66, 70 punktai). Žemesnės instancijos teismai nustatė, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis automobilis parduotas UAB „Žiltransa“, o vėliau – I. D., UAB „Skirgesa“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, trys pinigų priėmimo kvitai, trys kasos pajamų orderiai ir UAB „Žiltransa“ išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo suklastoti dokumentai, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, siekiant sudaryti sąlygas I. D. įsigyti automobilį mažesne kaina nei reali jo vertė, taip nuslėpti I. D. gautą naudą ir S. A. duotą kyšį. Teismai nustatė, kad nuteistuosius S. A. ir I. D. siejo glaudūs tarpusavio santykiai, jų bendravimas buvo ilgalaikis ir sistemingas. Tai teismai pagrindė byloje surinktais duomenimis apie daugkartinius jų pokalbius bei šių pokalbių turinį (aprašyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 88–89 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 92–93 punktuose). Byloje nustatyta, kad UAB „Skirgesa“, vadovaujama S. A., dažnai dalyvaudavo VšĮ Jonavos ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vadovaujamose I. D., organizuotuose ir vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, o VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo laikomasi praktikos, kad tiekėjai, reklamuodami savo medicininę įrangą, lankydavosi ligoninėje ir bendraudavo su atsakingais darbuotojais. UAB „Skirgesa“, kaip tiekėja, buvo suinteresuota laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. A. buvo suinteresuotas I. D., kaip viešųjų pirkimų konkursus organizuojančių ligoninių vadovo, palankumu, o I. D. tokį S. A. suinteresuotumą suprato. Nors, pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas, byloje nenustatyta, kad I. D., priimdamas neteisėtą atlygį, būtų žadėjęs atlikti konkrečius veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tačiau neteisėtos naudos – automobilio su jo eksploatavimo paslaugomis – davimas (priėmimas) buvo susijęs su I. D., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, pareigomis gydymo įstaigose. I. D. eitų jose pareigų pobūdis pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jis turėjo realią galimybę daryti įtaką vadovaujamose įstaigose vykstantiems procesams, be kita ko, ir susijusiems su viešaisiais pirkimais, o S. A., duodamas I. D. kyšį, siekė jo palankumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, S. A. veika pagal BK 227 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio 114 punkte išdėstydamas S. A. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį, nes apeliacinės instancijos teismo išvados tiek dėl įrodytomis pripažintų papirkimo aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo motyvų yra aiškios ir suprantamos.

27. Dėl I. D. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisėjų kolegija pažymi, kad nesant kasacinių skundų, bloginančių jo teisinę padėtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti dėl jo atsakomybę sunkinančio BK 225 straipsnio taikymo galimybės. Kita vertus, pažymėtina, kad kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų giminingų normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimas) ir specialiosios normos (kyšininkavimas) konkurencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>). Įveikiant šią konkurencijos rūšį, pirmenybė teikiama specialiajai normai, kurios visiškai pakanka veikai kvalifikuoti. Būtent todėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-788/2018">2K-48-788/2018</a>). Piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau juos panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Tuo tarpu piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>).

28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas I. D. veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, vadovavosi teismų praktika dėl BK 225 ir 228 straipsniuose nustatytų veikų atribojimo, kuri taikyta iki 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-628/2022">2K-186-628/2022</a>). Apeliacinės instancijos teismui nenustačius konkrečių veiksmų ar neveikimo, už kuriuos S. A., siekdamas I. D. palankumo UAB „Skirgesa“, davė jam, kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, I. D. veika, jam susitarus dėl tokios turtinės naudos gavimo ir ją gavus, be to, nustačius ir kitus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties požymius (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, teisės aktų, t. y. Viešojo administravimo įstatymo, pažeidimus bei nusikalstama veika sukeltus padarinius), kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Tačiau tai nekeičia S. A. veikos teisinio vertinimo. Kaip jau minėta, jo veika pagal BK 227 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl kasatorių kasacinių skundų argumentų, susijusių su bausme

29. Kasatorius G. O. skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės dydį netinkamai skaičiavo nuo bausmės vidurkio ir dėl šių padarytų pažeidimų paskyrė jam per griežtą bausmę. Nuteistojo S. A. gynėjas teigia, kad šiam nuteistajam bausmė mažintina dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

30. Bausmės rūšis ir konkretus bausmės dydis yra BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos įvertinimo išraiška. Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka(BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-337-489/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

31. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc5LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-379-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-379-697/2018">2K-379-697/2018</a>). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2013">2K-568/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.).

32. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio (219 nuosprendžio lapas) matyti, kad, skirdamas bausmę G. O., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nustatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje), kaltės formą (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), taip pat į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kaip tai nustato BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, ir pažymėjo, kad G. O. yra teistas, bausmę atlikęs, baustas ir administracine tvarka. Be to, jis augina neįgalų sūnų (atsižvelgta ir į nustatytą nedidelį sūnaus darbingumo lygį) ir jam gimė dar vienas sūnus, taip pat nuteistajam, kaip fiziniam asmeniui, yra baigta bankroto byla. Teismas atsižvelgė ir į paties nuteistojo sveikatos duomenis, įvertindamas tai, kad bylos nagrinėjimo metu G. O. buvo atlikta ne tik ambulatorinė, bet ir stacionarinė ekspertizė, todėl buvo įvertinti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-68/2022 duomenys, pagal kuriuos, nors G. O. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių. Vis dėlto objektyvių duomenų, jog G. O. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, G. O. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią nuteistojo teisinę padėtį švelninusią BK 227 straipsnio 3 dalies redakciją, įtvirtinusią laisvės atėmimo bausmei alternatyvią baudos bausmę, atsižvelgdamas, be kita ko, į kaltinamojo asmenybę ir ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį ne dėl nuo G. O. priklausančių priežasčių, paskyrė jam mažesnio dydžio nei bausmės vidurkis baudos bausmę.

33. Šios išvados buvo patikrintos apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 267 punkto turinio, šis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo šeiminės ir turtinės padėties, dėl jo ir sūnaus sveikatos būklės ir kt. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėl jo šeiminės ir turtinės padėties nurodytos aplinkybės bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pasikeitęs nuteistojo statusas Užimtumo tarnyboje, t. y. kad jis yra bedarbis, nors ir yra reikšmingos, tačiau negali lemti bausmės dydžio pakeitimo, priešingu atveju būtų iškreiptas teisingumo principas ir bausmės individualizavimo prasmė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo ekspertinėje įstaigoje išbūto laiko įskaitymo į nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau jam paskirtą 700 MGL (26 362 Eur) dydžio baudą paliko nepakeistą. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir laikytinas teisiškai pagrįstu.

34. Nuteistasis G. O. iš esmės tapačias aplinkybes dėl turimų sveikatos problemų, dėl jo sūnaus, kurio rūpyba paskirta nuteistajam, neįgalumo bei sudėtingos finansinės padėties atkartoja ir kasaciniame skunde. Vis dėlto, kaip jau buvo aptarta, šios aplinkybės buvo įvertintos ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismo. Tuo tarpu kasaciniame skunde neįžvelgtina argumentų, leidžiančių spręsti, kad minėtos aplinkybės žemesnės instancijos teismų buvo įvertintos netinkamai taikant BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles.

35. Kasaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka ir su tuo, kad nubuvo nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos ir kitos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl, jo įsitikinimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokiu kasatoriaus vertinimu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertino tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. O. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o proceso metu davė neišsamius parodymus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jis stengėsi sumenkinti savo kaltę, teigdamas, jog buvo apgautas A. J. ir Ž. P., per daug jais pasitikėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistasis kaltę pripažino tik ta apimtimi, kiek ji akivaizdžiai nustatyta bylos įrodymais, dėl to nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

37. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

38. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios, pagal teismų praktiką, yra reikšmingos sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. O. pozicija dėl kaltės pripažinimo proceso metu keitėsi – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pagarsinus kaltinamąjį aktą per teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jis kaltas neprisipažino, iš esmės atsakomybę dėl jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų perkeldamas atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. ir Ž. P.. Be to, nors apeliaciniame skunde G. O. jau pripažino kaltę, teigdamas, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo ir neigiamai vertina savo veiksmus, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme savo poziciją vėl pakeitė, nurodydamas, kad nors jis suvokia savo veiksmų seką ir supranta savo kaltę, tačiau taip, kaip ją pateikia kaltinimas, jos pripažinti negali.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys, siekiant atsakomybę dėl savo nusikalstamo elgesio perkelti kitiems asmenims, ieškant nusikalstamą veiką pateisinančių aplinkybių ir proceso metu nuolat keičiant poziciją dėl kaltės (ne)pripažinimo, neleidžia konstatuoti aktyvios nuteistojo atgailos ir kad nuteistasis G. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, taip pat taikyti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

40. Nuteistojo G. O. kasaciniame skunde taip pat akcentuojamos netinkamai taikytos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodant, kad į jas neatsižvelgta, tačiau kasatorius nenurodo, kokios konkrečios kitos aplinkybės turėjo būti pripažintos kaip jo atsakomybę lengvinančios. Pagal teismų praktiką, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir (ar) kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-433/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-433/2011">2K-433/2011</a>, 2K-516/2014, 2K-108-697/2017, 2K-91-511/2024). Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai tokių aplinkybių nenustatė.

41. Kasatoriaus teigimu, byloje padarytas ir BK 61 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimas, nes jam skirtinos bausmės dydis buvo nustatytas skaičiuojant nuo bausmės vidurkio.

42. BK 61 straipsnio 2 dalyje (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Vadinasi, baudžiamajame įstatyme nebeliko bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklės.

43. Sutiktina su kasatoriumi, kad bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai būtų lėmę neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Šiuo atveju pasikeitęs baudžiamasis įstatymas savaime nesuponuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė turi būti švelninama, jeigu nenustatoma, jog bausmė yra akivaizdžiai neteisinga ir tinkamai neindividualizuota. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bausmės dydį, tokių aplinkybių nenustatė.

44. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, skiriant abiem nuteistiesiems bausmes, buvo įvertintos visos bausmėms individualizuoti reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgta ir į ilgai trukusį baudžiamąjį procesą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo S. A. duoto kyšio dydį, po nusikalstamų veiksmų praėjusį laiko tarpą – virš dešimt metų, atitinkamai vertino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo trukmę.

Dėl argumentų, susijusių su lygybės prieš įstatymą principu

45. Kasatorius G. O. skundu, be kita ko, nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu priimtu sprendimu atleisti A. J. ir Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir laikosi pozicijos, kad taip buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, įtvirtintas BPK 6 straipsnio 2 dalyje ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje. Kasatoriui galimybė pasinaudoti procesine galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindais ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir įtariamojo toje pačioje byloje teisę apskųsti prokuroro nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitiems bendrininkams, nutarus juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

46. Atsakant į šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad kiekvieno asmens, net ir tokio, kuris kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupe, atsakomybės klausimas sprendžiamas individualiai. Nuteistasis G. O. asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą grindžia skirtingų procesinių sprendimų jam ir A. J. bei Ž. P. priėmimu, argumentuodamas tuo, kad jis pats tiesiogiai kyšio I. D. neperdavė, tačiau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio principo įgyvendinimas baudžiamajame procese nereiškia vienodų sprendimų dėl toje pačioje byloje visiems įtariamiesiems (kaltinamiesiems) taikytinos atsakomybės realizavimo formos priėmimo.

47. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimais, vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi (aktuali bylai įstatymo redakcija), A. J. ir Ž. P. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o šie nutarimai patvirtinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimis. Vykusio proceso metu tiek A. J., tiek ir Ž. P. buvo apklausti kaip liudytojai, o žemesnės instancijos teismai kasacine tvarka skundžiamuose nuosprendžiuose rėmėsi ir jų duotais parodymais. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEtOTc2LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11-976/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11-976/2026">2K-11-976/2026</a> akcentuota kasacinės instancijos teismo praktika, pagal kurią egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojo, atskleidusio kyšininkavimo aplinkybes, parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-98-697/2017).

48. Nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad prokuroras neturėjo pareigos informuoti G. O. apie ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus dėl papirkimo bendrininkų A. J. ir Ž. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes G. O. neturėjo teisės tokius sprendimus apskųsti. Pažymėtina, kad, ginčydamas tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas, kasatorius remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256-976/2024">2K-256-976/2024</a>, tačiau ją interpretuoja savaip. Šioje nutartyje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo forma – teisėjo rezoliucija, kuria patvirtinamas nutarimas ar nutartis, – nesuvaržo suinteresuotų bylos dalyvių teisių tokį sprendimą apskųsti, tačiau joje nėra pateikto išaiškinimo, jog įtariamasis turi teisę apskųsti nutarimą dėl toje pačioje byloje BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklausto kito bendrininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BPK 214 straipsnio 3 dalis nenustato pareigos net ir apie vienam iš įtariamųjų nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešti kitam įtariamajam byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-367/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-367/2008">2K-367/2008</a>).

49. Kita vertus, G. O. kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kaip liudytojų apklaustų A. J. ir Ž. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų, kuriais asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-394/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-394/2011">2K-394/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017, 2K-235-511/2022). Sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK nenustatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017). Sprendimai atleisti A. J. ir Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės tai galinčių padaryti proceso dalyvių nebuvo skundžiami, jie nebuvo panaikinti, todėl yra įsiteisėję, šių asmenų parodymų pagrįstumas teismų buvo patikrintas ir tinkamai įvertintas.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nei asmenų lygybės prieš įstatymą principo, nei kitų esminių BPK kasatoriaus nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo ir atsisakymo sujungti baudžiamąsias bylas

51. Kasatorius G. O. skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai sprendė ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų atskyrimo bei sujungimo klausimus, o dėl netinkamai išskirtų baudžiamųjų bylų buvo pasunkinta jo teisinė padėtis.

52. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Toks reglamentavimas reiškia, kad teisė spręsti, sujungti atskirai pradėtus tyrimus ar atskirti, paliekama prokurorui, kuris sprendimą priima atsižvelgdamas į situaciją konkrečioje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>). Kiekvienu atveju, įvertinus konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar tikslinga atskirti ikiteisminį tyrimą ir ar taip bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a>, 2K-191-489/2025).

53. Pagal bylos medžiagą, šioje byloje buvo atskirti ikiteisminiai tyrimai Nr. 06-2-00267-16 (pagal BK 167 straipsnio 1 dalį), Nr. 06-2-00207-16 (pagal BK 253 straipsnį) ir Nr. 06-7-00001-15 (pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 247 straipsnį). Kaip matyti, visi atskirti ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl nusikalstamų veikų, tiesiogiai nesusijusių su nagrinėjamoje byloje G. O. inkriminuota nusikalstama veika. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad G. O. inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 227 straipsnio 3 dalyje, nesudarė sutapties su kitomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai išskirti, veikas sudarė tarpusavyje nesusiję nusikalstamų veikų požymiai ir jų aplinkybės nesutapo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, išskyrus ikiteisminius tyrimus dėl tiesiogiai nesusijusių nusikalstamų veikų, būtų pažeistos BPK nuostatos. Toks vertinimas laikytinas teisiškai pagrįstu.

54. Be to, nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti sujungti dėl G. O. nagrinėjamas baudžiamąsias bylas.

55. Pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali kelias bylas sujungti į vieną. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kada teismas gali sujungti kelias bylas į vieną, palikdamas tai spręsti pačiam teismui; teisme gali būti sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>).

56. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2020 m. spalio 12 d. teisiamajame posėdyje, G. O. pateikė prašymą sujungti dvi baudžiamąsias bylas, kuriose jis buvo kaltinamasis, t. y. Kauno apygardos teisme nagrinėtą bylą Nr. 1-8-954/2020 (proceso Nr. 1-07-1-00416-2014-7) ir Kauno apylinkės teisme nagrinėtą bylą Nr. 1-70-1091/2020 (proceso Nr. 1-03-2-00082-2018-7). Baudžiamąją bylą Nr. 1-8-954/2020 nagrinėjęs teismas 2020 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi atmetė G. O. prašymą, motyvuodamas tuo, kad bylų sujungimas reikštų proceso vilkinimą, nes nagrinėtoje byloje buvo likusi vieno liudytojo apklausa ir turėjo būti pereita į baigiamųjų kalbų stadiją, be to, teismas nurodė, jog kaltinamasis ir jo gynėjas, manydami, kad kitoje baudžiamojoje byloje yra reikšmingų aplinkybių, gali prašyti tokią medžiagą pridėti prie bylos.

57. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 133 punkto matyti, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, tinkamai akcentuodamas, jog sujungiant baudžiamąsias bylas siekiama greitesnio ir ekonomiškesnio jų išnagrinėjimo. Tuo tarpu baudžiamoji byla Nr. 1-424-917/2023 (buvęs Nr. 1-70-1091/2020, teisminio procesoNr. 1-03-2-00082-2018-7), kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu buvo panaikintas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pastarasis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad byla iš naujo išnagrinėta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi, paliekant išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taigi nuteistasis G. O. nepagrįstai teigia, kad minėtą baudžiamąją bylą nagrinėjant atskirai nuo baudžiamosios bylos, kurioje priimama ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nebuvo užtikrintas proceso operatyvumas, juo labiau kad nesujungus šių baudžiamųjų bylų buvo pasunkinta jo padėtis.

58. Nors kasaciniu skundu nuteistasis laikosi pozicijos, kad dėl jo nagrinėjamos baudžiamosios bylos buvo dirbtinai išskaidytos, siekiant pasunkinti jo teisinę padėtį, tačiau vien baudžiamųjų bylų skaičius vienam asmeniui nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, jog, išskiriant ikiteisminius tyrimus ir (ar) nesujungiant baudžiamųjų bylų, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Juo labiau kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (132 punktas), dalis G. O. nagrinėtų bylų susijusios tik tuo, jog jis šiose bylose yra (buvo) kaltinamasis.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinės instancijos teismas vertindamas G. O. argumentus dėl jo bylų atskyrimo ir sujungimo aplinkybių jokių teisės taikymo klaidų nepadarė.

Dėl byloje paduotų apeliacinių skundų išnagrinėjimo

60. Nuteistojo G. O. vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma jo apeliaciniu skundu, todėl jo neišnagrinėjo visa apimtimi. Nuteistojo S. A. gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius į BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo teiginių apie už mažesnę kainą nei reali vertė I. D. parduotą automobilį. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į pagrindinius jų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

61. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas ir sąsajumas su bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ni01MTEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-56-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-56-511/2020">2K-7-56-511/2020</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-44-489/2024). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019, 2K-149-648/2023).

62. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nei BPK 320 straipsnio 3 dalies, nei kitų pirmiau nurodytų BPK esminių pažeidimų teisėjų kolegija neįžvelgia. Pažymėtina, kad nuteistasis G. O. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti mažesnę baudą, tiesiogiai pabrėždamas, kad jis neginčija byloje atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo. Pagal tokias apeliacinio skundo ribas byla ir buvo išnagrinėta apeliaciniame teisme. Nuteistojo S. A. gynėjo argumentai deklaratyviai nurodant BPK 320, 331 ir 332 straipsnių atskirų nuostatų esminius pažeidimus, yra akivaizdžiai susiję su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, atskirų aplinkybių nustatymo kritika, o tai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

63. Darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, teismams nepadarius kasaciniuose skunduose nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir esminių BPK pažeidimų, kasaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nuteistojo G. O. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas