Baudžiamoji byla Nr. 2K-586/2012
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00013-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5; 1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas E. M. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per pirmus du bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti D. J. 250 Lt ir S. A. 50 Lt turtinę žalą. Priteista iš E. M. 3000 Lt A. J. neturtinei žalai atlyginti, D. J. 250 Lt ir S. A. 50 Lt turtinei žalai atlyginti, 24,20 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti. Pripažinta A. J. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam E. M. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant E. M. per pirmus du bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti D. J. 250 Lt turtinę žalą. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš E. M. priteista S. A. 50 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo E. M. išieškota 62,24 Lt valstybei proceso išlaidoms (apmokant eksperto A. J. kelionės išlaidas) atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimo ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
E. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 0.30 val., Raseinių rajone, Paliepių seniūnijoje, Slabados kaime, šalia bendruomenės namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį ranka į A. J. veidą ir padarė sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš dujinio balionėlio į veidus purkšdamas nenustatytos sudėties cheminės medžiagos, nežymiai sutrikdė S. A. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą L. B. bei T. B.; apipurkšdamas ir tąsydamas D. J., sugadino šio megztinį ir striukę; taip viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti žemesnių instancijų teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog teismai neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias, kad jo veikoje nebuvo nusikalstamų veikų sudėties, būtinos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis. Teismai išvadas grindė tik suinteresuotų asmenų parodymais, atmetė kitus parodymus bei objektyvius įrodymus, todėl skundžiamuose nuosprendžiuose jų nurodytas įrodymų vertinimas negali būti išsamus ir visapusiškas, o nuosprendžiai pagrįsti ir teisėti. Teismai nevertino to, kad nukentėjusiuoju pripažintas S. A. pirmas sudavė kasatoriui, o vėlesnis nukentėjusiųjų smurtas prieš kasatorių sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasatorius pažymi, kad viso bylos proceso metu davė teisingus, nuoseklius ir išsamius parodymus, apie jo suduotus A. J. į veidą smūgius nurodė tik nukentėjusiojo sutuoktinė, tiesiogiai suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi ir pareikšto didelės sumos civilinio ieškinio patenkinimu, o kiti liudytojai šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, kasatorius nurodo, kad nepadarė ir viešosios tvarkos pažeidimo (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2011">2K-135/2011</a>, 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008. 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010 ir kt.), nes, purkšdamas ašarines dujas balionėliu, jis tik gynėsi nuo S. A. ir D. J. neteisėtų veiksmų. Teismų nuosprendžiuose nėra išsamių motyvų, leidžiančių spręsti apie realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą kasatoriaus veiksmais (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2011">2K-135/2011</a>).
Kasatorius nurodo, teismai patenkino ieškinius, nors bylos duomenys dėl jo kaltės prieštaringi ir nukentėjusieji nepateikė jokių ieškinius pagrindžiančių įrodymų, priteisė turtinės žalos atlyginimą, nors kasatorius neturi turto ir pajamų, yra užsiregistravęs Darbo biržoje kaip bedarbis, priteisė 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors nėra nustatytas turtinės žalos dydis, reikšmingas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), be to, vienus civilinius ieškinius dėl tų pačių veikų išsprendė, o kitus perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepime į nuteistojo E. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog įvykio metu buvo sužalotas ir nuteistasis E. M., tačiau teismas motyvuotai, pagrįsdamas išsamia byloje ištirtų liudytojų A. B., L. B., T. B. nukentėjusiųjų S. A., D. ir A. J. parodymų analize, atmetė nuteistojo teiginius, kad jam sužalojimus tyčia padarė nukentėjusieji. Teismas padarė išvadą, kad E. M. specialisto išvadoje Nr. G 71/11 (10) nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti konflikto, kurį pradėjo pats kasatorius, grumtynių metu, o ne nukentėjusiesiems užpuolus kasatorių. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, teismai tyrė ir A. J. sužalojimo aplinkybes ir pašalino bet kokias abejones dėl sužalojimo laiko. Teismai vertino nukentėjusiojo A. J., liudytojos D. J. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 4/11 (10), apeliacinės instancijos teismas medicinos ekspertą apklausė teismo posėdyje. Teismų išvada, kad nukentėjusysis A. J. buvo sužalotas būtent įvykio metu ir sužalojimą jam padarė nuteistasis E. M., grindžiama teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nepažeisti. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus E. M. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – šalia bendruomenės namų, nuteistasis E. M. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms; dėl kasatoriaus veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka, nes įvykio metu viešoje vietoje naujametinę naktį buvę liudytojai D. J., A. B., L. B., T. B., J. M. patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieš nukentėjusiuosius, buvo kreiptasi pagalbos į bendruomenės namuose šventusius žmones ir nutrauktas naujametinis renginys. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. M., kitų žmonių akivaizdoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam A. J. į veidą, purkšdamas nenustatytos cheminės medžiagos dujas S. A. ir D. J., bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Prokurorė taip pat pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, dydžio, neturėtų būti sureikšminamas padarytos turtinės žalos kriterijus. Kasatoriaus veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to nukentėjusysis turėjo kęsti skausmą ir patyrė daug nepatogumų. Šiuos išgyvenimus teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip neturtinę žalą. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo turėjo išlaidų, dėl nedarbingumo prarado dalį pajamų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šias aplinkybes būtina nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, šioje byloje turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o klausimą dėl turtinės žalos perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka, laikėsi BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų, proceso dalyvių teisių nepažeidė ir nesuvaržė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.
Kasatorius, neigdamas savo kaltę, nepateikia jokių teisinių argumentų, o nuorodą į BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą grindžia vien nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Taigi kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas, pripažįstant veiką įrodyta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nuosprendyje įvertino nuteistojo, nukentėjusiųjų D. ir A. J., liudytojų D. J., A. B., L. B., T. B. parodymus viso proceso metu, specialistų išvadas, akistatų, apžiūrų, daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Šių įrodymais pripažintų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, kai S. A. prasilenkdamas alkūne užkliudė E. M., ir vyko viešoje vietoje, gatvėje, netoli šventinės eglutės ir bendruomenės namų, kur vyko naujametinis renginys, į konfliktą turėjo įsikišti bendruomenės namuose šventęs jaunimas, konflikto metu buvo mušamas žmogus, kitiems purškiama dujų į veidus, taip buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, todėl E. M. veiksmai kvalifikuoti kaip sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nes BK 284 straipsnio 1 dalis nenumato nesunkių sveikatos sutrikdymo padarinių.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus tinkamai įvertino, padarė pagrįstas išvadas ir teisingai kvalifikavo E. M. nusikalstamus veiksmus.
Įvertinęs specialisto išvadoje nurodytus E. M. padarytus sužalojimus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis, grumdamasis su nukentėjusiuoju D. J., buvo nugriuvęs ant žemės, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šie sužalojimai E. M. galėjo būti padaryti konflikto metu įvykusių grumtynių metu, o ne užpuolus jį nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog realaus gresiančio pavojingo kėsinimosi prieš E. M. nebuvo ir dėl to jam nebuvo pagrindo gintis panaudojant fizinį smurtą bei purškiant dujas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ir priežastinį ryšį tarp E. M. suduoto smūgio ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo. Teismas nustatė, kad šio smūgio sudavimą matė tik liudytoja D. J., tačiau nėra pagrindo netikėti šios liudytojos ir nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Šio teismo posėdyje taip pat apklaustas ekspertas A. J. patvirtino savo duotą specialisto išvadą ir nurodė, kad A. J. žandikaulio lūžimas buvo šviežias, nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas pagal padaryto sužalojimo pobūdį, o ir byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų liudija, kad A. J. 2011 m. sausio 1 d. 1.01 val. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į ligoninę dėl žaizdos kairiame skruoste. Be to, šis teismas konstatavo, kad A. J. konfliktavo tik su E. M. ir nė vienas iš byloje apklaustų asmenų, tarp jų ir E. M., neparodė, kad smūgį A. J. sudavė kitas asmuo, o posėdyje apklaustos liudytojos D. M. parodymus, kad A. J. prieš daug metų buvo patyręs veido traumą, vertino kritiškai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis A. J. buvo sužalotas būtent įvykio metu ir sužalojimą jam padarė nuteistasis E. M., veikdamas tyčia.
Dėl civilinių ieškinių išsprendimo
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teismas turi vadovautis taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Byloje nustatyta, kad E. M. tyčia sudavė smūgį A. J. ir padarė sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis prašė teismo iš E. M. priteisti 5 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, bet detalizuoti sumų negalėjo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė nepatogumų, negalėjo normaliai maitintis, dirbti, patyrė dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, turėjo lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, ateityje gali prireikti operacijos, taip pat kad sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam sunkių padarinių, jis nepatyrė emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo. Šių kriterijų pagrindu teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryta 3000 Lt neturtinė žala, kurią priteisė iš kasatoriaus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Baudžiamojoje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K–82/2008). E. M. yra jaunas, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis ir galintis dirbti žmogus, todėl aplinkybė, kad, jog jis neturi turto ir šiuo metu yra užsiregistravęs kaip bedarbis Darbo biržoje, nėra tokia, dėl kurios teismų nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. prašė atlyginti 568,53 Lt turtinę žalą. Proceso pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl nedarbingumo per keturis mėnesius jis neteko 4000 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomų duomenų, nes neaišku, kodėl iki sužalojimo A. J. buvo nemokamose atostogose, ką jis veikė per laikotarpį nuo sužalojimo iki ligos pašalpos (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 d. vasario 7 d.), kiek procentų, kokiomis dienomis buvo mokama nedarbingumo pašalpa ir kt., todėl A. J. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.
Kadangi nukentėjusysis savo ieškiniui pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų, teismas negalėjo tiksliai apskaičiuoti A. J. padarytos turtinės žalos dydžio. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagrįstai pripažino nukentėjusiajam A. J. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata atsižvelgti į turtinės žalos dydį nustatant neturtinę žalą nėra būtinoji aplinkybė, o viena iš sąrašo, kuris įstatyme nėra baigtinis. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o klausimą dėl turtinės žalos perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka, laikėsi BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų, proceso dalyvių teisių nepažeidė ir nesuvaržė.
Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, bei nenustačius jokių esminių BPK pažeidimų, darytina išvada, jog nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Albinas Sirvydis
Alvydas Pikelis
