V. Š., R. K., R. Š. ir G. V. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-566/2012

Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00020-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.2; 2.1.7.4.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant L. Baužienei,

dalyvaujant prokurorei V. Songailienei,

išteisintųjų gynėjams advokatams K. Račkauskienei ir A. Žalnerauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vladimiro Kakoškino (Vladimir Kakoškin) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutarties išteisintųjų V. Š., R. K., R. Š. –A., G. V. baudžiamojoje byloje, kuria Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo apeliacinis skundas atmestas.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu V. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. R. K., R. Š. –A. ir G. V. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintos, joms nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Kėdainių skyriaus civilinis ieškinys dėl 90 764,81 Lt, VSDF Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 8 698,84 Lt bei VSDF Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 37 089,16 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. K., siekiant R. K. naudai sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, 2007 m. spalio 1 d. įdarbino R. K. šioje įmonėje, t. y. R. K. padavus savo duomenis V. Š., 2007 m. rugsėjo 28 d. suklastojo darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimta į darbą UAB „S.“ vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t. y. 5050 Lt, atlyginimą, R. K. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, ir pasirašius ją, taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. UAB „S“ laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jai apskaičiavo 12 694 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. 15 150 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį ir 2008 m. I ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. K. UAB „S“ 2007 m. IV ketvirtį apskaičiuota 12 694 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. I ketvirtį apskaičiuota 15 150 Lt pajamų.

Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 4 d. R. K. pateikė VSDF valdybos Kėdainių skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 m. IV ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0131095, ir įvertinęs UAB „S“ pateiktas draudžiamųjų pajamų dydį bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2008 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. „Dėl R. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 517,70 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 17 329 Lt, ir išmokėjo R. K. 17 329 Lt motinystės pašalpą.

Po to V. Š. 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašė įsakymą „Dėl atostogų R. K. iki vaikui sueis du metai“, ir žinodamas, kad duomenys įsakyme yra neteisingi, kad šioje firmoje R. K. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiauti VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje bei savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu, taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po to R. K. 2008 m. rugpjūčio 27 d. pateikė VSDF Kėdainių skyriui 2008 m. rugpjūčio 27 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą 2008 m. rugpjūčio 1 d. direktoriaus įsakymą Nr. 20 dėl atostogų R. K. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą; VSDF Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SMTM-1011 „Dėl R. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. K. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gegužės 16 d. 113 763,81 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 102 455,20 Lt, iš kurių nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. jai buvo išmokėta 73 435,81 Lt.

Tokiu būdu V. Š. apgaule R. K. naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 17 329 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa, taip pat didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 102 455,20 Lt, mokėtinus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 73 435,81 Lt išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, taip padarė VSDF biudžetui bendrą 90 764,81 Lt (17 329 Lt + 73 435,81 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „S“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š. –A., siekdamas R. Š. –A. naudai sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino 2008 m. sausio 29 d. R. Š. –A. šioje įmonėje, t. y. R. Š.-A. padavus savo duomenis V. Š., jis surašė darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2008 m. sausio 29 d. priimta į darbą UAB „S“ vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t. y. 5050 Lt, atlyginimą; R. Š.-A. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, ir pasirašius ją, taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. UAB „S“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 29-01 d. iki 2008 m. kovo 31 d. jai apskaičiavo 10 788,64 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. – 15 150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį ir 2008 m. II ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. Š. –A. UAB „S“ 2008 m. I ketvirtį apskaičiuota 10 788,64 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. II ketvirtį apskaičiuota 15 150 Lt pajamų.

Po to R. Š. –A. 2008 m. liepos 10 d. pateikė VSDF Vilniaus skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDF Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0151362, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą 2008 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 6-24-20827 „Dėl R. Š. –A. teisės į motinystės pašalpą“ bei įvertinęs UAB „S“ pateiktų draudžiamųjų pajamų dydį R. Š. –A. apskaičiavo ir išmokėjo 15 643,47 Lt motinystės pašalpą.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š. 2008 m. lapkričio 4 d. surašė įsakymą Nr. 24 „Dėl R. Š. –A. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad R. Š. –A. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 7 d., ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje R. Š. –A. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiauti VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu, bei taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po to R. Š. –A. 2008 m. lapkričio 7 d. pateikė VSDF Vilniaus skyriui 2008 m. lapkričio 7 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą 2008 m. lapkričio 4 d. direktoriaus įsakymą Nr. 24 dėl atostogų R. Š. –A. iki vaikui sueis treji metai suteikimo ir taip panaudojo šį suklastotą įsakymą; VSDF Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priėmė 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6-24-31374 „Dėl R. Š.-A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. Š.-A. nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. 97 986,85 Lt, iš kurių nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. vasario 1 d. jai buvo išmokėta 71 155,37 Lt.

Tokiu būdu V. Š. apgaule R. Š. –A. naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 15 643,47 Lt, išmokėtus R. Š. –A. kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 97 986,85 Lt, mokėtinus R. Š. –A. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 155,37 Lt išmokėjus, padarė VSDF biudžetui bendrą 86 798,84 Lt (15 643,47 Lt + 71 155,37 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „S“, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. V. (buvusi pavardė – G.), siekdamas G. V. naudai, sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino 2008 m. liepos 3 d. šioje įmonėje G. V., t. y. jai padavus savo duomenis V. Š., jis surašė darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji 2008 m. liepos 3 d. priimta į darbą UAB „S“ vadybininkės pareigoms, nustatydamas mokėti jai nepagrįstai didelį, t. y. 4000 Lt, atlyginimą; G. V. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, ir pasirašius ją, taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. UAB „S“ laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. jai apskaičiavo 8000 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 12 000 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. III ketvirtį ir 2008 m. IV ketvirtį, kuriuose nurodė, kad G. V. UAB „S“ 2008 m. III ketvirtį apskaičiuota 8000 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. IV ketvirtį apskaičiuota 12 000 Lt pajamų.

Po to G. V. 2009 m. sausio 7 d. pateikė VSDF Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDF Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0168693, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą „Dėl G. V. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 348,80 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 10 880,22 Lt, ir išmokėjo G. V. 10 880,22 Lt motinystės pašalpą.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š. 2009 m. gegužės 11 d. surašė įsakymą Nr. 31 „Dėl G. V. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad G. V. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 2 d., ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje G. V. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiauti VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje bei savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po to G. V. 2009 m. gegužės 11 d. pateikė VSDF Kauno skyriui 2009 m. gegužės 11 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą 2009 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymą Nr. 31 dėl G. V. motinystės atostogų iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDF Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį bei direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 2009 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. 8.36-5082 „Dėl G. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti G. V. nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 2 d. 109 687,65 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 68 077,12 Lt, iš kurių nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. jai buvo išmokėta 26 208,94 Lt.

Tokiu būdu V. Š. apgaule G. V. naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 10 880,22 Lt, išmokėtų kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 68 077,12 Lt, išmokamų kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 26 208,94 Lt išmokėjus, įgijo svetimą turtą ir padarė VSDF biudžetui bendrą 37 089,16 Lt (10 880,22 Lt + 26 208,94 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „S“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikydamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – pasirašė ir perdavė VSDF Jonavos skyriui neteisingus duomenis apie UAB „S“ apdraustųjų pajamas: 2007 m. IV ketvirtį, 2008 m. I–IV ketvirčius, kur nurodė, kad deklaruojamu laikotarpiu – 2007 m. IV ketvirtį, 2008 m. sausio 4 d. pranešime, iš viso bendrovės penkiems darbuotojams buvo apskaičiuota 18 558,61 Lt pajamų, nuo kurių įmokų – 6306,22 Lt, iš kurių R. K. buvo apskaičiuota 12 694,61 Lt pajamų, nuo kurių 4313,63 Lt įmokų, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. I ketvirtį, 2008 m. balandžio 3 d. pranešime, iš viso bendrovės aštuoniems darbuotojams buvo apskaičiuota 37 165,91 Lt pajamų, nuo kurių įmokų – 12 628,98 Lt, iš kurių R. K. buvo apskaičiuota 15 150 Lt pajamų, nuo kurių 5147,97 Lt įmokų, R. Š. buvo apskaičiuota 10 788,64 Lt pajamų, nuo kurių 3665,98 Lt įmokų, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. II ketvirtį, 2008 m. liepos 8 d. pranešime, septyniems darbuotojams buvo apskaičiuota 24 679,55 Lt pajamų, nuo kurių 8386,11 Lt įmokų, iš kurių R. Š. – 15 150 Lt pajamų, nuo kurių 5147,97 Lt įmokų, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. III ketvirtį, 2008 m. spalio 9 d. pranešimu, aštuoniems darbuotojams buvo apskaičiuota 20 936,36 Lt pajamų, nuo kurių 7114,17 Lt įmokų, iš kurių G. G. 11 636,36 Lt, įmokų – 3954,03 Lt, toliau deklaruojamu laikotarpiu – 2008 m. IV ketvirtį, 2009 m. sausio 13 d. pranešime, šešiems darbuotojams buvo apskaičiuota 20 100 Lt pajamų, nuo kurių įmokų – 6829,98 Lt, iš kurių G. V. (buvusi G.) apskaičiuota 12 000 Lt pajamų, iš kurių įmokų – 4077,60 Lt, nors iš anksto buvo žinoma, kad į apskaitą buvo įtraukti duomenys, neatitinkantys tikrovės, t. y. fiksuojamas vadybininkų darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir apskaičiuojami atlyginimai už neatliekamą darbą, neįvykus jokioms ūkinėms operacijoms ar ūkiniams įvykiams, dėl to pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Dėl šių veiksmų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. K. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo 28 d., iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupe kartu UAB „S“ direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, padavė savo duomenis V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB „S“, 2007 m. rugsėjo 28 d. surašydamas darbo sutartį Nr. 3, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB „S“ vadybininke, mokant 5050 Lt atlyginimą už aštuonias darbo valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinojo, kad ji dirba AB „L“ Kauno AP; direktorius, žinodamas, kad jo mėnesinis darbo užmokestis pagal jo 2007 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartį Nr. 1 yra 1500 Lt, t. y. žinodami, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, pasirašė ją ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB „S“ laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jai apskaičiavo 12 694 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. – 15 150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Kėdainių skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį ir 2008 m. I ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. K. UAB „S“ 2007 m. IV ketvirtį apskaičiuota 12 694 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. I ketvirtį apskaičiuota 15 150 Lt pajamų.

Po to ji 2008 m. balandžio 4 d. pateikė VSDF Kėdainių skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDF Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 m. IV ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0131095, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2008 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą „Dėl R. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 517,70 Lt motinystės pašalpą, iš kurios apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas jos dydis būtų 17 329 Lt, ir išmokėjo R. K. 17 329 Lt motinystės pašalpą.

Po to ji 2008 m. rugpjūčio 27 d. pateikė VSDF Kėdainių skyriui 2008 m. rugpjūčio 27 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 20 2008 m. rugpjūčio 1 d. dėl atostogų R. K. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo; VSDF Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SMTM-1011 „Dėl R. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. K. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gegužės 16 d. 113 763,81 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 102 455,20 Lt, iš kurių nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. jai buvo išmokėta 73 435,81 Lt.

Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 17 329 Lt, išmokėtų kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 102 455,20 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 73 435,81 Lt išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarė VSDF biudžetui bendrą 90 764,81 Lt (17 329 Lt + 73 435,81 Lt) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų R. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

R. Š. –A. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2008 m. sausio 28 d., iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupe kartu UAB „S“ direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, pateikė savo duomenis V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB „S“, 2008 m. sausio 28 d. surašydamas darbo sutartį Nr. 8, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB „S“ vadybininke, mokant 5050 Lt atlyginimą už aštuonias darbo valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinodami, kad ji šioje firmoje nedirbs, pasirašė ją ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Tokiu būdu UAB „S“ laikotarpiu nuo 2008 sausio 29-01 iki 2008 m. kovo 31 d. jai apskaičiavo 10 788,64 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. – 15 150 Lt ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Jonavos skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį ir 2008 m. II ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. Š. -A UAB „S“ 2008 m. I ketvirtį apskaičiuota 10 788,64 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. II ketvirtį apskaičiuota 15 150 Lt pajamų.

Po to ji 2008 m. liepos 10 d. pateikė VSDF Vilniaus skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDF Kėdainių skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priėmė 2008 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą Nr. 6-24-20827 „Dėl R. Š. -A teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs UAB „S“ pateiktų draudžiamųjų pajamų dydį, R. Š.-A. apskaičiavo ir išmokėjo 15 643,47 Lt motinystės pašalpą.

Po to tęsiant nusikalstamą veiką, V. Š. 2008 m. lapkričio 4 d. surašė įsakymą Nr. 24 „Dėl R. Š. –A. motinystės atostogų“, kuriame nurodė, kad R. Š. –A. suteikiamos motinystės atostogos nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 7 d., ir žinodamas, kad duomenys įsakyme neteisingi, kad šioje firmoje R. Š. –A. buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, šį surašytą įsakymą patvirtino parašu ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po to ji 2008 m. lapkričio 7 d. pateikė VSDF Vilniaus skyriui 2008 m. lapkričio 7 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 24 2008 m. lapkričio 4 d. dėl atostogų R. Š. –A. iki vaikui sueis treji metai suteikimo ir tokiu būdu panaudojo šį suklastotą įsakymą; VSDF Vilniaus skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-31374 „Dėl R. Š. –A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti R. Š. –A. nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. 97 986,85 Lt, iš kurių nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. vasario 1 d. jai buvo išmokėta 71 155,37 Lt.

Tokiu būdu ji apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 15 643,47 Lt, išmokėtų kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 97 986,85 Lt, mokėtinų kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 155,37 Lt išmokėjus, padarė VSDF biudžetui bendrą 86 798,84 turtinę žalą. Dėl šių veiksmų R. Š. –A. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

G. V. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 2008 m. liepos 2 d., iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupe kartu UAB „S“ direktoriumi V. Š., siekdama sukčiaujant VSDF biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, iš anksto žinodama, kad ji yra nėščia, padavė savo duomenis UAB „S“ direktoriui V. Š., kuris ją fiktyviai įdarbino UAB „S“, surašydamas darbo sutartį Nr. 9 2008 m. liepos 2 d., kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į darbą UAB „S“ vadybininke, mokant 4000 Lt atlyginimą už keturias darbo valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, nors tuo pačiu metu žinodami, kad ji dirba UAB „P“; ir direktorius, žinodamas, kad jo mėnesinis darbo užmokestis pagal jo darbo sutartį Nr. 1 2007 m. rugsėjo 28 d. yra 1500 Lt, t. y. G. V. (G.), žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad šioje firmoje ji nedirbs, pasirašė ją ir tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. Toliau UAB „S“ laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. jai apskaičiavo 8000 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 12 000 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDF Kauno skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. III ketvirtį ir 2008 m. IV ketvirtį, kuriuose nurodė, kad G. V. (G.) UAB „S“ 2008 m. III ketvirtį apskaičiuota 8000 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 m. IV ketvirtį apskaičiuota 12 000 Lt pajamų.

Po to ji 2009 m. sausio 7 d. pateikė VSDF Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDF Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, serija C Nr. 0168693, ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-1280 „Dėl G. V. teisės į motinystės pašalpą“ ir apskaičiavo 19 348,80 Lt motinystės pašalpą, iš kurių apskaičiavus tik pagal UAB „S“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 10 880,22 Lt, ir išmokėjo G. V. (G.) 10 880,22 Lt motinystės pašalpą.

Po to ji 2009 m. gegužės 11 d. pateikė VSDF Kauno skyriui 2009 m. gegužės 11 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą direktoriaus įsakymą Nr. 31 2009 m. gegužės 11 d. dėl G. V. motinystės atostogų iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDF Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, UAB „S.“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, direktoriaus įsakymu ir vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. 8.36-5082 „Dėl G. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ mokėti G. V. (G.) nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 1d. 109 687,65 Lt. Šią pašalpą apskaičiavus tik pagal UAB „S.“ pateiktas draudžiamąsias pajamas, jos dydis būtų 68 077,12 Lt, iš kurių nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. jai buvo išmokėta 26 208,94 Lt.

Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDF biudžeto 10 880,22 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto 68 077,12 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 26 208,94 Lt išmokėjus, įgijo svetimą turtą ir padarė VSDF biudžetui bendrą 37 089,16 Lt (10 880,22 Lt + 26 208,94 Lt) turtinę žalą.

Dėl šių veiksmų G. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nes nutartyje nepasisakė dėl dalies prokuroro apeliacinio skundo argumentų ir nepateikė motyvuotų išvadų, todėl pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, o vertinant įrodymus pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nevertino byloje esančios specialisto išvados dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos ir apie ją pasisakė tik konstatuodamas, kad įmonė veiklą vykdė ir ši veikla buvo pelninga, jos gaunamų pajamų pakako darbo užmokesčiui mokėti. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde minėta specialisto išvada rėmėsi ir ją vertino kaip išteisintųjų kaltę patvirtinantį įrodymą, nes šia išvada nustatyta ir tai, jog atlyginimų R. K., R. Š. -A ir G. V. paskyrimas nepateisintas jokiais dokumentais, įrodančiais šių išteisintųjų darbinę veiklą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl išteisintųjų kaltės, besąlygiškai vadovavosi išteisintųjų V. Š. ir R. K. parodymų dalimi, kad tik pastarosios dėka buvo sudarytos darbų atlikimo sutartys tarp UAB „S“ ir UAB „E. N. “. Byloje nustatyta, kad sutartis dėl darbų atlikimo tarp minėtų įmonių pasirašyta 2007 m. spalio 3 d., darbo sutartis tarp R. K. ir V. Š. sudaryta 2007 m. rugsėjo 28 d., nuo 2007 m. spalio 1 d. ji pradeda dirbti vadybininke, pasak pačios išteisintosios, 2-3 savaitės iki įsidarbinant, t.y. apie 2007 m. rugsėjo mėn. vidurį, ji jau vedė derybas „S“ vardu su UAB „E. N. “. Prokuroro teigimu, liko neįvertintos aplinkybės, kaip išteisintoji dar nepriimta į darbą ir nežinodama ar bus priimta, nežinodama „S“ pajėgumų, V. Š. dar netgi nesant UAB „S“ direktoriumi, jau galėjo derėtis su būsimaisiais UAB „S“ klientais. Anot prokuroro šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nemotyvuotai pasisakė ir dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išteisintosios R. Š. –A. darbinės veiklos nustatymu. Pagal liudytojo M. Ž. parodymus, UAB „G“ su UAB „S“ pradėjo bendrauti tik po konkurso laimėjimo. Byloje nustatyta, kad laimėjusi konkursą UAB „G“ sutartis dėl darbų atlikimo įvairiuose objektuose (krašto muziejus, darželiai ir kt.) su Jonavos rajono savivaldybe pasirašė 2008 m. liepos 9 d. – 2008 m. spalio 20 d. laikotarpiu ir tik po to, nuo 2008 m. rugsėjo 23 d., UAB „G“ sudarinėjo darbų atlikimo sutartis su UAB „S“. Tačiau išteisintajai R. Š. -A nuo 2008 m. liepos 1 d., t. y. prieš devynias dienas iki pirmosios sutarties tarp UAB „G“ ir Jonavos savivaldybės sudarymo ir beveik prieš tris mėnesius iki pirmosios sutarties tarp UAB „S“ ir UAB „G“ sudarymo, išteisintojo V. Š. įsakymu suteiktos nėštumo-gimdymo atostogos. Todėl, pasak prokuroro, liko neaišku, kaip ji galėjo atlikti vadybininkės funkcijas ir vesti derybas UAB „S“ vardu su UAB „G“.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, padarydami išvadas dėl išteisintųjų nekaltumo, visiškai nevertino, kad nė viena iš jų neturėjo jokio specialaus išsilavinimo dirbti vadybininko darbą statybos paslaugas teikiančioje įmonėje (G. V. turi universitetinį medicininį išsilavinimą, R. Š. –A. - teisinį), ir galėjo tik abstrakčiai nurodyti savo, kaip vadybininkių, darbo specifiką bei pobūdį; o kiti UAB „S“ vadybininkai V. K. ir I. Z. gavo minimalų atlyginimą, kuris jiems, kaip ir išteisintosioms, buvo sulygtas darbo sutartimi, o ne vėliau - priklausomai nuo darbo rezultatų, kaip kad teigia išteisintasis V. Š..

Prokuroras nurodo, kad minėti įrodymų vertinimo pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, prokuroro apeliacinio skundo pilnai neišnagrinėjo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Prokuroras kasaciniame skunde nurodo BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes, kasatoriaus tvirtinimu, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Be to, šis teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino byloje esančios specialisto išvados dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos; suteikė prioritetą V. Š. ir R. K. parodymams dėl šios išteisintosios darbinės veiklos aplinkybių nustatymo sudarant sutartis tarp UAB „S“ ir UAB „E. N. “; nepaneigė prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl išteisintosios R. Š. –A. galimybių atlikti vadybininkės darbą su UAB „G“.

BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalauja patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo nurodyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių baudžiamojo proceso nuostatų apeliacinės instancijos teismas laikėsi.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas toks, kokio prašė prokuroras. Teismas nutartyje nurodė, kodėl esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl siūlomo įrodymų vertinimo atmetami. Apeliacinės instancijos teismas įvertino naujai gautus liudytojo R. B. parodymus, aptarė apelianto iškeltus prieštaravimus dėl liudytojų G. L., D. M., M. Ž. parodymų apie UAB „S“ vadybininkės R. Š.-A. veiklą, nurodė, kuo tokia veikla pasireiškė, kodėl bylos duomenimis nepaneigti išteisintųjų parodymai, kad R. Š. –A. iki sutarties tarp UAB „S“ ir UAB „G“ pasirašymo teikė komercinius pasiūlymus, siūlė UAB „S“ paslaugas, reklamavo bendrovę.

Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad, nustatant sutarties tarp UAB „S“ ir UAB „E. N. “ sudarymo aplinkybes, R. K. indėlį UAB „S“ siekiant tapti subrangovu, išimtinis dėmesys buvo skirtas išteisintųjų V. Š. ir R. K. parodymams. Teismų sprendimuose sutarties sudarymo ir kitokio bendrovių bendradarbiavimo aplinkybės nustatytos taip pat liudytojo A. Š., A. B. parodymais, atkreipiant dėmesį į faktą, kad pagal 2007 m. spalio 3 d. generalinės rangos sutartį, sudarytą su minėta bendrove, UAB „S“ gavo 67 014,59 Lt dydžio pajamas.

Tai, kad patvirtindamas pirmosios instancijos teismo aplinkybes, jog su išteisintosiomis UAB „S“ buvo sudarytos realios darbo sutartys, vadybininkės ieškojo užsakovų savo metodais ir savo nuožiūra, dažniausiai internetu, atliko statybos darbų užsakovų paieškos darbus, kuriuos nurodo sutartys, sudarytos tarp UAB „S“ ir UAB „G“, UAB „E. N. “, UAB „T“, UAB „K“, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik dalimi specialistės atliktos UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadų, nerodo esminio įrodymų vertinimo trūkumo.

Tiek nutartyje, tiek išteisinamajame nuosprendyje išdėstyta, kokie teismų patikrinti bylos duomenys patvirtina vadybininkių R. K., R. Š. –A. bei G. V. pagal darbo sutartis bendrovėje dirbtą darbo laiką, išmokėtą atlyginimą, atliktus darbus. Šioms aplinkybėms esant nustatytoms ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nei specialisto išvada, šioje išvadoje pažymėti faktai apie ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu UAB „S“ nepateiktus konkrečius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose būtų fiksuoti vadybininkių darbo rezultatai, nereikalavo atskiro teismo įvertinimo. Pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus specialisto išvados rezultatai vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, nesuteikiant šiam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis, ar pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismams būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes, patikrinti, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2011">2K-38/2011</a>, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100/2012">2K-100/2012</a>).

Nagrinėjamoje byloje išteisintųjų su darbo santykiais susijusių aplinkybių nustatymo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas laikėsi minėtų teismų praktikos reikalavimų. Vertindamas įrodinėtinas sukčiavimo motinystės pašalpomis gauti aplinkybes, šis teismas pateikė bylos medžiaga pagrįstus argumentus, paneigiančius apeliacinio skundo teiginius apie išteisintųjų moterų darbo santykių bendrovėje fiktyvumą.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad teismai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad nė viena iš išteisintųjų moterų neturėjo jokio specialaus išsilavinimo dirbti vadybinį darbą statybos paslaugas teikiančioje įmonėje; kad kiti UAB „S“ vadybininkai - V. K. ir I. Z. - gavo minimalų atlyginimą, kuris buvo sulygtas darbo sutartimi ir priklausė nuo darbo rezultatų. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl šių konkrečių aplinkybių įvertinimo nei fakto, nei teisės taikymo aspektais nebuvo skundžiamas. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi šie kasacinio skundo argumentai, susiję su anksčiau neatliktu bylos duomenų vertinimu, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vladimiro Kakoškino (Vladimir Kakoškin) kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas