Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-370/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.3; 24.1; 44.5.1; 44.2.3

2007 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Klaipėdos keliai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Parama“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos keliai“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys: L. M., BUAB „Eventum“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas yra generalinis rangovas. 2001 m. spalio 18 d. jis su trečiuoju asmeniu L. M. – užsakove – sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus bei įrengti sporto (teniso) aikštelę. Ieškovas atskiriems darbams vykdyti pasitelkė kitus asmenis: 2002 m. liepos 4 d. su atsakovu – subrangovu – AB „Klaipėdos keliai“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti dolomitinės skaldos pagrindo, asfaltbetonio dangos ir vejų bortų įrengimą. Šioje sutartyje buvo nustatytas trejų metų garantinis terminas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutartyje nurodytus darbus atliko su defektais – aikštelės danga vietomis buvo nelygi. Atsakovas defektus taisė, užpildamas aikštelės dangos nelygumus bitumu. Atsakovui atlikus aikštelės įrengimo darbus, užsakovė L. M. 2002 m. liepos 18 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Lispimeks“ (dabar – BUAB „Eventum“) sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo padengti sporto aikštelę specialia danga. Šiuos darbus trečiasis asmuo atliko – padengė ant atsakovo paklotos asfalto dangos specialią teniso aikštelei skirtą dangą. Nepradėjus sporto aikštelės eksploatuoti, paaiškėjo atsakovo atliktų darbų trūkumai. 2003 m. birželio 11 d. defektiniame akte nustatyta, kad sporto aikštelės danga daugelyje vietų yra pakilusi nuo asfalto, o pūslės susidarė tose vietose, kur atsakovas aikštelės nelygumus išlygino bitumu. Speciali aikštelės danga buvo sugadinta nepataisomai, ją reikėjo nuardyti ir pakloti iš naujo. Dėl to ieškovas atliko papildomų darbų už 10 775 Lt. Dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų ieškovas patyrė ir 80 000 Lt nuostolių. Ieškovas, kaip generalinis rangovas, atsako užsakovui už subrangovų prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.650 straipsnis). Už naujos specialios dangos padengimą užsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 80 000 Lt. Ieškovas ir užsakovė 2003 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo protokolu prie statybos rangos sutarties susitarė, kad statybos objekto darbų kaina mažinama šia suma. Ieškovas iš viso patyrė 90 775 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas netinkamai atliko darbus, tai ieškovas sulaikė piniginės prievolės vykdymą ir yra nesumokėjęs atsakovui 12 199,10 Lt už atliktus darbus. Ši suma įskaitytina į ieškovo patirtų nuostolių sumą, taigi ieškovo nuostoliai yra 78 575,90 Lt.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 78 575,90 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d. – 5182,08 Lt, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 12 199,10 Lt skolos, 3014,64 Lt delspinigių bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Jis nurodė, kad ieškovas yra pats kaltas dėl atsiradusių nuostolių, nes nepakankamai kontroliavo vykdomus darbus. Atsakovas rangos sutartyje nurodytus darbus atliko tinkamai ir laiku, tai įrodo atliktų darbų aktas. Ieškovas pažeidė sutartinę prievolę, nes nesumokėjo atsakovui už atliktus darbus 12 199,10 Lt. Už delsimą sumokėti ieškovas turi mokėti sutartinius 0,2 proc. dydžio delspinigius, t. y. 3014,64 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo; priešieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovo nuostoliai atsirado dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, vykdant rangos sutartį. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kai rangos sutartyje yra nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje rangos sutartyje buvo nustatytas trejų metų garantinis terminas, ieškovas apie trūkumus pareiškė per šį garantinį terminą, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, t. y. nuo 2003 m. birželio 25 d. CK 1.130 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, taip pat skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškinys teisme buvo pareikštas 2004 m. lapkričio 16 d. Byloje nenustatyta, kad per senaties terminą atsakovas būtų pripažinęs ieškovo nurodymus sudaryti sutartį su UAB „Kauno Lispimeks“ dėl viršutinės aikštelės dangos atstatymo arba sumokėti už naujai paklotą dangą ar kitaip atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Teismas patenkino priešieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas pripažino, jog yra skolingas atsakovui 8374 Lt už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus ir 3825,10 Lt už suteiktas transporto paslaugas. Skolos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ši skola priteistina iš ieškovo atsakovui. Atsakovas taip pat pagrįstai reikalauja iš ieškovo statybos rangos sutartyje nustatytus delspinigius už prievolės laiku atsiskaityti neįvykdymą. Teismas taip pat nurodė, kad priešpriešinis prievolės įvykdymo sulaikymas šiuo atveju nebuvo galimas, nes šalių prievolės nėra vienarūšės (CK 6.130 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 71 561,26 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos ir įskaitytos sumos (15 213,74 Lt) nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki 2007 m. vasario 8 d.

Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas neteisingai nustatė šalių teisinio santykio turinį ir dėl to be pagrindo taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nėra ginčo dėl atliktų darbų trūkumų. Ieškovas iškėlė teisme ginčą dėl jo, kaip generalinio rangovo, turėtų nuostolių atlyginimo, o ne dėl rangos sutarties dalyko – darbų trūkumų pašalinimo. Defektinio akto sudarymas įrodo, kad atsakovas pripažino savo prievolę pagal rangos sutartį – ištaisyti savo darbo trūkumus, o pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį prievolės pripažinimas yra pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminą. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminui nutraukti. Tokių aplinkybių, t. y. įrodymų, kad atsakovas elgtųsi priešingai, nei nurodyta defektiniame akte, byloje nenustatyta, nes jame nurodyti atsakovo darbo trūkumai yra pašalinti. Taigi nėra ginčo dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo. Ginčas yra kilęs dėl šių trūkumų šalinimo rezultato – ieškovo turėtų nuostolių užsakovei L. M. pagal statybos rangos sutartį Nr. 2001/21. Šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2003 m. birželio 11 d. defektinio akto surašymo, ir jis ieškinio pareiškimo dieną (2004 m. lapkričio 16 d.) nebuvo pasibaigęs.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pripažino savo darbo trūkumus ir juos šalino. Tai rodo, kad atsakovas netinkamai vykdė rangos sutartį. Atsakovas pripažino defektiniame akte nurodytus faktus, t. y. kad taisydamas teniso aikštelės asfalto dangą, jos nelygumus išlygino bitumu, dėl to susidarė pūslės paklojus specialią dangą. Ši atsakovo veika yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusiomis pasekmėmis, nes jei atsakovas nebūtų nelygumų užpylęs bitumu, aikštelės dangoje nebūtų susidariusios pūslės ir ieškovui nebūtų reikėję atlikti papildomų darbų bei užsakovei antrą kartą pirkti specialią aikštės dangą. Ieškovas savo darbo jėgomis ir sąnaudomis papildomai atliko dangos nuėmimo darbų už 6620 Lt ir aikštelės aptvaro išardymo bei atstatymo darbų už 4155 Lt (iš viso patyrė 10 775 Lt tiesioginių išlaidų). Atsakovas neginčija šių darbų atlikimo fakto ir išlaidų dydžio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Ieškovas taip pat dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo patyrė ir 80 000 Lt negautų pajamų. Byloje nustatyta, kad paklota speciali aikštelės danga buvo nuimta ir užsakovė antrą kartą užsakė jos klojimo darbus, už šiuos ji sumokėjo trečiajam asmeniui 80 000 Lt. Šie veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamu rangos sutarties vykdymu. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį ir rangos sutarties 5.2.4 punktą už netinkamą subrangovo sutarties įvykdymą buvo atsakingas ieškovas. Dėl to ieškovas privalėjo sumažinti rangos objekto sutartinę kainą. Susitarimo protokolas įrodo, kad tai buvo realiai padaryta, šios aplinkybės atsakovas nenuginčijo, todėl darytina išvada, kad ieškovas negavo tą pajamų sumą, kurią užsakovė privalėjo antrą kartą sumokėti už sporto aikštelės dangos paklojimo darbus. Teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad negautos pajamos negali būti tapatinamos su įmonės pelnu. Pagal statybos rangos sutartį objekto sutartinė kaina yra apskaičiuota su pelnu. Ieškovas nepateikė objekto galutinės sąmatos, tačiau Statybos įstatyme yra numatytas maksimalus 8 proc. pelnas. Iš ieškovo tarpinių šio objekto sąmatų matyti, kad jis taikė 5 proc. dydžio pelną, todėl 80 000 Lt suma mažintina 5 proc., t. y. 4000 Lt, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 76 000 Lt negautų pajamų.

Dėl priešieškinio teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas atliktų darbų defektus ištaisė savo lėšomis, o ieškovas, pažeisdamas sutartį, nepagrįstai sulaikė apmokėjimą už šiuos darbus atsakovui. Dėl to atsakovo priešinis ieškinys tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 86 775 Lt žalos atlyginimas, į kurį įskaitytina priešieškinio suma (15 213,74 Lt), galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina 71 561,26 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų. Patenkinus priešieškinį įstatyminės palūkanos priteistinos nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki šios nutarties priėmimo dienos, nes ieškovo skolos dalis su delspinigiais įskaityta į priteistą sumą, o įskaitymu pasibaigė ieškovo prievolė atsakovui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, pažeidė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, 6.667 straipsnio 1 dalį, CPK 3, 4, 270 straipsnius.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškovas ginčą teisme iškėlė dėl jo, kaip generalinio rangovo, turėtų nuostolių atlyginimo, o ne dėl darbų trūkumo pašalinimo.

Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis patyrė nuostolių dėl netinkamai įvykdytos 2001 m. spalio 18 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 2001/21. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas neišskyrė kurios nors vienos panašių reikalavimų rūšies, todėl CK 6.667 straipsnio nuostatos taikytinos visiems ginčams, kylantiems dėl darbų trūkumų, o ne tik dėl tokių trūkumų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino įstatymo taikymą ir savo nuomonės nepagrindė nuoroda į atitinkamą įstatymą, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Darbų trūkumai buvo nustatyti 2003 m. birželio 11 d. defektiniame akte; reikalavimą pašalinti trūkumus ieškovas atsakovui pareiškė 2003 m. birželio 25 d.; 2003 m. lapkričio 10 d. pasitarimo protokole Nr. 2003-3 buvo užfiksuotas atsakovo atsisakymas pašalinti darbų trūkumus. Akivaizdu, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą 2004 m. lapkričio 16 d., praleido ieškinio senaties terminą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės pagrindus.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovo kaltės, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokias teisės normas ar sutarties sąlygas atsakovas pažeidė. Statybos rangos sutartyje, sudarytoje ieškovo ir atsakovo, jokių specialių sąlygų atsakovui vykdant darbus nebuvo nustatyta. Užfiksavęs darbų trūkumus, ieškovas pareikalavo iš atsakovo juos pašalinti, tačiau nepateikė jokių specialių reikalavimų. Atsakovas dangos nelygumus užtaisė įprastu būdu, t. y. užliejo bitumu. Atsakovas nėra specializuotas sporto aikštelių statytojas, todėl jam nežinomos specialios dangos fizinės savybės. Jei ieškovas būtų nurodęs, kokių specifinių medžiagų reikia nelygumams užtaisyti, tai atsakovas tas medžiagas ir būtų naudojęs. Sutarties 3.5 punkte nustatyta ieškovo pareiga skirti atsakingą asmenį statybos techninei priežiūrai, kad kontroliuotų statybos metu naudojamas medžiagas. Ieškovas statybos darbų metu neinformavo atsakovo apie netinkamai panaudotą lyginimo medžiagą. Trečiasis asmuo UAB „Kauno Lispimeks“, prieš tiesdamas specialią dangą, taip pat turėjo įsitikinti aikštelės tinkamumu (ši jo pareiga įtvirtinta 2002 m. liepos 18 d. rangos darbų sutarties Nr. 65/02 5.6 punkte). Taigi tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo turėjo pakankamai specialių žinių, kad, prieš tiesiant specialią dangą, būtų įvertinta parengta aikštelė. Specialios dangos tiesimas to nepadarius, vertintinas kaip šių asmenų nerūpestingumas, už kurį atsakovas neprivalo atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino ir nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovo kaltės buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo, netyrė priežastinį ryšį patvirtinančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CK 6.247 straipsnį, CPK 263 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepraleido senaties termino. Ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimo dėl atliktų darbų trūkumo. Ieškinys buvo pareikštas dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo netinkamo sutartinės prievolės vykdymo, atlyginimo. Atsakovo netinkamas darbų atlikimas byloje yra įrodytas (defektinis aktas, ekspertizės išvada, liudytojų parodymai ir kt.), ir jis susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovui padarytais nuostoliais. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas ir nuostoliams atlyginti. Šio termino ieškovas nepraleido. Kiti kasacinio skundo argumentai yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl nesudaro kasacijos pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybes

Ieškovas UAB „Parama“ su užsakove L. M. 2001 m. spalio 18 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 2001/21 dėl pastato rekonstrukcijos bei sporto (teniso) aikštelės įrengimo. Ieškovas, būdamas generalinis rangovas, 2002 m. liepos 4 d. sudarė su subrangovu – atsakovu AB „Klaipėdos keliai“ statybos rangos sutartį Nr. 115 dėl sporto aikštelės įrengimo. Trečiasis asmuo UAB „Kauno Lispimeks“ pagal 2002 m. liepos 18 d. rangos darbų sutartį Nr. 65/02, sudarytą su užsakove L. M., įsipareigojo padengti sporto aikštelę specialia danga. Atsakovas rangos darbus atliko su defektais ir juos savo sąskaita ištaisė: sporto aikštelės dangos nelygumus užliejo bitumu. Trečiasis asmuo sporto aikštelę padengė specialia danga. 2003 m. birželio 11 d. defektiniame akte nustatyta, kad sporto aikštelės danga yra atkilusi nuo asfalto dangos, pūslės susidarė tose vietose, kur atsakovas dangos nelygumus išlygino bitumu. Speciali aikštelės danga buvo sugadinta nepataisomai, ją reikėjo nuardyti ir pakloti iš naujo. Dėl to ieškovas atliko papildomų darbų ir turėjo 10 775 Lt papildomų išlaidų. Dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų ieškovas taip pat patyrė 80 000 Lt nuostolių, nes užsakovė turėjo antrą kartą sumokėti trečiajam asmeniui už specialios dangos padengimą, todėl sumažino užsakovei objekto darbų kainą 80 000 Lt. Dėl netinkamai atliktų rangos darbų ieškovas sulaikė piniginės prievolės vykdymą ir nesumokėjo atsakovui 12 199,10 Lt.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai atsirado dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, o pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs dėl darbų trūkumų šalinimo rezultato – ieškovo turėtų nuostolių užsakovei pagal statybos rangos sutartį Nr. 2001/21. Šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisės klausimai šioje byloje yra susiję su CK 6.667 straipsnio 1 dalies normos aiškinimu ir taikymu, generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio santykių kvalifikavimu, CK 6.247 straipsniu taikymu, todėl kasacinis teismas šiais klausimais pasisako.

1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 6.667 straipsnio 1 dalies normą, dėl to nepagrįstai šiam ginčui netaikė šioje normoje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Šalių ginčas yra kilęs dėl statybos rangos sutartyje nurodytų darbų netinkamo vykdymo. Pagal bendrąją taisyklę tokiems ginčams taikomi Civilinio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 10 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad statybos rangos sutartyje nurodytus darbus nekokybiškai atliko subrangovas (atsakovas). Užsakovui už netinkamą subrangovo sutarties įvykdymą buvo atsakingas generalinis rangovas (ieškovas) (rangos sutarties 5.2.4 punktas). Dėl subrangovo nekokybiškai atliktų darbų generalinis rangovas patyrė nuostolių, nes turėjo sumažinti užsakovui statybos rangos objekto sutartinę kainą, taip pat turėjo išlaidų, susijusių su papildomais darbais taisant atliktų darbų trūkumus.

Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o pagal šio straipsnio 4 dalį užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų, turi būti aiškintinos atsižvelgiant į nurodytas nuostatas. Tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui perduoda ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, tai užsakovo ir generalinio rangovo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Santykiams tarp generalinio rangovo ir subrangovų ši norma netaikoma, nes ji nereglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykių. Reikalavimui dėl generalinio rangovo nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Generalinio rangovo pareikštas reikalavimas subrangovui dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o generalinio rangovo regresinis reikalavimas subrangovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nutartyje nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi bei išdėstė teisinius argumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo.

2. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.247 straipsnį, nes netyrė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių.

Generalinis rangovas sutartimi gali pasitelkti subrangovą atskiriems darbams atlikti. Šio atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų yra sutartinė, nes jos pagrindas yra sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Šalių sudarytoje rangos sutartyje subrangovas garantavo, kad priėmimo metu jo darbai atitiks sutartyje nustatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų (sutarties 4. 3 punktas). Sutartyje nėra nuostatos, kad už sporto aikštelės asfaltavimo darbų trūkumus subrangovas atsakys tik esant jo kaltei ar neatsakys tais atvejais, jeigu bus nustatyta trečiųjų asmenų kaltė. Pirmiau nurodyta CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostata tokiu atveju reiškia, kad subrangovo atsakomybei prieš generalinį rangovą visiškai netaikyti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės iš dalies negali būti taikoma sąlyga – kaltė arba aplinkybė, jog yra neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai. Subrangovas yra verslininkas. Vykdyti sutartį jis ėmėsi kaip šios srities profesionalas, todėl atsako sutartinės griežtos atsakomybės pagrindu, nes nepadarė išlygos dėl civilinės atsakomybės taikymo tik esant jo kaltei pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Dėl nurodytų motyvų kasacinis teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Kauno Lispimeks“ padaryti pažeidimai gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies netaikyti subrangovui civilinės sutartinės atsakomybės byloje prieš generalinį rangovą. Kartu pažymėtina, kad su šia aplinkybe susiję kasacinio skundo argumentai yra ne teisiniai, bet faktiniai, dėl to taip pat neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas atsako pagal sutartį be kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Ar konkrečiu atveju buvo kreditoriaus kaltė, yra fakto klausimas. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Kad dėl atliktų darbų trūkumų ir, atitinkamai, su tuo susijusių nuostolių atsiradimu yra susiję ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, pagal nagrinėjamos bylos duomenis negalima spręsti. Jeigu atlikti darbus kokybiškai apsiėmė subrangovas verslininkas ir tai garantavo, jis pagrįstai turi būti vertinamas kaip savo srities profesionalas. Jo garantinio pobūdžio įsipareigojimas sudaro pagrindą tikėtis, kad jis atliks darbus profesionaliai ir tinkamai, panaudodamas reikiamas medžiagas, kurių naudojimo sritį ir galimybes jis žino, taikydamas reikiamas technologijas ir jų griežtai laikydamasis. Jeigu iškyla neaiškumų dėl darbų kokybės, tai generalinis rangovas turi pagrindo pasitikėti subrangovu, kuris veikia kaip specializuotų darbų atlikimo profesionalas (arba imasi veikti tokiu lygiu). Bylos duomenys rodo, kad darbų atlikimo metu kilo klausimas, kokiomis medžiagomis užtaisyti nelygumus, ir subrangovas įtikinėjo ir nusprendė dėl medžiagų panaudojimo, kurios vėliau pasirodė netinkamos. Atsižvelgiant į subrangovo teisinę padėtį, jo įsipareigojimų pobūdį, galima daryti išvadą, kad jis, kaip profesionalas, atsakingai sprendė ir priėmė visą riziką. Dėl nurodytų motyvų atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad generalinis rangovas yra iš dalies atsakingas už nuostolių atsiradimą.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis