Civilinė byla Nr. 3K-3-510/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
114.8.2; 116.11
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai dėl teismo sprendimo res judicata galios ir prejudicinių faktų.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 578 164,63 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 538 555,30 Lt nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu; 156 775,53 Lt nuostolių, susijusių su autotransporto priemonėmis; 11 960,05 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais; 50 287,75 Lt nuostolių, susijusių su bankui mokėtomis palūkanomis už tikslinę paskolą; 1 820 586 Lt negautų pajamų; taip pat priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys 2002 m. rugpjūčio 5 d. sudarė sutartį dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 (toliau – Sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovas atsakovui teikė atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas Vilkaviškio rajone. Atsakovui nuolat vėluojant atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovui trūkdavo lėšų ne tik komercinei veiklai vykdyti, bet ir atsiskaityti su darbuotojais. Dėl to ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. nutraukė Sutartį. Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005, pripažino, kad Sutartis nutraukta teisėtai, esant atsakovo kaltei. Ši aplinkybė patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-376/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra vienintelis galimas ieškovo paslaugų užsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės ribose, todėl, nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas nebeturėjo galimybės vykdyti tolimesnę komercinę veiklą Vilkaviškio rajone. Dėl to ieškovas buvo priverstas nuostolingai parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir įrengimus; neeksploatuojamos specialios paskirties autotransporto priemonės gedo; negalėdamas užtikrinti savo darbuotojams darbo, ieškovas buvo priverstas juos atleisti iš darbo. Prašomus priteisti nuostolius, susijusius su paskola bankui, ieškovas grindė palūkanų suma, kurią jis sumokėjo bankams 2004-2006 metų laikotarpiu. Prašomus priteisti 1 820 586 Lt nuostolius negautų pajamų forma ieškovas grindė teismo ekspertizės išvadomis, kurios tikslas – nustatyti ieškovo negautų pajamų dydį 2004-2007 metų laikotarpiu bei sąnaudas šioms pajamoms gauti. Anot ieškovo, Sutarties nutraukimo metu jis buvo visiškai pasirengęs vykdyti veiklą, turėjusią atnešti reikalaujamas negautas pajamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 11 960,05 Lt nuostoliams atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui teikė atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas Vilkaviškio rajone, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. 2003 m. gruodžio 31 d. sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 priteisė iš atsakovo ieškovui 110 603,77 Lt skolos ir 50 000 Lt netesybų; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi šią Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atmesdamas ieškinio reikalavimus priteisti nuostolius, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir transporto priemonėmis, teismas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo turto nuostolingo pardavimo. Nustatęs, kad, nutraukus šalių Sutartį, ieškovas dalį darbuotojų atleido, išmokėjo jiems išeitines kompensacijas už prastovas, iki atleidimo mokėjo atlyginimą už prastovas, kad, atsakovui nuolat pažeidinėjant Sutartį, ieškovui nuolat trūko lėšų atsiskaityti su darbuotojais, teismas darė išvadą, kad dėl atsakovo įsiskolinimų sutriko ieškovo veikla ir šis patyrė nurodomų nuostolių. Atmesdamas ieškinio reikalavimus priteisti nuostolius, susijusius su paskola bankui, teismas nurodė, kad, net ir esant atsakovo kaltei dėl Sutarties nutraukimo, ieškovo sumokėta bankams palūkanų suma nėra netinkamo Sutarties vykdymo pasekmė. Spręsdamas dėl ieškovo negautų pajamų, teismas, remdamasis ekspertizės aktu, sutiko su ieškovo argumentais, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovas galėjo gauti 1 820 586 Lt pelno. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 1 553 888 Lt baudą, nurodė, kad, vykdant šalių sutartį, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti daugiau kaip 1 800 000 Lt pelno, tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priteistą baudos sumą sumažindama iki 50 000 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. sprendime su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, nurodydama, jog ieškovo būsimas pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, o ne nuo 2003 m. gauto pelno dydžio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytoje byloje ieškovas padavė kasacinį skundą, kuriame teigė, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškovo negautos 1 800 000 Lt pajamos yra jo nuostoliai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai sutarties šalis, kilus nesutarimams su kontrahentu, nutraukė sutarties vykdymą ir atsisakė tolesnės veiklos pagal sutartį ir pajamų iš jos, tai nuostolių kaip negautų pajamų gali tikėtis tik įrodžiusi, kad ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad jeigu sutartis pažeidžiama neatsiskaitymu už paslaugas iš viso ar ne laiku, tai šalis privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis adekvačių priemonių; jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai įvertino šalių sutarties nutraukimo aplinkybes ir padarė išvadą, jog ieškovo negautas pelnas nėra nuostoliai, kurie gali būti priteisiami iš atsakovo ieškovui. Teismas konstatavo, kad nors civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau teismai pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį pasisakė ir dėl ieškovo teisės reikalauti negautų pajamų; prašydamas jas priteisti, ieškovas ginčija kitoje byloje teismo nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nurodęs, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas, netesybas bei kitus nuostolius (ne tuos, kuriuos prašo priteisti šioje civilinėje byloje), teismas konstatavo, jog šioje byloje ieškovas prašo priteisti nuostolius kitais faktiniais pagrindais, todėl ieškiniai nėra tapatūs.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 820 586 Lt negautų pajamų priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 11 960,05 Lt nuostoliams atlyginti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kuriais remiantis atmesti ieškinio reikalavimai priteisti nuostolius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, autotransporto priemonėmis ir bankui mokėtomis palūkanomis. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, kolegija nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 1 553 888 Lt sutartinių netesybų (baudos) priteisimo ir šio reikalavimo pagrindą sudarė Sutarties 6.2 papunktyje įtvirtinta atsakovo pareiga sumokėti baudą, lygią ieškovo buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dieną. Dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai (negautos pajamos), kolegijos vertinimu, nurodytoje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas, o negautas pajamas teismas pasirinko kaip kriterijų, kurį taikydamas sprendė, ar iki 50 000 Lt sumažintos netesybos nėra mažesnės už nuostolius (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 1 820 586 Lt nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro jo negautos pajamos. Kolegija pažymėjo, kad kreditorius turi teisę į nuostolių, kurių nepadengia priteista netesybų suma, atlyginimą, todėl nagrinėjamu atveju negautos pajamos yra tiesiogiai įrodinėjimas dalykas. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005, nes nesutampa šiose bylose pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindai. Civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 nustatyti faktai, susiję su negautomis pajamomis nutraukus sutartį, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes jie nurodytoje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo tuo pagrindu, kad jis jau yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, nevertino byloje esančių jo pagrįstumą ar nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų, neatskleidė su šiuo reikalavimu susijusių pagrindinių faktinių ir teisinių aplinkybių, tai ši bylos turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atmetusi kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė 11 960,05 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, ir kad atleisti darbuotojai buvo priimti į darbą šalių sudarytai sutarčiai vykdyti, kolegija pažymėjo, jog esant civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 priteistoms 50 000 Lt netesyboms, ieškovas teisę į nuostolių atlyginimą įgytų tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad netesybų suma nepadengia jo patirtų nuostolių (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 11 960,05 Lt nuostolių suma nėra didesnė nei civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 priteistos 50 000 Lt netesybos, kolegija sprendė, jog nagrinėjamu atveju netesybos padengia skundžiamu teismo sprendimu priteistą nuostolių sumą, kuri pakartotinai neturėjo būti priteista.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-77-55/2005 nustatyti faktai, susiję su negautomis pajamomis, nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. N. I. personalinė įmonė „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; ir kt.). Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba gali būti net skirtingas; gali nesutapti netgi kitos bylos ieškinio pagrindas; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose byloje, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“). Anot kasatoriaus, pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumą grindė negautomis pajamomis (nuostoliai yra didesni už netesybas). Negautų pajamų dydį ieškovas grindė 2003 m. pelno nuostolio ataskaita, o kasatorius pirmiau išnagrinėtoje byloje savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad prašomų priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis, nes ieškovas jokių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) nepatyrė. Taigi pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7-555/2005 ieškovo patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) sudarė ieškovo ieškinio reikalavimo ir atsakovo atsikirtimų pagrindą. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, yra kreditoriaus patirtų nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ACDC“ v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2009; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; ir kt.). Dėl to, nors ieškovas pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau pirmesnę civilinę bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl netesybų mažinimo, pagrįstai tyrė ir vertino šalių argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ieškovo nuostolių, įskaitant ir negautas pajamas. Civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) nepatyrė ir tai iš esmės lėmė netesybų mažinimą iki 50 000 Lt. Šis nustatytas faktas, kasatoriaus teigimu, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 nebuvo paskirta ekspertizė negautų pajamų dydžiui nustatyti, kasatoriaus nuomone, nepaneigia byloje toje nustatytų faktų, susijusių su negautomis pajamomis, prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Tokia ekspertizė nebuvo paskirta todėl, kad ieškovas to neprašė, o negautas pajamas įrodinėjo kitais įrodymais.
2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas negautas pajamas prašo priteisti pagal atlygintinę paslaugų sutartį. Tuo tarpu pagal CK 6.721 straipsnį ir Aukščiausiojo Teismo praktiką paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007). Kasatorius pažymi, kad ieškovo nurodomos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis jis nagrinėjamoje byloje grindžia reikalavimą priteisti negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008), šiuo atveju netaikytinos, nes bylų ratio decidendi nesutampa: ieškovo nurodomose bylose negautas pajamas prašyta priteisti ne pagal paslaugų sutartį, o pagal kitas sutartis, kurių pagrindu galima priteisti ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti sutartines netesybas ir neįrodinėjo negautų pajamų dydžio, t. y. skirtingai nei teigia kasatorius, ankstesnėje byloje negautos pajamos nebuvo įrodinėjimo dalykas. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas prašo priteisti jo negautas pajamas ir jas įrodinėja; tai, be kita ko, patvirtina ir byloje atlikta ekspertizė. Dėl to ieškiniai nėra tapatūs, atitinkamai negalima konstatuoti ir kasatoriaus nurodomų CPK normų pažeidimo. Ieškovas pažymi, kad ankstesnėje byloje jo prašomi priteisti nuostoliai buvo susiję tik su vėlavimu atsiskaityti su valstybės biudžetu, Sodra, darbuotojais ir pan., o atsakovo atsiliepime į ieškinį nebuvo ginčijamas nepagrįstas netesybų dydis ar kaip nors kitaip ginčijamas ieškovo patirtų nuostolių dydis. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 nebuvo įrodinėjamas negautų pajamų faktas, tai atitinkamai teismai, spręsdami dėl netesybų mažinimo, atsižvelgė tik į byloje įrodinėjamų nuostolių dydį, bet ne į visų apskritai ieškovo patirtų nuostolių dydį. Tokios teismų išvados, ieškovo nuomone, neužkerta jam kelio papildomai įrodinėti patirtus nuostolius negautų pajamų forma. Anot ieškovo, kasatorius nepagrįstai bando sutapatinti negautų pajamų ir netesybų institutus, nepagrįstai teigdamas, kad ieškovas jau įrodinėjo negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja netesybų, o ne negautų pajamų priteisimą, todėl byla pagrįstai perduota nagrinėti iš naujo. Be to, ieškovo teigimu, ankstesnėje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi netesybų mažinimo klausimas buvo analizuojamas tik pagal toje byloje ieškovo įrodinėtų tiesioginių nuostolių dydį. Nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netesybų dydis apribotas 100 000 Lt, t. y. teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirti nuostoliai negautų pajamų forma galėjo būti daug didesni nei jau priteistos netesybos. Ieškovo teigimu, ankstesnėje byloje teismai nepaneigė to, kad, įrodžius didesnius nuostolius, jie atitinkamai gali būti priteisiami. Ieškovo vertinimu, kasatoriaus nurodomi faktai nėra prejudiciniai, nes neatitinka Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų sąlygų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009).
2. Ieškovas pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino klausimo dėl ieškovo negautų pajamų dydžio, o šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, t. y. teismas pats netaikė kasatoriaus nurodomos teisės normos – CK 6.721 straipsnio, todėl ir negalėjo jos pažeisti ar nukrypti nuo jos taikymo praktikos. Be to, šiuo atveju sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva po to, kai kasatorius ją sistemingai pažeidinėjo, tuo tarpu CK 6.721 straipsnio nuostatos taikytinos, kai sutartis nutraukiama kliento iniciatyva.
3. Atsiliepime nurodoma, kad, kasaciniu skundu skundžiant nutarties dalį, kuria bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kasacijos dalyku galėtų būti tik netinkamas CPK 327 straipsnio 1 dalies taikymas. Tuo tarpu kasaciniame skunde nekeliamas klausimas, ar byla pagrįstai perduota nagrinėti iš naujo. Dėl to, ieškovo vertinimu, kasacinis skundas negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas svarstytų klausimą (dėl negautų pajamų priteisimo), kurio nesvarstė pirmosios instancijos teismas, būtų pažeistas sąžiningo teismo proceso principas ir teismų instancinės sistemos taisyklė, nes byloje dalyvaujantys asmenys prarastų teisę į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra proceso dalyvių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas proceso dalyvių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi ir nagrinėdama atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės kasacinį skundą, nes pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnis). Taigi šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“, nepatvirtina ir negali patvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kasacijos pagrindo egzistavimo, nes teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose precedentinėse nutartyse, tuo tarpu kasaciniame skunde nurodomas Senato nutarimas ir juo patvirtinta apžvalga yra tik metodinė medžiaga.
Dėl teismo sprendimo prejudicinės ir res judicata galių
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Aiškindamas ir taikydamas šias proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009). Bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) sprendimo motyvuojamojoje dalyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2004). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).
Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 ieškovas UAB „Švaresta“ prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 1 553 888 Lt netesybas (baudą). Iš nurodytos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pasisakydami dėl šio ieškovo reikalavimo atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, jog netesybos yra neprotingai didelės ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl netesybų dydžio (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 2, b. l. 76; T. 4, b. l. 33). 2005 m. liepos 8 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos ieškovo pelno (nuostolio) ataskaitą ir nurodė, kad šiuo įrodymu ieškovas grįs netesybas (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 12, 29); tame pačiame teismo posėdyje ieškovo atstovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad iš pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog ieškovas, vykdydamas sutartį, 2003 metais gavo 463 896 Lt pelno, šalių sutartis buvo sudaryta penkeriems metams ir, teikiant tokias paslaugas, ieškovas galėjo gauti daugiau kaip 2 mln. Lt pelno, tačiau jo negavo, todėl reikia pritaikyti sankciją ir priteisti 1,5 mln. Lt (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 31). Nurodytoje civilinėje byloje priimtu Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimu, be kita ko, ieškinio dalis dėl 1 553 888 Lt baudos priteisimo buvo patenkinta, šią sprendimo dalį motyvuojant, be kita ko, tuo, kad: ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog toliau vykdant Sutartį Nr. 154 dar ketverius metus galės gauti iš viso daugiau kaip 1 800 000 Lt pelno; negautos pajamos taip pat laikomos nuostoliais, todėl ieškovo nuostoliai, patirti dėl atsakovo prievolių nevykdymo nutraukus Sutartį, yra didesni negu sutartyje nustatytos netesybos; nėra pagrindo mažinti sutartinių netesybų dydžio CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 44-50). Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė apeliacine tvarka skundė Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą, apeliaciniame skunde nurodė, be kita ko, argumentus dėl nesutikimo su teismo išvada apie ieškovo galimą pelną ir negautas pajamas (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 61). Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstė nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus, nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 67, 68). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalių atstovai taip pat teikė paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo galimu pelnu (negautomis pajamomis) ir rėmėsi atitinkamais įrodymais (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 82-84). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo, be kita ko, priteisė iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ieškovo UAB „Švaresta“ naudai 50 000 Lt baudos (netesybų), šią sprendimo dalį motyvuodama, be kita ko, tuo, kad: pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas negaus 1 800 000 Lt pajamų dėl atsakovo netinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo ir Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstos, nes ieškovo būsimas pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, bet ne nuo 2003 metais gauto pelno; ieškovas Sutartį nutraukė savo iniciatyva, nors turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš atsakovo Sutarties vykdymo; ieškovas apie Sutarties nutraukimą neįspėjo atsakovo per protingą terminą ir tai turėjo pasekmių dėl atliekų tvarkymo organizavimo atsakovui (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 87-96). Ieškovas UAB „Švaresta“ kasacine tvarka skundė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kasaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, pažeidė CPK 250, 324 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-400/2005 ir Nr. 3K-3-218/2003, nepagrįstai nepripažino ieškovo negautų 1 800 000 Lt pajamų dėl atsakovo kaltės nutraukiant sutartį ieškovo nuostoliais, nepagrįstai susiaurino nuostolių sąvoką, aiškindamas, kad būsimas ieškovo pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, o ne nuo sutarties su atsakovu (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 103, 104). Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame išdėstė nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu argumentus (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 125-128). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, paliko nepakeistą, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad nenustatyta pažeidimų, dėl kurių ji turėtų būti pakeičiama ar panaikinama (civilinė byla Nr. 2-77-555/2009; T. 4, b. l. 142-148).
Taigi civilinės bylos Nr. 2-77-555/2009 medžiaga patvirtina, kad nurodytoje civilinėje byloje ieškovas reikalavimą dėl atitinkamo dydžio netesybų (baudos) priteisimo grindė teisiškai reikšminga faktine aplinkybe apie jo negautas pajamas (pelną) ir šią aplinkybę įrodinėjo, o tą bylą nagrinėję teismai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei pagal juos procesiniuose sprendimuose padarė motyvuotas išvadas dėl šios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės egzistavimo arba neegzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoje pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtos kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties turinys neteikia pagrindo sutikti su nagrinėjamoje byloje pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad esą nurodytoje nutartyje kasacinis teismas padarė išvadą, jog ieškovo patirti nuostoliai (negautų pajamų forma) galėjo būti daug didesni nei jau priteistos netesybos. Priešingai nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad sutarties nutraukimo dėl pažeidinėjimo faktas savaime nevertinamas kaip pagrindas priteisti nuostolius – negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos iš nutrauktos sutarties; jeigu sutartis pažeidžiama neatsiskaitymu už paslaugas iš viso ar ne laiku, tai šalis privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis adekvačių priemonių: pareikalauti netesybų dėl atsiskaitymo termino praleidimo, prašyti priteisti tarpines įmokas ar taikyti kitas priemones – nustatyti papildomą atsiskaitymo terminą, sustabdyti sutarties vykdymą bei įspėti dėl sutarties nutraukimo ir visų nuostolių padengimo, o jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį; teismas tokius šalies veiksmus gali vertinti kaip kreditoriaus nesiėmimą priemonių nuostoliams sumažinti ir turi pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nes sutarties šalis nesilaikė sutarties vykdymo principų – bendradarbiavimo ir ekonomiškumo (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-77-555/2005 medžiaga ir joje priimtų teismų procesinių sprendimų turinys šios (nagrinėjamos) bylos kontekste teikia pagrindą konstatuoti, kad: 1) šiose abiejose civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys – ieškovas UAB „Švaresta“ ir atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė; 2) dėl sutarties nutraukimo ieškovo negautų pajamų (pelno) faktas civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009 buvo įrodinėjimo dalyko dalis; 3) šis faktas buvo (yra) teisiškai reikšmingas šiose abiejose civilinėse bylose. Dėl to, jeigu būtų įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimas, tai vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu tektų konstatuoti, kad juo yra nustatytas šiai (nagrinėjamai) bylai prejudicinis faktas, jog ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad toliau vykdant Sutartį Nr. 154 dar ketverius metus galės gauti iš viso daugiau kaip 1 800 000 Lt pelno. Tačiau nurodytas Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimas yra apeliacine tvarka panaikintas. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovo įrodinėta faktinė aplinkybė dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) yra neįrodyta („Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas negaus 1 800 000 Lt pajamų dėl atsakovo netinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo ir Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstos, kadangi ieškovo būsimas pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, bet ne nuo 2003 m. gauto pelno dydžio“), t. y. konstatuota, kad tokia faktinė aplinkybė neegzistuoja, jos nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009 įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytas faktas, jog aplinkybė dėl ieškovo netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) neegzistuoja, šioje (nagrinėjamoje) byloje yra prejudicinis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimas šios (nagrinėjamos) bylos aspektu turi res judicata reikšmę (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šiai išvadai neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kad šioje byloje ieškovas teigia apie didesnio dydžio netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) ir juos įrodinėja kitokiais įrodymais, nei tai darė nurodytoje pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Skundžiamoje nutartyje padarydamas kitokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį. Tai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą dėl 1 820 586 Lt negautų pajamų priteisimo ir nutarta šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamą dalį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Priimdama nagrinėjamoje byloje galutinį procesinį sprendimą, teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas, taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme paskirstymo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovui žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Paduodamas ieškinį ieškovas turėjo sumokėti iš viso 29 781,64 Lt žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki teismo nutarties (sprendimo) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Paduodamas apeliacinį skundą, ieškovas turėjo sumokėti iš viso 29 662,05 Lt ((2 566 204,58 Lt – 300 000 Lt) X0,01 + 7000 Lt) žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimų netenkinant, visas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas, priteistinas valstybės naudai iš ieškovo (CPK 84 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kasatoriui buvo atidėtas 22 205,86 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacinį skundą patenkinus, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovo (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teisme patirta 54,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme šių išlaidų patirta 17,60 Lt (T. 2, b. l. 10, T. 3, b. l. 131), kasaciniame teisme – 94,35 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2009 m. lapkričio 14 d. pažyma). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teisme kasatorius patyrė 11 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 52), kasaciniame teisme šių išlaidų kasatorius patyrė 2975 Lt (T. 3, b. l. 172, 173). Vadovaudamasi CPK 98 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios kasatoriaus išlaidos jam atlygintinos priteisiant iš ieškovo 11 800 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 2000 Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme, t. y. iš viso 13 800 Lt.
Kasaciniu skundu kasatorius taip pat prašo jam priteisti 10 000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija šių kasatoriaus nurodomų išlaidų paskirstymo klausimo negali išspręsti ir nesprendžia, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo (T. 3, b. l. 139), apeliacinės instancijos teismas nors ir nutarė tenkinti atsakovo atstovo advokato E. Skurvydo prašymą pridėti prie bylos atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius dokumentus, tačiau šias kasatoriaus (atsakovo) turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų kasaciniam teismui atsiųstos bylos medžiagoje nėra. Dėl to šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą dėl 1 820 586 Lt negautų pajamų priteisimo ir nutarta šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (į. k. 185480420) 81 815,55 Lt (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir 13 800 (trylika tūkstančių aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės (kodas 111107759) naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
