Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-525/2009

Procesinio sprendimo kategorija

11.9.10.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Marijampolės autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Marijampolės autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo) neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, bet priteisti jam iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jis teigia, kad atleistas iš darbo neteisėtai, nes atsakovas neturėjo teisės aktų reikalavimus atitinkančios vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kurioje būtų kategoriškai nurodyta, kad ieškovas „vairuoti negali“ ir dėl to būtų pagrindas atleisti jį iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu; priteisė ieškovui 10 497,84 Lt išeitinės išmokos, 15 746,76 Lt išmokos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos bei išmoką, skaičiuojamą po vidutinį darbo užmokesčio dydį – 2 624,46 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2008 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad UAB „Sveikatos ratas“ 2008 m. balandžio 2 d. protokolo Nr. 1275 4.3 punkte „Dėl asmenų, kuriems išimties tvarka, po darbo medicinos gydytojo konsultacijos išvados, suderinus su darbovietės administracija, leidžiama dirbti pagal profesiją ne ilgiau kaip vienerius metus“ įrašytas ieškovas, kuriam rekomenduojama koreguoti arterinį kraujo spaudimą, regą bei keisti darbą. Atsakovas 2008 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į ieškovo gydymo įstaigą – UAB „Marimeda“ – su prašymu informuoti, ar ieškovo sveikatos būklė leidžia jam vežti keleivius. UAB „Marimeda“ 2008 m. birželio 13 d. raštu Nr. 82 pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad, remiantis iš VšĮ Marijampolės ligoninės turimais duomenimis, ieškovui patvirtinta vidutinio sunkumo arterinė hipertenzija, o esant šiai diagnozei transporto priemones vairuoti draudžiama. Atsakovas, remdamasis UAB „Sveikatos ratas“ protokolu ir UAB „Marimeda“ raštu, atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teismas nurodė, kad pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo sutartis turi būti privalomai nutraukta, jeigu darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Atleidžiant darbuotoją iš darbo tokiu pagrindu darbdavys turi turėti šioje normoje nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Atsakovas atleidimo iš darbo pagrindu laiko UAB „Marimeda“ 2008 m. birželio 13 d. raštą Nr. 82 ir UAB „Sveikatos ratas“ 2008 m. balandžio 2 d. protokolą Nr. 1275. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos (toliau ir – Tvarka) 9.5 punktą išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“. Išvada įrašoma į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę - F Nr. 025/a) ir vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą F Nr. 083-1/a. Ieškovui išduotoje vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje F Nr. 083-1/a yra iki 2009 m. spalio 1 d. galiojanti išvada - „vairuoti gali“, ji nepakeista ir nepanaikinta. Ieškovo ambulatorinėje kortelėje F Nr. 025/a yra tik įrašas apie tai, kokio turinio pažyma išduota UAB „Marijampolės autobusų parkas“. Kitų išvadų apie ieškovo sveikatos būklę ir jo teisę vairuoti transporto priemonę nepateikta. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas vykdė gydytojų komisijos rekomendacijas - koregavo regą, gydėsi ligoninėje, kur buvo koreguojamas kraujo spaudimas, be to, jam 2008 m. rugsėjo 20 d. pasitikrinus sveikatą, gydytojas įrašė išvadą, kad „duomenų apie hipertenzinę širdies ligą nerandu“. Kilus abejonių dėl darbuotojo sveikatos būklės atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 8 punktu, turėjo teisę nukreipti ieškovą sveikatos pasitikrinti anksčiau, tačiau to nepadarė, o kreipėsi į ieškovo šeimos gydytoją, kurio informacija šiuo atveju nebuvo tinkamas pagrindas atleisti jį iš darbo. Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Ieškovas negalėjo pasinaudoti šia galimybe, nes apie iškilusią jo sveikatos problemą sužinojo iš darbdavio įsakymo atleisti iš darbo. Dėl šių motyvų teismas konstatavo, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, todėl ieškinys tenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad 2008 m. birželio 13 d. UAB „Marimeda“ raštas Nr. 82 ir UAB „Sveikatos ratas“ 2008 m. balandžio 2 d. protokolas, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, negali būti prilyginami medicinos išvadai, kurios pateikimo tvarką reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinta Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo sveikata nuo 2005 m. buvo tikrinama ne kartą ir nė viename medicininiame dokumente nenurodyta, jog jam draudžiama vairuoti transporto priemones, be to, apeliacinės instancijos teismui jis pateikė 2009 m. balandžio 2 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 558, kurioje nurodyta, kad ieškovo sveikatos būklė leidžia vairuoti be apribojimų iki 2014 m. balandžio 2 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o jeigu bus nustatyti CPK 360 straipsnio pagrindai – pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teismai nepagrįstai laikė, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojui atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas pagal 2000 m. gegužės 31 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 patvirtintą Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką. Toks aiškinimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismai neanalizavo šios normos paskirties, turinio ir reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Č. v. VĮ Visagino transporto centras, bylos Nr. 3K-3-278/2007, yra nurodęs, kad DK 136 straipsnio 1 dalie 4 punkto normos tikslas – užtikrinti, kad tolesnis neadekvatus darbuotojo sveikatos būklei darbo atlikimas nekeltų pavojaus ar nenulemtų didesnės tikimybės atsirasti žalai aplinkiniams ir darbdaviui, kaip atsakingam asmeniui, už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. 2008 m. birželio 13 d. UAB „Marimeda“ išvadoje aiškiai nurodyta, kad ieškovui draudžiama vairuoti D kategorijos transporto priemones. Ši išvada yra galiojanti, ją pasirašė gydymo įstaigos direktorius ir šeimos gydytojas. Taigi buvo sąlygos DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktui taikyti. Pagal šią normą nereikalaujama, kad darbuotojui būtų formaliai uždrausta dirbti tam tikrą darbą ar būtų atimtos atitinkamos teisės. Šia norma pirmiausia siekiama užtikrinti tiek paties darbuotojo, tiek ir aplinkinių saugumą, o ne nustatyti darbo sutarties nutraukimo, kaip tokios saugumo užtikrinimo priemonės, taikymo apribojimus. Dėl to teismai negalėjo apriboti šios normos taikymo remdamiesi poįstatyminiu aktu ir neanalizuodami jos tikslų bei darbdavio veiksmų pagrįstumo. Be to, DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenustatyta, kad medicinos išvada turi būti išduodama tik pagal specialiąją tvarką, o 2000 m. gegužės 31 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 301 reglamentuoja bendrą profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką ir neskirtas specialiai darbo sutarties nutraukimo atvejams.

2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

Teismai atsisakė remtis UAB „Marimeda“ išvada, motyvuodami tuo, kad ieškovas turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a), tačiau neatsižvelgė į akivaizdų faktą, jog ji išduota 2004 m. spalio 1 d.. o ieškovo sveikatos sutrikimai nustatyti kur kas vėliau. Teismai laikė, kad UAB „Sveikatos ratas“ 2008 m. balandžio 2 d. protokolo Nr. 1275 išrašas dėl ieškovo sveikatos būklės, priskiriant jį prie asmenų, kuriems išimties tvarka leidžiama dirbti pagal profesiją ne ilgiau kaip vienerius metus, turi būti traktuojamas ieškovo naudai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dirbo D kategorijos transporto priemonės vairuotoju. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos IV lentelės 30 punktą vairuotojams, sergantiems hipertenzija, gali būti laikinai leidžiama vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones. Dėl to atsakovas pagrįstai ir sąžiningai suabejojo UAB „Sveikatos ratas“ įrašu dėl galimybės ieškovui dirbti autobuso vairuotoju dar vienerius metus ir kreipėsi į ieškovo gydymo įstaigą dėl patikslinimo. UAB „Marimeda“ išvada, kad ieškovui draudžiama vairuoti D transporto priemones, yra grindžiama ir 2005 m. diagnoze iš ieškovo ambulatorinės kortelės išrašo. Teismai turėjo įvertinti šiuos dokumentus kaip įrodymų visetą ir atsižvelgti į jų tarpusavio ryšį. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2008 m. rugsėjo 20 d. gydytojo išvadomis apie ieškovo sveikatą bei 2009 m. balandžio 2 d. medicinine pažyma. Tačiau šie dokumentai ieškovui išduoti jau po atleidimo iš darbo, todėl atsakovas negalėjo jais remtis darbo sutarties nutraukimo metu.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai sprendė, jog DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojui atliekamas profilaktinis sveikatos tikrinimas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Tvarką ir išduodama nustatytos formos medicininė pažyma su atitinkama išvada. Šiuo atveju UAB „Marimeda“ neatliko ieškovo sveikatos patikrinimo, o išvadą padarė tik remdamiesi senais įrašais iš ieškovo ambulatorinės kortelės. Ieškovas tiek atleidimo iš darbo dieną, tiek šiuo metu turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, leidžiančią jam vairuoti D kategorijos transporto priemones.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo (2005 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, išaiškino, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte (anksčiau DSĮ 26 straipsnio 10 punkte) yra įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo. Šiuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo. Atleisti darbuotoją iš darbo šiuo teisiniu pagrindu yra darbdavio pareiga, tačiau ją darbdavys privalo įvykdyti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB,,Statva”, bylos Nr. 3K-7-824/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007; ir kt.). Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbuotojas gali būti atleistas iš darbo tik esant teisės aktų nustatytos formos medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje nurodyto darbo ar eiti nurodytų pareigų. Jeigu medicininės ar invalidumo nustatančios komisijos išvadoje tokios nuorodos nėra, tai darbuotojas negali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokiu atveju darbdavys gali prašyti darbuotoją papildomai pasitikrinti sveikatą arba pats kreiptis į medicininę ar invalidumą nustatančią komisiją, kad ši patikslintų savo išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. O. v. AB “Trikotažas”, bylos Nr. 3K-3-984/1999; 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje R. G. v. SP UAB „Anykščių šiluma“, bylos Nr. 3K-3-594/2003, 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Krekenavos agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-307/2004; ir kt).

Remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra ne bet kokia informacija apie darbuotojo sveikatos būklę, o tik medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvada, pateikiama specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirbo autobuso vairuotoju. Vairuotojų sveikatos patikrinimas reglamentuojamas sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintoje Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, pagrįstai taikė šios Tvarkos nuostatas. Tvarkos 9.5 punkte nustatyta, kad išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“; patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais, asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu; įrašoma į vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083 1/a), kurioje turi būti vairuotojo nuotrauka, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma (F Nr. 083/1a) neišduodama (Tvarkos 12 punktas). Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad vairuotojų, turinčių dar galiojančias medicinines pažymas (F Nr. 083-1/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau, nukreipus kelių policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį. Darbdavys, gavęs pagal šioje Tvarkoje nustatytą procedūrą medicininės komisijos teikiamą išvadą apie tai, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje nurodyto darbo ar eiti nurodytų pareigų, įgyja teisinį pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kiti dokumentai, raštai, išvados, pažymos ir pan. vertintini tik kaip pagrindai priimti sprendimus dėl neeilinio vairuotojo sveikatos patikrinimo pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką, tačiau negali pakeisti medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvados DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme.

Byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad atsakovas atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą remdamasis UAB „Marimeda“ 2008 m. birželio 13 d. raštu Nr. 82 „Dėl išvadų apie sveikatos būklę“ ir UAB „Sveikatos ratas“ 2008 m. balandžio 2 d. protokolu Nr. 1275 „Dėl asmenų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos patikrinimo“. Minėta, kad tokie dokumentai negali būti prilyginami medicininei išvadai, kurios pateikimo tvarką reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 įsakymu Nr. 301 patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos nuostatos. Dėl to konstatuotina, kad atsakovas atleido ieškovą iš darbo nesant DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto teisinio pagrindo.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, laikėsi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo kasacinės instancijos teisme turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai), taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės autobusų parkas“ (kodas 251168030) ieškovui A. K. 300 (tris šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės autobusų parkas“ (kodas 251168030) į valstybės biudžetą 39,85 (trisdešimt devynis litus 85 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius