M. U. pagal BK 129 str. 2 d., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-167-693/2016

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00491-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.9; 2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistajam M. U., jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirti laisvės atėmimas trylikai metų.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. S., T. Š. ir D. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio pašalinta įrodyta pripažinta aplinkybė, kad, M. U. toliau smaugiant M. J., D. S. dar kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas du kartus pakartotas sakinys „po to D. S., sėdėdamas šalia vairuotojo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. J. į veidą“. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. M. U. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 17 d., nuo 0.00 iki 01.00 val., autobusų stotelėje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g., prie namo Nr. 14, veikdamas bendrininkų grupe su D. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsėdo į UAB „Taxi1“ priklausantį taksi automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą M. J., paprašė, kad šis juos pavežtų iki Lentvario; nuvažiavo į Trakų r., kur privažiavus Skynimų k., laukuose, M. J. sustojus, M. U., sėdėdamas ant galinės sėdynės už vairuotojo, iš už nugaros sulenkta dešine ranka tyčia apglėbė M. J. kaklą ir ėmė jį smaugti, o D. S., sėdėdamas šalia vairuotojo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. J. į veidą; o M. U. perlipęs per sėdynę, rankomis laikydamasis už priekinės apdailos, koją įrėmęs nukentėjusiajam į gerklę, ėmė jį smaugti; po to atidarę vairuotojo pusės dureles, abu nukentėjusįjį išvilko ant žemės. D. S. ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių odinį diržą ir juo M. U. tyčia apjuosus nukentėjusiojo M. J. kaklą užveržė kilpą ir įtempė diržą, taip M. J. padarydami paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžį; po to pagrobė UAB „Taxi 1“ priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2800 Lt (810,94 Eur), su jame buvusia racija „Motorola CM-140“, kurios vertė 750 Lt (217,22 Eur), taksometru ST-500 MF, kurio vertė 500 Lt (144,81 Eur), plafonu, kurio vertė 120 Lt (34,75 Eur), antena, kurios vertė 80 Lt (23,17 Eur), iš viso padarydami UAB „Taxi1“ 4250 Lt (1230,89 Eur) turtinės žalos, taip pat pagrobė M. J. bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir 300 Lt (86,89 Eur); M. J. lavoną paslėpė Trakų r., Elektrėnų sen., Pastrėvės k., ir ten jį paliko; taip tyčia bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų nužudė M. J. ir pagrobė svetimą turtą.

Taip pat M. U. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. S. ir T. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, po to, kai nužudė M. J. ir pagrobė svetimą turtą – automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „Taxi1“, juo nuvažiavo į Kauno r., Kumpių k. esančią degalinę „Lukoil“, kur D. S. su T. Š. nupirko benzino; tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, jie nuvažiavo į Kačerginės miško masyvą, esantį Kauno r., šalia Kačerginės gyvenvietės, kur M. U. apipylė benzinu pagrobtą automobilį ir žiebtuvėliu jį padegė; taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą UAB „Taxi1“ 2800 Lt (810,94 Eur) vertės turtą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. U. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, ir šias bylos dalis nutraukti.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai, jį nuteisdami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nėra savanaudiškų paskatų. Anot kasatoriaus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, įrodymai vertinti atskirai vieni nuo kitų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad nukentėjusysis buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, nes toks teiginys neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Jokio išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį siekiant turtinės naudos nebuvo. Tai patvirtina tiek kasatoriaus, tiek kito nuteistojo šioje byloje – D. S. – parodymai.

2.2. Vien tik faktas, kad kasatorius parodė, jog D. S. pasiūlė nukentėjusįjį taksistą „permesti“, t. y. nesumokėti už kelionę, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog kaltininkai siekė turtinės naudos. Kasatorius neneigia kartu su D. S. nužudęs nukentėjusįjį, tačiau teigia, jog jų elgesys buvo spontaniškas, dėl alkoholio poveikio. Skunde nurodoma, kad nuteistiesiems nerūpėjo, ar nukentėjusysis turi pinigų, ar ne. Anot kasatoriaus, supratę, kad nužudė nukentėjusįjį, jie siekė paslėpti kūną ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad po to, kai paslėpė nukentėjusiojo kūną, pastebėjo ir jo liemenę, kuri nusivilko tempiant kūną. Atsegus liemenės kišenę, pabiro smulkūs pinigai (po 1, 2 ar 5 Lt), iš viso apie 50 Lt, kuriuos padėjo ant prietaisų skydelio. Degindami nukentėjusiojo liemenę, pamatė, kad dega ir joje buvę pinigai, todėl ugnį užgesino ir paėmė pinigus (iš viso apie 230 Lt). Taip pat kasatorius teigia, kad automobilio jie nepasisavino, o tiesiog sudegino kaip daiktinį įrodymą siekdami nuslėpti nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361/2006">2K-361/2006</a>, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014). Nustačius, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį, priklausomai nuo nustatytų šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių. Tačiau, jeigu konstatuojama, kad sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (jeigu nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kvalifikuojamųjų požymių) ir 178 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2014). Kasatorius teigia, kad tikslas pasisavinti pinigus kilo jau nužudžius nukentėjusįjį ir paslėpus jo kūną, o automobilis buvo sunaikintas kaip daiktinis įrodymas, todėl jokio išankstinio sumanymo pagrobti turtą nebuvo. Tuo tarpu teismai neanalizavo, kaip vystėsi nusikalstamas sumanymas, todėl nepagrįstai kasatoriui inkriminavo savanaudiškas paskatas.

3. Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo

4. Kasatorius teigia, kad teismai, jį nuteisdami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nėra savanaudiškų paskatų: tikslas pasisavinti pinigus kilo jau nužudžius nukentėjusįjį ir paslėpus jo kūną, o automobilis buvo sunaikintas kaip daiktinis įrodymas, todėl jokio išankstinio sumanymo pagrobti turtą nebuvo.

4.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o nuteistojo M. U. gynėjo apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamos savanaudiškos paskatos jo ginamojo veikoje, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl kasacinio skundo argumentas dėl savanaudiškų paskatų plačiau nenagrinėtinas. Dėl šio argumento pasisakoma glaustai.

4.2. Kasatorius nužudymo fakto neginčija, tik kasaciniu skundu iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą dėl jam inkriminuoto nužudymo savanaudiškų paskatų. Anot kasatoriaus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, įrodymai vertinti atskirai vieni nuo kitų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatyti naujų bylos aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pagal pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar teismai vertindami įrodymus ir nustatydami bylos aplinkybes nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie – ne, nuorodos, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

5. Patikrinusi skundžiamų teismų sprendimų dalį (sprendimų dalių dėl turto sunaikinimo kasatorius neginčija) teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje M. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų – kvalifikuoto nužudymo ir plėšimo – požymius teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo M. U. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 180 straipsnio 1 dalį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvada dėl nuteistojo kaltumo padarius šias nusikalstamas veikas pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.

6. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvaciją, kurią įstatymų leidėjas įvardija kaip paskatas. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuojant šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro.

Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361/2006">2K-361/2006</a>, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011). Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos.

7. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs jų visetą, o apeliacinės instancijos teismas – patikrinęs nuteistojo baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, nustatė, kad nukentėjusysis M. J. buvo nužudytas turint tikslą nemokėti už kelionę taksi ir užvaldyti jo turimą turtą (automobilį, pinigus). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, įvertinus tai, jog M. U. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja tarpusavyje bei kitiems bylos įrodymams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi kito nusikalstamos veikos bendrininko – D. S. – parodymais, kurie atitinka bylos medžiagą. Byloje esančių įrodymų pakanka padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms nustatyti bei nuteistojo M. U. kaltei pagrįsti. Todėl kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad M. U. kaltė grindžiama tik nuteistojo D. S. parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas.

7.1. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, susiformavo iki jo nužudymo. Tai, kad, kaip teigiama kasaciniame skunde, nuteistųjų smurtinis elgesys buvo spontaniškas, dėl alkoholio poveikio, neturi reikšmės baudžiamajam teisiniam M. U. veikos vertinimui. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad važiuojant taksi automobiliu kaltinamasis M. U. sumanė nukentėjusįjį M. J. „permesti“, t. y. nemokėti taksi vairuotojui už kelionę. Automobiliui sustojus, M. U., sėdėdamas gale už vairuotojo sėdynės, nukentėjusįjį pradėjo smaugti, o kitas nusikalstamos veikos bendrininkas – D. S., sėdėjęs priekyje keleivio vietoje, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą. Vairuotojui nejudant, abu nuteistieji ištempė nukentėjusiojo kūną iš automobilio ant žemės.

8. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad tikslas pasisavinti pinigus kilo jau nužudžius nukentėjusįjį ir paslėpus jo kūną, t. y. pastebėjus, jog betempiant nukentėjusiojo kūną iš jo liemenės pabiro smulkūs pinigai (po 1, 2 ar 5 Lt), o deginant liemenę – kad dega joje buvę popieriniai pinigai, o automobilis buvo sunaikintas kaip daiktinis įrodymas, todėl jokio išankstinio sumanymo pagrobti turtą nebuvo. Tai nepaneigia savanaudiškų paskatų buvimo kasatoriaus veikoje. Kasatorius su nusikalstamos veikos bendrininku suvokė, kad nukentėjusysis, kuris dirbo taksistu, su savimi turėjo grynųjų pinigų. Taigi nuteistieji turėjo tikslą ne tik nemokėti už kelionę (šią aplinkybę M. U. pripažino), o tai taip pat laikytina savanaudiškomis paskatomis, nes kaltininkas gauna turtinę naudą nemokėdamas pinigų už suteiktą paslaugą, tačiau ir užvaldyti nukentėjusiojo vairuotą automobilį. Teismo nustatyta, kad nuteistieji kurį laiką disponavo pagrobtu automobiliu, planavo juo su draugais vykti į Palangą, nes nukentėjusįjį nužudė Trakų r., laukuose, esančiuose Skynimų k., kūną paslėpė – Trakų r., Elektrėnų sen., Pastrėvės k., o automobilį sudegino Kauno r., šalia Kačerginės esančiame miškų masyve. Be to, nuteistieji patys patvirtino, kad tik atvykę pas T. Š. sugalvojo, jog reikia sudeginti automobilį. Taigi pirminis tikslas nužudant nukentėjusįjį buvo siekis nemokėti už kelionę bei užvaldyti jo turtą – automobilį ir pinigus.

9. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad nukentėjusysis buvo nužudytas dėl savanaudiškų paskatų, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji, dar prieš pradėdami realizuoti nusikalstamą sumanymą, suprato, kad tam reikės panaudoti fizinį smurtą. Taigi, pagal teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes, nuteistojo M. U. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (BPK 106 straipsnis)

10. Nagrinėjant kasacinę bylą pagal nuteistojo M. U. kasacinį skundą, buvo nustatyta, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir prašo paskirti jam gynėją, todėl, siekiant užtikrinti nuteistojo tiesę į gynybą bei kitas jo teises, pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu. Taigi buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam M. U. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė Violeta Bazienė, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant kasacinėje instancijoje, buvo gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (2.16) NTP-7-3912, kuriame prašoma iš nuteistojo M. U. valstybės naudai priteisti 84,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

10.1. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo M. U. valstybės naudai 84,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2008">2K-410/2008</a>, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>).

10.2. Šioje byloje pateiktas prašymas yra atmestinas dėl šių aplinkybių. Visų pirma, byloje nėra duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Antra, gynėjo dalyvavimas ginant nuteistąjį teismo buvo pripažintas būtinu, siekiant užtikrinti jo teisę į gynybą bei kitas teises (BPK 51 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsniu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. U. kasacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, priteisti valstybei iš nuteistojo M. U. 84,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė

Vytautas Masiokas