Dėl neteisėtų antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.5; 128.11; 129.18

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Dariaus Stakeliūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai“ skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas ir uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Respublikos“ leidiniai“ 2006 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtais antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmus, 2006 m. rugsėjo 25 d. areštuojant UAB „Respublikos“ leidiniai“ pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, bei jas nurašant į antstolio depozitinę sąskaitą; 2) panaikinti antstolio Dariaus Stakeliūno 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotą AB SEB „Vilniaus bankas“, ir 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotą AB „Snoras“, bei kitus dokumentus ir (ar) veiksmus, kurių pagrindu 2006 m. rugsėjo 25 d. buvo areštuotos ir nurašytos į antstolio Dariaus Stakeliūno depozitinę sąskaitą UAB „Respublikos“ leidiniai“ piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose; 3) įpareigoti antstolį Darių Stakeliūną ne vėliau kaip per septynias dienas grąžinti UAB „Respublikos“ leidiniai“ visas pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo UAB „Respublikos“ leidiniai“ priklausančių banko sąskaitų antstolio neteisėtų veiksmų pagrindu, su visomis banko palūkanomis, priskaičiuotomis nuo piniginių lėšų nurašymo iki jų grąžinimo momento. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-2450-28/2006 priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždėjo areštą UAB „Respublikos“ leidiniai“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, bei piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Respublikos“ leidiniai“ vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Nutartyje teismas nustatė, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 247 287 Lt sumą bei pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pareiškime nurodoma, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. nuo UAB „Respublikos“ leidiniai“ banko sąskaitų į antstolio Dariaus Stakeliūno sąskaitą buvo nurašyta 200 133,26 Lt suma. 2006 m. rugsėjo 27 d. UAB „Respublikos“ leidiniai“ gavo antstolio Dariaus Stakeliūno 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuotus AB SEB Vilniaus bankui ir AB „Snoras“, kuriais buvo areštuotos UAB „Respublikos“ leidiniai“ priklausančios lėšos, esančios šių bankų sąskaitose, iš viso 400 000 Lt sumai, taip pat nurodyta šiems bankams areštuotas lėšas per 5 dienas pervesti į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmai yra aiškiai neteisėti ir šiurkščiai pažeidžiantys UAB „Respublikos“ leidiniai“ teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra negalimi priverstinio išieškojimo veiksmai, nurodyti CPK 689 straipsnyje, ir šis straipsnis negali būti taikomas. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, CPK 675 straipsnio 3 dalimi, 689 straipsnio 4 dalimi, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi pareiškėjas teigia, kad antstolis turėjo sudaryti areštuojamo turto aprašą, tačiau neturėjo teisės areštuoti turto. Pareiškėjo teigimu, užuot uždraudęs disponuoti teismo nutartimi areštuota 247 287 Lt suma, nenurašant jos nuo sąskaitų, antstolis savo patvarkymais antrą kartą areštavo UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitose esančias lėšas, be to, gerokai didesnei nei nurodyta teismo nutartyje sumai. Anot pareiškėjo, pareiškimo padavimo dieną iš viso yra areštuota jo turto 647 287 Lt sumai (247 287 Lt pagal teismo nutartį ir 400 000 Lt pagal antstolio patvarkymus).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas ieškovų, tarp kurių buvo ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi uždėjo areštą UAB „Respublikos“ leidiniai“ nuosavybės teise priklausančiam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms bendrovės vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma savo verte turi atitikti 247 287 Lt sumą ir pavedė antstoliui surasti bei aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad UAB „Kapitalo valdymo grupė“ 2006 m. rugsėjo 18 d. pateikus prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, antstolis Darius Stakeliūnas 2006 m. rugsėjo 25 d. aprašė UAB „Respublikos“ leidiniai“ nuosavybės teise priklausančius automobilius, nurodydamas, kad aprašyto turto vertė yra 60 000 Lt, taip pat surašė patvarkymus areštuoti UAB „Respublikos“ leidiniai“ lėšas – 200 000 Lt, esančius atitinkamose sąskaitose AB „Snoras“, bei 200 000 Lt, esančius atitinkamose sąskaitose AB SEB „Vilniaus bankas“, ir pareikalavo, kad bankai areštuotas lėšas pervestų į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, kad, vykdant minėtus patvarkymus, AB SEB „Vilniaus bankas“ į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą 2006 m. rugsėjo 25 d. pervedė 200 133,26 Lt, kurie 2006 m. spalio 23 d. buvo sugrąžinti į pareiškėjo sąskaitą; antstolis Darius Stakeliūnas 2006 m. rugsėjo 26 d. ir 2006 m. spalio 4 d. patvarkymais panaikino visus areštu ir lėšų išmokėjimo sustabdymą UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitoms, esančioms AB „Snoras“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“. Teismas pažymėjo, kad iki skundo nagrinėjimo buvo įvykdyti du pareiškėjo reikalavimai - antstolio Dariaus Stakeliūno 2006 m. rugsėjo 25 d. patvarkymai areštuoti UAB „Respublikos“ leidiniai“ lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuoti AB SEB „Vilniaus bankas“ ir AB „Snoras“, yra panaikinti, be to, visos UAB „Respublikos“ leidiniai“ piniginės lėšos, kurios buvo nurašytos į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą, grąžintos, t. y. dėl šios dalies neliko skundo dalyko. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl banko palūkanų sumokėjimo šioje byloje nenagrinėtinas, nes CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka teismas sprendžia antstolio veiksmų teisėtumo bei galimų pažeidimų pašalinimo klausimus, tačiau nenagrinėja reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, kurie nagrinėtini ieškininės teisenos tvarka. Vertindamas antstolio veiksmus, atliktus 2006 m. rugsėjo 25 d. areštuojant pareiškėjo lėšas bei patvarkant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, teismas atsižvelgė į tokių veiksmų teisinį reguliavimą, sprendė, kad antstolis pagrįstai vadovavosi CPK 689 straipsniu. Teismas konstatavo, kad antstolis ne visiškai tiksliai ir nuosekliai atliko lėšų areštą: nustatęs, kad AB „Snoras“ bei AB SEB „Vilniaus bankas“ yra UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitos, antstolis nepasiuntė patvarkymo patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti atitinkamos sumos išmokėjimą, o iš karto priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, t. y. vienu patvarkymu siekė atlikti piniginių lėšų paiešką ir uždėti areštą. Teismo vertinimu, taip antstolis pažeidė CPK 689 straipsnyje nustatytą lėšų arešto tvarką, tačiau šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad realiai buvo areštuotos ir pervestos į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą tik AB SEB „Vilniaus bankas“ laikomos UAB „Respublikos“ leidiniai“ piniginės lėšos – 200 133,26 Lt, ir kitą dieną (2006 m. rugsėjo 26 d.) buvo priimtas patvarkymas visus areštus ir lėšų sustabdymus panaikinti. Pažymėjęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje turto saugojimo klausimas nėra detalizuotas ir kad CPK 689 straipsnio 4 dalis suteikia antstoliui teisę priimti patvarkymą dėl areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmus, jam priėmus patvarkymą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas konstatavo, kad nepagrįsti pareiškėjo motyvai, jog antstolis areštavo daug didesnę sumą, nei nurodyta teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2007 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį panaikino ir pripažino neteisėtais antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmus, 2006 m. rugsėjo 25 d. patvarkymais areštuojant UAB „Respublikos leidiniai“ pinigines lėšas, esančias AB „Snoras“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“. Kolegija konstatavo, kad atskirajame skunde pareiškėjui nurodžius, jog atsiima savo reikalavimus dėl antstolio veiksmų panaikinimo ir antstolio įpareigojimo grąžinti UAB „Respublikos“ leidiniai“ visas pinigines lėšas su visomis banko palūkanomis, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista, padarius išvadą, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo kaip nepagrįstą tik tą nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Nustačiusi, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. patvarkymais AB „Snoras“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“ antstolis areštavo 400 000 Lt, kolegija, atsižvelgdama į CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, sprendė, jog antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kolegija nurodė, kad antstolio padarytą pažeidimą lėmė antstolio nesilaikymas CPK 689 straipsnio 1 dalies reikalavimų - neišsiuntimas kredito įstaigoms Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymų patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga areštuojamai sumai. Atsižvelgusi į tai, kad CPK normose nenustatyta, kokia tvarka antstolis turi ieškoti ir aprašyti pinigines lėšas, teisėjui nutarus jas areštuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones, kolegija, remdamasi CPK 3 straipsnio 5 dalimi, taikė įstatymo analogiją ir sprendė, kad tokios nutarties vykdymui turtas turėjo būti surastas bei aprašytas remiantis CPK 677 straipsnio ir 689 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Kolegija, atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties turinį, ja taikytą draudimą ir lėšų arešto apimtį, padarė išvadą, kad areštuotos piniginės lėšos turėjo likti pareiškėjo sąskaitoje, o antstolis, nurodydamas pervesti areštuotas lėšas į savo sąskaitą, viršijo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytą arešto mastą. Kolegija konstatavo, kad nors teisių gynimo būdas – antstolių veiksmų pripažinimas neteisėtais – ir nenustatytas CPK 513 straipsnyje, tačiau toks teisių gynimo būdas galimas remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis Darius Stakeliūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 689 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, antstolis, vadovaujantis CPK 152 straipsnio 4 dalimi, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi vykdyti pagal CPK 675, 677 ir 689 straipsnių reikalavimus. Atkreipęs dėmesį į CPK 675 straipsnio 2 ir 3 dalies, 677 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo nuosavybės teisės į lėšas buvo apribotos tik iš dalies, kasatorius teigia, kad jis pagal įstatymą negalėjo atlikti veiksmų, nurodytų CPK 675 ir 677 straipsniuose, šios teisės normos nereglamentuoja kaip turi būti vykdoma minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis. Kasatoriaus teigimu, CPK 689 straipsnis yra specialioji norma CPK 675 ir 677 straipsnių atžvilgiu, jis vadovavosi CPK 689 straipsnio nuostatomis, nes teismo nutartis turėjo būti vykdoma. Kita vertus, CPK 689 straipsnio reikalavimų įgyvendinimas tam tikra prasme atsilieka nuo šiuolaikinių elektroninių ryšių galimybių, civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo kriterijų, sukelia techninių ir juridinių keblumų. Kasatorius nurodo, kad asociacija Lietuvos antstolių rūmai su Lietuvoje reziduojančiais bankais ir Sodra yra pasirašę sutartį, pagal kurią yra įdiegta elektroninių ryšių sistema „Telebankas“. Naudodamasis šia sistema antstolis tiesiogiai elektroniniais ryšiais (internetu) užklausia bankus, ar asmuo turi sąskaitą atitinkamame banke, o bankas atsakymą atsiunčia per 24 valandas. Tada antstolis bankui elektroniniais ryšiais (internetu) siunčia patvarkymą (debeto mokėjimo nurodymą) areštuoti sąskaitoje esančias lėšas, o bankas areštuoja sąskaitoje esančias lėšas ir per 24 valandas jas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą. Kasatoriaus teigimu, šioje stadijoje bankas neteikia duomenų, kiek lėšų yra skolininko sąskaitoje, o antstolis tik mato, ar jam bankas perveda į depozitinę sąskaitą lėšas ir kokia pervedamų lėšų suma. Kasatorius teigia, kad tokia forma atliekamas sąskaitų ir lėšų patikrinimas bei areštas savo prasme atitinka CPK 689 straipsnio nuostatas, tokia darbo tvarka yra suderinta su Teisingumo ministerija bei neprieštarauja logiškam ir sisteminiam CPK 689 straipsnio aiškinimui ir taikymui. Kasatorius pažymi, kad CPK 689 straipsnyje nenustatyta, kokiu metodu turi būti siunčiami dokumentai (patvarkymai) tarp banko ir antstolio, be to, šio straipsnio nuostatose nurodyta areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o galimybės bankui pasilikti tokias lėšas savo sąskaitoje įstatymų leidėjo nenumatyta. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo remtis ne vien formaliais pažeidimais, bet ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), taip pat draudimu naikinti nutartį vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias lėšas, antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką paeiliui, kol negautų informacijos, kad skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. Anot kasatoriaus, toks patikrinimas užimtų daug laiko ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir tikslo.

2. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnį. Kasatorius teigia, kad jeigu antstolis vadovautųsi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas taptų nepagrįstai ilgas (minimaliai 546 dienos), tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių institutas galėtų tapti beprasmiškas. Kasatorius pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatytos tik dvi patvarkymų formos, kurios yra privalomos. Tai patvarkymas patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei sustabdyti tokios sumos pinigų išmokėjimą ir patvarkymas dėl lėšų arešto bei pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pagal patvarkymą dėl lėšų arešto bei pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir buvo uždėtas areštas pareiškėjo lėšoms. Kasatorius teigia, kad nebuvo areštuota pareiškėjo turto daugiau, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės bei interesai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turtą gali saugoti ir pats antstolis, ir nedraudžiama jam to daryti. Kasatoriaus manymu, ši įstatymo norma ir yra įtvirtinta antstolio patvarkymo formoje dėl lėšų arešto bei pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Kasaciniame skunde pažymima, kad Sprendimų vykdymo instrukcija yra specialioji norma CPK vykdymo normų atžvilgiu. Sprendimų vykdymo instrukcija, patvarkymo formos yra patvirtintos teisingumo ministro, todėl antstolis negali surašyti jokio kito patvarkymo, tik patvirtintos formos ir turinio. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal įstatymo analogiją pareiškėjo turtas turėjo būti surastas ir aprašytas remiantis CPK 677 straipsnio ir 689 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Kasatoriaus teigimu, nurodytuose CPK straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta, kaip turi būti aprašomos piniginės lėšos, tuo tarpu minėti apeliacinės instancijos teismo motyvai neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja CPK 7 straipsniui, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcija.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-245-28/2006, patenkinto ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, be kita ko, uždėjo areštą atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai“ piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Respublikos“ leidiniai“ vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Teismas nutartyje nurodė, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 247 287 Lt sumą, bei pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antstolis Darius Stakeliūnas, gavęs UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, 2006 m. rugsėjo 25 d. aprašė UAB „Respublikos“ leidiniai“ nuosavybės teise priklausančius automobilius, nurodydamas, kad aprašyto turto vertė yra 60 000 Lt. Tą pačią dieną (2006 m. rugsėjo 25 d.) antstolis Darius Stakeliūnas surašė patvarkymą areštuoti UAB „Respublikos“ leidiniai“ priklausančias lėšas – 200 000 Lt, esančias atitinkamose sąskaitose AB „Snoras“, ir pareikalavo, kad AB „Snoras“ areštuotas lėšas per penkias dienas pervestų į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Be to, antstolis Darius Stakeliūnas tą pačią dieną taip pat surašė patvarkymą areštuoti UAB „Respublikos“ leidiniai“ priklausančius lėšas – 200 000 Lt, esančias atitinkamose sąskaitose AB SEB „Vilniaus bankas“, ir pareikalavo, kad AB SEB „Vilniaus bankas“ areštuotas lėšas per penkias dienas pervestų į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Iš AB SEB „Vilniaus bankas“ esančių UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitų 2006 m. rugsėjo 25 d. į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą buvo pervesta iš viso 200 133,26 Lt, kurie buvo sugrąžinti į UAB „Respublikos“ leidiniai“ 2006 m. spalio 23 d. Antstolis Darius Stakeliūnas 2006 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu panaikino visus areštus ir mokėjimo sustabdymus UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitoms, esančioms AB „Snoras“ bei AB SEB „Vilniaus bankas“. Analogiško turinio patvarkymą dėl arešto panaikinimo antstolis surašė ir 2006 m. spalio 4 d.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės – kredito įstaigose esančių atsakovo piniginių lėšų arešto – taikymo vykdymą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisės taikymo aspektu patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į nurodytas nuostatas.

Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Pagal CPK 152 straipsnio 4 dalį tokias teismo nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Sprendimų vykdymo instrukcija nustato vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra CPK normų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normų konkurencija.

Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Jau minėta, kad pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. Be to, CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. CPK 675 straipsnio2 dalis nereglamentuoja teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, vykdymo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados apie tai, kad antstolis turėjo teisę areštuoti pareiškėjo lėšas, tačiau pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl areštuojamo turto masto, yra padarytos netinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus visus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad kasatorius turėjo teisę areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas. Tokių argumentų nepagrįstumą nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai liudija faktas, kad antstolis Darius Stakeliūnas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, tik aprašė, o ne areštavo pareiškėjui priklausančius automobilius. Antstolio atliktas pareiškėjui priklausančių lėšų areštas yra neteisėtas jau vien dėl to, kad antstolis neturėjo teisės jų areštuoti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingą antstolio veiksmų teisėtumui įvertinti faktą, kad dėl antstolio atlikto arešto pareiškėjo teisės buvo apribotos ne į šiuo atveju reikalingą 200 000 Lt, o į 400 000 Lt sumą. Teisėjų kolegija šiuo faktu remiasi, nes jis nustatytas pagal faktinius bylos duomenis ir nepažeidžiant procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorius kasaciniame skunde teigdamas, kad nebuvo areštuota turto daugiau, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktas akivaizdžiai rodo antstolio veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą vykdymo išlaidas turi apmokėti šalis, kurios iniciatyva taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taigi nagrinėjamos bylos atveju vykdymo išlaidų apmokėjimas nebuvo pareiškėjo pareiga.

Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą, kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias atsakovo pinigines lėšas. Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta, kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pastarojo straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad egzistuoja teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas CPK 689 straipsnio analogiją pritaikė per plačiai, nes vykdant laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, nurodė, kad antstolis gali areštuoti pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad CPK 689 straipsnis yra specialioji norma CPK 675 ir 677 straipsnių atžvilgiu bei kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju CPK 689 straipsnis taikytinas tiesiogiai. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis, 675, 677 straipsniai. Kasacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tik dvi patvarkymų formos, nagrinėjamos bylos kontekste atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes pagal CPK 613 straipsnį antstolis vykdymo proceso metu turi teisę priimti ir kitokius patvarkymus, nei nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o šioje instrukcijoje nustatytos formos patvarkymai antstoliui yra privalomi tik teisės normose nurodytais atvejais. Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 675 straipsnio 3 dalis, 689 straipsnio 4 dalis). Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarką reglamentuoja CPK 605 straipsnis.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias lėšas, antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką neva paeiliui, kol negautų informacijos, kad skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkami antstolio patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmenims, kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. Tokią išvadą pagrindžia CPK 689 straipsnio 3 dalies nuostata, jog antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos sąskaitoje. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodyta, jog draudimas taikomas tik vienai iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – draudžiama disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis, tačiau nedraudžiama juos valdyti ir jais naudotis. Taigi, Vilniaus apygardos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų, esančių banke ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštą – nutartyje nenurodė kitokio šių lėšų saugojimo klausimo sprendimo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju areštuotos piniginės lėšos turėjo likti UAB „Respublikos“ leidiniai“ sąskaitoje, o antstolio nurodymas šias pinigines lėšas pervesti į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą yra neteisėtas. Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo, antstolis turėjo kreiptis į nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą.

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas atitinkamus antstolio veiksmus neteisėtais apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurią naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis