Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2009

Procesinio sprendimo kategorija 54.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kemitek“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kemitek“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Algos“ saugos tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą ir atsakomybę už sutarties vykdymą, aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė objekto (duomenys neskelbtini) apsaugos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti patalpų apsaugos būklę ir, gavus apsaugos sistemos suveikimo signalą, reaguoti į grėsmę keliančius įvykius. Ieškovui persikėlus į kitas patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovas toliau vykdė šio objekto techninę apsaugą. Naktį iš 2008 m. balandžio 8–osios į 2008 m. balandžio 9–ąją ieškovo buveinė (duomenys neskelbtini) buvo apiplėšta – iš seifo pavogta 15 848,08 Lt. Ieškovo teigimu, patalpose veikianti signalizacija buvo aktyvuota ir prijungta prie centrinio valdymo pulto, todėl patalpų saugumą tuo metu turėjo užtikrinti atsakovas. Objekto apsaugos sutartimi atsakovas įsipareigojo materialiai atsakyti už ieškovo turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jei jis buvo priduotas saugoti centriniam valdymo pultui. Dėl netinkamo saugos tarnybos darbo ieškovas patyrė 15 848,08 Lt nuostolių, todėl ieškovas prašė teismo šiuos nuostolius priteisti iš atsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė objekto (duomenys neskelbtini) apsaugos sutartį, o ieškovui persikėlus į kitas patalpas – 2007 m. liepos 9 d. rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui įrengti apsauginę – priešgaisrinę signalizacijos sistemą objekte (duomenys neskelbtini); ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl atliktų darbų, įrengiant apsauginę – priešgaisrinę signalizacijos sistemą, taip pat dėl signalizacijos kokybės ir jos komplektacijos ar veikimo, sumokėjo už jos įrengimą, o ją įrengus naudojosi atsakovo paslaugomis. Teismas pažymėjo, kad, ieškovui persikėlus į kitas patalpas, nebuvo sudaryta naujos sutarties dėl šio objekto apsaugos, tačiau iš ginčo šalių konkliudentinių veiksmų teismas nustatė, jog pasaugos sutartis ginčo šalių sudaryta; juolab kad nė viena ginčo šalis neginčijo aplinkybės, kad šalių pasaugos sutartiniai santykiai būtų nutrūkę. Teismas nustatė, kad atsakovas yra profesionalus saugotojas, pagal įstatymą jam kyla atsakomybė be kaltės, t. y. ji taikoma esant vien turto neišsaugojimo faktui, tačiau ieškovas turėjo įrodyti, kad dėl atsakovo kaltės, veikimo ar neveikimo ieškovui buvo padaryta žala. Tuo tarpu byloje nebuvo duomenų, kad apiplėšimo naktį saugomose patalpose būtų suveikęs apsaugos sistemos signalas, kad dėl apsaugos darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo buvo pavėluota atvykti į saugomą objektą. Teismas nustatė, jog pagal ieškovo pageidavimą objekte (duomenys neskelbtini) buvo įrengti pasyviųjų infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie reagavo tik į gyvus, judančius ir šiltus objektus, kitokių jutiklių, kurie reaguotų į bet kokių objektų judėjimą, ieškovas, atsakovo atstovų tvirtinimu, nepageidavo įrengti, todėl sumažėjo apsaugos signalizacijos saugumo patikimumas; patalpų apsaugos būklė buvo stebima iš centrinio valdymo pulto, todėl atsakovas neturėjo kitų sąlygų patalpų saugumui patikrinti, nes sutartis dėl fizinės objekto apsaugos, kai esantis budintis asmuo gali girdėti, jog yra braunamasi į saugomas patalpas, šalių nebuvo sudaryta. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai keliamus reikalavimus; iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai vykdė sudarytą sutartį, jo veiksmai atitiko reikalavimus, keliamus jo profesinei veiklai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 2 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo šalių teisinius santykius ir jų santykiams taikė netinkamą teisinį reguliavimą – CK 6.845 straipsnį, neteisingai pripažino, kad tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Kolegijos teigimu, pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi perduodamas tik kilnojamasis daiktas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalių buvo sudaryta patalpų apsaugos sutartis, patalpų apsaugos 2005 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi atsakovas neperėmė iš ieškovo pasaugai kilnojamojo daikto, t. y. kilnojamojo metalinio seifo su pinigais, ir neįsipareigojo jo grąžinti po pasaugos sutarties pabaigos; pagal sutartį patalpos buvo perduotos techninei apsaugai, t. y. atsakovas ieškovui teikė apmokamą paslaugą – apsaugos paslaugą ir šalių santykiai turėjo būti kvalifikuoti pagal CK 6.716-6.724 straipsnius. Nepaisant to, kolegija padarė išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir kvalifikavo šalių sutartinius santykius, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas sudarytą sutartį vykdė tinkamai, jo veiksmai atitiko reikalavimus, keliamus jo profesinei veiklai, ir ieškinį atmetė. CK 6.716-6.724 straipsniai, reglamentuojantys atlygintinų paslaugų teikimą, nereglamentuoja civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245-6.249 straipsniai) ir prievolių vykdymo principai (CK 6.38 straipsnis). Kadangi po įvykio ieškovas sutartinių santykių su atsakovu nenutraukė ir toliau naudojosi jo paslaugomis, tai kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl pasaugos civilinių santykių. Nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo (pripažinimo pasaugos santykiais), tačiau teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti saugos tarnybos kaltę, o jos neįrodžius atsakovas neturi atsakyti už kilusią žalą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog šalių teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuojami pagal CK 6.716–6.724 straipsnius, reglamentuojančius atlygintinų paslaugų teikimą, padarė neteisingą išvadą, nes objekto apsaugos sutarties turinys iš esmės atitiko pasaugos teisinius santykius, profesionalus saugotojas prisiėmė saugoti nekilnojamąjį turtą (patalpas) su jame esančiu kilnojamuoju turtu, taip pat saugos tarnyba prisiėmė atsakomybę už užsakovo turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą nuo to momento, kai turtas buvo priduotas į centrinį valdymo pultą, t. y. saugos tarnyba prisiėmė saugoti ne patalpas, o įsipareigojo užtikrinti patalpų saugumą taip, kad būtų užtikrintas patalpose esančio užsakovo turto saugumas. Dėl to teismai turėjo įvertinti aplinkybę, kad saugos tarnyba nevykdė pareigos – neužtikrino patalpų ir jose esančio turto išsaugojimo, todėl tapo atsakinga už ieškovui padarytą žalą. Be to, sutarties pasirašymo metu atsakovui buvo žinoma, kad saugomose patalpose buvo bendrovei priklausantis turtas, todėl objekto techninės apsaugos sutartimi ir buvo siekiama užtikrinti būtent šio turto apsaugą. Teismų praktikoje taip pat yra akcentuota saugos tarnybos pareiga užtikrinti patalpų saugumą, o kilus žalai – ją atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB,,Alsingė”, bylos Nr. 3K-452/2002).

2. Dėl tinkamo sutarties vykdymo. Teismai neįvertino aplinkybės, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog sutartis nebuvo įvykdyta, nes buvo išplėšta bendrovės kasa ir patirta nuostolių, t. y. nebuvo išsaugotas tarnybos priimtas saugoti turtas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės kilimo pagrindų yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįvykdė sutartyje nustatytos pareigos užtikrinti ieškovo turto saugumą. Dėl to teismai pažeidė civilinės atsakomybės taikymo normas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo netinkamą sutarties vykdymą ir to nepadarė. Kasatoriaus teigimu, atsakovo sutartinių pareigų neįvykdymą įrodo turto neišsaugojimo faktas, kuris yra neginčijamai nustatytas byloje.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo šalių santykius, ginčo santykiams tinkamai taikė bendrosios civilinės atsakomybės nuostatas, padarė teisingas išvadas, kad saugos tarnyba tinkamai vykdė sutartį. Kasatoriaus argumentai, kad saugos tarnybai buvo perduotos saugoti patalpos su jose esančiu nekilnojamuoju turtu, yra nepagrįsti, nes saugos tarnyba negali patikrinti, kokios vertybės yra patalpose, be to, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta, kad atsakovas prisiėmė saugoti ir patalpose esančius kilnojamuosius daiktus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo

Bylos šalių materialiniai teisiniai santykiai yra susiklostę sutarties pagrindu. Ginčo šalys sudarė objekto apsaugos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti patalpų apsaugos būklę ir, gavus apsaugos sistemos suveikimo signalą, reaguoti į grėsmę keliančius įvykius. Bylą nagrinėję teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo šalių santykius. Kasaciniame skunde taip pat keliama šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo problema. Kasatoriaus teigimu, objekto apsaugos sutartis yra pasaugos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas ginčo sutartį vertino kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716–6.724 straipsniai).

Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. S. individuali įmonė „Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006).

Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Taigi, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorius neperėmė iš ieškovo pasaugai kilnojamojo daikto, t. y. kilnojamojo metalinio seifo su pinigais, ir neįsipareigojo jo grąžinti po pasaugos sutarties pabaigos; pagal sutartį patalpos buvo perduotos techninei apsaugai, t. y. atsakovas saugojo objektą stebėdamas jį saugos tarnybos centriniame valdymo pulte, o gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą greito reagavimo ekipažas turėjo atvykti prie objekto. Taigi, atsakovas įsipareigojo pagal kasatoriaus užsakymą vykdyti tam tikrą veiklą (stebėti saugomo objekto būklę centriniame valdymo pulte) bei atlikti tam tikrus veiksmus (atvykti prie saugomo objekto suveikus apsaugos sistemai), o kasatorius – už tokias paslaugas sumokėti. Byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė ieškovui apmokamą – apsaugos – paslaugą ir šalių santykiai turėjo būti kvalifikuoti pagal CK 6.716–6.724 straipsnius.

Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB,,Alsinė“, bylos Nr. 3K-3-452/2002, nes nurodytoje byloje teismas vadovavosi 1964 m. CK normomis, reglamentavusiomis pasaugos sutartį. Tai, kad ši kasacinio teismo praktika netaikytina aiškinant analogiško šiai bylai pobūdžio sutartis, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AS If P& C Insurance (UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas) v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009). Taigi, atsakovui netaikytina saugotojo civilinė atsakomybė CK 6.845 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir nenustačiusi sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimų, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo sutartinių santykių kvalifikavimo.

Dėl tinkamo sutarties įvykdymo

Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principai. Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingo turinio sąvokos. Realus sutarties vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą, o tinkamas vykdymas yra kokybinė sąvoka. Vertinant sutarties vykdymą, vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, sutarties šalių poreikius atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad objektų saugojimas yra profesionali atsakovo veikla, kurią jis vykdo specialia apsaugos sistema (jutikliais, sujungtais signalinių kabelių tinklu arba radijo bangomis su kontroliniu priėmimo prietaisu (centrale). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teikiamos objekto apsaugos paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) objekto stebėjimas (objekto apsaugos būklės stebėjimas saugos tarnybos centriniame valdymo pulte); 2) reagavimas (gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greito reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto). Tik suveikus apsaugos sistemai atsakovui kyla pareiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias minutes, atvykti į objektą ir atidžiai apžiūrėti jį iš išorės (sutarties 2.2.1 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tuo metu, kai įvyko vagystė, saugos tarnyba negavo pranešimo apie apsaugos sistemos suveikimą, nebuvo nustatyta jokių sistemos gedimų ar trūkumų, todėl sprendė, jog atsakovas sutartimi nustatytas pareigas vykdė.

Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose nėra įtvirtintos civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS If P& C Insurance (UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas) v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovo (kasatoriaus) pareiga (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatorius neįrodė atsakovą nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ar tai atlikus netinkamai (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino 6.246 6.249 straipsnių nuostatas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 25,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo UAB „Kemitek“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kemitek“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita: (duomenys neskelbtini) 25,30 Lt (dvidešimt penkis litus 30 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Juozas Šerkšnas