A. A. pagal BK 182 str. 2 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–531/2012

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00062-2006-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.9.6.; 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. C., S. K. (S. K.), H. K., A. R. J., V. B. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

H. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

V. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 3750 Lt bauda.

B. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 5 dalį, 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.

A. R. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 5 dalį, 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

S. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, 24 straipsnio 5 dalį, 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. G., D. Š., S. R. ir V. N., tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskuotos iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos: iš A. A. ir H. K. bendrai 1 211 985,28 Lt, iš A. R. J., B. C. ir S. K. bendrai 293 830 Lt, iš V. N. – 28 573,44 Lt, iš D. Š. – 13 215,25 Lt, iš S. R. – 5000 Lt, iš K. G. – 5000 Lt, iš V. B. – 70 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nuteistojo A. A. gynėjo advokato T. Meidaus, nuteistųjų S. K., A. R. J. ir B. C. apeliaciniai skundai atmesti, o H. K. ir V. B. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis pakeista. H. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

V. B.į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2007 m. spalio 26 d.

Kita Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,

n u s t a t ė :

A. A. ir H. K. nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, organizuota grupe, pasidalindami tarpusavyje skirtingomis užduotimis, parengdami kartu nusikalstamos veikos planą bei susitardami pagal jį toliau daryti kelis nusikaltimus, tarp jų vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, panaudojant suklastotus dokumentus ir pateikiant melagingus duomenis, įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tuo tikslu toliau įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, H. K. bendrininkaujant su V. N., V. V. (kuris 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį), V. B., S. K., B. C., A. R. J., D. Š., S. R., K. G., A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį) bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. A., H. K. per šiuos asmenis organizavę jokios realios veiklos nevykdančių Lietuvos juridinių asmenų – UAB „Kopera“, UAB „SNRNS“, UAB „Sikera“, UAB „Unoset“ ir UAB „Ostera“, skirtų neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovavimą bei šių juridinių ir fizinių asmenų vardu bankinių sąskaitų atidarymą Lietuvos bankuose, o A. A. pagal išankstinį susitarimą su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis, per šį asmenį organizuojant melagingų duomenų dėl piniginių lėšų pervedimų iš įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) bankuose esančių įvairių JAV įmonių sąskaitų į Lietuvos bankuose esančias Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas už neva šių asmenų suteiktas paslaugas ir prekes pateikimą, ir JAV bankams apgaulės įtakoje pervedus pinigus į Lietuvos bankuose esančias Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas, ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiuntus suklastotus JAV bankų čekius bei H. K. per V. N., V. V. (kuris 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį), V. B., S. K., B. C., A. R. J., D. Š., S. R., K. G., A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį) bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavus šių pinigų nuėmimą iš bankinių sąskaitų bei čekių ir pasidalinimą tarpusavyje,

A. A., H. K., veikdami organizuota grupe bei bendrininkaudami su V. N., V. V. (kuris 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį), nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 811 468,97 Lt vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 132 130,66 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o V. N. vadovavo ir sukurstė vadovavimą juridiniams asmenims – UAB „Kopera“, UAB „SNRNS“, naudojamiems šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, A. A., H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikrų Lietuvos Respublikos piliečių L. T., R. D. pasų suklastojimą, o V. N. juos panaudojo, dėl ko padaryta didelė žala,

A. A., H. K., veikdami organizuota grupe bei bendrininkaudami su K. G., S. R., D. Š., A. M., (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį), nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 464 305 Lt vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 483 202,68 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o K. G. vadovavo ir sukurstė, D. Š. sukurstė vadovavimą juridiniams asmenims – UAB „Unoset“ ir UAB „Ostera“, naudojamiems šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, S. R. sukurstė vadovavimą juridiniam asmeniui – UAB „Unoset“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, A. A., H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro Lietuvos Respublikos piliečio O. B. paso suklastojimą, o K. G. jį panaudojo, taip pat H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro Lietuvos Respublikos piliečio G. P. paso suklastojimą, o A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį) jį panaudojo, dėl ko padaryta didelė žala;

A. A., H. K., veikdami organizuota grupe bei bendrininkaudami su B. C., S. K., A. R. J., V. B. bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 128 893,68 Lt vertės svetimą turtą, ir B. C., S. K., A. R. J., bendrininkaudami apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 293 900 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o B. C., S. K., A. R. J. sukurstė vadovavimą juridiniam asmeniui – UAB „Sikera“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, V. B. vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „Sikera“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:

2004 m. spalio mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą surado V. N. bei susitarė kartu su minėtu asmeniu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB „Kopera“ ir panaudojant šios įmonės bei jos vadovo fizinio asmens duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdu įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po to H. K. per teisminio įrodymų tyrimo nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio L. T. vardu išduoto paso suklastojimą, įklijuojant į jį V. N. nuotrauką, ir perdavė jį V. N. 2004 m. spalio mėnesį H. K. nurodymu V. N., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB „Kopera“ akcijų ir paskyrė save, kaip L. T., šios įmonės direktoriumi bei žinodamas, kad UAB „Kopera“ bei L. T. jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. kovo 20 d. H. K. nurodymu atidarė UAB „Kopera“ bankines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Sampo bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas” ir L. T. vardu bankines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD bankas“ bei šiuos duomenis apie UAB „Kopera“ ir L. T. bei jų vardu atidarytas bankines sąskaitas perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., kuris per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „Kopera“ ir L. T. suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių „AUSTIN HELLE COMPANY INC“, „TECHNICAL SERVICE GROUP INC“ ir „MELISSA J SAYENGA“ sąskaitų, esančių JAV bankuose „WACHOVIA BANK“, „WHITNEY NATIONAL BANK“ ir „RBS CITIZENS N.A.“ pervedamos į nurodytas AB „Sampo bankas“, AB „Ūkio bankas“ ir AB „DnB NORD bankas“ atidarytas UAB „Kopera“ ir L. T. bankines sąskaitas, taip pat organizavo suklastotų JAV bankų „KEY BANK N.A.“ ir „BANK ONE“ čekių, pagal kuriuos L. T. neva tai leidžiama gauti grynuosius pinigus, atsiuntimą.

2005 m. gegužės 6 d. H. K. nurodymu V. N. pateikė AB „Hansabankas“ jam atsiųstus suklastotus L. T. vardu banko „KEY BANK N.A.“ čekį Nr. 011225 – 24 800,23 JAV dolerių sumai bei banko „BANK ONE“ čekį Nr. 021958 – 24 800,23 JAV dolerių sumai ir bandė juos išgryninti, taip A. A., H. K., V. N., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti šiuose čekiuose nurodytus 49 600,46 JAV dolerius (kas atitinka 132 130, 66 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes AB „Hansabankas“, gavęs duomenų iš banko-korespondento apie minėtų čekių suklastojimą, piniginių operacijų su jais neatliko.

Taip pat nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. balandžio 5 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Sampo bankas“ esančią UAB „Kopera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 8 352 JAV dolerių iš banke „WACHOVIA BANK“ esančios įmonės „AUSTIN HELLE COMPANY INC“ sąskaitos ir 8680 JAV dolerių iš banke „WHITNEY NATIONAL BANK“ esančios įmonės „TECHNICAL SERVICE GROUP INC“ sąskaitos, t. y. iš viso 17 032 JAV dolerių į AB „Ūkio bankas“ esančią UAB „Kopera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „CITIBANK GLOBAL INVESTIGATION“ – 9580 JAV dolerių iš banke „CASS COMMERCIAL BANK“ esančios įmonės „CENTRAL BUSINESS COMUNICATIONS“ sąskaitos, 10 580 JAV dolerių iš banke „TOMPKINS TRUST COMPANY“ esančios įmonės „THE CBORD GROUP INC“ sąskaitos, 8580 JAV dolerių iš banke „INTERNATIONAL BANK OF COMMERCE“ esančios įmonės „FROSCH INTL TRAVEL INC“ sąskaitos ir 20 580 JAV dolerių iš banke „FIRST TENNESSEE BANK NATL ASSN“ esančios įmonės „SPECTRUM SYSTEM INC“ sąskaitos, t. y. iš viso 49 320 JAV dolerių, bei į L. T. bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7798,12 JAV dolerių iš banke „RBS CITIZENS N.A.“ esančios įmonės „MELISSA J SAYENGA“ sąskaitos, iš viso 74 150,12 JAV dolerių, V. N. H. K. nurodymu nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2006 m. kovo 9 d. dalį jų, t. y. 44 200 JAV dolerių (kas atitinka 127 422,32 Lt) iš AB „Sampo bankas“ ir AB „Ūkio bankas“ esančių UAB „Kopera“ bankinių sąskaitų AB „Sampo bankas“ ir AB „Ūkio bankas“ skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr. 0049576, Nr. 0049578, Nr. 164101, Nr. 164102, Nr. 164104 ir Nr. 164105 išėmė grynais bei kitą jų dalį, konvertuodamas į litus, nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2006 m. balandžio 7 d., t. y. 75 386,15 Lt iš AB „Sampo bankas“, AB “Ūkio bankas”, AB „DnB NORD bankas“ esančių UAB „Kopera“ ir L. T. bankinių sąskaitų AB „Sampo bankas“, AB „Ūkio bankas“ ir AB „DnB NORD bankas“ skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelės pagalba pagal čekius Nr. 0049577, Nr. 0049579, Nr. 164103 ir Nr. 867453 ir kasos išlaidų orderį Nr. 262997 išėmė grynais ir nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2006 m. vasario 8 d., t. y. 8550 Lt iš AB „Sampo bankas“ esančios UAB „Kopera“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į AB „Sampo bankas“ esančią kitą UAB „Kopera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t.y. 83 936,15 Lt ir 44 200 JAV dolerių (kas atitinka 127 422,32 Lt), t. y. iš viso 211 358,47 Lt A. A., H. K., V. N., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Po to 2006 m. kovo mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą susitarė su V. N. kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB „SNRNS“ ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po to H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio R. D. vardu išduoto paso suklastojimą, įklijuojant į jį V. N. nuotrauką, ir perdavė jį V. N. 2006 m. kovo mėnesį H. K. nurodymu V. N., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB „SNRNS“ akcijų ir paskyrė save, kaip R. D., šios įmonės direktoriumi, o vėliau, 2006 m. liepos 12 d., suradęs V. V. (kuris 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį) paskyrė jį šios įmonės direktoriumi bei žinodamas, kad UAB „SNRNS“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2006 m. liepos 13 d. H. K. nurodymu atidarė UAB „SNRNS“ bankines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Parex bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Sampo bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“ bei šiuos duomenis apie UAB „SNRNS“ ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „SNRNS“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių „VENTURE SYSTEM SOUCE INC“, „ELECTRONICS BUSINESS SYSTEMS“, „RJ TRUCKING ATTN JANET OCONNELL“, „ZINKAN ENTERPRISES INC“, „BENDTEC INC”, ”CITIZENS BANK N.A.“, „LOUSVILLE FORGE AND GEAR WORKS LLC“, „TLC INGREDIENTS INC“, „BARKER STEEL CO INC“, „CHERRY MOVINT CO INC“, „INDUSTRIAL NUT CORP.“, „BOSTON LUMBER COMPANY“, „WAMPLER REALITY INC“, „PUBLIC INESTMEN CORP.“, „EMBY HOSIERY CORP.“, „JE SPECIALTIES“, „WILE WASHER MFG CO“, „LANDSCAPE SERVICES INC“, „PRESTIGE LABORATORIES INC.“, „ASHGATE PUBLISHING COMPANY INC“, „LJ THALMANN CO“ sąskaitų, esančių JAV bankuose „THE BANK OF NEW YORK MELLON“, „NATIONAL CITY BANK CLEVELAND“, „NORTH SHORE BANK OF COMMERCE“, „NATIONAL CITY BANK KENTUCKY“, „AMEGY BANK N.A.“, „RBS CITIZENS N.A.“, „WELLS FARGO N.A.“, „KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION“, „THE AMERICAN NATIONAL BANK TR CO“, „BANK OF BOTETOURT“, „WELLS FARGO BANK N.A.“, „MAINLAND BANK TEXAS CITY“, „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“, „COMMERCE BANK OF ARIZONA“, „COMERICA BANK“, „OFFICER COST CENTER 0445“, „MERCHANTS BANK“, „LAWRENCE THALMANN“ pervedamos į nurodytas AB „Parex bankas“, AB „Ūkio bankas“ ir AB „Sampo bankas“ atidarytas UAB „SNRNS“ bankines sąskaitas.

Toliau nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. liepos 28 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Parex bankas“ esančią UAB „SNRNS“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ ir „AMERICAN EXPRESS BANK LTD“ – 9555 JAV dolerių iš banke „THE BANK OF NEW YORK MELLON“ esančios įmonės „VENTURE SYSTEM SOUCE INC“ sąskaitos ir 9572 JAV dolerių iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytame banke esančios įmonės „ELECTRONICS BUSINESS SYSTEMS“ sąskaitos, t. y. iš viso 19 127 JAV dolerių, į AB „Ūkio bankas“ esančią UAB „SNRNS“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 9770 JAV dolerių iš banke „NATIONAL CITY BANK CLEVELAND“ esančios įmonės „RJ TRUCKING ATTN JANET OCONNELL“ sąskaitos, 19 770 JAV dolerių iš banke „NATIONAL CITY BANK CLEVELAND“ esančios įmonės „ZINKAN ENTERPRISES INC“ sąskaitos, 5180 JAV dolerių iš banke „NORTH SHORE BANK OF COMMERCE“ esančios įmonės „BENDTEC INC“ sąskaitos, 19 730 JAV dolerių iš banke „NATIONAL CITY BANK KENTUCKY“ esančios įmonės „LOUSVILLE FORGE AND GEAR WORKS LLC“ sąskaitos, 9270 JAV dolerių banke „AMEGY BANK N.A.“ esančios banko „CITIZENS BANK“ sąskaitos, 9770 JAV dolerių iš banke „JP MORGAN CHASE BANK“ esančios įmonės „TLC INGREDIENTS INC“ sąskaitos, 8240 JAV dolerių iš banke „RBS CITIZENS N.A.“ esančios įmonės „BARKER STEEL CO INC“ sąskaitos, 9830 JAV dolerių iš banke „WELLS FARGO N.A.“ esančios įmonės „CHERRY MOVINT CO INC“ sąskaitos, 9800 JAV dolerių iš banke „KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION“ esančios įmonės „INDUSTRIAL NUT CORP.“ sąskaitos, 7640 JAV dolerių iš banke „THE AMERICAN NATIONAL BANK TR CO“ esančios įmonės „BOSTON LUMBER COMPANY“ sąskaitos ir 8710 JAV dolerių iš banke „BANK OF BOTETOURT“ esančios įmonės „WAMPLER REALITY INC“ sąskaitos, t. y. iš viso 117 710 JAV dolerių bei į AB „Sampo bankas“ esančią UAB „SNRNS“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 9470 JAV dolerių iš banke „WELLS FARGO BANK N.A.“ esančios įmonės „PUBLIC INESTMEN CORP.“ sąskaitos, 9410 JAV dolerių iš banke „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ esančios įmonės „EMBY HOSIERY CORP.“ sąskaitos, 9510 JAV dolerių iš banke „MAINLAND BANK TEXAS CITY“ esančios įmonės „JE SPECIALTIES“ sąskaitos, 9510 JAV dolerių iš banke „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ esančios įmonės „WILE WASHER MFG CO“ sąskaitos, 9360 JAV dolerių iš banko „COMMERCE BANK OF ARIZONA“, 9510 JAV dolerių iš banke „COMERICA BANK“ esančios įmonės „LANDSCAPE SERVICES INC“ sąskaitos, 9410 JAV dolerių iš banke „OFFICER COST CENTER 0445“ esančios įmonės „PRESTIGE LABORATORIES INC.“ sąskaitos, 9910 JAV dolerių iš banke „MERCHANTS BANK“ esančios įmonės „ASHGATE PUBLISHING COMPANY INC“ sąskaitos ir 9510 JAV dolerių iš banke „LAWRENCE THALMANN“ esančios įmonės „LJ THALMANN CO“ sąskaitos, t. y. iš viso 85 600 JAV dolerių, iš viso 222 437 JAV dolerių, V. N. ir V. V. (kuris 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį) H. K. nurodymu nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2006 m. liepos 29 d. dalį jų, t. y. 34 200 JAV dolerių (kas atitinka 93 351,5 Lt) iš AB „Ūkio bankas“ ir AB „Sampo bankas“ esančių UAB „SNRNS“ bankinių sąskaitų AB „Ūkio bankas“ ir AB „Sampo bankas“ skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr. 182876, Nr. 0052902, Nr. 0052903, Nr. 0052905 ir Nr. 0052907 išėmė grynais bei kitą jų dalį, konvertuodami į litus, nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. balandžio 3 d. t. y. 33 700 Lt, iš AB „Parex bankas“ esančios UAB „SNRNS“ sąskaitos pervedė į AB „Parex bankas“ esančią kitą UAB „SNRNS” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais ir nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. liepos 30 d., t. y. 473 059 Lt, iš AB „Parex bankas“, AB „Ūkio bankas“ ir AB „Sampo bankas“ esančių UAB „SNRNS“ bankinių sąskaitų AB „Parex bankas“, AB „Ūkio bankas“ ir AB „Sampo bankas“ skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr. 077801, Nr. 182877, Nr. 182878, Nr. 0052901, Nr. 0052904, Nr. 0052906, Nr. 0052908 ir Nr. 0052909 išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t. y. 506 759 Lt ir 34 200 JAV dolerių (kas atitinka 93 351,5 Lt), t. y. iš viso 600 110,50 Lt A. A., H. K., V. N., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Po to 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą per D. Š. ir S. R. surado K. G. bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB „Unoset“ ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po to H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio O. B. vardu išduoto paso suklastojimą, įklijuojant į jį K. G. nuotrauką, ir per D. Š. bei S. R. perdavė jį K. G. 2006 m. spalio 11 d. bendrininkų nurodymu K. G., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB „Unoset“ akcijų ir paskyrė save, kaip O. B., šios įmonės direktorium bei žinodamas, kad UAB „Unoset“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, nuo 2006 m. rugsėjo 22 d. iki 2006 m. spalio 22 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „Unoset“ bankines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Parex bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB Vilniaus bankas“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“ bei šiuos duomenis apie UAB „Unoset“ ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per D. Š. ir S. R. perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., kuris per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „Unoset“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių „WORLD COMMUNICATION CENTER INC“, „HYANNIS AIR SERVICE INC“, „ROYAL LOCK CORPORATION“, „ALL HORIZONS TRAVEL“, „STANSELL ELECTRIC INC“, „DELGADO TRAVEL AGENCY INC“, „ADA STATION COMMUNICATION“, „ROYAL ADVENTURE TRAVEL INC“, „SPORT VIEW TELEVISION CORPORATION“, „FARMERS MERCHANTS BANK“, „DEAN CHARTERS AND TOURS INC“, „ANN ARBOR COMMERCE“, „UNISHIPPERS ASSOC.“, „THE MALLORY GROUP INC“, „ARROW TRUCKING COMPANY“ sąskaitų, esančių JAV bankuose „COBIZ BANK“, „TD BANKNORTH N.A.“, „HARRIS N.A.“, „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“, „CAPITAL BANK AND TRUST COMPANY“, „BANCO POPULAR NORTH AMERICA“, „FIRST NATIONAL BANK OF CUMBERLAND“, „FIRST HAWAIIAN BANK“, „COMERICA BANK“, „SUNTRUST BANK“, „FRANKLIN BANK N.A.“, „ANN ARBOR COMMERCE BANK“, „NATIONAL CITY BANK“, „SUTRUST BANK“, „BANK OF OKLAHOMA N.A.“ pervedamos į nurodytas AB „Parex bankas“, AB „Hansabankas“ ir AB „Ūkio bankas“ atidarytas UAB „Unoset“ bankines sąskaitas.

Toliau nuo 2006 m. spalio 24 d. iki 2006 m. spalio 31 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Parex bankas“ esančią UAB „Unoset“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 17 959 JAV dolerių iš banke „COBIZ BANK“ esančios įmonės „WORLD COMMUNICATION CENTER INC“ sąskaitos, 14 302 JAV dolerių iš banke „TD BANKNORTH N.A.“ esančios įmonės „HYANNIS AIR SERVICE INC“ sąskaitos, 12 638 JAV dolerių iš banke „HARRIS N.A.“ esančios įmonės „ROYAL LOCK CORPORATION“ sąskaitos, 14 669 JAV dolerių iš banke „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ esančios įmonės „ALL HORIZONS TRAVEL“ sąskaitos ir 16 465 JAV dolerių iš banke „CAPITAL BANK AND TRUST COMPANY“ esančios įmonės „STANSELL ELECTRIC INC“ sąskaitos, t. y. iš viso 73 033 JAV dolerių, į AB „Hansabankas“ esančią UAB „Unoset“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS“ – 23 565 JAV dolerių iš banke „BANCO POPULAR NORTH AMERICA“ esančios įmonės „DELGADO TRAVEL AGENCY INC“ sąskaitos, 12 533 JAV dolerių iš banke „FIRST NATIONAL BANK OF CUMBERLAND“ esančios įmonės „ADA STATION COMMUNICATION“ sąskaitos, 14 152 JAV dolerių iš banke „FIRST HAWAIIAN BANK“ esančios įmonės „ROYAL ADVENTURE TRAVEL INC“ sąskaitos, 11 677 JAV dolerių iš banke „COMERICA BANK“ esančios įmonės „SPORT VIEW TELEVISION CORPORATION“ sąskaitos, 16 572 JAV dolerių iš banke „SUNTRUST BANK“ esančios įmonės „FARMERS MERCHANTS BANK“ sąskaitos, 16 549 JAV dolerių iš banke „FRANKLIN BANK N.A.“ esančios įmonės „DEAN CHARTERS AND TOURS INC“ sąskaitos, 17 374 JAV dolerių iš banke „ANN ARBOR COMMERCE BANK“ esančios įmonės „ANN ARBOR COMMERCE“ sąskaitos, 14 559 JAV dolerių iš banke „NATIONAL CITY BANK“ esančios įmonės „UNISHIPPERS ASSOC.“ sąskaitos, t. y. bendrai 126 981 JAV dolerių, bei į AB „Ūkio bankas“ esančią UAB „Unoset“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 18 455 JAV dolerių iš banke „SUTRUST BANK“ esančios įmonės „THE MALLORY GROUP INC“ sąskaitos ir 29 491 JAV dolerių iš banke „BANK OF OKLAHOMA N.A.“ esančios įmonės „ARROW TRUCKING COMPANY“ sąskaitos, t. y. iš viso 47 946 JAV dolerių, iš viso 247 960 JAV dolerių, K. G. bendrininkų nurodymu, konvertuodamas juos į litus, 2006 m. spalio 24 d. dalį jų, t. y. 162 705 Lt, iš AB „Parex bankas“ esančios UAB „Unoset“ bankinės sąskaitos AB „Parex bankas“ skyriuje Vilniaus mieste čekių knygelės pagalba pagal čekį Nr. 088851 išėmė grynais, bei 2006 m. spalio 26 d. dalį jų, t. y. 301 600 Lt, iš AB „Hansabankas“ esančios UAB „Unoset“ bankinės sąskaitos AB „Hansabankas“ skyriuje Vilniaus mieste pagal grynųjų pinigų išdavimo kvitą be numerio išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t. y. 464 305 Lt, A. A., H. K., S. R., D. Š., K. G., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Taip pat A. A., H. K., S. R., D. Š., K. G., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti iš JAV bankų pervestus ir į litus nekonvertuotus AB „Parex bankas“ esančioje UAB „Unoset“ bankinėje sąskaitoje likusius 16 465 JAV dolerius (kas atitinka 44 681,07 Lt), AB “Hansabankas“ esančioje UAB „Unoset“ bankinėje sąskaitoje likusius 14 559 JAV dolerius (kas atitinka 39 746,07 Lt) bei AB „Ūkio bankas“ esančioje UAB „Unoset“ bankinėje sąskaitoje likusius 47 946 JAV dolerių (kas atitinka 131 779,58 Lt), iš viso 78 970 JAV dolerių (kas atitinka 216 206,72 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad AB „Parex bankas“, AB „Hansabankas“ ir AB „Ūkio bankas“, gavę duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „Unoset“ bankinėmis sąskaitomis.

Po to 2006 m. spalio mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą per S. K., B. C., A. R. J. ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį surado V. B., UAB „Sikera“ direktorių, bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, panaudojant UAB „Sikera“ duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po to V. B., žinodamas, kad UAB „Sikera“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, turėdamas nuo 1999 m. lapkričio 30 d. atidarytą UAB „Sikera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Bankas Snoras“, 2006 m. lapkričio 8 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „Sikera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB “Hansabankas” bei šiuos duomenis apie UAB „Sikera“ ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per S. K., B. C., A. R. J. ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „Sikera“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių „ALL-WAYS TRUCKING“, „UDG INC AKA URBAN DESIGN GROUP INC“, „MET CHEM INC“, „SOMAT ENGINEERING INC.“, „BACKWAGE INC“, „DUFFEY COMMUNICATIONS INC“, „CONTROL CENTER LLC 300 SUNPORT LANE“, „ENVIRONMENTAL DESIGN RESEARCH PC“, „VESSEL SYSTEMS INC“, „FIBERTECH COLUMNS INC“ sąskaitų, esančių JAV bankuose „PREMIERWEST“, „JP MORGAN CHASE BANK“, „HUNTINGTON NATIONAL BANK“, „LASALLE BANK MIDWEST N.A.“, „TEXAS CAPITAL BANK“, „MERRYLL LYNCH AND CO“, „WACHOVIA BANK N.A. OF FLORIDA“, „M AND T BANK, NY“, „WEST BANK WEST DES MOINES IA“, „THE PEOPLE NATIONAL BANK“, pervedamos į nurodytas AB „Hansabankas“ ir AB „Bankas Snoras“ atidarytas UAB „Sikera“ bankines sąskaitas.

Toliau nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2006 m. lapkričio 22 d., JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Bankas Snoras“ esančią UAB „Sikera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „COMMERZBANK AG“ ir „JP MORGAN CHASE BANK“ – 21 280 JAV dolerių iš banke „PREMIERWEST“ esančios įmonės „ALL-WAYS TRUCKING“ sąskaitos, 16 798 JAV dolerių iš banke „JP MORGAN CHASE BANK“ esančios įmonės „UDG INC AKA URBAN DESIGN GROUP INC“ sąskaitos, 16 982 JAV dolerių iš banke „HUNTINGTON NATIONAL BANK“ esančios įmonės „MET CHEM INC“ sąskaitos ir 14 126 JAV dolerių iš banke „LASALLE BANK MIDWEST N.A.“ esančios įmonės „SOMAT ENGINEERING INC.“ sąskaitos, t. y. iš viso 69 186 JAV dolerių, bei į AB „Hansabankas“ esančią UAB „Sikera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „CITIBANK N.A.“ ir „DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS“ – 9 649 JAV dolerių iš banke „TEXAS CAPITAL BANK“ esančios įmonės „BACKWAGE INC“ sąskaitos, 16 322 JAV dolerių iš banke „MERRYLL LYNCH AND CO“ esančios įmonės „DUFFEY COMMUNICATIONS INC“ sąskaitos, 14 332 JAV dolerių iš banke „WACHOVIA BANK N.A. OF FLORIDA“ esančios įmonės „CONTROL CENTER LLC 300 SUNPORT LANE“ sąskaitos, 17 338 JAV dolerių iš banke „M AND T BANK, NY“ esančios įmonės „ENVIRONMENTAL DESIGN RESEARCH PC“ sąskaitos, 12 823 JAV dolerių iš banke „WEST BANK WEST DES MOINES IA“ esančios įmonės „VESSEL SYSTEMS INC“ sąskaitos ir 18 741 JAV dolerių iš banke „THE PEOPLE NATIONAL BANK“ esančios įmonės „FIBERTECH COLUMNS INC“ sąskaitos, t. y. iš viso 89 205 JAV dolerių, iš viso 158 391 JAV dolerių, V. B. bendrininkų nurodymu, konvertuodamas juos į litus, nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2006 m. spalio 27 d. dalį jų, t. y. 57 900 Lt, iš AB „Bankas Snoras“ esančios UAB „Sikera“ sąskaitos pervedė į AB „Bankas Snoras“ esančią UAB „Vikolas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Kauno mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais, o nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d. kitą jų dalį, t. y. 236 000 Lt, iš AB “Hansabankas” esančios UAB „Sikera“ bankinės sąskaitos AB „Hansabankas“ skyriuje Kauno mieste čekių knygelės pagalba pagal čekius Nr. HL 1855751, Nr. HL 1855752, Nr. HL 1855753 išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t. y. 293 900 Lt, S. K., B. C., A. R. J., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje.

Taip pat A. A., H. K., S. K., B. C., A. R. J., V. B., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti iš JAV bankų pervestus ir į litus nekonvertuotus AB „Bankas Snoras“ esančioje UAB „Sikera“ bankinėje sąskaitoje likusius 47 906 JAV dolerius (kas atitinka 128 893,68 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad AB „Bankas Snoras“, gavęs duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „Sikera“ bankine sąskaita.

Po to 2006 m. gruodžio mėnesį H. K. pagal išankstinį nusikalstamą planą su A. A. per K. G. ir D. Š. surado A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį) bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB „Ostera“ ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po to H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio G. P. vardu išduoto paso Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą, įklijuojant į jį A. M. nuotrauką, ir per K. G. bei D. Š. perdavė jį A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį). 2006 m. gruodžio 25 d. bendrininkų nurodymu A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį), pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB „Ostera“ akcijų ir paskyrė save, kaip G. P., šios įmonės direktoriumi bei, žinodamas, kad UAB „Ostera“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, 2007 m. sausio 4 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „Ostera“ bankines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Parex bankas“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB Vilniaus bankas“ bei šiuos duomenis apie UAB „Ostera“ ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per K. G. ir D. Š. perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „Ostera“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių „JAQUITH INDUSTRINES INC“, „NTAGE MOBILITY INTERNATIONAL LLC“, „SUPERIOR OFFSHORE INT L LLC“, „PERMA CORP125 ARMSTRONG RD“, „MHF LOGISTICAL SOLUTIONS, INC“, „STAR GRANITE COMPANY INC“, „T A PELSUE 2500 S.TEJON“ sąskaitų, esančių JAV bankuose „KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION, ALBANY N.A.“, „COMERICA BANK SAN JOSE CA“, „CITIBANK“, „REGIONS BANK 300 UNION STREET NASHVILLE“, „UNION BANK OF CALIFORNIA N.A. NY“, „PINNACLE BANK ELBERTON GA“, „CACHE BANK + TRUST“ pervedamos į nurodytas AB „Hansabankas“, AB „Parex bankas“ ir AB „SEB Vilniaus bankas“ atidarytas UAB „Unoset“ bankines sąskaitas.

Toliau nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2007 m. sausio 10 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Hansabankas“ esančią UAB „Ostera“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS“ – 11 537 JAV dolerių iš banke „KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION, ALBANY N.A.“ esančios įmonės „JAQUITH INDUSTRINES INC“ sąskaitos, 9588 JAV dolerių iš banke „COMERICA BANK SAN JOSE CA“ esančios įmonės „NTAGE MOBILITY INTERNATIONAL LLC“ sąskaitos, 19 147 JAV dolerių iš banke „CITIBANK“ esančios įmonės „SUPERIOR OFFSHORE INT L LLC“ sąskaitos, 18 721 JAV dolerių iš banke „REGIONS BANK 300 UNION STREET NASHVILLE“ esančios įmonės „PERMA CORP125 ARMSTRONG RD“ sąskaitos, 16 246 JAV dolerių iš banke „UNION BANK OF CALIFORNIA N.A. NY“ esančios įmonės „MHF LOGISTICAL SOLUTIONS, INC“ sąskaitos, 16 447 JAV dolerių iš banke „PINNACLE BANK ELBERTON GA“ esančios įmonės „STAR GRANITE COMPANY INC“ sąskaitos, 9582 JAV dolerių iš banke „CACHE BANK + TRUST“ esančios įmonės „T A PELSUE 2500 S.TEJON“ sąskaitos, iš viso 101 268 JAV dolerių, A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį) konvertavus juos į litus, A. A., H. K., K. G., D. Š., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti visus šiuos iš JAV bankų pervestus ir į litus konvertuotus AB „Hansabankas“ esančioje UAB „Ostera“ bankinėje sąskaitoje esančius 266 995, 96 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes AB „Hansabankas“, gavęs duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „Ostera“ bankine sąskaita bei dėl to, kad 2007 m. sausio 12 d. A. M. (kuris 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį), D. Š. ir K. G. buvo sulaikyti FNTT pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis B. C. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad įrodymai byloje vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, nepašalinti esminiai prieštaravimai, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo.

Kasatorius pabrėžia, kad V. B. parodymai, kuriais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi teismas, yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai, be to, prieštaraujantys tarpusavyje, nes V. B. ikiteisminio tyrimo metu du kartus keitė savo parodymus.

Teisme V. B. nusikaltimo padarymo aplinkybes paaiškino neišsamiai ir pareiškė, kad galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau teismas nesiaiškino, kuriais būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais reikia vadovautis, nes, kaip minėta, V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs keletą versijų. Pirmosios apklausos, vykusios 2007 m. birželio 8 d., metu V. B. pripažino, kad pats padarė nusikalstamas veikas, tačiau nenurodė jokių kartu veikusių asmenų. 2007 m. spalio 12 d. apklausiamas jo paties prašymu bei 2007 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo, V. B. jau papasakojo apie tariamą kasatoriaus ir S. K. susitikimą su juo bei nurodė, kad pinigus (57 900 Lt) iš UAB,,Sikera“ sąskaitos „Snoro banke“ 2006 m. spalio 25-27 d. paimdavo iš bankomato. Tačiau V. B. nutylėjo, kad pinigai iš UAB,,Sikera“ sąskaitos buvo pervesti į UAB,,Vikolas“ sąskaitą ir tik po to buvo paimti iš bankomatų. Tik praėjus beveik trejiems metams, t. y. 2009 m. birželio 17 d., po nusikalstamos veikos padarymo V. B. neva prisiminė, kad pinigai iš UAB „Sikera“ sąskaitos prieš juos išgryninant buvo pervesti į UAB „Vikolas“ sąskaitą.

Taip pat V. B. parodė, kad iš bankomatų paimdavo po 10 000 Lt per dieną, tačiau iš visos 57 900 Lt sumos jau pirmąją dieną buvo paimta 48 000 Lt, o visi pinigai paimti per dvi dienas. Teisme V. B. negalėjo nurodyti, kokiose gatvėse yra tie bankomatai, iš kurių paimdavo pinigus, nors, pagal bylos duomenis, pinigai buvo paimti tik iš dviejų bankomatų.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. parodymų, jog asmuo, vardu „Olegas“, supažindino jį su kasatoriumi ir S. K., kurie pasiūlė daryti nusikalstamas veikas, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kasatoriui nesuprantama, kaip V. B. galėjo jį atpažinti iš nuotraukų praėjus metams nuo susitikimo, jeigu matė tik sėdintį už automobilio vairo automobilyje ir iš nugaros. Be to, kasatorius nurodo, kad nevairuoja, todėl ir sėdėti už automobilio vairo negalėjo. Anot V. B., S. K. prisistatė vardu „Stanislavas“, tačiau jis visada prisistato „Slava“ arba „Slaviku“, todėl kasatorius mano, kad oficialus S. K. vardas V. B. galėjo būti žinomas tik iš oficialių dokumentų, pavyzdžiui, pagal pranešime apie įtarimą nurodytus duomenis.

Kasatorius teigia, kad V. B. jį apkalbėjo, nes kartu su H. K. siekė palengvinti savo padėtį ir nuslėpti tikruosius nusikaltimo dalyvius. V. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos grėsė griežta bausmė ir turto konfiskavimas, o apkalbėdamas kasatorių, V. B. imitavo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką dariusius asmenis, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip V. B. išvengė turto konfiskavimo (iš jo konfiskuota tik 70 Lt). Pagal bylos duomenis, V. B. buvo jau ne kartą teistas, jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su įmonių finansine veikla, taigi tokio pobūdžio nusikalstama veika V. B. yra įprasta.

Kasatorius teigia, kad atliekant jo parodymą atpažinti pagal nuotrauką, kurio metu V. B. jį atpažino kaip asmenį, pasiūliusį jam vykdyti nusikalstamą veiką per UAB „Sikera“, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes atliekant šį procesinį veiksmą jis nedalyvavo. Kasatorius pabrėžia, kad BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatytas asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką gali būti atliekamas tik tais atvejais, kai asmens parodyti negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Tačiau V. B. atpažįstant kasatorių pagal nuotrauką nė vienos iš BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių nebuvo, nes nebuvo jokių kliūčių kasatoriui dalyvauti atliekant šį procesinį veiksmą.

Be to, asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu buvo pažeisti ir kiti šio procesinio veiksmo reikalavimai, t. y. reikalavimas atpažintiną asmenį parodyti drauge su kitais asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (apklausos metu V. B. buvo nurodęs, kad kasatoriaus plaukai žili, o atpažinimo protokole visose nuotraukose nėra nė vieno žilaplaukio, išskyrus kasatorių); be to, atpažinimo metu nepateikti jokie V. B. paaiškinimai, pagal kokias žymes ar ypatybes jis atpažino kasatorių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasatorius mano, kad jo atpažinimo pagal nuotraukas rezultatais negali remtis.

Kasatorius teigia, kad byloje neišaiškinti asmenys, be kurių pagalbos paimti pinigus iš UAB „Vikolas“ sąskaitos neįmanoma. Apklausta buvusi UAB,,Vikolas“ direktorė T. R.-T. paaiškino, kad ji asmeniui, vardu „Kęstutis“, buvo pateikusi asmens dokumentus, pagal kuriuos buvo įdarbinta UAB,,Vikolas“ direktore, tačiau ji šios įmonės vardu sąskaitų neatidarinėjo, buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo, į bankus nevažiuodavo, nuo 2006 m. birželio 6 d. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kasatorius pažymi, kad atidaryti banko sąskaitą UAB,,Vikolas“ vardu ir gauti banko kortelę bendrovės direktorius ar jo įgaliotas asmuo turėjo nuvykti į banką ir sudaryti sutartį, todėl teismui nebūtų sudėtinga identifikuoti asmenis, valdžiusius UAB,,Vikolas“ banko sąskaitas, po to juos apklausti ir išaiškinti bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad nors UAB,,Vikolas“ direktorė T. R.-T. atlikinėjo bausmę pataisos namuose, tuo metu bendroves veiklą kontroliavo kitas asmuo, kuris, tikėtina, 2010 m. likvidavo UAB „Vikolas“. Duomenys apie bendrovės likvidavimą ir šią procedūrą atlikusius asmenis turėtų būti Registrų centro duomenų bazėse. Be to, T. R.-T. minėjo, kad asmens dokumentus atidavė asmeniui, vardu „Kęstutis“. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. UAB,,Sikera“ akcijas taip pat įgijo iš „Kęstučio“ (K. Ž.). Kadangi nusikalstamu būdu gautos lėšos iš UAB,,Sikera“ buvo pervestos į UAB,,Vikolas“, o po to išgrynintos, yra pagrindas manyti, kad V. B. ir T. R.-T. minėtas „Kęstutis“ gali būti abiejų bendrovių veiklą koordinavęs asmuo, kuris turėjo būti apklaustas bei parodytas atpažinti T. R.-T.

Taip pat kasatorius nurodo, kad byloje nesiaiškinta, iš kam priklausančio kompiuterio buvo atliktas mokėjimo pavedimas elektroninės bankininkystės būdu pervedant nusikalstamu būdu gautas lėšas iš UAB,,Sikera“ į UAB „Vikolas“ sąskaitą. Kadangi bankuose duomenys apie atliktas bankines operacijas saugomi, įskaitant internetinius IP adresus, pagal šiuos duomenis galima buvo nustatyti vietą, iš kurios buvo atliekamos elektronines bankininkystes operacijos bei internetinio tinklo adresą.

Kasatorius pažymi, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog būtent V. B. atliktu mokėjimo pavedimu pinigai iš UAB „Sikera“ buvo pervesti į UAB „Vikolas“ sąskaitą, po to iš bankomato paimti ir perduoti asmeniui, vardu „Olegas“. Kasatorius mano, kad V. B. parodymai yra nepatikimi, nes jis tik daug vėliau prisiminė, kad buvo atliktas pavedimas iš UAB „Sikera“ į UAB „Vikolas“ sąskaitą, todėl tikėtina, jog ne pats atliko šią banko operaciją. Be to, V. B. nekontroliavo UAB „Vikolas“ banko sąskaitos. Taip pat kasatorius mano, kad „Olegas“, kuriam neva V. B. perdavė iš bankomato paimtus pinigus, yra išgalvotas asmuo, nes V. B. negalėjo nurodyti nei „Olego“ adreso, nei telefono numerio ar kitų duomenų, negalėjo apibūdinti jo išvaizdos, nors, kaip teigė jis pats, „Olegą“ pažinojo, su juo bendravo.

Kasatorius teigia, kad H. K. jį apkalbėjo: nors H. K. aiškino, kad kartu su kasatoriumi iš JAV įmonių pervesdavo pinigus į UAB,,Girtekos transportas“ sąskaitą (apie 400 000-500 000 JAV dolerių), šiuos parodymus paneigė 2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuratūros nutarimas, kuriame pažymėta, kad tokie faktai nepasitvirtino. Kadangi V. B. pažinojo H. K., šie asmenys turėjo tikslą apklabėti kasatorių, kad sušvelnintų savo baudžiamąją atsakomybę, tačiau teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio. Kasatorius nurodo, kad apeliacines instancijos teismas tinkamai neanalizavo apeliacinio skundų motyvų dėl H. K. įrodymų patikimumo, o tik apibendrintai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti H. K. duotais parodymais, nes jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu kartu su kitais asmenimis sukursčius V. B. vadovauti bendrovei, naudojamai nusikalstamai veikai nuslėpti, nes tokią išvadą pagrindė tik nepatikimais V. B. parodymais.

Teismas netyrė aplinkybių, ar UAB,,Sikera“ iki 2006 m. spalio mėnesio užsiiminėjo teisėta veikla, nes tik teisėta veikla užsiimančios įmonės vadovą galima sukurstyti vadovauti. Tuo tarpu, jeigu įmonė, kuriai vadovavo V. B., ir anksčiau buvo naudojama neteistai veiklai nuslėpti, tada kasatoriui pareikšti kaltinimai dėl kurstymo nepagrįsti.

Byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Sikera“ vykdytą realią teisėtą veiklą, o kiti bylos duomenys leidžia manyti, kad V. B. įmonės vadovo pareigas ėjo tik formaliai (kasos pajamų orderiuose ne V. B. parašas, nors jis buvo vienintelis UAB „Sikera“ darbuotojas).

Pagal banko,,Snoras“ pateiktus UAB,,Sikera“ duomenis, 2006 m. sausio 1 d. bendrovė gaudavo pajamas tik iš vienos įmonės UAB,,NBR“, o nuo 2006 m. sausio iki 2006 m. spalio mėnesio t. y. iki UAB,,Sikera“ panaudojimo neteisėtu būdu gautoms lėšoms iš JAV įmonių užvaldyti, į bendrovės sąskaitą tik,,Snoro“ banke buvo pervesta 484 000 Lt, o gautos lėšos tuoj pat buvo išgryninamos per bankomatus. Kasatorius pabrėžia, kad tokie veiksmai būdingi naudojant įmonę nusikalstamai veikai nuslėpti. Be to, dėl UAB,,Sikera“ veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau byloje nėra duomenų apie tyrimo rezultatus. Tik gavus tokius duomenis būtų galima nustatyti, nuo kada bendrovė naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodytos minėtos aplinkybes, o gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą, apeliacines instancijos teismas prašymą atmetė ir šių argumentų neišnagrinėjo.

Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, jos neindividualizavo, neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, jis anksčiau neteistas ir charakterizuojamas teigiamai, o paskirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, lyginant su kitais nusikaltimo vykdytojais (anksčiau už panašaus pobūdžio nusikaltimus teistiems H. K. ir V. B. atitinkamai paskirta vienerių metų ir vienerių metų šešių mėnesių laisvė atėmimo bausmės), yra per griežta.

Taip pat kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad jis iš nusikalstamos veikos būtų gavęs kokią nors naudą, todėl teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnį ir solidariai iš jo bei S. K. ir A. R. J. konfiskavo 293 830 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, o jo apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas. Kasatorius pabrėžia, kad nuteistojo H. K. parodymus teismai turėjo vertinti kritiškai, nes pats H. K. yra pripažinęs, jog ant jo pyksta, nes galvoja, jog jis kartu su nuteistaisiais B. C. ir A. R. J. pasisavino jo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Be to, kasatoriui nesuprantama, kodėl teismai vadovavosi H. K. parodymais, jeigu jis negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė kasatoriaus vaidmuo nusikaltimų padaryme, ir tik pažymėjo, kad kasatorių į susitikimą su A. J. J. pakvietė tik todėl, kad padėtų apsiginti nuo A. J. J. H. K. nuomone, UAB „Sikerą“ kontroliavo tik B. C. ir A. R J., o pastarieji neigė įvykdę kokius nors nusikaltimus ir apie kasatorių jokių parodymų nedavė.

Taip pat, kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nuteistojo V. B. parodymus laikė patikimais, nes jie prieštarauja kitiems įrodymams. Nuteistasis V. B. parodė, kad spalio mėnesio pradžioje Kaune, Savanorių pr. esančioje „Lietuvos kuro“ degalinėje įvyko jo, jo pažįstamo „Olego“, B. C. ir kasatoriaus susitikimas, kurio metu neva buvo aptartos nusikaltimo detalės. Tačiau kasatorius mano, kad V. B. nurodytu laiku ir vietoje toks susitikimas ir pokalbis negalėjo vykti, nes iš H. K. parodymų seka, kad jo, A. R. J. bei B. C. tarpusavio susitarimas dėl UAB „Sikera“ sąskaitos panaudojimo neteisėtiems pinigų pervedimams galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2006 m. spalio mėnesio viduryje ir ne anksčiau šio mėnesio penkioliktos dienos. 2006 metų spalio mėnesio pradžioje apie UAB „Sikera“ panaudojimą nusikalstamiems tikslams niekas negalėjo su niekuo tartis, nes nebuvo susitarimo tarp H. K. ir A. R. J. dėl jų bendrų veiksmų ir atlygio.

Kasatorius abejoja, kad V. B. galėjo jį atpažinti iš nuotraukų, nes, kaip parodė pats V. B., jis kasatorių automobilyje matė trumpai ir tik iš nugaros.

Be to, V. B. nurodytas draugas „Olegas“ nefigūruoja nei V. B., kasatoriaus, nei S. B. C. ar A. R. J. telefono skambučių išklotinėse, nors V. B. teigia, kad „Olegas“ buvo pats aktyviausias nusikalstamos veikos dalyvis, kuris visada žinojo apie pinigų pervedimus į bet kurią UAB „Sikera“ sąskaitą AB „Bankas snoras“ ar AB „Swedbank“ ir t. t.

Kasatorius teigia, kad byloje nenustatytas joks ryšys tarp jo ir V. B. minimo „Olego“. V. B. tvirtinimas, kad kasatorius yra susijęs su padarytais nusikaltimais, remiasi tik prielaida, o ne faktais, ir tai negali būti laikoma įrodymu. Kasatorius pabrėžia, kad teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad jis ilgą laiką buvo išvykęs pas savo motiną į Baltarusiją, Lietuvoje nesilankė, todėl niekam negalėjo duoti jokių nurodymų ar tartis dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Taip pat kasatorius nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog jis turėjo ką nors bendra su UAB „Vikolas“. Ši įmonė nėra žinoma ir H. K., o tai reiškia, kad jo pokalbio su A. R. J. metu, kuriame dalyvavo ir kasatorius, šios įmonės naudojimas neteisėtais tikslais nebuvo aptariamas.

Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai solidariai iš jo, B. C. ir A. R. J. konfiskavo 293 830 Lt kaip nusikalstamu būdu gautas lėšas. Pasak kasatoriaus, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis gavo kokias nors sumas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, o B. C. ar A. R. J. būtų perdavę jam kokius nors pinigus, gautus iš UAB „Sikera“ ir UAB „Vikolas“ sąskaitų. Antai nuteistasis H. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad kasatoriui mokėjo pinigus. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2012 m. kovo 28 d. nuosprendyje (26 lapas) konstatavo, kad nėra įrodyta, jog kasatorius gavo kokias nors lėšas iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes H. K. jam šių sumų neperdavė. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius mano, kad nėra įrodyta, jog jis turėjo kokią nors finansinę naudą, todėl teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kasaciniu skundu nuteistasis H. K. prašo teismą pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš H. K. ir A. A. konfiskuota 1 211 985,28 Lt, bei nustatyti, kad iš H. K. konfiskuojama turto už 313 826,89 Lt, taip pat panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą H. K. turtui ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti H. K. sau laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkama nepasisakė dėl BK 72 straipsnio taikymo, o būtent, dėl solidaraus turto konfiskavimo taikymo iš H. K. ir A. A., nors apeliaciniame skunde toks klausimas buvo keliamas. Skunde pabrėžiama, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir savo turiniu negali turėti nubaudimo požymių.

Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pabrėžė, kad nustatant konfiskuotiną sumą reikia atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, tačiau, nepaisant to, privalėdamas identifikuoti konkrečią H. K. gautą naudą iš nusikalstamos veikos, to nepadarė ir solidariai konfiskavo iš A. A. ir H. K. 1 211 985,28 Lt. Toks sprendimas neatitinka BK 72 straipsnio prasmės.

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jam 2004-2005 metais vieno iš susitikimų metu A. A. pasiūlė sandorį, kurio esmė tokia: kasatoriui reikės organizuoti įmonių įsigijimą arba steigimą Lietuvoje bei jų sąskaitų atidarymą Lietuvos bankuose, toliau perduoti jų duomenis A. A., kuris organizuos pinigų pervedimą iš įvairių JAV bankų į šių Lietuvos įmonių sąskaitas. Už šį darbą, pasak kasatoriaus, jam buvo pažadėta 25-30 proc. nuo išgrynintos sumos. Todėl, kasatoriaus manymu, pagal bylos duomenis galima nustatyti jo gautą naudą iš nusikalstamos veikos, o būtent, 30 proc. nuo neteisėtai užvaldytų lėšų atskaičius iš šios sumos kitų bendrininkų, t. y. V. N. (28 573,44 Lt), D. Š. (13 215,25 Lt), S. R. (5000 Lt) ir K. G. (5000 Lt) gautas pinigų sumas.

Kasatorius abejoja, ar BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti taikoma solidariai. Tai negali būti painiojama su BK 69 straipsnyje numatytu turtinės žalos atlyginimu, kai yra ginami nukentėjusiojo (civilinio ieškovo interesai) ir šių interesų apsauga nesaistoma su nusikalstamos veikos bendrininkų gauta konkrečia nauda iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio paskirtis – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kasatorius mano, kad šios įstatymo normos formuluotė neleidžia išplėstai vertinti konfiskuojamo turto ribų, taigi solidarus turto konfiskavimas iš nusikalstamos veikos bendrininkų prieštarauja BK 72 straipsnio nuostatoms.

Todėl, įvertinus įstatymo reikalavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kasatoriaus turtui iki bus įvykdytas turto konfiskavimas yra nepagrįstas. Tokį suvaržymą galima būtų taikyti tik nustačius, kad jis turtą, į kurį nuosavybės teisės apribotos, įgijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes net negalima prielaida, kad kasatoriaus turtas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, nes visas turtas įgytas žymiai anksčiau nei padaryti nusikaltimai, už kuriuos kasatorius yra nuteistas šioje byloje.

Kasatorius teigia, kad jam turėjo būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismas nepakankamai įvertino kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent ilgą proceso trukmę ne dėl kaltininkų kaltės. Kasatorius pažymi, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo 5-8 metai (veikos padarytos nuo 2004 m. spalio iki 2007 m. sausio mėnesio), ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m., per šį laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų nedarė, yra adaptavęsis visuomenėje, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės tikslų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bausmių skyrimo klausimus, yra ne karta pažymėjęs, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertintinas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad byloje nustačius nepateisinamą procesinį delsimą turi būti sumažinama kaltinamajam skiriam bausmė.

Kasatorius teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties, nes jis turi legalų pragyvinimo šaltinį, rūpinasi savo šeima, ją išlaiko, pavojaus visuomenei nekelia.

Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes kasatorius yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuri ir nustato baudžiamąją atsakomybę už organizuotos grupės padarytą sukčiavimą. Nusikaltimo sudėties požymis negali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 2 dalis), todėl ši aplinkybė turi būti pašalinta iš nuosprendžio ir į tai atsižvelgta švelninant bausmę.

Taip pat kasatorius mano, kad nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes nusikaltimų nuosavybei, tarp jų ir sukčiavimo, objektas yra turtas ir nuosavybė, o savanaudiškos paskatos yra veikos motyvas. Todėl pripažinti savanaudiškumą tokio pobūdžio nusikalstamose veikose atsakomybę sunkinančia aplinkybe neteisinga, nes vadovaujantis tokia nuostata visiems nusikaltimams nuosavybei privalomai būtų nustatoma sunkinanti aplinkybė veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų. Tai neatitiktų BK 60 straipsnio paskirties.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. J. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas jo apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo svarbiausių apeliacinio skundo argumentų, turinčių esminę reikšmę nustatant jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, teismo išvados lakoniškos, nekonkrečios, bendro pobūdžio, įrodymai neanalizuoti ir nelyginti, neatskleistas jų turinys. Dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė, šie argumentai, nors ir nurodyti aprašomojoje nuosprendžio dalyje, kurioje perrašyti paduotų skundų argumentai, buvo tiesiog nutylėti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, dėl jų apskritai nebuvo pateikta jokių teismo išvadų.

Kasatorius pabrėžia, kad savo apeliaciniame skunde jis nurodė, jog jis pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti), nes su V. B., kuris ir vadovavo UAB „Sikera“, jis niekada nebuvau susitikęs, niekada jam tiesiogiai ar per kitus asmenis nei tiesiogiai, nei užuominomis neperdavė jokių nurodymų, prašymų, patarimų, jokiais veiksmais ar dar kokiu nors būdu neskatino jo daryti jokių nusikalstamų veikų. BK 24 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad kurstytojas yra asmuo, palenkės kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kadangi, kaip teigia kasatorius, jis niekada nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis nėra bendravęs su V. B. ir neturėjau jokių galimybių kokiu nors būdu palenkti jo valią daryti nusikaltimus, todėl jis nepagrįstai yra pripažintas kurstytoju padarant BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors šis klausimas buvo keltas ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį argumentą neatsakė.

Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo keliami klausimai ir dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų surašant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 301-307 striapsniai), į kuriuos neatsakyta. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos ne teismo pripažintos ir įrodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir kaltinamajame akte aprašytos aplinkybės, kurių teismas nepatikrino. Kasatorius pabrėžia, kad teismo nuosprendyje atkartoti H. K. ikiteisminio tyrimo metu UAB „Sikerta“ epizode duoti parodymai, nes teisme pastarasis davė ne tokius detalius parodymus. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pats nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nenustatinėjo.

Be to, H. K. vienintelis teigė, kad kasatorius dalyvavo padarant BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, todėl šio asmens įrodymai yra esminiai sprendžiant kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kasatorius teigia apeliaciniame skunde kėlęs klausimą dėl H. K. parodymų patikimumo, nes jie anksčiau konfliktavo dėl didelės pinigų sumos. Esant šioms aplinkybėms, teismai turėjo labai atsargiai vertinti H. K. parodymus dėl jo suinteresuotumo.

Kasatorius pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai turi atsargiai vertinti asmenų, kurių baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos, parodymus apie kitus nusikalstamos veikos bendrininkus. Be to, tokie parodymai negali būti vieninteliai įrodymai priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau teismai šių reikalavimų nepaisė. Taip pat kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi S. K. 2008 m. kovo 5 d. iki 2009 m. birželio 11 d. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, teigdamas, kad šie parodymai patvirtina H. K. parodymus, nes jis juos paneigė teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškindamas kodėl.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo parodymai nėra laikomi teismo tiesiogiai ištirtais įrodymais ir jais tiesiogiai negalima remtis nuosprendyje. Priimant nuosprendį jie įrodomosios reikšmės teismui neturi, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas gali tik atsižvelgti į tokius duomenis, jie gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, tačiau nuosprendyje aprašydamas bylos aplinkybes teismas turi remtis tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti S. K. parodymai, atsižvelgiant ir į jų davimo aplinkybes, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir jais nebuvo galima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų nevertino.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė prašo teismą pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės: sumažinti paskirtą subendrintą bausmę iki vienerių metų laisvės atėmimo arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai pritaikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnis) ir bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmes padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis), taisykles.

Nuteistasis V. B. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, 203 straipsnio 2 dalį – laisves atėmimu šešiems mėnesiams. Subendrinus bausmes, nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 3750 Lt bauda.

Kasatorė pažymi, kad teismai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrino bausmių apėmimo būdu, o subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu pagrįstai subendrino su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai, vadovaudamiesi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu šią bausmę subendrino su Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (šešių mėnesių laisvės atėmimas ir bauda) neatlikta dalimi, nes nuteistojo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki priimant Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, t. y. 2006 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Taigi padarytos veikos sudaro nusikalstamų veikų sutaptį, o ne recidyvą, todėl už jas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

Taip pat kasatorė nurodo, kad V. B. padaryti nusikaltimai – dokumentų klastojimas ir kvalifikuotas sukčiavimas – akivaizdžiai skiriasi savo pavojingumu, todėl bylą nagrinėję teismai privalėjo ne subendrintą bausmę pagal nuosprendį subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, bet apėmimo būdu subendrinti abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Tokiu atveju nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu turėjo buti subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.

Taigi paskirta bausmė turėjo apimti Anykščių rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė negalėjo viršyti vienerių metų, tuo tarpu bylą nagrinėję teismai pritaikė ne BK 63 straipsnio 9 dalies, bet 64 straipsnio nuostatas, kurios nenumato galimybės bendrinti bausmių apėmimo būdu, todėl netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą buvo pabloginta nuteistojo padėtis.

Be to, kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog V. B. padarytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra du savarankiški nusikaltimai, nes jie atitinka visus tęstinės nusikalstamos veikos požymius: nuteistasis veikė pagal vieningą sumanymą, žala buvo padaryta toms pačioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kiekviena veika, atskirai paėmus, gali būti laikoma nusikaltimu, visus veiksmus vienija vieninga tyčia, o veikos padarytos iš to paties šaltinio.

Tuo tarpu, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl tęstinės veikos požymių buvimo motyvuodamas tuo, kad nors nusikalstami veiksmai buvo padaryti iš esmės panašiu būdu ir aplinkybėmis, tačiau kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į svetimų asmenų nuosavybę, tačiau nuteistasis tik vykdė iš kurstytojų. ar organizatorių gautus nurodymus ir nežinojo, į kieno nuosavybę kėsinasi.

Kasatorė teigia, kad šioje byloje yra visos sąlygos nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nes yra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl žalos atlyginimo nuteistajam nėra pareikšta jokių reikalavimų, nuteistojo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o viena iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, pasak kasatorės, BK 54 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nereikalauja nustatyti kokias nors ypatingas ar išskirtines aplinkybes, nes šios normos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos įvertinimu. Todėl šioje byloje itin svarbu įvertinti tai, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, padėjimas teisėsaugos institucijoms, šeiminė padėtis rodo, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga.

Kasatorė pažymi, kad teismai nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi galėdami atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenurodytas aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis iš nusikalstamų veikų padarymo negavo jokios naudos (tik 70 Lt), be to, jam nėra pareikštas joks civilinis ieškinys.

Taip pat kasatorė mano, kad nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės nuteistojo padėties (BK 59 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes jo vadovaujama UAB „Sikera“ visiškai nebevykdė veiklos. Būtent todėl nuteistasis sutiko daryti nusikalstamas veikas.

Kasatorė pabrėžia, kad nuteistojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, nes jo veiksmai buvo tik maža sudėtinė visų nusikalstamų veiksmų dalis.

Be to, nuteistasis turi mažą vaiką (kūdikį), kuriam yra būtina ne tik dorovinė, bet ir materialinė parama. Nuteistojo draugė ir vaikelio mama viena nepajėgs visiškai užtikrinti visų būtinųjų vaiko poreikių, tuo tarpu nuteistasis šeimą išlaiko. Kasatorės manymu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė pažeidžia ne tik jo, bet ir jo šeimos teises, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Tuo tarpu nuteistajam taikytos procesinės prievartos priemonės ir suvaržymai bei pasmerkimas valstybės vardu jau atliko nubaudimo ir sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo funkciją bei paveikė nuteistąjį taip, kad jis kritiškai vertina savo poelgius ir pasižada daugiau nebenusikalsti.

Kasatorė pažymi, kad teismai tiksliai nenurodė, kodėl bendrininkavimą pripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuri numato kvalifikuojančius požymius, tarp jų ir nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje to atskirai neakcentavo, bet iš nuosprendžio aprašomosios (motyvuojamosios) dalies turinio matyti, kad buvo inkriminuoti du skirtingi kvalifikuojantys požymiai: didelės vertės svetimo turto įgijimas ir nusikalstamų veikų padarymas organizuota grupe. Taigi veikos padarymo organizuota grupe negalima laikyti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ji yra veikos kvalifikuojantis požymis.

Be to, teismai nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, nes pati nusikalstama veika (sukčiavimas) yra savanaudiško pobūdžio, todėl papildomai negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apeliacinio skundus neatsakė. Nors kasatorius neneigia dalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme, tačiau mano, kad teismai jį nepagrįstai pripažino organizatoriumi, be to, nepateikė įtikinamų motyvų, kurie leistų atriboti organizatoriaus ir padėjėjo vaidmenis. Be to, kasatorius pabrėžia, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo pagrindinis. Kasatorius pabrėžia, kad teismų praktikoje laikoma, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato įgyvendinimo mechanizmus ir padarymo būdus. Tuo tarpu padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą. Kasatorius teigia, kad epizode dėl L. T. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso suklastojimo ir panaudojimo padarant didelę žalą bei pasikėsinimo apgaule įgyti L. T. vardu banko čekiais gautą didelės vertės svetimą turtą jo vaidmuo, t. y. bendradarbiavimas dėl duomenų perdavimo per forumą, informacijos apie čekius perdavimas ir kt., atitinka ne organizatoriaus, o padėjėjo požymius, nes jo veiksmai palengvino nusikalstamos veikos vykdytojui realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius. Kituose epizoduose, susijusiuose su UAB,,Kopera“, UAB „SNRNS“, UAB „Unoset“, UAB „Ostera“, kasatoriaus veiksmai taip pat turėjo būti vertintini kaip padėjėjo, nes jis dalyvavo epizodiškai, o visur dominavo nuteistasis H. K., kuris ir buvo nusikalstamų veikų iniciatorius.

Taip pat kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai taikytas BK 72 straipsnis, nes nors jie panaudodami apgaulę įgijo arba kėsinosi įgyti didelės vertės JAV įmonių turtą, jokia JAV įmonė ar bankas nepareiškė civilinio ieškinio ir neprašė pradėti baudžiamąjį persekiojimą, todėl teismai, konfiskuodami į valstybes biudžetą nuosprendyje nurodytas sumas, leido valstybei praturtėti iš padarytos nusikalstamos veikos.

Kasatorius nurodo, kad teismas, priimdamas 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį, taikė netinkamą BK 72 straipsnio redakciją, kuri galiojo tik iki 2010 m. gruodžio 2 d. Po 2010 m. gruodžio 2 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, kurioje turto konfiskavimo klausimai turėjo būti sprendžiami kitaip. Be to, teismas nenurodė atitinkamos BK 72 straipsnio dalies ar punkto, t. y. šio straipsnio teisinio pagrindo.

Kasatorius mano, kad dėl dalies pinigų, kurie buvo bankuose atidarytų įmonių sąskaitose kaip apgaulės įtakoje gauti pinigai, sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis BPK 94 straipsniu, kuris reglamentuoja daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimą priimant nuosprendį.

Pasak kasatoriaus, nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad konfiskuojant turtą reikia nustatyti, kokią konkrečią naudą asmuo gavo iš nusikalstamos veikos, tačiau pasielgė priešingai: nenustatė, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos gavo kasatorius ir solidariai iš jo ir H. K. konfiskavo 1 211 985,28 Lt. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis pasiūlė H. K. sandorį, kurio esmė tokia: reikės organizuoti įmonių įsigijimą arba steigimą Lietuvoje bei jų sąskaitų atidarymą Lietuvos bankuose, toliau perduoti jų duomenis kasatoriui, kuris organizuos piniginių lėšų pervedimą iš įvairių JAV bankų į šių Lietuvos įmonių sąskaitas. Už šį darbą kasatorius H. K. pažadėjo 25-30 proc. nuo išgrynintos sumos, o kasatoriui turėjo likti apie 70-75 proc. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvo dėl solidaraus turto konfiskavimo iš kasatoriaus ir H. K. pagrįstumo.

Kasatorius teigia, kad nors apeliacinės instancijos teismas panaikino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupė ir iš savanaudiškų paskatų, tačiau nenurodė, kaip tai atsispindėjo individualizuojant bausmę, nors kitam nuteistajam H. K. panaikinus šias atsakomybę sunkinančias aplinkybes buvo žymiai sumažinta bausmė. Kasatorius mano, kad taip elgdamasis apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 5 ir 7 punktus.

Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nesvarstė galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, nors to ir buvo prašyta. Taip pat teismai neprasisakė ir dėl proceso greitumo ir kokią tai turi įtaką individualizuojant bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos 2004-2007 metais, o procesas iki šių dienų tęsiasi ne dėl kasatoriaus kaltės.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniuose skunduose ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bandoma nurodyti, kurias iš jų laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai ar laikytinos prielaidomis, tačiau šie kasacinių skundų teiginiai yra deklaratyvus, be to, akivaizdu, kad toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas. Tai, kad kasatoriai nesutinka su teismų padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu, nėra pagrindas apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, nes įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles vertina teismas ir tai yra išimtinė teismo prerogatyva.

Byloje nėra duomenų, kad buvo suvaržytos nuteistųjų teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, rungimosi principas nepažeistas.

Nepagrįsti nuteistųjų A. R. J., B. C. ir A. A. apeliacinių skundų teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nepilnai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei jų apeliacinių skundų argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pasisakė plačiai ir išsamiai. Teismas, atmesdamas nuteistųjų ir jų gynėjų pateiktas abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, nurodė konkrečius bylos duomenis, kuriems prieštarauja apeliacinių skundų teiginiai, skundų argumentus palygino su byloje surinkta medžiaga, patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės.

Nepagrįsti ir tie kasacinių skundų argumentai, kuriuose teigiama, kad BPK 320 straipsnio nuostatos buvo pažeistos dar ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko byloje įrodymų tyrimo, nors to ir prašė nuteistojo B. C. gynėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teisme iš tikrųjų buvo pareikštas tokio pobūdžio prašymas, tačiau jis buvo tinkamai neargumentuotas, nenurodyta, kokius papildomus veiksmus derėtų atlikti, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 324 straipsnio nuostatų, visiškai pagrįstai jį atmetė. Taip pat nėra pagrindo teigti, kaip tai daroma nuteistojo A. R. J. kasaciniame skunde, kad apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti formaliai todėl, kad apeliacinės instancijos teismas ne taip, kaip to tikėjosi apeliacinių skundų autoriai, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė jų lūkesčių neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. R. J. apeliacinį skundą, pažymėjo, kad jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas įrodo ne tik H. K. parodymai, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma: kaltinamųjų S. K., B. C., A. R. J., A. A., V. B. parodymai, akistatų ir asmenų parodymo atpažinti protokolai, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią B. C. apeliacinio skundo dalį, pažymėjo, kad, priešingai nei teigiama B. C. apeliaciniame skunde, V. B. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. V. B. atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino S. K. ir B. C. kaip asmenis, kurie dalyvavo nusikalstamoje veikoje, bei patvirtino parodymus akistatų su minėtais nuteistaisiais metu. Nors nuteistasis B. C. skunde nurodė, kad buvo pažeistas reikalavimas atpažintiną asmenį parodyti drauge su kitais asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tai įvertino kaip nuteistojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, V. B. savo parodymus patvirtino ir akistatos su B. C. metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pateikdami B. C. atpažinti pagal nuotraukas, o ne gyvai, kaip to kasaciniame skunde pageidauja kasatorius, laikėsi BPK 192 ir 195 straipsnio nuostatų, todėl teigti, kad dėl to buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nėra pagrindo.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad nors nuteistasis V. B. savo kasaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika atitinka tęstinės veikos požymius, nes jis veikė pagal vieningą sumanymą, žala buvo padaryta toms pačioms įstatymo saugomoms vertybėms, kiekviena jo padaryta veika, atskirai paėmus, galėtų būti laikoma nusikalstama, visus veiksmus jungė vieninga tyčia, nusikalstamos veikos padarytos iš to paties šaltinio, tačiau šie kasacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, pirmosios instancijos teismas V. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai kvalifikavo kaip atskiras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą skirtingose vietose bei skirtingu laiku, ir nors jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė palyginti nedidelis laiko tarpas, o nusikalstami veiksmai buvo padaryti panašiu būdu ir aplinkybėmis, tačiau kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į svetimų asmenų nuosavybę.

Nuteistieji A. A., H. K. ir V. B. savo kasaciniuose skunduose taip pat kelia klausimą dėl galimo bausmės sušvelninimo, tačiau susipažinus su byloje priimtais sprendimais konstatuotina, kad teismai, skirdami bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas H. K. apeliacinio skundo argumentus, iš dalies patenkino jo apeliacinį skundą ir pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, ją sušvelnino, todėl daryti tai dar kartą tais pačiais motyvais kasacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo bausmę švelninti ir dėl galimai per ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas būtų neleistinai vilkinamas ar dėl tyčinių ar piktybinių pareigūnų veiksmų būtų delsiama joje priimti atitinkamus sprendimus.

Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodo, kad teismas jam netinkamai taikė bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, dėl ko buvo pabloginta jo padėtis, tačiau toks kasacinio skundo argumentas atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam paskirta bausmė buvo iš dalies sudedant subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė, kodėl V. B. apeliacinio skundo argumentas, jog pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį ir Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, o ne recidyvą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip nuteistojo siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Nors V. B. kasaciniame skunde išreiškiamas pageidavimas, kad papildomai būtų svarstoma BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybė, tačiau šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali, tačiau neprivalo paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindų V. B. taikyti BK 62 straipsnį nustatyta nebuvo, todėl teismas visiškai pagrįstai netaikė šio įstatymo nuostatų.

Nuteistųjų B. C., S. K., H. K., A. R. J., A. A. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, V. B. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

B. C., S. K., H. K., A. R. J., A. A. kasaciniuose skunduose yra teiginių, kad abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl to padarė netinkamas išvadas, be to, skunduose teigiama, kad teismai netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nurodoma, kokios, kasatorių manymu, turi būti nustatytos ir kaip įvertintos bylos aplinkybės, analizuojami naujai kasatorių nurodyti įrodymai, teigiant, kaip į juos turėjo atsižvelgti teismai darydami savas išvadas. Kasatorių B. C., S. K. kasaciniuose skunduose dėstoma jų nuomonė dėl V. B., H. K. parodymų, jie kritikuojami ir nurodoma, kad pastariesiems paskirta per švelni bausmė, taip pat jis mano, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. negalėjo jų atpažinti, skunduose dar nurodo, kad teismai nenustatė tinkamo ryšio tarp V. B. ir jo nurodyto asmens „Olego“.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Taigi, kaip paminėta, kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatorių apeliacinius skundus, kurie, kaip matyti iš jų turinio, praktiškai atitinka ir kasacinius skundus, išnagrinėjo išsamiai ir detaliai, nuosprendyje analizavo, motyvuotai aptarė taip pat ir kasaciniuose skunduose nurodytus įrodymų vertinimo ir nustatytų bylos aplinkybių aspektus, atsakė į kasatorių apeliaciniuose skunduose išsakytas abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Toliau kasatoriai skunduose pateikia savo interpretacijas dėl kitų nuteistųjų parodymų ir veiksmų bei bylos duomenų, nesutikdami su nuosprendžiuose išdėstytomis išvadomis ir pan.

Taigi akivaizdu, kad kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu, nes skunduose nurodo į pažeidimus, jų manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias būtent įrodymų vertinimą.

Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

Kasatoriai B. C., A. R. J., A. A. savo skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jų apeliacinių skundų. A. R. J. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apie daugelį jo skundo argumentų visiškai nepasisakė, tik paminėjo, kad tokie buvo, todėl mano, kad jo skundas išnagrinėtas formaliai, teismo išvados lakoniškos, nekonkrečios, įrodymai neanalizuoti ir nelyginti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, priešingai nei teigia kasatoriai (B. C., A. A. kasaciniuose skunduose tik deklaratyviai užsimena, jog jo apeliaciniai skundai neišnagrinėti, tačiau nenurodo konkrečių argumentų), jų apeliaciniai skundai pakankamai detaliai ir išsamiai buvo nagrinėjami, į visus esminius jų skundų argumentus apeliacinis teismas motyvuotai atsakė, remiantis jų skundų teiginiais, patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų atitikimą bylos medžiagai ir padarė tinkamas išvadas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas į visus esminius apeliacinių skundų argumentus atsakė, todėl manyti, kad B. C., A. R. J. ir A. A. apeliaciniai skundai neišnagrinėti, nėra teisinio pagrindo. Atsakydamas į A. R. J. apeliacinio skundo argumentus, dėl formalaus jo skundo išnagrinėjimo, teismas nurodė, kad jo kaltė byloje pagrįsta ne tik, kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, H. K. parodymais, bet ir kitų nuteistųjų S. K., B. C., A. A., V. B. parodymais bei kita bylos medžiaga (akistatų, asmenų parodymo atpažinti, liudytojų parodymų protokolais, telefoninių pokalbių išklotinėmis ir pan.). Kasatoriai B. C. ir jo gynėja dar teigia, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio nuostatos dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nors to buvo prašoma. Teismų praktikoje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir tokių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. To šioje byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, pagrįstai ir motyvuotai atmetė nepagrįstą bei neargumentuotą kasatorių prašymą, kuriame nebuvo nurodyta, kokius konkrečius papildomus veiksmus reikėtų ištirti, buvo tik deklaratyvus prašymas.

Dėl V. B. ir jo gynėjos kasacinio skundo

Kasatorių manymu, teismai nustatė ne visas V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, turėjo apsvarstyti tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl labai sunkios padėties, kad išlaiko mažametį vaiką, kad jo vaidmuo bendrininkaujant buvo antraeilis (mažareikšmis). Kaip teisingai pažymi kasatoriai, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis kaltininko atsakomybę aplinkybėmis ir kitas, nenumatytas BK. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jo nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas, aptarė jo antraeilį vaidmenį bendrininkavime, šias lengvinančias aplinkybes išnagrinėjo, motyvuotai aptarė nuosprendžiuose, dėl to skyrė minimalias bausmes, todėl šis skundo argumentas negali būti tenkintinas. Kasacinio skundo argumentai dėl pripažinimo lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad V. B. padarė nusikalstamas veikas dėl labai sunkios padėties ir kad išlaiko mažametį vaiką, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami, nes šie klausimai nebuvo apskųsti ir nenagrinėti apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kasatoriai skunde nurodo, kad teismai neatsižvelgė į galimybę V. B. skirti švelnesnę, negu įstatymu nustatyta, bausmę. Tai nepagrįstas skundo argumentas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad bausmė nuteistajam V. B. skirta atsižvelgiant į BK 41, 54 straipsnių nuostatas, tai atsispindi teismų sprendimų motyvuose. Juose nurodytos išsamios teismų išvados dėl bausmės skyrimo, detaliai išnagrinėtos ir aptartos visos bausmei skirti reikalingos, nuteistąjį teigiamai ir neigiamai apibūdinančios aplinkybės, motyvuotas bausmės rūšies ir dydžio parinkimas. Iš bylos duomenų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymo V. B. sąlygų šioje byloje nėra, nenustatytos jokios išimtinės sąlygos, kurios duotų pagrindą svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nenustatytos kelios lengvinančios aplinkybės, dėl kurių būtų galima svarstyti BK 62 straipsnio nuostatų taikymą, todėl teismai teisingai nesvarstė minėtų straipsnių taikymo galimybės. Kasaciniame skunde dėstomos norimos pripažinti išimtinėmis sąlygos ir noras pripažinti kitas nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti bylos medžiaga, be to, į kai kurias iš jų buvo teisingai atsižvelgta, svarstant klausimą dėl bausmės dydžio ir rūšies jam skyrimo.

Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 63, 64 straipsnių nuostatas dėl bausmių subendrinimo jam. Šis klausimas labai išsamiai buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose, bausmės nuteistajam V. B. subendrintos tiksliai vadovaujantis įstatymu, su šių nuosprendžių motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka, todėl išsamiau dėl to nepasisako.

Kasacinės instancijos teismo kolegija negali sutikti su kasatorių teiginiais kasaciniame skunde, kad V. B. nusikalstamos veikos turi tęstinės nusikalstamos veikos požymius, nes jis veikė turėdamas vieningą sumanymą. Kaip tik bylos duomenys rodo, kad nuteistasis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino padaryti tokią pačią nusikalstamą, visiškai skirtingose vietose bei skirtingu laiku, taip pat matome, kad jis kėsinosi ne į vieningą objektą, o į atskirų svetimų asmenų nuosavybę. Tai buvo nustatyta ir nuosprendžiuose. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad nuteistasis vykdė kitų nuteistųjų nurodymus ir nežinojo, į kieno nuosavybę kėsinosi, bet tai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Todėl ir šis skundo argumentas netenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Kasaciniuose skunduose nuteistieji B. C. ir S. K. teigia, kad jiems ir kitam nuteistajam – A. R. J., nepagrįstai buvo taikyta BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir bendrai konfiskuota 293 830 Lt, o A. A. ir H. K., kad tuo pačiu pagrindu bendrai konfiskuota 1 211 985,28 Lt.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Taigi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą). Tai reiškia, kad turto konfiskavimas tais atvejais, kada jis skiriamas kartu su bausme arba atleidžiant nuo bausmės, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Baudžiamoji atsakomybė yra individuali, o tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Iš to seka, kad asmeniui bausmė ir kitos baudžiamajame įstatyme nustatytos valstybės prievartos priemonės (pvz.: auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės) yra taikomos individualiai, t. y. konkrečiam asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą, pažymėjo, kad teisminio įrodymų tyrimo metu nustačius, jog užvaldytos lėšos gautos iš nusikalstamos veikos ir nesant pareikštų civilinių ieškinių, spręstinas klausimas dėl kaltinamųjų iš nusikalstamos veikos gautų piniginių lėšų konfiskavimo. Kartu teismas nurodė, kad nustatant konfiskuotiną sumą, atsižvelgtina į tai, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ir kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti, tačiau, nepaisant to, iš nuteistųjų B. C., S. K. ir A. R. J. bendrai konfiskavo 293 830 Lt, o iš A. A. ir H. K. – bendrai konfiskavo 1 211 985,28 Lt. Teismas nenustatė, kokią konkrečią dalį lėšų gavo kiekvienas nuteistasis asmeniškai. Toks teismo sprendimas neatitinka ne tik BK 72 straipsnio taikymo esmės, bet ir pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, kur pabrėžiamas individualus baudžiamosios atsakomybės pobūdis.

Kolegija pažymi, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Tačiau, kaip nustatyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, liudytojų neapklausia ir negali iš naujo vertinti teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių. Tai apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.

Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos gavo B. C., S. K., A. R. J., A. A. ir H. K., todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl minėtiems asmenims taikyto BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo B. C., S. K., A. R. J., A. A. ir H. K. ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Vytautas Piesliakas

Rimantas Baumilas