Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-4062-331/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01475-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

jo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,

atsakovės atstovui Šarūnui Sabalevskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-1309 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Ministerijos 2022 m. kovo 15 d. Sprendimą bei įpareigoti Ministeriją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo bei priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad atsakovė priėmė Sprendimą remdamasi vien formaliu pagrindu ir neatsižvelgusi į normų, reglamentuojančių smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką, visumą, nes įstatymo leidėjas nenumato sąlygos, lemiančios smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos (ne)kompensavimą dėl teismo nuosprendžio (sprendimo) statuso.

2.2. Teigia, kad įstatymo leidėjas, formuluodamas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir įrašydamas jame žodį „apkaltinamasis“ tiesiog nurodė įprastą proceso eigą, pagal kurią civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas (iš dalies tenkinamas) tik tuomet, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

2.3. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjas nurodė tik vieną iš galimų baudžiamojo proceso tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos rezultatų. Todėl kitoks aptariamo reguliavimo aiškinimas lemtų situacijas, kuriose baudžiamajame procese nukentėję ir civiliniais ieškovais pripažinti asmenys nesitaikytų su kaltininkais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio pagrindu, nes prarastų galimybę ir teisę kreiptis į atsakovę dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš tam numatyto fondo.

2.4. Remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 4.2. punktu ir teigia, kad šioje normoje jau naudojama ne „nuosprendžio“ sąvoka, o bendresnė „sprendimo“ sąvoka, kas leidžia daryti, pareiškėjo nuomone, išvadą, kad teismo procesinis dokumentas, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, gali būti ne tik apkaltinamasis nuosprendis, bet ir tas, kuriuo byla yra nutraukiama. Iš šios normos turinio, asmuo, kuris kreipiasi į valstybės instituciją dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos atlyginimo, turi teisę pateikti ne tik teismo procesinį dokumentą, bet ir teismo patvirtintą sutartį dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, kas reiškia, kad atsakovė net neprivalo gilintis, kokiu konkrečiai teismo sprendimu (apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuosprendžiu, kuriuo byla nutraukiama ar sprendimu, priimtu civiliniame procese) buvo priteista žala.

2.5. Mano, kad atsakovės Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta kompensuoti pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

3. Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nenumato jokių alternatyvių nuosprendžio (baudžiamojo proceso užbaigimo) formų. Sisteminė Įstatymo analizė nesuponuoja pareiškėjo daromos išvados, kad žala pagal Įstatymą kompensuotina ir nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, nes Įstatymo sisteminis aiškinimas suponuoja teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo privalomumą.

3.1. Pareiškėjo skunde pateiktas reguliavimo aiškinimas, kad žala pagal Įstatymą kompensuotina ir nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, lemtų situaciją, kai atsakovė, kompensavusi pareiškėjui žalą, iš esmės negalėtų regreso tvarka išieškoti išmokėtos kompensacijos, nes M. P. nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu už smurtinio nusikaltimo padarymą. Todėl pareiškėjo nurodomas Įsakymo 4.2 punktas jokiu būdu nepatvirtina atsakovės priimto sprendimo nepagrįstumo.

3.2. Pažymi, kad viena iš BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo sąlygų yra ta, kad kaltininkas turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Toks reguliavimas suponuoja, kad nukentėjusysis nors tiesiogiai ir neišreiškia valios dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jei kaltininkas nukentėjusiajam neatlygino ir neįsipareigojo atlyginti padarytos žalos - laidavimas negalimas. Šalys, laisvanoriškai sudarydamos sutartį dėl žalos atlyginimo atitinkamomis sąlygomis, tuo pačiu prisiima ir riziką, kad viena iš šalių gali netinkamai vykdyti arba nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu atveju šalių teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, t. y. pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko M. P. Todėl ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, yra teisėtas ir pagrįstas.

3.3. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00NDAtOTI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-440-928/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-440-928/2020">1-440-928/2020</a>) dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo nutraukta kaltininkui M. P. ir nukentėjusiajam (Pareiškėjui) susitaikius. Nuosprendžiu, be kita ko, teismas patvirtino 2020 m. spalio 20 d. susitarimą, kuriuo M. P. įsipareigojo iki 2021 m. balandžio 30 d. nukentėjusiajam (pareiškėjui) atlyginti 4 500 Eur dydžio žalą.

5.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. pateikė Ministerijai prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu 4 500 Eur padarytą neturtinę žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.

5.2. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-1309 atsisakė jį tenkinti, argumentuodama, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00NDAtOTI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-440-928/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-440-928/2020">1-440-928/2020</a> dėl kaltinamojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo nutraukta kaltininkui M. P. ir nukentėjusiajam (pareiškėjui) susitaikius, t. y. šis teismo nuosprendis nėra apkaltinamasis ir M. P. nebuvo pripažintas kaltu už smurtinio nusikaltimo padarymą.

6. Pareiškėjo teigimu, teismo procesinis dokumentas, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, gali būti ne tik apkaltinamasis nuosprendis, bet ir tas, kuriuo byla yra nutraukiama, todėl Ministerija neprivalo gilintis, kokiu konkrečiai teismo sprendimu (apkaltinamuoju nuosprendžiu, ar nuosprendžiu, kuriuo byla nutraukiama, ar sprendimu, priimtu civiliniame procese) buvo priteista žala, o privalo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

7. Ministerija su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad žala pagal Įstatymą kompensuotina tik esant apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 str. 1 d.). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens (Įstatymo 2 str. 6 p.).

9. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas - smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos.

10. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad Įstatymas nustato du smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo būdus, taikomus skirtingais atvejais: žalos kompensavimas taikomas, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos, o kompensavimas avansu taikomas, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo.

11. Taigi sisteminė Įstatymo analizė nesuponuoja pareiškėjo daromos išvados, kad žala pagal Įstatymą kompensuotina ir nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui. Priešingai, Įstatymo sisteminis aiškinimas suponuoja teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo privalomumą. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal Įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios buvo sumokėtos nuo smurtinio nusikaltimo nekentėjusiam asmeniui. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį už žalą atsakingu asmeniu laikomas smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo. Todėl, valstybės regreso teisė kyla iš teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padaręs smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimą padariusio asmens veiksmai vertinami būtent baudžiamojo proceso metu, t. y. asmens kaltumas baudžiamosios teisės prasme yra nustatomas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

12. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad žala pagal Įstatymą kompensuojama ir nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, nes Ministerija, kompensavusi pareiškėjui žalą, iš esmės negalėtų regreso tvarka išieškoti išmokėtos kompensacijos, nes M. P. nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu už smurtinio nusikaltimo padarymą, jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą, t. y. jis gali reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese arba gali iš kalto asmens reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka. Todėl, nuo smurtinio nusikaltimo nekentėjusiam asmeniui žala gali būti priteista civiliniame procese.

13. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad baudžiamajame procese nukentėję ir civiliniais ieškovais pripažinti asmenys nesitaikytų su kaltininkais BK 38 straipsnio pagrindu, nes prarastų galimybę ir teisę kreiptis dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš tam numatyto fondo. Teismas pažymi, kad viena iš BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo sąlygų yra ta, kad kaltininkas turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Toks reguliavimas suponuoja, kad nukentėjusysis nors tiesiogiai ir neišreiškia valios dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jei kaltininkas nukentėjusiajam neatlygino ir neįsipareigojo atlyginti padarytos žalos - laidavimas negalimas. Todėl, šalys, laisvanoriškai sudarydamos sutartį dėl žalos atlyginimo atitinkamomis sąlygomis, tuo pačiu prisiima ir riziką, kad viena iš šalių gali netinkamai vykdyti arba nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o šalių teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka, ką šiuo atveju padarė pareiškėjas kreipdamasis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko M. P.

14. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas Ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (1.34Mr)7R-1309i, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.)..

15. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.

16. Netenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo M. S. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas