Baudžiamoji byla Nr. 2K-166-139/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00408-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.4.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutarties nuteistojo G. J. baudžiamojoje byloje.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nustatant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos – Kauno miesto ir rajono ribų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepripažintas civiliniu atsakovu byloje.
Iš G. J. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 25,40 Eur turtinei žalai atlyginti, V. V. 933,97 Eur turtinei bei 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 289,43 Eur advokato paslaugoms apmokėti, L. V. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti 289,43 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepripažintas civiliniu atsakovu byloje. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 933,97 Eur turtinei ir 2058,82 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš G. J. 4941,18 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. V. priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2941,18 Eur, o iš G. J. 7058,82 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
G. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 16 d., apie 7.50 val., Kaune, Pramonės prospekte, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas nuo V. Krėvės prospekto link Taikos prospekto, ties namu Nr. 77 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 238 punktų reikalavimus, nes viešajame eisme dalyvavo neapdraudęs transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi perėjoje ėjusį pėsčiąjį V. V., ir jį mirtinai sužalojo.
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) direktorius A. Križinauskas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 111 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, sprendžiant analogiškus ginčus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-492/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-492/2008">2K-492/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188/2009">2K-188/2009</a>, civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-198/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-198/2009">3K-3-198/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>, 3K-3-144/2013), o šie esminiai pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnis).
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad pretenzijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka nepateikimas Biurui nepanaikina jo pareigos atlyginti žalą.
Kasatorius pažymi, kad Biuro negalima tapatinti su draudiku, kuris sutartimi įsipareigoja atlyginti draudėjo (šiuo atveju, esant draudimo sutarčiai – kaltinamojo) padarytą žalą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13, 18 dalys, IV skirsnis). Dėl specifinio statuso Biuras negali būti besąlygiškai laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo padarytą žalą asmeniui (BPK 111 straipsnis). Biuro ir kaltinamojo nesieja joks teisinis ryšys, t. y. Biuro pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nepriklauso nuo kaltininko valios. Biuras yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kurio veiklos ribas nustato TPVCAPDĮ, aiškiai įtvirtinantis atvejus bei sąlygas, kurias tinkamai įvykdę eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskreciją) gauti draudimo išmoką iš Biuro, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų (TPVCAPDĮ 12-19 straipsniai). Taigi, šiuo atveju nukentėjusių asmenų kaltininkui pareikšto civilinio ieškinio dalykas nesaisto Biuro jokiu materialiuoju teisiniu ryšiu. Be to, tam, kad Biuras turėtų teisinį pagrindą pradėti žalos administravimą ir spręsti jos atlyginimo klausimus, būtina aiški, TPVCAPDĮ nustatyta tvarka ir terminais išreikšta žalą patyrusio asmens valia – pareikšta pretenzija būtent Biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje civiliniai ieškovai dėl 2014 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu patirtos žalos į Biurą ar jo atstovą su pretenzija nesikreipė, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. Biuras neturėjo ir neturi pareigos ne tik mokėti draudimo išmoką, bet ir pradėti žalos administravimo procedūras. Biuras negali būti atsakingas už civilinių ieškovų (ar jų atstovų) aplaidumą arba netinkamą savo teisių įgyvendinimą, dėl kurio jie, TPVCAPDĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikę pretenzijos Biurui, nebegali reikalauti draudimo išmokos iš Biuro. Dėl to, civilinių ieškovų reikalavimas atlyginti patirtą žalą galėjo būti tenkinamas priteisiant žalos atlyginimą tik iš atsakingo už eismo įvykį asmens, šiuo atveju G. J., o ne iš Biuro, kaip ir buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas. Net ir esant draudimo sutarčiai, kurios šiuo atveju nebuvo, draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą.
Kasatorius pažymi ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad civiliniai ieškovai savo reikalavimuose prašė žalą priteisti iš Biuro ir G. J. solidariai, t. y. visa apimtimi iš abiejų asmenų, nors jie nėra solidarūs skolininkai, ir kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas. Tokiu atveju pretenzija Biurui gali būti teikiama tik atsisakius eismo įvykio kaltininkui pareikšto ieškinio, jeigu šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalis), o tai šiuo atveju padaryta nebuvo.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nutartimi ne tik ignoruojamas TPVCAPDĮ įtvirtintas žalų administravimo mechanizmas, kuriuo įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės nuostatos, bet ir dirbtinai perimamas žalų administravimo procedūrų vykdymas iš išimtinę kompetenciją turinčių subjektų (šiuo atveju Biuro). Tokia teismo pozicija neatitinka ir eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų teisėtų interesų, nes taip skatinama, net ir esant aiškioms civilinės atsakomybės sąlygoms, neadministruoti žalų bylų ir nemokėti draudimo išmokų, o laukti kol nukentėję asmenys kreipsis į teismą, kuris nustatys ir įsiteisėjusiu sprendimu baudžiamoje byloje patvirtins atlygintinos žalos dydį. Be to, šis teismas sukūrė teisinę situaciją, kai Biuras pripažintas civiliniu atsakovu tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. jam buvo apribota konstitucinė teisė į apeliaciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus A. Križinausko kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykį, per kurį buvo mirtinai sužalotas pėsčiasis V. V., nuteistasis G. J. padarė vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis teismų praktikos, pagrįstai konstatavo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar neapdraustą transporto priemonę, o ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo tiesiogiai nesikreipė į Biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503-511/2015">2K-503-511/2015</a> yra pasisakęs, kad, vertinant BPK 109 ir 111 straipsnių ir TPVCAPDĮ 17 straipsnio nuostatas, Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje nustatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą, ir yra tinkamas civilinis atsakovas. Aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo tiesiogiai nesikreipia į Biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalą. Be to TPVCAPDĮ nustato tik išimtinius atvejus, kuriems esant Biuras, kaip savotiškas garantas, išmoka draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad, dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2015 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi Biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu, apie tai buvo informuotas ir Biuro įgaliotas atstovas galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose bei naudotis jam suteiktomis civilinio atsakovo teisėmis, numatytomis BPK 111 straipsnyje.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus A. Križinausko kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį vadovavosi Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų normų reikalavimais, TPVCAPDĮ ir suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiškose bylose. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal TPVCAPDĮ Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir kitais nurodytais atvejais, kai dėl padarytos žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Bendra taisyklė yra ta, kad jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo. Ta aplinkybė, kad dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį tiek kaltininkui, tiek Biurui, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti jiems žalą. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pažymi, kad, paskelbus apeliacinės instancijos teismo nutartį, Biuras jiems priteistos žalos sumą pervedė nedelsiant. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodo, kad Biuras civiliniu atsakovu pripažintas ne apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teisme. 2014 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje pateikus civilinį ieškinį kaltininkui G. J. ir Biurui, teisme buvo gautas Biuro raštas, kuriame, be išdėstytos pozicijos dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, buvo prašoma ir nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui. 2015 m. vasario 19 d. teismo protokoline nutartimi, iki įrodymų tyrimo pradžios, Biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu byloje ir taip jam buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo teisėmis, bet pirmosios instancijos teismo posėdžiuose Biuro atstovas nedalyvavo. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi naujausia suformuota teismų praktika kasacinėse bylose (pvz., kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2015, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-213-489/2015 ir kt.), o kasatoriaus skunde be pagrindo nurodė daugelį kasacinių nutarčių, kurios tokios teismų praktikos, kaip teigia kasatorius, nepatvirtina arba jose priimti sprendimai priteisti žalos atlyginimą iš biuro (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-198/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-198/2009">3K-3-198/2009</a>).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl civilinio atsakovo
Kasatoriaus skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-198/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-198/2009">3K-3-198/2009</a>, priimtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą, regreso teisės įgyvendinimo į žalą padariusį asmenį, kai šio transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui dar iki eismo įvykio buvo iškelta bankroto byla, išaiškinta, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą; kasacinėse nutartyse Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a> ir 3K-3-144/2013, priimtose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas, dėl, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininkas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo įstaigai išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką (ligos pašalpą), socialinio draudimo įstaigos pareikštam reikalavimui regreso tvarka atlyginti žalą iš eismo įvykio kaltininko atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės taikytinų TPVCAPDĮ nustatytų pretenzijos pareiškimo bei ieškinio senaties terminų. Taigi nagrinėjamos bylos ir kasatoriaus nurodytų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestini.
Kasatoriaus teiginiai, kad pagal TPVCAPDĮ 12-19 straipsnių nuostatas eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskreciją) gauti draudimo išmoką iš Biuro arba reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų, kad nukentėjusių asmenų kaltininkui pareikšto civilinio ieškinio dalykas nesaisto Biuro jokiu materialiuoju teisiniu ryšiu ir kad teisiniam pagrindui Biurui pradėti žalos administravimą bei spręsti jos atlyginimo klausimus būtina TPVCAPDĮ nustatyta tvarka ir terminais pareikšta pretenzija būtent Biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis), kuri Biurui gali būti teikiama tik atsisakius eismo įvykio kaltininkui pareikšto ieškinio, jeigu šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė, neteisingi.
BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).
Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje Įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka pretenzija teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėta, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos pretenzija vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.
Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503-511/2015">2K-503-511/2015</a> ir kt.).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. J. žalą padarė vairuodamas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. dėl išmokos su pretenzija į Biurą nesikreipė, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2014 m. gruodžio 18 d. civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo pareiškė kaltininkui ir Biurui. Pranešus apie bylos nagrinėjimą Biurui, pirmosios instancijos teisme buvo gautas Biuro raštas, kuriame išdėstyta jo pozicija dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. 2015 m. vasario 19 d. teismo protokoline nutartimi Draudikų biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu ir jam buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 straipsnyje 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis.
Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje aiškindamas TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio nuostatas bei nurodydamas į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEtNjc3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11-677/2015">2K-11-677/2015</a>, konstatavo, kad žalą kaltininkui naudojant neapdraustą transporto priemonę patyręs asmuo (nukentėjęs trečiasis asmuo) pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti pasirinktinai arba kaltininkui, arba biurui; kad, atsižvelgiant į tai, iš ko nukentėjusysis prašo priteisti patirtą žalą, teismas priima vieną iš Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nurodytų sprendimų ir jį motyvuoja; kad šioje byloje nukentėjusieji L. V. ir V. V. civiliniais ieškiniais kreipėsi į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas, todėl negali kelti pretenzijų dėl padarytos žalos Biurui, dėl to nusprendė nelaikyti Biuro civiliniu atsakovu byloje.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, civiliniams ieškovams prašant priteisti žalos atlyginimą tiek iš kaltininko, tiek ir iš Biuro, pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikyti Biuro civiliniu atsakovu byloje pažeidė civiliniuose santykiuose egzistuojantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą ir neužtikrino nukentėjusiųjų teisių į nuostolių atlyginimą, visą nuostolių atlyginimo naštą perkeldamas nuteistajam; be to, sprendime be pagrindo nurodyta į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEtNjc3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11-677/2015">2K-11-677/2015</a>, nes šioje byloje analogiškoje situacijoje esant ieškinio reikalavimui priteisti neturtinę žalą iš kaltininko ir iš Biuro apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą iš nuteistojo, dėl to, kad Biuras per įgaliotą draudimo bendrovę jau buvo atlyginęs nukentėjusiajam savo dalį neturtinės žalos, t. y. iš kaltininko buvo priteista likusi neturtinės žalos dalis.
Taigi darytina išvada, kad ne pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nukentėjusieji, ieškiniais kreipęsi į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas, negali kelti reikalavimų dėl padarytos žalos Biurui, ir dėl to nepripažinęs Biuro civiliniu atsakovu byloje, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje Biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris, užtikrinant nukentėjusiesiems padarytos žalos apsaugą, nes eismo įvykio kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą pagal TPVCAPDĮ, ir priteisęs nukentėjusiajam V. V. turtinę žalą iš Biuro ir abiem nukentėjusiesiems neturtinę žalą iš abiejų civilinių atsakovų – nuteistojo G. J. ir Biuro, proporcingai abiem nukentėjusiesiems apylinkės teismo priteistų sumų dydžiui, neviršydamas įstatyme nustatytos maksimalios neturtinės žalos sumos Biurui, teisingai aiškino Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
