A. S. pagal BK 286 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-163-139/2016

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01155-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.10;

1.2.26.4;

2.1.7.4;

2.3.6.4.5.1;

2.4.6.4.2;

2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. S. buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, nepanaikinus išteisinamojo nuosprendžio, A. S. nuteistas pagal BK 286 straipsnį 20 MGL (753 Eur) bauda, 187 straipsnio 1 dalį 15 MGL (565 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753 Eur) bauda; iš A. S. priteista Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 220,97 Eur žalos atlyginimo.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinti ir V. M., D. K. (D. K.) bei A. L., apeliaciniai skundai dėl šios nuosprendžio dalies atmesti. Teismų sprendimai dėl išteisintųjų kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nuteistojo A. S. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., nuo 2.56 iki 3.41 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kavinėje – bare „Biržų alus“ Vilniuje, Druskio g. 4 A, pagal iškvietimą atvykusiems ir savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patruliui V. G. ir 2 būrio patruliui J. B. pareikalavus nutraukti viešosios rimties trikdymą ir pateikti dokumentus, nereagavo, elgėsi įžūliai ir agresyviai, o pareigūnams pranešus, kad bus pristatytas į policijos įstaigą, siekdamas išvengti sulaikymo, kad jam nebūtų uždėti antrankiai, ne mažiau kaip du kartus pastūmė V. G. ir į krūtinę pastūmė J. B.; uždėjus antrankius ir kieme siekiant jį pasodinti į tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) smogė dešiniu keliu į automobilio šoninį veidrodėlį ir jį nulaužė, du kartus galva į priekinį stiklą ir jį įskėlė; bandant nuvesti nuo apgadinto tarnybinio automobilio, kaire koja pabandė įspirti jį laikančiam J. B., bet šiam atsitraukus, pataikė į tarnybinio automobilio kairės pusės priekinį sparną ir šį įlenkė; vėliau ne mažiau kaip du kartus bandė įspirti V. G., galva bandė suduoti į nosį J. B.; pargriautas ir V. G. laikomas prispaustas prie žemės, aktyviai priešinosi, bandydamas įspirti pareigūnui; bandant pasodinti į kitą tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) spyrė ir įlenkė galinį dešinės pusės sparną; taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams ir sugadino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą, padarydamas 662,97 Lt (192 Eur) turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šis teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių, BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik nenuosekliais ir kitiems bylos objektyviems duomenims prieštaraujančiais policijos pareigūnų parodymais. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų, teiginius, kad kasatorius pasipriešino pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, kai buvo vedamas į policijos automobilį. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas – bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiesiems būtų buvęs padarytas bent nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeltas bent mažiausias fizinis skausmas, tokių aplinkybių viso proceso metu nenurodė ir patys nukentėjusieji. Be to, kasatoriaus veiksmuose nebuvo ir subjektyviojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Priešingai, iš baro kasatorius buvo išvestas po to, kai prieš jį buvo panaudoti koviniai veiksmai ir dujos. Byloje nagrinėjamų įvykių naktį kasatorius nukentėjusiųjų policijos pareigūnų buvo brutaliai ir ciniškai sumuštas, suspardytas, vežant pakeliui į komisariatą jam numautos kelnės, atimtas mobilusis telefonas ir ištrinti vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, kaip su kasatoriumi ir kitais byloje išteisintais asmenimis elgėsi policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas ir pats nuosprendyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog įvykio metu kasatorius patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl plonosios žarnos plyšimo, dėl to nesuprantama, kuriuo metu kasatorius priešinosi policijos pareigūnams. Kasatoriaus manymu, nors nuosprendyje nurodyta, kad kasatorius tyčiniais veiksmais apgadino policijos pareigūnų tarnybinius automobilius, automobilio stiklas įskilti ir veidrodėlis nulūžti galėjo tuo metu, kai jis buvo bloškiamas ant variklio dangčio. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėtuose vaizdo bei perklausytuose visuose garso įrašuose pareigūnų žodžių, neva įrodančių, kad jis galva išmušė stiklą, nesigirdėjo, o apeliacinės instancijos teismas šių įrašų iš naujo netyrė.

Nuteistojo A. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

BPK 329 straipsnyje numatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu nuosprendžiu turi priimti du sprendimus: pirma, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; antra, priimti naują nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas nusprendė nuteisti A. S. nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo išteisintas. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis sukuria situaciją, kad A. S. dėl tų pačių veikų yra ir išteisintas, ir nuteistas.

Kita vertus, net ir laikant, kad toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės netikslumas gali būti ištaisytas su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka, nuosprendžio aprašomosios dalies turinys neatitinka BPK nustatytų reikalavimų ir atspindi esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimus.

BPK 329 straipsnio 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tais atvejais, kai jokios naujos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės apeliacinio proceso metu nenustatomos, tačiau konstatuojama, kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kad išvados dėl asmens išteisinimo nėra tinkamai pagrįstos. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo bylos aplinkybių nustatymo ir su tuo susijusio įrodymų vertinimo, privalo pats surašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus atitinkantį naują nuosprendį, jame nurodydamas teisinius argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi būti laikomas netinkamu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

Byloje nagrinėjamų įvykių metu nuteistasis A. S. patyrė įvairių kūno sužalojimų, tarp jų ir tiesioginiam smūgiui būdingą plonosios žarnos plyšimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl to atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teisme A. S. savo kaltės nepripažino ir teigė nesupratęs, ko iš jų nori pareigūnai, tik telefonu filmavęs jų veiksmus, bet jam papurškė dujų, sumušė, surakino antrankiais, ištempė į lauką, trenkė į automobilį, toliau smurtavo. Jis buvo praradęs sąmonę, neprisimena, kaip buvo pristatytas į policijos komisariatą, iš kurio buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam jokios pagalbos nesuteikė. Tik vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba, jis pristatytas į ligoninę ir skubiai operuotas. Šios aplinkybės nustatytos ir kitais bylos duomenimis, jos reikalauja itin atidžiai vertinti nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų parodymus apie A. S. pasipriešinimo veiksmus bei policijos automobilio apgadinimą jų patikimumo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai ištyręs visus įrodymus, pateikė jų vertinimo motyvus ir atmetė policijos pareigūnų parodymus dėl įvykių bare eigos ir aplinkybių. Teismas sprendė, kad patys pareigūnai išprovokavo konfliktą, netinkamai išsiaiškinę bei įvertinę situaciją, o A. S. neatliko jam inkriminuotų pasipriešinimo ir policijos automobilio apgadinimo veiksmų. Be kita ko, teismas konstatavo, kad teismui pateikta selektyviai atrinkta medžiaga, garso ir vaizdo įrašai kaltinamiesiems inkriminuotų aplinkybių nepatvirtina, policijos automobilių vaizdo registratorių įrašai neinformatyvūs.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, jokia apimtimi neatlikęs įrodymų tyrimo, neišklausęs garso ir neperžiūrėjęs vaizdo įrašų, tik remdamasis jų apžiūros protokolais, bet nepateikdamas konkrečių juose užfiksuotų duomenų apie A. S. veiksmus, padarė visiškai priešingas išvadas. Teismas, remdamasis pareigūnų parodymais, sprendė, kad pareigūnų reikalavimai bare buvusiems asmenims pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba nurodyti savo duomenis buvo teisėti, tačiau ši išvada tiesiogiai nesusijusi su inkriminuota nusikalstama veika.

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas atitinkamus argumentus, sprendė, kad kavinėje-bare visi ten buvę asmenys tokių veiksmų neatliko, jų pasyvus nepaklusimas pareigūnų veiksmams nesudarė pagrindo panaudoti specialias priemones ir kovinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo iš viso nepasisakė, nors ji yra svarbi nustatant ir vertinant tolesnę įvykių raidą. Pažymėtina, kad teismo išvados dėl tolesnės įvykių eigos ir A. S. veiksmų grindžiamos fragmentišku bylos duomenų vertinimu. Teismas A. S. kaltumą grindė įrašuose užfiksuotais policijos pareigūnų tarpusavio pokalbių bei pokalbių su kitais sulaikytais asmenimis fragmentais ir teismo medicinos specialisto paaiškinimų dalimi apie galimą A. S. kaktos nubrozdinimo kilmę. Toks bylos duomenų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vertinti visus įrodymus tiek atskirai kiekvieną, tiek ir jų visumą ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje pateikti visų įrodymų, taigi ir nuteistojo A. S. bei išteisintųjų parodymų reikšmingais bylai klausimais analizę ir vertinimą. Tik toks visapusiškas vertinimas sudarytų pagrindą spręsti, ar apeliacinės instancijos teisme reikia atlikti įrodymų tyrimą, nes šis teismas turi pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to šio teismo nuosprendis dėl A. S. nuteisimo naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą teismas privalo įvertinti visus prieštaringus bylos įrodymus, esant reikalui pakartotinai juos ištirti ir surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį teismo baigiamąjį aktą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis