A. V. pagal BK 182 str., 228 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-891/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00001-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.19.4.2; 2.8.9.1; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Budrio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjo Karolio Rugio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 1–3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – politikas, nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. eidamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, tuo pačiu laikotarpiu vykdydamas ir individualią veiklą, būdamas ir individualios veiklos PVM mokėtojas, pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. K-228 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtinto Alytaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 105 punktą turėdamas teisę kaip tarybos narys gauti tik su tarybos nario veikla susijusių kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidų, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėjimą kas mėnesį skiriant 0,4 skelbiamo mėnesinio darbo dydžio išmoką, kuri turi būti pagrįsta šiame punkte nurodytas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (nuo 2021 m. vasario 11 d. Tarybos reglamentu Nr. K-18 105-1 punkte detalizuotos transporto išlaidos), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4, 5 punktų, 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat šiurkščiai pažeisdamas 2007 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. K-228 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 105 punktą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, sistemingai klastojo dokumentus ir sukčiaudamas įgijo svetimą turtą – žinodamas, kad eidamas tarybos nario pareigas dalies išlaidų nepatyrė, siekdamas sistemingai pelnytis ir apgaule įgyti Alytaus rajono savivaldybei priklausantį turtą – lėšas, sistemingai klastojo tikrus dokumentus – su tarybos nario veikla susijusių išlaidų, kurias apmokėjo tarybos narys, apyskaitas, jose įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, šiuos dokumentus teikė Alytaus rajono savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėti. Taip A. V., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio, suklastojęs tikrus dokumentus, juos pateikęs apmokėti ir šių suklastotų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio iš Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausančios banko sąskaitos į jam priklausančią banko sąskaitą gavęs apmokėjimus, apgaule savo naudai įgijo svetimą – juridiniam asmeniui Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – 19 669,7 Eur.

2. Tokiais savo ilgai, nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio, trukusiais veiksmais A. V., būdamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tarybos nario teise gauti išmokas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms padengti, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, tyčiniais veiksmais darydamas tęstines BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas, sulaužė Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario duotą priesaiką. Taip pat tokiais savo veiksmais jis padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Alytaus rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, taip pat padarė ir didelę – 19 669,7 Eur – turtinę žalą tam pačiam juridiniam asmeniui – Alytaus rajono savivaldybės administracijai. Detalesnis nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymas pateiktas žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas K. Rugys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir A. V. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo A. V. atliktas veikas, neatskleidė jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pažeisdami ultima ratio (paskutinė priemonė) ir proporcingumo principus, A. V. pritaikė ne civilinę, administracinę ar drausminę, o baudžiamąją atsakomybę. Teismai taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir A. V. paskyrė neproporcingą bausmę, kuri neatitinka padarytų veikų pavojingumo ir nuteistojo asmenybės. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neužtikrino išsamaus, nešališko ir visapusiško įrodymų tyrimo, nesusiejo įrodymų į vientisą loginę grandinę, nepašalino byloje iškilusių abejonių ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamiesi prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neįsigilino į gynybos pateiktą versiją, o tik formaliai perrašė pirmosios instancijos teismo išvadas, neatsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 3 dalies, teismo nešališkumo, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

3.2. Žemesnės instancijos teismai kaip precedentu nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su tomis, kurios buvo nagrinėtos šioje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartyje pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje turi ne tik esminę, bet ir privalomą reikšmę. Kasacinės instancijos teismas minėtoje byloje pabrėžė, kad ne kiekvienas valstybės tarnautojų ar savivaldybės tarybos narių veiklos pažeidimas savaime laikytinas nusikalstamu, jei jam nėra būdingas pakankamas pavojingumo laipsnis ar nepadaryta didelės žalos valstybei ar visuomenei. Tokiais atvejais teismai privalo įvertinti, ar padaryti pažeidimai gali būti pašalinti ar jų pasekmės gali būti sušvelnintos kitomis – ne baudžiamosiomis, o administracinėmis, drausminėmis ar civilinėmis – priemonėmis, taip užtikrinant proporcingą ir pagrįstą atsakomybės taikymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui – įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas, įstatymų leidėjas siekė užtikrinti didesnį teisinio reguliavimo aiškumą, nuoseklumą ir vienodumą visose savivaldybėse. Tai rodo, kad teisinio reguliavimo netikslumai ar neapibrėžtumas negali būti vertinami asmens nenaudai baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste.

3.3. Šiuo atveju, vertinant A. V. pritaikytos baudžiamosios atsakomybės teisėtumą, būtina atsižvelgti į savivaldybės vidaus teisinį reglamentavimą ir nustatytas kontrolės priemones. Alytaus rajono savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius yra atsakingi už tai, kad tarybos nariams skirtos išmokos būtų naudojamos pagal paskirtį ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Taigi, būtent savivaldybė yra atsakinga už tarybos narių pateikiamų finansinių duomenų kontrolę ir jų teisėtumo užtikrinimą. Alytaus rajono savivaldybės tarybos reglamente Nr. K-18 įtvirtintas teisinis reglamentavimas aiškiai parodo, kad tokio pobūdžio pažeidimai, kaip netikslūs duomenys, klaidinga informacija ar netinkamas dokumentų pateikimas, yra savivaldybės vidaus kontrolės ir drausminės atsakomybės klausimai. Reglamente nėra nustatyta, kad tokia informacija būtų perduodama teisėsaugos institucijoms ar kad už tokius veiksmus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

3.4. Šiuo atveju teismai tinkamai neįvertino, ar A. V. elgesys iš tiesų pagrįstai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir ar nebuvo galimybės taikyti kitų, švelnesnių, atsakomybės formų, kuriomis būtų įmanoma pasiekti tai, kad būtų pašalinti pažeidimai. Teismai taip pat turėjo atsižvelgti į taikomų teisės normų aiškumą, tikslumą ir numatomumą, nes tik aiškus ir nuoseklus teisinis reguliavimas sudaro pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Neapibrėžtos ar skirtingai interpretuotinos teisės normos negali būti taikomos kaip pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti, nes tai pažeidžia teisinio tikrumo ir asmens teisių apsaugos principus. Todėl konstatuotina, kad A. V. veiksmų kvalifikavimas kaip nusikalstamų buvo perteklinis, pernelyg griežtas, neatitinkantis baudžiamosios teisės paskirties ir prieštaraujantis proporcingumo bei teisingumo principams. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti griežčiausios atsakomybės formos, nes esami vidaus kontrolės ir drausminės atsakomybės mechanizmai buvo pakankami galimiems pažeidimams įvertinti bei pašalinti, užtikrinant teisės aktų laikymąsi ir viešojo intereso apsaugą, kad būtų pasiektas žalos (jeigu tokia buvo padaryta) atlyginimas ir pan.

3.5. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai kvalifikavo A. V. veiksmus ir be pagrindo pripažino, kad jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėtį. Byloje nebuvo nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji nusikaltimų požymiai. Teismai tinkamai nenustatė A. V. tyčios buvimo, t. y. neįvertino, ar jis suvokė, kad pateikti duomenys galėjo būti netikslūs ar klaidinantys, ir ar jis turėjo tikslą suklaidinti ar pasisavinti lėšas. Vien formalių buhalterinių ar procedūrinių pažeidimų konstatavimas, nenustačius tyčinio tikslo bei realaus pavojingumo, negali būti laikomas pakankamu pagrindu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog A. V. ne tik vykdė savivaldybės tarybos nario pareigas, bet taip pat užsiėmė ūkininko veikla ir turėjo registruotą individualią veiklą. Vis dėlto byloje liko esminių neaiškumų dėl šių skirtingų veiklų tarpusavio santykio bei išlaidų priskyrimo atitinkamoms veikloms. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nepagrįstai išskyrė būtent savivaldybės tarybos nario veiklą, tarsi tik šioje veikloje išimtinai būtų vykdomas dubliavimas ir klaidingos informacijos teikimas, nors analogiškas požiūris į ūkininko ar individualią veiklą taikytas nebuvo. Nebuvo paneigta ir prielaida, kad savivaldybės nario išlaidos buvo klaidingai apskaitytos ūkininko ar individualioje veikloje, o ne priešingai. Šis klausimas, turintis esminę reikšmę veikos kvalifikacijai ir subjektyviosios pusės vertinimui, byloje apskritai nebuvo tirtas.

3.6. Kasatoriai klausia, kodėl deklaracijų ar ataskaitų, susijusių su ūkininko ar individualia veikla, koregavimas buvo laikomas priimtinu ir teisėtu, o tarybos nario veiklos duomenų patikslinimas – ne. Taip teismas pažeidė teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kiekvienas asmuo turi teisę ištaisyti apskaitos ar deklaracijų klaidas, ypač kai nėra duomenų, kad tokie veiksmai būtų atlikti tyčia ar siekiant nuslėpti pajamas. Juo labiau, kai yra galimas duomenų koregavimas, taisymas ar pildymas, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra neproporcingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. faktiškai patikslino duomenis ir sumokėjo atitinkamas sumas. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jis siekė ištaisyti galimus netikslumus, o ne gauti neteisėtą turtinę naudą. Nepaisydamas to, teismas šių aplinkybių neįvertino. Net jei kai kurios išlaidos ar apskaitos duomenys galėjo būti sumaišyti tarp skirtingų veiklų, pats A. V. šių aplinkybių neneigė ir neslėpė. Tokios klaidos labiau rodo administracinio pobūdžio neatidumą ar techninę klaidą, o ne tyčinę nusikalstamą veiką.

3.7. Taip pat pažymėtina, kad kaltinime A. V. nebuvo inkriminuota, jog jis faktiškai neatliko kelionių ar nepirko degalų. Todėl konstatuotina, kad degalų įsigijimas ir jų naudojimas buvo realus, o ne deklaratyvus. Be to, jokie norminiai teisės aktai, įskaitant ir savivaldybės vidaus dokumentus, nenustato konkrečių degalų sunaudojimo normų ar limitų savivaldybės tarybos nariams. Vertinant degalų sunaudojimą, būtina atsižvelgti į bendrą veiklos laikotarpį, vykdytas funkcijas bei realius darbo poreikius, o ne į formalius ar iš anksto nenustatytus kriterijus. Todėl teismų teiginiai apie A. V. tariamai pernelyg dideles degalų sąnaudas yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio, grindžiami abstrakčiomis prielaidomis (pvz., dėl karantino laikotarpio ar nuvažiuotų atstumų) ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

3.8. Nepagrįstais laikytini ir teismo argumentai, kad vien tai, jog kai kuriose sąskaitose buvo nurodytas A. V. PVM mokėtojo kodas, savaime patvirtina, kad šie degalų įsigijimo atvejai buvo susiję su individualia veikla. Toks vertinimas prieštarauja praktiniams apskaitos principams ir realiai verslo aplinkai. Kaip žinoma, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, būdami PVM mokėtojai, neretai gauna sąskaitas, kuriose PVM mokėtojo kodas įtraukiamas automatiškai tiekėjo buhalterinės sistemos, net ir tais atvejais, kai pirkimas nėra susijęs su jų ekonomine veikla. Tokiais atvejais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) kryžminio sutikrinimo sistema gali rodyti neatitikimus, tačiau tai nereiškia, kad asmuo sąmoningai siekė klaidinti ar pateikti neteisingus duomenis.

3.9. Žemesnės instancijos teismai taip pat padarė esminius įrodymų vertinimo ir tyrimo pažeidimus, kurie turėjo tiesioginę įtaką neteisingam A. V. veiksmų kvalifikavimui ir jo kaltės nustatymui. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad teismai šališkai, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino liudytojų parodymus, neanalizavo jų visumos ir neatsižvelgė į tai, jog būtent šios liudytojos – buhalterės – buvo tiesiogiai atsakingos už finansinių dokumentų tvarkymą, pateikimą ir teisėtą bei pagrįstą duomenų įtraukimą į apskaitą. Todėl jų parodymai turėjo būti gretinami tarpusavyje ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismai A. V. parodymus nepagrįstai vertino tik kaip jo gynybinę poziciją ir, spręsdami kaltės klausimą, jais nesivadovavo, nors tokiai išvadai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Tokia teismų pozicija buvo deklaratyvi ir neparemta nei bylos įrodymais, nei loginiu jų vertinimu.

3.10. Byloje nustatyta, kad visus dokumentus, tiek susijusius su savo individualia veikla, tiek patvirtinančius išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, pagrįstumą, A. V. pateikdavo Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai D. K., kuri tvarkė ir jo individualios veiklos buhalterinę apskaitą. D. K. spręsdavo, kurie dokumentai turi būti priskirti prie išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apyskaitų, o kurie – prie individualios veiklos ar ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos. Buhalterė dokumentų kopijas siųsdavo ūkininko veiklos buhalteriją tvarkančiai buhalterei V. V.. Atrinkusi reikalingus dokumentus, ji juos perduodavo Savivaldybės administracijos buhalterei, tvarkančiai tarybos nario išlaidų apyskaitas, ši užpildydavo A. V. apyskaitą. Kai A. V. būdavo pateikiamos pasirašyti apyskaitos, jis dėl užimtumo netikrindavo, ar jose nurodyti duomenys yra teisingi. Be to, pačios buhalterės parodė, kad A. V. joms nedavė jokių nurodymų dėl konkrečių sąskaitų įtraukimo į tarybos nario veiklos ataskaitas. V. V. parodė, kad dėl kai kurių PVM sąskaitų faktūrų kildavo neaiškumų, todėl ji pati pasitikslindavo, kurios sąskaitos priklauso tarybos nario veiklai, o kurios – individualiai veiklai ar ūkininko apskaitai. Šie parodymai patvirtina, kad būtent buhalterės priimdavo sprendimus dėl dokumentų priskyrimo. Tokia darbo organizavimo praktika rodo, kad A. V. pagrįstai pasikliovė šių profesionalių buhalterių kompetencija. Tai paneigia A. V. tyčios buvimą.

3.11. A. V. pripažino, kad kai kurios PVM sąskaitos faktūros, siejamos su jo individualia veikla ir ūkininko veikla, buvo nepagrįstai įtrauktos į tarybos nario apyskaitą, tačiau tai atsitiko dėl techninės klaidos bei abiejų pusių neatidumo, o ne dėl tyčinio veikimo. Nėra duomenų, kad dokumentai būtų buvę klastojami ar sąmoningai pateikiami neteisingi. Liudytojos D. K. ir V. V. pripažino, kad kai kurios sąskaitos galėjo būti įtrauktos neteisingai dėl žmogiškosios klaidos, nes apskaitos procesas buvo sudėtingas ir apėmė didelį dokumentų kiekį. Tokios aplinkybės rodo, kad galimi netikslumai ar klaidos atsirado ne dėl A. V. tyčinių veiksmų, o dėl buhalterių techninių ar vertinimo klaidų, už kurias jos pačios prisiėmė atsakomybę. Negana to, Alytaus rajono savivaldybės administracijos buhalterė, tvarkiusi A. V. tarybos nario išlaidų apyskaitas, nė karto nepareiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl pateiktų dokumentų teisėtumo ar išlaidų pagrįstumo. Tai patvirtina, kad dokumentai buvo laikomi tinkamais ir atitiko nustatytus reglamento reikalavimus.

3.12. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios A. V. savarankiškai patikslino VMI pateiktas deklaracijas, kai pastebėjo, jog į jas pateko sąskaitos, kurios taip pat buvo įtrauktos į tarybos nario išlaidų apyskaitas. Šie veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, leidžiančias mokesčių mokėtojui ištaisyti deklaracijų klaidas. Tuo atveju, jeigu yra pateikiama klaidinga informacija, kuri vėliau yra pakoreguojama, tai nėra laikoma nusikalstama veika. Pažymėtina, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, tokios PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo likusios ir A. V. individualios veiklos buhalterinėje apskaitoje, ir jo tarybos nario išlaidų apyskaitose, sudarė tik maždaug 4000 Eur sumą. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į bendrą deklaruotų išlaidų apimtį, negali būti vertinama kaip reikšmingas nusikalstamos veikos požymis ar tyčios įrodymas.

3.13. Be to, byloje nėra nustatyta reali A. V. padaryta žala. Teismų sprendimuose nepaaiškinta, kokiu pagrindu visa nurodyta suma buvo priskirta žalai: nėra nurodyta, kaip ji buvo apskaičiuota, kokios jos sudedamosios dalys ar kokiais kriterijais remtasi vertinant išlaidų pagrįstumą. Pažymėtina, kad tariamai padarytos žalos suma vos keliais tūkstančiais eurų mažesnė nei bendra A. V. teisėtai skirta išmokų suma. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar teismų logika reiškia, kad beveik visos A. V. skirtos išlaidos buvo laikomos panaudotomis ne pagal paskirtį. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, kurios neįtvirtina jokių išimčių, draudžiančių savivaldybės tarybos nariui ar merui gauti kompensaciją už su tarybos nario veikla susijusias išlaidas. Todėl laikytina, kad A. V. baudžiamoji atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai ir prieštarauja BPK 2 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo bei nekaltumo prezumpcijos principams.

3.14. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu klausimu nėra sukurta aiški, nuosekli ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija. Esama praktika tokio pobūdžio ginčuose pasižymi fragmentiškumu, nėra vientisa ir neatitinka teisinio tikrumo principo. Dėl šios priežasties šiame kasaciniame skunde keliami klausimai turi ypatingą reikšmę viešajam interesui, nes jų išaiškinimas leistų pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti vienodą teisės normų taikymą. Pažymėtina, kad teisinio reglamentavimo neaiškumas lemia esminius analogiškose situacijose esančių asmenų veiksmų kvalifikavimo ir vertinimo skirtumus. Tai kelia grėsmę teisingumo, proporcingumo, asmens lygybės bei teisės viršenybės principų įgyvendinimui, o kartu ir visuomenės pasitikėjimui teisine sistema.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas, kasacine tvarka ginčydami žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, nepateikė jokių pagrįstų, tinkamai motyvuotų argumentų, paneigiančių A. V. inkriminuotus kaltinimus.

4.2. A. V. pasirašytose ir Savivaldybės administracijai pateiktose išlaidų apyskaitose dalis nurodytų jo, kaip tarybos nario, patirtų išlaidų buvo įtrauktos ir apskaitytos jo individualios veiklos apskaitoje. Nuteistojo išlaidų apyskaitose nurodytos išlaidos už itin didelius degalų kiekius ar įsigytas prekes (pavyzdžiui, automobilių detales, skirtas sunkiasvorei technikai) savo pobūdžiu ir apimtimi negali būti pripažintos susijusiomis vien tik su tarybos nario veikla. Todėl A. V. pasirašytose ir Savivaldybės administracijai pateiktose išlaidų apyskaitose nurodyti duomenys laikytini tikrovės neatitinkančiais. Tokių duomenų įtraukimas į tikrus dokumentus iškreipė Savivaldybės administracijai teiktų dokumentų turinį, jais A. V. pagrindė avansu iš Savivaldybės administracijos gautų lėšų, kurios negalėjo būti naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti, panaudojimą. Tokius A. V. veiksmus (tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į tarybos nario išlaidų apyskaitas ir šių apyskaitų pateikimą buhalterijai) teismai pagrįstai įvertino kaip tikrų dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą ir juos tinkamai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismai taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad A. V., pateikdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus Savivaldybės administracijai ir tokiu būdu siekdamas gauti išmokas, kurioms jis neturėjo teisinio pagrindo, apgaule įgijo Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – 19 669,7 Eur. Tokius nuteistojo veiksmus teismai tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

4.3. Be to, šioje byloje nustatyta, kad dokumentus Savivaldybės administracijai A. V. teikė sistemingai. Nors nuteistasis teigė, kad šiuos dokumentus jis pasirašydavo netikrindamas juose nurodytų duomenų tikslumo, tačiau tokią ilgametę politinę patirtį turintis asmuo negalėjo nesuvokti tiek atsakomybės už pateikiamus duomenis, tiek galimų padarinių dėl jų klaidingumo. Todėl tokius A. V. paaiškinimus apie tariamą neatidumą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę poziciją. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad A. V. tyčia įgyti svetimą turtą buvo susiformavusi dar iki realaus lėšų pervedimo momento. Todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, A. V. tiesioginė tyčia nagrinėjamoje byloje yra įrodyta.

4.4. Aptartais neteisėtais tęstiniais veiksmais A. V. pažeidė Konstituciją ir kitus atitinkamus įstatymus. Teismai tinkamai atsižvelgė į pakankamai ilgą nuteistojo neteisėto veikimo laiką (nuo 2019 m. iki 2023 m.), neteisėtų veiksmų sistemingumą, jo einamas pareigas ir žinomumą visuomenėje, Alytaus rajono savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydį (19 669,70 Eur) ir teisingai konstatavo, kad A. V., būdamas tarybos narys ir veikdamas prieš įstatymus bei duotą priesaiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. Tokiais veiksmais A. V. padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą Alytaus rajono savivaldybei, diskreditavo savivaldos institucijas, sumenkino savivaldybės administracijos autoritetą visuomenėje, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, o tai pakirto pasitikėjimą šia institucija. Dėl to A. V. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

4.5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos (skirtingi veikimo būdai, mastai ir rezultatai) nustatytoms kasatorių nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, todėl ši nutartis negali būti laikoma precedentu nagrinėjamai bylai.

4.6. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo paminėti ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde, jie per bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai išnagrinėti ir teismo motyvuotai bei pagrįstai atmesti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo K. Rugio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

7. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, be kitų argumentų, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neužtikrino išsamaus, nešališko ir visapusiško įrodymų tyrimo, nesusiejo įrodymų į vientisą loginę grandinę, nepašalino byloje iškilusių abejonių ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamiesi prielaidomis. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTcxOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-719/2023">2K-217-719/2023</a>, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.).

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad A. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir analizavo tiek nuteistojo A. V., tiek liudytojų V. V., D. K., V. K. parodymus, kitą bylos medžiagą (apžiūros protokolus, kai buvo apžiūrėtos tarybos nario išlaidų apyskaitos, PVM sąskaitos faktūros, A. V. kelionės lapai ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai, kuriais grindžiama A. V. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

13. Kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neįsigilino į gynybos pateiktą versiją, o tik formaliai perrašė pirmosios instancijos teismo išvadas, neatsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Su tokiais teiginiais taip pat nėra pagrindo nesutikti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė argumentuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo esminių argumentų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutarties 6–38 punktuose išdėstyta aiški, neprieštaringa ir pakankamai argumentuota šio teismo pozicija dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, o teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. šis teismas kasatorių nurodomų esminių BPK pažeidimų nepadarė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. V. ir jo gynėjo kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami kasatorių gynybinę versiją. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo A. V. parodymais, paneigiant jo versijas, kad keletas dokumentų į tarybos nario išlaidų apyskaitą, o keletas – į jo individualios veiklos apyskaitą, buvo įtraukti per klaidą.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismų sprendimai atitinka BPK 305, 331 straipsnių nuostatas. Teismai nepadarė kasatorių nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

17. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. V. nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, yra atmestini. Pažymėtina, kad analogiški argumentai buvo pateikti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pateikė dėl jų savo išvadas (nutarties 7–31 punktai).

18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-387/2022">2K-173-387/2022</a>, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>).

19. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Viena iš apgaulės pasireiškimo formų – pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-92-648/2019, 2K-81-495/2025). Pabrėžtina, kad sukčiavimas taip pat gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinės žalos, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023 ir kt.).

20. Iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų – tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo bei sukčiavimo sudėtys yra aprašytos kartu kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-105-303/2023, 2K-150-976/2025).

21. Įvertinusi pirmiau paminėtą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė A. V. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio suklastojo šešiolika tikrų dokumentų – tarybos nario išmokų apyskaitų, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie su jo kaip tarybos nario veikla susijusias išlaidas, ir juos teikė Savivaldybės administracijos buhalterijai, siekdamas pagrįsti avansu šioms reikmėms iš Savivaldybės gautą išmoką. Nuteistasis nurodytu laikotarpiu į išmokų apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal Reglamentą, bet ir automobilio remonto, įgytų automobilio detalių, dyzelino, dažyto dyzelino, „Adblue“ skysčio išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas individualią veiklą. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis didžiąją dalį PVM sąskaitų faktūrų teikė Savivaldybės administracijai, siekdamas gauti išmokas kaip už tarybos nario veiklą, nors šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į jo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, t. y. minėtas išlaidas jis faktiškai patyrė kaip verslininkas, o ne kaip tarybos narys.

23. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, teigė, kad kai kurios su jo individualia ar ūkininko veikla susijusios PVM sąskaitos faktūros buvo nepagrįstai įtrauktos į tarybos nario išlaidų apyskaitas ne dėl jo tyčinių veiksmų, o per klaidą, t. y. jo ir buhalterių, kuriomis jis pasitikėjo, neatidumo. Ši nuteistojo pateikta versija, kuri pakartojama ir kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismų buvo pagrįstai atmesta. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt.

24. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. V. veikimo tiesiogine tyčia, pagrįstai konstatavo, kad tikrovės neatitinkančius duomenis Alytaus rajono savivaldybės administracijai A. V. teikė sąmoningai, siekdamas gauti išmokas už realiai jo, kaip tarybos nario, nepatirtas išlaidas. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia motyvavo tokių atvejų sistemingumu, t. y. kad tokie pasikartojantys PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo atvejai buvo fiksuoti ne vieną kartą. Teismas taip pat įvertino, kad dokumentus patyrusioms ir tiek su A. V. individualia, tiek su ūkininko veikla supažindintoms buhalterėms teikė ilgametę patirtį turintis tarybos narys. Be to, teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad išlaidų apyskaitose buvo nurodyti itin dideli degalų kiekiai (nuo 279 iki 2700 litrų per kartą), kuriuos A. V. įsigydavo kaip PVM mokėtojas ir kurie neatitiko realių jo, kaip tarybos nario, veiklos poreikių, taip pat nurodytos įsigytos prekės (pavyzdžiui, automobilių detalės, skirtos sunkiasvorei technikai), kurios akivaizdžiai neatitiko tarybos nario funkcijų atlikimo. Įvertinę nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad minėtus dokumentus A. V. suklastojo ir juos panaudojo, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus, įtvirtindamas juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas tarybos nario išlaidas, ir juos pateikia Savivaldybės administracijos buhalterijai ir kad tai sukels neigiamų pasekmių – Savivaldybės administracija patirs žalą, ir norėjo taip veikti.

25. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tinkamai taikydamas BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai nurodė, kad tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimas į išmokų apyskaitas iškreipė Savivaldybės administracijai teiktų dokumentų esmę, jų pagrindu A. V. pagrindė avansu gautas lėšas, kurios negalėjo būti skiriamos jam, kaip tarybos nariui. Todėl tokių duomenų įrašymas į oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus – šešiolika išmokų apyskaitų – ir tokių apskaitos dokumentų pateikimas Alytaus rajono savivaldybės administracijos buhalterijai laikytini tokių tikrų dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Pateikus minėtas suklastotas išmokų apyskaitas Savivaldybės administracijos buhalterijai, nuteistajam avansu pervesti pinigai (19 669,7 Eur) neteisėtai tapo jo nuosavybe, o Alytaus rajono savivaldybės administracija patyrė atitinkamo dydžio žalą. Todėl konstatuotina, kad A. V. atlikti veiksmai pasiekė tokį pavojingumą, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti.

26. Priešingai nei teigia kasatoriai, žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai nustatė, kad nusikaltimą, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, A. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs Reglamento nuostatų analizę, pažymėjo, kad A. V. turėjo teisę kas mėnesį gauti pinigines išmokas išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, padengti, tačiau už tai turėjo atsiskaityti, t. y. pateikti kas tris mėnesius Savivaldybės administracijai dokumentus, pateisinančius šias išlaidas. Reglamente, be kita ko, nustatyta, kad už tikslios ir teisingos informacijos pateikimą yra atsakingas tarybos narys. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nors A. V. pats nesudarinėjo avanso išlaidų apyskaitų, o tik jas pasirašė, tai jo atsakomybės už teisingų duomenų pateikimą nešalina, kadangi būtent jis teikė savo, kaip tarybos nario, patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Remiantis šiais duomenimis, į išlaidų apyskaitas buvo įtrauktos ne tik Reglamente nustatytas sąlygas atitinkančios išlaidos, bet ir išlaidos, kurios buvo apskaitytos A. V. individualios veiklos buhalterinėje apskaitoje, taip pat išlaidos, kurių paskirtis buvo nurodyta klaidingai.

27. Tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymas išmokų apyskaitose ir jų pateikimas lėmė sprendimo atlyginti nepatirtas tarybos nario išlaidas priėmimą ir realios turtinės žalos atsiradimą. Dėl šių veiksmų A. V. iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos gaudavo išmokas už išlaidas, kurios negalėjo būti kompensuojamos, todėl jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. A. V. apgaulė pasireiškė minėtų dokumentų klastojimu, o tokia apgaulė laikytina esmine, nes turėjo lemiamą įtaką sprendžiant dėl išmokų mokėjimo nuteistajam. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lėšų įgijimo pagrindas buvo išmokų apyskaitos, kurias A. V. ne tik suklastojo, nurodydamas, kad jis patyrė išlaidas, kurių jis realiai nepatyrė vykdydamas tarybos nario funkcijas, bet ir jas panaudojo, pateikdamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos buhalterijai. Taigi, nuteistasis pats suklastojo tikrus dokumentus ir pateikė juos kaip apgaulės priemonę svetimam turtui įgyti. Dėl šio nusikalstamo veikimo A. V. buvo išmokėtos Savivaldybės administracijai priklausančios lėšos, kurių jis neturėjo teisės įgyti.

28. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kaip ilgametę politinę patirtį turintis asmuo A. V., sistemingai teikdamas dokumentus Alytaus rajono savivaldybės administracijai, negalėjo nesuvokti tiek atsakomybės už pateikiamus duomenis, tiek galimų padarinių dėl jų klaidingumo. Nurodytos aplinkybės žemesnės instancijos teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, kad A. V. suvokė, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką (Alytaus rajono savivaldybės administraciją), jis neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą – lėšas, numatė, kad dėl jo veiksmų bus patirta turtinė žala, ir to norėjo bei siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius nusikalstamus veiksmus apgaule įgydamas Savivaldybės administracijos turtą nuteistasis atliko ilgiau nei trejus metus, pateikdamas buhalterijai suklastotas šešiolika išmokų apyskaitų. Tokiais veiksmais buvo ne tik klastojami (panaudojami suklastoti) dokumentai, bet ir apsunkintas turto disponavimo proceso nustatymas. Iš viso A. V. apgaule įgijo 19 669,7 Eur Savivaldybės lėšų, padarydamas atitinkamą žalą Alytaus rajono savivaldybės administracijai, veikė nuolat ir pakankamai intensyviai. Toks jo tyčinis elgesys aiškiai peržengė jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas, todėl jam pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o ne civilinė atsakomybė.

30. Taigi abiejų instancijų teismai, taikydami baudžiamąjį įstatymą ir vadovaudamiesi aktualia kasacinės instancijos teismo praktika, teisingai nustatė, kad A. V. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

31. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. V. nepagrįstai nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat yra nepagrįsti.

32. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-205/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-96-788/2025). Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-895/2017">2K-7-2-895/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>).

33. Įvertinusi pirmiau paminėtą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose tinkamai nustatė būtinąjį piktnaudžiavimą kvalifikuojantį didelės žalos požymį ir išdėstė jį pagrindžiančius motyvus.

34. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio suklastojo šešiolika tarybos nario išmokų apyskaitų, suteikiančių teisę gauti avansu jam išmokėtas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusias išmokas, ir jas pateikęs Savivaldybės administracijos buhalterijai apgaule įgijo 19 669,7 Eur Savivaldybės lėšų. Taip jis, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydamas didelę turtinę ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Alytaus rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku.

35. A. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pagrįstai nustačius padarytą didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas didelės neturtinės žalos požymį, atsižvelgė į pakankamai ilgą A. V. neteisėto veikimo laiką (nuo 2019 m. iki 2023 m.), į Alytaus rajono savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į A. V. einamų pareigų pobūdį, veiklos išskirtinumą, žinomumą visuomenėje ir vaidmenį valstybės politiniame gyvenime – nusikalstamų veikų padarymo metu A. V. buvo ne tik Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis visai Savivaldybės bendruomenei, bet ir ėjo šios savivaldybės mero pareigas, taip pat buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos narys, šios partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkas, anksčiau buvo Seimo narys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A. V. neteisėti veiksmai buvo sistemingi ir kad veikos padarymui jis pasitelkė kitus asmenis, veikusius be kaltės. Be to, A. V. ne tik nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė du nusikaltimus, t. y. visą savivaldybės tarybos nario kadencijos laikotarpį klastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudojęs, apgaule įgijo svetimą – Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. atliktais veiksmais buvo sumenkintas Alytaus rajono savivaldybės administracijos autoritetas visuomenėje, sudarytas įspūdis apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstruota nuostata nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pakertant pasitikėjimą šia institucija. Taigi, žemesnės instancijos teismai, nustatydami piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinius, laikėsi teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir teisingai įvertino, kad dėl byloje nustatytos valstybės tarnautojo (valstybės politiko) A. V. veikos buvo padaryta didelė turtinė (19 669,7 Eur) ir neturtinė žala Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

36. Priešingai nei teigia kasatoriai, žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai nustatė, kad nusikaltimą, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, A. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. V. suprato, jog būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, siekdamas turtinės naudos, klastoja tikrus dokumentus (tarybos nario išmokų avanso apyskaitas), numatė, kad dėl tokio jo elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti pasekmės – turtinė žala ir didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui – Alytaus rajono savivaldybės administracijai, ir norėjo taip veikti.

37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus. Byloje nustatyti visi būtini BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Dėl ultima ratio principo

38. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pažeisdami ultima ratio ir proporcingumo principus, A. V. pritaikė ne civilinę, administracinę ar drausminę, o baudžiamąją atsakomybę. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

39. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-369/2009">2K-369/2009</a>, 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-160/2013, 2K-257/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. kaip savivaldybės tarybos narys jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>, 2K-39-628/2026).

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog A. V. padarytos nusikalstamos veikos nesiekia dokumentų klastojimui, sukčiavimui ir piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, reikalingo baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams atsirasti. Byloje nustatyta, kad A. V. elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas. Nagrinėjamu atveju jo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas (sistemingai tęsėsi ilgiau nei trejus metus, suklastota šešiolika išlaidų atlyginimo ataskaitų; dėl sukčiavimo Savivaldybės administracijai padaryta 19 669,7 Eur turtinė žala) panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Taigi, nagrinėjamoje byloje ultima ratio principas nepažeistas, A. V. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį.

42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai ignoravo aktualų teisinį reguliavimą ir įstatymų leidėjo valią, įskaitant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, suponuojančius aiškesnį ir vienodesnį tarybos narių išlaidų kompensavimo modelį. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 2023 m. birželio 13 d. Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Taigi, įsigaliojus minėtam Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas už vykdomą veiklą, šis atlyginimas apima tiek iki šiol mokėtą atlygį, tiek kanceliarines, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas, patirtas vykdant tarnybines funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dabar savivaldybės tarybos nariai gauna atlygį už savo veiklą, tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepateisina pirmiau nurodytų A. V. padarytų nusikalstamų veiksmų. Šiuo metu tarybos nariai vis dar negali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, apgaule įgyti savivaldybės turto ar klastoti teikiamų dokumentų. Todėl A. V. padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas nėra išnykę.

43. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai kaip precedentu nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su tomis, kurios buvo nagrinėtos šioje baudžiamojoje byloje. Tokie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.

44. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTMwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-303/2019">2K-297-303/2019</a>, 2K-168-489/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNjctNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-167-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-167-511/2025">2K-7-167-511/2025</a>).

45. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>. Esminis aptariamų dviejų bylų skirtumas yra susijęs su veikimo būdu ir mastu. Šioje byloje nustatyta, kad pateikdamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius dokumentus Savivaldybės administracijai ir tokiu būdu siekdamas gauti išmokas, kurioms jis neturėjo teisinio pagrindo, A. V. apgaule įgijo svetimą, juridiniam asmeniui – Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – pinigus – iš viso 19 669,7 Eur. Nuteistasis A. V. į išmokų apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal Reglamentą, bet ir automobilio remonto, įgytų automobilio detalių, dyzelino, dažyto dyzelino, „Adblue“ skysčio išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas individualią veiklą. Tuo tarpu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> asmens, kurio baudžiamoji byla buvo nutraukta, ne pagal paskirtį panaudotų lėšų suma (1487,62 Eur) trylika kartų mažesnė nei A. V. atveju, o ir pats veikimo būdas iš esmės buvo kitoks. Todėl minima nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

Dėl naujos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) taikymo

46. Po to, kai buvo paskelbta apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartis, 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumo požymis – iš sunkaus tapo apysunkis, t. y. pasikeitė nusikaltimo kategorija. Nauja įstatymo redakcija neabejotinai lengvina nuteistojo teisinę padėtį.

47. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes, pirmiausia, skiriasi baudos ribos, antra, sutrumpėja teistumo laikotarpis (vietoj penkerių metų termino už sunkaus nusikaltimo padarymą atsiranda trejų metų terminas už apysunkio nusikaltimo padarymą, kaip tai nustatyta BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje).

48. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose atitinkamai nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4000 MGL, o už sunkų – nuo 150 iki 6000 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padaryta turtinė žala sudaro 19 669,7 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudos bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad A. V. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, turi aukštąjį išsilavinimą, vedęs, psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, susijusi su savanorišku padarytos žalos (19 669,70 Eur) atlyginimu, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė A. V. skirti artimą minimaliam bausmės dydį (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį – po 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudas), o už tyčinį sunkų BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, kuris patenka į BK XXXIII skyrių, skirti baudą, kuri būtų ne mažesnė negu jo nusikalstamais veiksmais Alytaus rajono savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydis (19 669,70 Eur), – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 6 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė nusikaltimo kategorija (iš sunkaus tapo apysunkis), kad A. V. savanoriškai atlygino žalą, taip pat į kitas pirmosios instancijos teismo nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) A. V. skiria 400 MGL dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. V. ir jo gynėjo Karolio Rugio kasacinį skundą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį:

A. V. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija), bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Kitas Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius

Arūnas Budrys