Dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-5285-931/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02665-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jovitos Einikienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. Š. skundu prašo panaikinti 2022 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas raštas) ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 9 d. pateiktą skundą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) V. M. dėl trukdymo naudotis Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Facebook socialiniu puslapiu. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės administracija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių pareiškėjai neleidžiama prisijungti ir naudotis Mažeikių rajono savivaldybės socialiniu tinklu Facebook, todėl, pareiškėjos manymu, (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) S. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. T. nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuoja D. Š.

Pareiškėja nurodė, kad nors ji turi vyrą, vaikų, yra (duomenys neskelbtini), tačiau jai neleidžiama naudotis savivaldybės Facebook puslapiu, kai tuo tarpu netradicinės orientacijos asmenims leidžiama juo naudotis. Taip pat paaiškino, kad sveiki asmenys gali prisijungti prie minėto puslapio, o jai dėl negalios neleidžiama (pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini)).

Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, dėl kurių jai neleidžia naudotis Savivaldybės socialiniu tinklu, pareiškėjos manymu, ji yra diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios. Pareiškėja pateikė skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos galimai vykdomos diskriminacijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundžiamu raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi su skundu dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios pagrindu, nepagrindė nė vieno iš pirmiau nurodytų pagrindų, t. y. nepaaiškino, kaip šie pagrindai susiję su draudimu jai skaityti informaciją savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyroje. Pareiškėja tik skunde teismui nurodė paaiškinimus, kaip, jos nuomone, lytinė orientacija ir negalia yra susijusi su apribotomis galimybėmis matyti savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyrą.

Atsakovė pabrėžė, kad teikdami skundus Tarnybai pareiškėjai turi nurodyti prima facie aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos fakto buvimo. Asmeniui, nurodančiam prima facie aplinkybes, reikia pateikti tokius duomenis: kad ieškovas priklauso tam tikrai įstatymų ginamai grupei, t. y. nurodyti, kad priklauso tam tikrai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos grupei; nurodyti, kokiuose santykiuose ieškovas buvo su atsakovu, kai patyrė galimai diskriminacinį poveikį – darbo, viešųjų paslaugų ir pan.; informuoti, kad buvo nepalankaus atsakovo poveikio subjektas ir kaip tas nepalankus poveikis ieškovo atžvilgiu pasireiškia; pateikti faktines aplinkybes, kad atsakovas panašioje situacijoje su kitais asmenimis, nepriklausančiais ginamųjų grupei, elgėsi palankiau nei su ieškovu.

Kadangi pareiškėja nebuvo pagrindusi savo nurodytų pagrindų (faktinių aplinkybių, kad skundžiamasis asmuo panašioje situacijoje su kitais asmenimis, nepriklausančiais ginamųjų grupei, elgėsi palankiau nei su ja), nebuvo įmanoma preziumuoti, kad diskriminacijos faktas buvo.

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 4 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad diskriminacijos bylos tiriamos tokiu principu, jog skundžiamasis asmuo turi įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Negalint preziumuoti, kad diskriminacijos faktas buvo, nėra pagrindo taikyti įrodinėjimo naštos perkėlimo skundžiamajam asmeniui, taigi Tarnybai tampa neįmanoma atlikti tyrimo dėl galimos diskriminacijos.

Pareiškėjos argumentai dėl diskriminacijos lytinės orientacijos ir negalios pagrindais paremti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Pareiškėjos teiginiai nepagrindžia, jog kitiems „tradicinės“ (manytina, kad (duomenys neskelbtini)) orientacijos ar negalią turintiems asmenims yra panašiai ribojamos galimybės matyti savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyrą. Iš tokių paaiškinimų negalima daryti išvados, kad būtent lytinė orientacija ar negalia yra būtent tie aspektai, dėl kurių pareiškėja yra traktuojama skirtingai. Priešingu atveju, kiekvienas (duomenys neskelbtini) orientacijos ar negalią turintis asmuo negalėtų matyti ar naudotis savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyra.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. skunde Tarnybai nurodė ir kitus pagrindus – socialinė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, kurių nepagrindė nei skunde Tarnybai, nei 2022 m. birželio 22 d. skunde teismui.

V. S. socialinio tinklo Facebook paskyroje skelbiama informacija yra vieša ir matoma net ir neregistruotiems (neprisijungusiems) socialinio tinklo Facebook vartotojams. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybė riboja informacijos apie Savivaldybės veiklą prieinamumą pareiškėjai ar kitiems asmenims.

Pareiškėja nebuvo pateikusi informacijos dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus bei kaip šie asmens tapatybės požymiai nulėmė jos galimą diskriminaciją.

Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji buvo „užblokuota“ Savivaldybės. Skunde Tarnybai pareiškėja teigė, kad negavo jokio paaiškinimo iš Savivaldybės, todėl atsakovė pareiškėjai nurodė, kad Savivaldybės vykdomas biurokratizmas ar piktnaudžiavimas (pavyzdžiui, atsisakymas pateikti atsakymą į užklausą ar Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymas) yra skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams.

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji konkrečiai nežino, dėl ko ji yra diskriminuojama, ir savivaldybės atstovai ją „blokuoja“, t. y. jai neleidžiama naudotis minėtu puslapiu, skaityti, rašyti komentarų.

Pareiškėja pabrėžė, kad gavusi jos skundą Tarnyba nepareikalavo iš Mažeikių rajono savivaldybės atstovų paaiškinimo.

Pareiškėjos teigimu, Mažeikių rajono savivaldybės atstovai ne tik, kad nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja pažeidė Facebook bendruomenės standartus ar taisykles, nenurodė net laikotarpio, kuriam laikui pareiškėjai yra draudžiama naudotis jų Facebook puslapiu.

Pareiškėja paaiškino, kad ji raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę, prašydama nurodyti, kiek asmenų negali naudotis Mažeikių rajono savivaldybės socialiniu tinklu Facebook. Tačiau pareiškėjai tokia informacija nebuvo suteikta, todėl pareiškėjai nėra žinoma, gal neleidžiama socialiniu tinklu naudotis visiems, kurie lanko (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos manymu, ji yra diskriminuojama dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) arba dėl to, kad (duomenys neskelbtini), arba dėl (duomenys neskelbtini), socialinės padėties, nes kitų priežasčių Mažeikių rajono savivaldybė jai nenurodė.

Skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomos (ne)tiesioginės diskriminacijos. Pareiškėja nurodė, jog Mažeikių rajono savivaldybės atstovai – (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) S. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. T. – neleidžia pareiškėjai naudotis savivaldybės Facebook puslapiu, kuriame savivaldybė informuoja gyventojus apie įvykius Mažeikių rajone bei galima minėtame puslapyje pateikti komentarus. Mažeikių rajono savivaldybės atstovai per 1,5 metų laikotarpį nenurodė nei vieno pareiškėjos komentaro, kuris neatitiko Facebook standartų ar kokių nors taisyklių, nenurodė, kokias Facebook naudojimo taisykles pareiškėja pažeidė. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai pareiškėjai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl ji yra „užblokuota“ ir jai neleidžiama naudotis savivaldybės socialiniu tinklu Facebook, D. Š. mano, kad yra galimai diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu atsisakė nagrinėti D. Š. skundą Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjos skundžiami veiksmai – ištrinti komentarai ir (ar) apribojimai teikti komentarus Mažeikių rajono savivaldybės socialinio tinklo Facebook paskyroje negali būti laikytini kaip patenkantys nors vieną iš sričių, kuriose lygių galimybių kontrolierius gali atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), kuris pagal Įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtą kompetenciją tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo. Pažymėtina, kad LGĮ 2 straipsnio 4 dalyje lygios galimybės apibrėžiamos kaip tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo nagrinėti skundą atvejai. Pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygių galimybių kontrolierius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu (pastarajame įtvirtintas diskriminacijos draudimas išskirtinai lyties pagrindu). Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas sąrašas pagrindų, dėl kurių lygių galimybių kontrolierius tiria skundus, t. y. dėl galimos diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Taigi, nurodyti antidiskriminaciniai įstatymai reguliuoja apibrėžtus visuomeninius santykius ir yra netaikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie nėra įtvirtinti šiuose įstatymuose. Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams, t. y.: valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis); švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis); visų nuosavybės formų darbdaviams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis); prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis); darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis); draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant sistemose, pakeičiančiose arba papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistemą (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis).

Skunde dėl lygių galimybių pažeidimo turi būti nurodyta ne tik prašymas, data, pareiškėjo asmens duomenys, bet ir asmens, kurio veiksmai skundžiami, duomenys, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), administracinis aktas arba sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data, jo padarymo laikas ir aplinkybės; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (LGĮ 25 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, diskriminacija – tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, tiesioginė diskriminacija – tai elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, netiesioginė diskriminacija apibūdinama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Pagal Lygių galimybių įstatyme įtvirtintą diskriminacijos sąvoką, tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą siekiama nustatyti, ar tam tikras elgesys, teisės norma, praktika galėtų tam tikrą asmenį dėl tam tikro asmens tapatybės požymio, priversti atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei kitą asmenį, neturintį šio požymio. Taigi, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.

Tačiau tyrimas dėl diskriminacijos galimas tik esant pagrindui, įtvirtintam draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąraše ir diskriminacinį elgesį galint priskirti Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja besikreipiantį asmenį skunde dėl lygių galimybių pažeidimo nurodyti ne tik prašymą, datą, pareiškėjo asmens duomenis, bet ir asmens, kurio veiksmai skundžiami, duomenis, konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą), administracinį aktą arba sprendimą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, jo padarymo laiką ir aplinkybes; aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus (LGĮ 25 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo lygių galimybių kontrolieriui, pareiškėja skunde nurodė (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) S. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. T. Tačiau konkrečių įvardintų asmenų priimtų aktų, veiksmų ar neveikimo pareiškėja nenurodė. Pareiškėja iš esmės nesutinka, kad ji negali prisijungti prie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos administruojamos paskyros socialiniame tinkle Facebook ir iš savivaldybės administracijos negauna motyvuoto, pagrįsto atsakymo, kodėl ji yra „užblokuota“ (negali naudotis puslapiu, rašyti komentarų). Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai jai nepateikia konkretaus atsakymo, prašo ištirti, ar ji galimai nėra diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios.

Byloje pateiktas pareiškėjos 2021 m. spalio 6 d. prašymas nurodyti priežastis, kodėl „pareiškėjai nuo rugsėjo 17 d. yra draudžiama naudotis Mažeikių rajono savivaldybės Facebook, t. y. užblokavo. Atsakymą pagrįskite teisės aktu ir nurodykite apskundimo tvarką.“

Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. teismui pateiktuose 2022 m. liepos 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose (Nr. DOK-17089) nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. M. 2021 m. lapkričio 26 d. rašto ji nevertina kaip motyvuoto atsakymo, jai nebuvo atsakyta, kodėl jai neleidžiama naudotis Savivaldybės paskyra socialiniame tinkle Facebook, Savivaldybė nenurodė, kokie jos komentarai ir kokias socialinio tinklo reikalavimus ji pažeidė. Pareiškėja pabrėžė, kad negali nurodyti, dėl ko ji gali būti diskriminuojama, todėl ir kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kaip jau buvo minėta, lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl lygių galimybių pažeidimo. Tuo tarpu pareiškėja, teismo vertinimu, siekia išsiaiškinti, dėl kokių konkrečiai jos veiksmų jai neleidžiama rašyti komentarų Savivaldybės socialinio puslapio Facebook paskyroje. Tačiau, remiantis Lygių galimybių įstatymo 10 straipsniu, konstatuotina, kad pareiškėjos atsakovei 2022 m. gegužės 9 d. pateiktas skundas nėra dėl lygių galimybių, kurių įgyvendinimas nustatytas Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje, pažeidimo. Pareiškėjos deklaratyvus nurodytų visų pagrindų išvardijimas skunde nėra pagrindo, t. y. dėl kurio konkretaus tapatybės požymio D. Š. yra Savivaldybės traktuojama nevienodai lyginant su kitais asmenimis, nurodymas.

Pareiškėja iš esmės siekė įvertinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) S. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. T. – elgesį, neleidžiant jai naudotis Savivaldybės puslapiu socialiniame tinkle Facebook. Tačiau lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame rašte, pareiškėja dėl savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir 13-15 straipsniais.

Pažymėtina ir tai, kad Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti; įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes.

Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad socialiniame tinkle Facebook paskyra „Mažeikių rajono savivaldybė“ sukurta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva ir yra skirta operatyviai informuoti visuomenę. Savivaldybės susikurti paskyras socialiniame tinkle nėra įpareigotos jokiame teisės akte. Administracija, administruodama paskyrą, savo veikloje vadovaujasi socialinio tinklo Facebook nustatytomis sąlygomis.

Teismo vertinimu, draudimas komentuoti socialiniame tinkle Facebook yra reglamentuotas socialinio tinklo nustatytomis sąlygomis ir nepatenka į LGĮ 5 straipsnio reglamentuotą teisinių santykių sritį. Iš bylos duomenų nustatęs, kad pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skunde išdėstytos faktinės aplinkybės apie jos atžvilgiu Savivaldybės galimai vykdomus veiksmus nepatenka į Lygių galimybių įstatymo taikymo sritį (Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnis, 17 straipsnis), teismas konstatuoja, kad lygių galimybių kontrolierius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą.

Kadangi 2022 m. gegužės 9 d. skunde pareiškėja konkrečiai neprašo panaikinti savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 3 d. rašto, nors su juo nesutinka, nei prašo įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją atsakyti į jos 2021 m. spalio 6 d. prašymą, nėra aišku, kurio konkrečiai valstybės pareigūno veiksmus pageidautų ištirti, lygių galimybių kontrolierius pagrįstai nagrinėjamu atveju skundą atsisakė priimti, nepersiųsdamas atitinkamai institucijai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą atsisakyta priimti būtent LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nors lygių galimybių kontrolierius atkreipė pareiškėjos dėmesį į LGĮ 26 straipsnio nuostatą, t. y. kad skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip, tačiau lygių galimybių kontrolierius 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėjos skundą atsisakė priimti ne LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl teismas dėl šio pagrindo plačiau nepasisako.

Teismas taip pat nevertino atsakovės atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, susijusių su LGĮ 4 straipsnio taikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje numatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nesietina su Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atsisakymo Kontrolieriui nagrinėti asmens skundą pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kurią turi paneigti skundžiamas asmuo, jei pareiškėjas „nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo“. Tačiau šis straipsnis nesprendžia Kontrolieriaus kompetencijos buvimo ar nebuvimo pagal Lygių galimybių įstatymą. Pažymėtina, jog lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribos yra apibrėžtos Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTItNjI5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-392-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-392-629/2020">A-392-629/2020</a> pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių nesuponuoja, jog Kontrolierius būtų atleidžiamas nuo pareigos atlikti teisėtą, objektyvų ir išsamų tyrimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2022 m. gegužės 20 d. atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos D. Š. skundą lygių galimybių kontrolierius tokių argumentų taip pat nenurodė, t. y. skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas LGĮ 4 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti ginčijamo rašto. Kadangi lygių galimybių kontrolierius priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra pagrindo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti lygių galimybių kontrolierių išsamiai išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Jovita Einikienė

Agnė Stankevičienė