Dėl įsakymo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2366-931/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-04031-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2024 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ADP1-162 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, vertinant pareiškėjo atliktus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus buvo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros procedūra.

Tarnybinė atsakomybė nepagrįstai taikyta dėl pareiškėjo atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu jo priimtų procesinių sprendimų, kurie negali būti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros dalyku. Iš tariamai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties matyti, kad ji yra susijusi su: a) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės netinkamu vykdymu <...> atlikti tyrimą dėl teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 16 d. apžiūros metu nustatytų galimų aplinkosauginių pažeidimų (pagal užduotį Nr. 63748228), ir b) dėl tariamai netinkami atliko administracinio nusižengimo tyrimo <...> aktyvių veiksmų, kad būtų atliktas galimo administracinio nusižengimo tyrimas, visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o kalti asmenys nustatyti ir patraukti atsakomybėn, nesiėmė <...>.

Vadovaujantis ir sistemiškai aiškinant Įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1 punktą, Įstatyme yra įtvirtinta speciali aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros tvarka. Vadovaujantis šia tvarka, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako. Teisė tikrinti, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas yra įgaliota tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti instituciją, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Taigi, vadovaujantis specialiuoju įstatymu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu), tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija yra įgaliota vertinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų sprendimų.

Turint duomenų, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas priimdamas sprendimus (ar jų nepriimdamas) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, dar iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios (arba tarnybinio nusižengimo tyrimo metu) turėjo būti gauta atitinkama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos išvada šiuo klausimu. Pats Departamentas Įstatyme įtvirtintu reguliavimu nėra įgaliotas vertinti, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje (t. y. pats Departamentas vertinti, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas galėtų vertinti tik toje apimtyje, kiek tai susiję su bendrųjų valstybės tarnautojų pareigų vykdymu, tarnybos drausme ir pan., tuo tarpu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus įstatymų leidėjas suteikė teisę vertinti tik specialiai priežiūros institucijai. Tokiu atveju Departamentas pirmiausiai privalėjo gauti atitinkamą priežiūros institucijos išvadą).

Šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra nebuvo atlikta, taigi, buvo esmingai pažeista Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, 7 straipsnyje, 8 straipsnio 1 punkte, įtvirtinta speciali aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros tvarka ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas;

Iš 2024 m. birželio 3 d. išvados „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TNT-35 (toliau – ir Išvada) nėra suprantama, kokias imperatyvias aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, administracinių nusižengimų tyrimą reglamentuojančias teisės normas pareiškėjas pažeidė.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra aišku ir Išvadoje nenurodyta kaip pareiškėjas privalėjo veikti šioje situacijoje. Pareiškėjas gavo užduotį, nuvyko į įvykio vietą, užfiksavo aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos ankstesnio kitų pareigūnų atliktos apžiūros metu ir toliau dirbo su surinkta medžiaga.

Jokie teisės aktai ir elementari logika neįpareigoja kiekvieną kartą lankantis to paties įvykio vietoje pakartotinai fiksuoti aplinkybių, kurios jau yra užfiksuotos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

Pareiškėjas, susipažinęs su Išvada, nesupranta kaip jis šioje situacijoje privalėjo veikti ir kur tai reglamentuota.

Išvados konstatuojamoji dalis yra pagrįsta bendro pobūdžio pamąstymais, tačiau joje nenurodyta, kokią elgesio taisyklę pareiškėjas pažeidė, kurioje būtu aiškiai, konkrečiai, imperatyviai nurodyta, kaip pareiškėjas turėjo pasielgti, bet nepasielgė.

Jei Išvadoje teigiama (kaip galima suprasti), kad pareiškėjas šiame tyrimo etape neturėjo teisės jam paskirtos užduoties Dokumentų bendrojoje informacinėje sistemoje (toliau – ir DBSIS) pažymėti kaip įvykdytos, tai turėjo būti ir aiškiai nurodyta kokiuose teisės aktuose yra apibrėžtos Departamento darbuotojų pareigos dirbant su DBSIS. Išvadoje nenurodyta kokią konkrečią imperatyviai elgtis nurodančią normą pareiškėjas pažeidė.

Išvadoje teigiama, kad <...> nurodyta DBSIS užduotis negalėjo būti pažymėta kaip baigta, jos rezultatais nurodžius tik patikrinimo aktą (net jeigu būtų pripažinta, kad nurodytas patikrinimo aktas buvo surašytas teisės aktų nustatyta tvarka). Pats R. G. nurodė, kad fiksavo pažeidimą, pradėjo administracinę teiseną. Tokiu būdu, net ir nevertinant tų aplinkybių, jog pakartotinio patikrinimo metu specialistas nevertino ir nefiksavo kitų pažeidimų – dėl jo fiksuoto pažeidimo užduoties vykdymas negalėjo būti baigtas (be kita ko, vertinat ir užduoties tekstą) <...>, tačiau darant tokias išvadas nesiremiama jokiomis konkrečiomis teisės normomis.

Departamento vidiniai teisės aktai nereglamentuoja kada DBSIS užduotis gali ar turi būti pažymėta, kaip baigta. Nesant tokio reguliavimo nėra jokio teisinio pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę už užduoties pažymėjimą „baigta“, kai iš atliktų veiksmų esmės matyti, kad pažymėjus užduotį kaip „baigtą“ su surinkta medžiaga ir toliau buvo dirbama.

Pareiškėjo veika dėl šio tarnybinio nusižengimo, sprendžiant iš Išvados turinio, pasireiškė tariamai netinkamu veikimu ir neveikimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai – turi būti aiškiai suformuluota konkreti elgesio taisyklė, kurios pareigūnas privalėjo laikytis, bet nesilaikė, o bendrojo abstraktaus pobūdžio normos nepakankamos tarnybinei atsakomybei taikyti.

Išvadoje nėra konkretizuojama, kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas / neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias tariamai Pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, o remiamasi tik abstraktaus pobūdžio normomis, todėl iš Išvados turinio negalima nustatyti kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko Pareiškėjas. Šiuo atveju akivaizdžiai trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas.

Skundžiamame Įsakyme nuobauda, kuri turėtų būti skirta taip pat nustatyta nenurodant kokių imperatyvių teisės aktuose numatytų veiksmų pareiškėjas neatliko.

Tarnybinis nusižengimas šiuo atveju konstatuotas vadovaujantis bendro pobūdžio normomis ir tyrimą atlikusio pareigūno nuomone apie tai, ką tariamai buvo būtina atlikti, bet tai negali būti tarnybinės atsakomybės pagrindu;

Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.Išvadoje nurodoma, kad Departamento direktoriaus 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas <...> atlikti tyrimą buvo pavesta Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui J. A. <...>. Tačiau iš Išvados matyti, kad dalį tyrimo atliko ir Išvadą surašė Departamento Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas V. G. Manytina, kad tai yra savarankiškas esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą skundžiamą įsakymą panaikinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2024 m. kovo 15 d. Departamente gautas pranešimas Nr. PPT-004599, kuriame nurodoma, kad Departamento darbuotojai neatlieka arba nemoka atlikti savo pareigų, aplaidžiai žiūri į savo darbą. Pranešėjas teigia, kad 2024 m. vasario 16 d. pranešė apie (duomenys neskelbtini), daromą žalą gamtai, tačiau net nežino, ar kas nors buvo atvykę. Nurodo, kad minėtoje teritorijoje vis dar (mėnesį po pranešimo pateikimo) yra daug pavojingų ir nepavojingų atliekų (dažytų lentų, klozetų, pavojingų skysčių, kuro filtrų, liuminescencinių lempų, kitokių teršalų), tačiau veiksmų nesiimama. Pranešėjas prašo atlikti tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, dėl kurių, nesiimant veiksmų, turi kentėti gamta ir žmonės. Pranešimas dėl Departamento pareigūnų veiksmų tiriant 2024 m. vasario 16 d. gautą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) daromą žalą gamtą buvo nukreiptas vykdymui Departamento Vidaus tyrimų skyriui, kurio pareigūnas, atlikęs tyrimą (tame tarpe 2024 m. kovo 22 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas), 2024 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Departamento direktoriui pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Departamento (duomenys neskelbtini) R. G. atžvilgiu. 2024 m. balandžio 15 d. Departamento direktorius nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjui pateiktas įtarimas tarnybinio nusižengimo padarymu, 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu pateikė paaiškinimus. Išvada dėl R. G. tarnybinio nusižengimo buvo surašyta 2024 m. birželio 3 d. (pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. ir nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai) nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo), kuria siūloma R. G. pripažinti padariusiu tarnybinį nusižengimą ir nustatyti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į išvadą, 2024 m. birželio 25 d. priėmė skundžiamą byloje įsakymą Nr. ADP1-162 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jam skirta pastaba. Tyrimas pradėtas pagal 2024 m. kovo 14 d. gautą pranešimą apie galimai aplaidžiai atliktą 2024 m. vasario 16 d. užfiksuotų aplinkosauginių pažeidimų ištyrimą. Nustatyta, kad būdraujančių (pasyviai budinčių nedarbo laiku) pareigūnų surašytas 2024 m. vasario 19 d. apžiūros aktas Nr. TVR-931 ir 2024 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-616 apie galimai deginamas atliekas ir neteisėtai sandėliuojamas pavojingas ir nepavojingas atliekas teritorijoje (duomenys neskelbtini), nukreiptas pareiškėjui, pavedus jam ištirti nurodytus pažeidimus iki 2024 m. kovo 4 d. 2024 m. kovo 1 d. pareiškėjo užduotis pažymėta kaip baigta, atlikus vienintelį veiksmą – 2024 m. vasario 20 d. kartu su skyriaus pareigūne surašius apžiūros aktą, kuris Departamento dokumentų sistemoje registruotas tik 2024 m. kovo 1 d. Nr.TVR-1349. 2024 m. kovo 6 d. pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl atliekų deginimo. Tačiau apžiūros akte nefiksuotas ir vykdymo laikotarpiu neatliktas nei vienas veiksmas dėl įmonės teritorijoje neteisėtai laikomų pavojingų ir nepavojingų atliekų. Todėl skundo argumentas nesuprantant, ką reikėjo padaryt ir ko dar nepadarė pareiškėjas vykdydamas užduotį, vertintini kaip deklaratyvūs ir formalūs, formuluojant bent kokius skundo argumentus. Pats pareiškėjas, paaiškinime nurodęs, kad „Į DBSIS dėl techninės klaidos įkėliau nebaigtą apžiūros aktą TVR-1349, neįrašęs, kad tyrimas tęsiamas. Kai apžiūros aktas buvo užregistruotas, popieriniame variante parašiau <...>“, paaiškino, kad tyrimui pabaigti reikia dar atlikti veiksmų, ir jis tęsiamas, todėl akivaizdu, kad suprato, kad užduotis nėra baigta. Pareiškėjas, nesigilindamas ir net nevertindamas visų nustatytų faktinių aplinkybių turinio, vengdamas atlikti sudėtingą didelės apimties tyrimą, 2024 m. kovo 6 d. surašė protokolą dėl atliekų deginimo, tai yra priėmė sprendimą, kuris reikalavo mažiau pastangų ir laiko sąnaudų. Aplinkybę, kad pareiškėjas tinkamai nenagrinėjo medžiagos ir nesigilino į jos esmę, be kita ko, patvirtina jo paaiškinimas, kur jo pateikta išvada (sprendimas) nėra kylanti iš gautų įrodymų – „Aš privalomojo nurodymo nedaviau, nes statybines atliekas galima laikyti susidarymo vietoje metus laiko, pavojingas atliekas pusę metų“, nes atliekų susidarymo data nustatyta nebuvo ir nebuvo galimybės apskaičiuoti atliekų laikymo laikotarpio, pareiškėjas nesusipažino ir negalėjo susipažinti su atliekų susidarymo apskaita, nes, kaip vėliau paaiškėjo, bendrovė atliekas sandėliavo nesilaikydama Atliekų tvarkymo taisyklių, tai yra nevykdydama jų apskaitos. Administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas, šiuo atveju pareiškėjas, savo iniciatyva galėjo ir privalėjo susipažinti (gauti) dokumentus (informaciją) turinčią reikšmę administracinio nusižengimo tyrimui, tačiau pareiškėjas veiksmų neatliko, tyrimas dėl galimų atliekų tvarkymo (laikymo) reikalavimų pažeidimų net nebuvo atliktas, o 2024 m. kovo 1 d. užduotis atlikus formalius veiksmus buvo pažymėta kaip įvykdyta. 2024 m. kovo 15 d. gautas pranešimas Nr. PPT-004599 vertinamas kaip R. G. neveikimu (netinkamu veikimu) sukeltas neigiamas padarinys (pasekmė), nes pasipiktinęs pareiškėjas kreipėsi pakartotinai dėl Departamento – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos neefektyvaus ir netinkamo reagavimo į pranešimą dėl aplinkosaugos pažeidimo, tai yra pareiškėjas tokias veiksmais (neveikimu) ne tik sumenkino aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno kaip valstybės įgalioto asmens autoritetą, bet ir pakenkė Departamento dalykinei reputacijai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu atsakomybės neišvengiamumo principu, vykdydami jiems priskirtas funkcijas privalo laikytis iš Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatų kylančios pareigos „gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai<...>“. Minėta nuostatą iš esmės atkartoja, papildo bei išplėtoja Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Pareiškėjo minimas jau tiriamas įvykis buvo atliekamas dėl toje pačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), vykdomos juridinio asmens veiklos, tačiau dėl kito „Tvarkau Lietuvą“ platformoje gauto pranešimo bei dėl kitų, 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. TVR-6866, užfiksuotų aplinkybių, o R. G. nustačius bei įvertinus visas aplinkybes, kad dėl to pačio objekto tyrimas Skyriuje jau atliekamas, galėjo iniciuoti medžiagos perdavimą prie anksčiau pradėto tyrimo prijungti. Dėl neva procedūrinių tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimų. Pareiškėjo atstovas netinkamai interpretuoja Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, padarydamas išvadą, kad tik Lietuvos Respublikos ministerija gali atlikti Departamento pareigūno tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktu įtvirtintas viešojo administravimo subsidiarumo principas, pagal kurį viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu. Departamento nuostatų 16.6. punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka direktorius priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas, materialines pašalpas, nustato darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinius atlyginimus neviršydamas nustatytų metinio darbo užmokesčio fondo lėšų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 25 straipsnio 1 d., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo valstybės tarnautojo atžvilgiu priima valstybės tarnautoją į darbą priėmęs asmuo, tai yra šiuo atveju Departamento direktorius. Tokiu būdu Aplinkos ministerija tarnybinio nusižengimo tyrimą galėtų atlikti tik Departamento direktoriaus atžvilgiu. Nurodyti teisės aktai, kuriais būtina ir buvo vadovaujamasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą valstybės tarnautojo pareiškėjo atžvilgiu, nenumato specialios būtinos aukštesnės pagal pavaldumą valstybės įstaigos išvados tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje; tokios minties nėra ir skunde nurodytame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, todėl argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Skunde nenurodyta, kokios Valstybės tarnybos įstatymo ar jį detalizuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 977 nuostatos procedūros metu buvo pažeistos. Taip pat nepažeidžiančiu procedūros vertintinas ir V. G., pavaduojančio J. A. jo atostogų metu 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. birželio 7 d., išvados surašymas. Priešingu atveju, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai tiesiog negalėtų atostogauti, nes Departamente dirba apie 530 darbuotojų ir Vidaus tyrimų skyriaus keli pareigūnai nuolat atlieka po kelis tyrimus.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ADP1-162, kuriuo pareiškėjui R. G. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamente 2024 m. kovo 15 d. buvo gautas neprisistačiusio asmens skundas, pateiktas elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), reg. Nr. AD3-1025, kuriame buvo nurodyta, kad Departamento darbuotojai neatlieka arba nemoka atlikti savo pareigų, aplaidžiai žiūri į savo darbą, o būtent buvo teigiama, kad nebuvo tinkamai reaguota į jo 2024 m. vasario 16 d. pranešimą apie (duomenys neskelbtini), daromą žalą gamtai ir minėtoje teritorijoje vis dar (mėnesį po pranešimo pateikimo) yra daug pavojingų ir nepavojingų atliekų (dažytų lentų, klozetų, pavojingų skysčių, kuro filtrų, liuminescencinių lempų, kitokių teršalų).

Atliekant skundo Nr. AD3-1025 nagrinėjimą gauti Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų paaiškinimai.

Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto, pavaduojančio skyriaus patarėją, 2024 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-1236 „Dėl reagavimo į pranešimus dėl (duomenys neskelbtini), esančių atliekų“ pagrindu, 2024 m. balandžio 15 d. Departamento direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjui surašytas ir įteiktas (perduotas per DBSIS ir elektroniniu paštu) pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (registracijos data 2024 m. balandžio 22 d., Nr. TNT-23), (toliau – ir Pranešimas), kuriuo valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, buvo informuotas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir, vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, R. G. buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti dėl jo paaiškinimą.

Susipažinęs su įteiktu Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, R. G. pateikė 2024 m. balandžio 30 d. paaiškinimą registracijos Nr. BDR-1462.

Vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu R. G. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2024 m. gegužės 31 d.

2024 m. birželio 3 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TNT-35.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuota, kad buvęs Departamento (duomenys neskelbtini) R. G., vykdęs DBSIS užduotį Nr. 63748228 „Atlikti tyrimą, pateikti atsakymą. Kiekvienam pareigūnui individualiai po skundą. Atidžiai peržvelkite užduoties aprašymą, kuriam pareigūnui, kuri užduotis priskirta“, pažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, netinkamai laikėsi VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto atsakomybės principo, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto pagarbos žmogui ir valstybei principo, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto profesionalumo principo, netinkamai vykdė Etikos kodekso 6.1.3 papunktį, Etikos taisyklių 6.8 papunktį ir 6.10 papunktį, Pareigybės aprašymo 18 ir 21 punktus, Nuostatų 5.1 papunktyje numatytų Skyriaus funkcijas, todėl pripažintinas padariusiu tarnybinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į Išvadoje konstatuotą R. G. padarytą tarnybinį nusižengimą, bei įvertinus kitas VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybes (tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta), nagrinėjamojo tarnybinio nusižengimo tyrimo kontekste, siūloma R. G. pripažinti padariusiu tarnybinį nusižengimą ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta - pastabą (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą).

Departamento direktoriaus 2024 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ADP1-162 pripažino, kad R. G., R. G., eidamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas atliko netinkamai dėl to, kad Dokumentų bendrojoje informacinėje sistemoje 2024 m. vasario 19 d. gavęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorės J. S. ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. 2024 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-616 pagrindu tiesioginio vadovo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo V. J., sukurtą ir paskirtą užduotį Nr. 63748228 atlikti tyrimą dėl teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 16 d. apžiūros metu nustatytų galimų aplinkosauginių pažeidimų, užfiksuotų 2024 m. vasario 19 d. apžiūros akte Nr. TVR-931 „APŽIŪROS AKTAS ((duomenys neskelbtini) PPT-003187)“, aktyvių veiksmų, kad būtų atliktas galimo administracinio nusižengimo tyrimas, visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o kalti asmenys nustatyti ir patraukti atsakomybėn, nesiėmė, ir 2024 m. kovo 1 d., neatlikęs visų būtinų veiksmų (juos atlikęs netinkamai), užduotį Dokumentų bendrojoje informacinėje sistemoje pažymėjo kaip įvykdytą, Dokumentų bendrojoje informacinėje sistemoje užduoties rezultatuose nurodydamas „Užduotis įvykdyta, Nr. TVR-1349“, tai yra tyrimą pagal šią užduotį baigė vykdyti visa apimtimi. Taip pat 2024 m. kovo 22 d. R. G. paaiškino, kad tyrimas pagal užduotį Nr. 63748228 tęsiamas ir atliekant tyrimą UAB „Vilungės statyba“ pateikė PVM sąskaitas faktūras (serija (duomenys neskelbtini), mišrių statybinių ir griovimo atliekų 5,06 t; serija VS Nr. 240304, juodojo metalo laužo 0,55 t) ir perdavimo-priėmimo aktą (Nr. KSPA-2403184, dienos šviesos lempos 61 kg), patvirtinančias atliekų susidariusių (duomenys neskelbtini) pridavimą (tinkamą utilizavimą), tačiau turimais duomenimis, šie dokumentai buvo gauti kito Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojo iniciatyva, kitame atliekamame tyrime ir jau po to, kai užduotis Nr. 63748228 buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta. Tokiu būdu, neatlikęs išsamaus tyrimo, R. G., nurodytais veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, netinkamai laikėsi 4 straipsnio 2 dalies 1, 10, 12 punktų, netinkamai vykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-216 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1.3, papunkčio, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1- 69,,Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija), 6.8, 6.10 papunkčių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-426, 18, 21 punktų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-673, 5.1 papunkčio reikalavimus.

Įsakymu nustatyta, kad R. G., buvusiam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini), už šio įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta - pastabą.

Pareiškėjas nesutikęs su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje keliamas dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo, todėl sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzcyLTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1372-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1372-662/2018">A-1372-662/2018</a> ir kt.).

Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-845/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-2967/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02ODktNTUyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-689-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-689-552/2018">A-689-552/2018</a>); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02ODktNTUyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-689-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-689-552/2018">A-689-552/2018</a>).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Departamento Vidaus tvarkymo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar egzistavo atsakovo Išvadoje nurodyti nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindai.

Tiek skundžiamame Įsakyme, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad R. G. pažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, nesilaikė / netinkamai laikėsi 4 straipsnio 2 dalies 1, 10, 12 punktuose nustatytų principų, netinkamai vykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-216 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1.3 papunkčių nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69,,Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija), 6.8, 6.10 papunkčius, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-673, 5.1 papunkčio reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-426, 18, 21 punktų nuostatų.

VTĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų.

VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: 1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą institucijoje ir įstaigoje nustatyta tvarka; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti.

Etikos kodekso 6 punktas numato, kad darbuotojai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir funkcijas bei didindami pasitikėjimą Departamento veikla, privalo vadovautis be kita ko pagarbos žmogui, įstatymui ir valstybei principu. Pagal 6.1.3 papunktį darbuotojas privalo vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesus, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Departamento direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69,,Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija) (toliau – ir Aplinkos apsaugos pareigūnų etikos taisyklės), 6 punktas numato, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo vadovautis šiomis nuostatomis: saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos reputaciją, didinti jos prestižą (6.8 papunktis); vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.10 papunktis).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-673 (toliau – ir Nuostatai) 5.1 papunktyje numatyta, kad įgyvendindamas 4 punkte nurodytus veiklos tikslus, Skyrius kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-673 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 18 punkte numatyta funkcija - kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo į ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų, tiria juridinių asmenų padarytus pažeidimus ir surašo juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus.

Pareigybės aprašymo 21 punkte numatyta funkcija - nustato administracinius nusižengimus, surašo administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taiko kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams, apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą.

Pažymėtina, kad LVAT, aiškindamas VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Departamento vertinimu, pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, R. G. neatliekant pareigų (netinkamai vykdė pareigas).

Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose - ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Teismo vertinimu, VTĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybės tarnautojų atsakomybė (1 p.), pagarba žmogui ir valstybei (10 p.), profesionalumas (12 p.), Etikos kodekse įtvirtintas reikalavimas vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesus, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Departamento direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams (6.1.3 p.), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklėse įtvirtinti reikalavimai pareigūnui, vykdant savo tarnybines pareigas, saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos reputaciją, didinti jos prestižą (6.8 p.); vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.10 p.) yra bendro pobūdžio. Tuo tarpu tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą būtina nustatyti, kokios konkrečiai įstatyme įtvirtintos pareigos ar pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

LVAT administracinėje byloje Nr. A63-918/2011 yra nurodęs, kad pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad bendro pobūdžio nurodymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.

Teismo vertinimu, šioje dalyje tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai.

Tiek išvadoje, tiek įsakyme numatyta, kad R. G. nesilaikė Nuostatų 5.1 papunkčio ir Pareigybės aprašymo 18 ir 21 punktų nuostatų.

Nuostatų 5.1 papunktyje numatyta, kad įgyvendindamas 4 punkte nurodytus veiklos tikslus, Skyrius kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pareigybės aprašymo 18 ir 21 punktais įtvirtina funkcijas, kurias atlieka Departamento (duomenys neskelbtini). Pagal 18 punktą - kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo į ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų, tiria juridinių asmenų padarytus pažeidimus ir surašo juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus; pagal 21 punktą nustato administracinius nusižengimus, surašo administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taiko kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams, apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą.

Ginčo byloje nėra, kad pagal Pareigybės aprašymą pareiškėjas turi atlikti nurodytas funkcijas. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 20 d. 10 val. 00 min. Departamento (duomenys neskelbtini) R. G. ir šio skyriaus vyriausioji specialistė M. A. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytas aplinkybes užfiksavo 2024 m. vasario 20 d. apžiūros akte, reg. Nr. TVR-1349. Apžiūros akte užfiksuota, kad šioje teritorijoje esančioje katilinėje kūrenamos malkos su drožlių plokštėmis, kurių dalis yra dažytos ir lakuotos. Kūrenantis asmuo nustatytas, jam bus taikoma administracinė atsakomybė. Apžiūros aktu įmonės teritorija neapžiūrėta, kitos aplinkybės nefiksuotos.

Šios aplinkybės konstatuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Teismo vertinimu, šios tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad R. G. vykdė Pareigybės aprašymo 18 punkte nustatytas funkcijas – kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo į ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų, tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus. Pažymėtina, kad iš esmės tapačios funkcijos įtvirtintos ir Nuostatų 5.1 punkte, reglamentuojančiame Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus atliekamas funkcijas.

Atsakovas pripažino pareiškėją nesilaikius Pareigybės aprašymo 18 ir 21 punkto bei Nuostatų 5.1 punktų nuostatų, kadangi pareiškėjas Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad R. G., vykdymui gavęs aukščiau nurodytą DBSIS užduotį dėl objekto pakartotinio patikrinimo, patikrinimą atlikto tik dalyje, t. y. 2024 m. vasario 20 d. patikrinimo akte TVR-1349 fiksavo tik tas aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos į objektą pirmą kartą atvykus kitiems Departamento specialistams, ir surašius 2024 m. vasario 19 d. patikrinimo aktą Nr. TVR-931, bei atitinkamai šią užduotį kaip pabaigtą pažymėjo DBSIS, nurodžius tik 2024 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. TVR-1349.

Teismas su šių pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu nesutinka.

Teismo pabrėžia, kad tam, jog konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė (netinkamai laikėsi) 18 ir 21 punkto nuostatų, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Tačiau, kaip matyti iš Pareigybės aprašymo 18 ir 21 punkto formuluotės, jame nėra imperatyviai nurodyta veikti atitinkamu būdu. Tai blenketinė norma, ir pirmiausia turi būti nurodytos konkrečios imperatyvioms teisės aktų nuostatos, įpareigojančios pareiškėją veikti atitinkamu būdu. Pareigybės aprašymo formuluotės: 1) „kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo į ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų“. 2) „tiria juridinių asmenų padarytus pažeidimus ir surašo juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus“, „nustato administracinius nusižengimus“, „surašo administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taiko kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams“ yra bendro pobūdžio. Tam, kad konstatuoti, jog pareiškėjas nesilaikė šių Pareigybės aprašymo reikalavimų, t. y. vykdymui gavęs DBSIS užduotį dėl objekto pakartotinio patikrinimo, patikrinimą atlikto tik dalyje, t. y. patikrinimo akte TVR-1349 fiksavo tik tas aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos į objektą pirmą kartą atvykus kitiems Departamento specialistams, ir surašius 2024 m. vasario 19 d. patikrinimo aktą Nr. TVR-931, bei atitinkamai šią užduotį kaip pabaigtą pažymėjo DBSIS, nurodžius tik 2024 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. TVR-1349, nors pasak atsakovo DBSIS užduotis negalėjo būti pažymėta kaip baigta, jos rezultatais nurodžius tik patikrinimo aktą, turi būti nustatytas specialiame atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme valstybės tarnautojui nustatytų pareigų nevykdymas.

Teismo vertinimu, tiek Nuostatų 5.1 papunkčio, tiek Pareigybės aprašymo 18 ir 19 punktų normos pagal jose įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį yra blanketinės, nukreipiančios į kitų teisės aktų nustatytas pareigas ar pavedimus, kuriuos pareiškėjas turėjo būti pripažintas pažeidęs, siekiant jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas ar pareiškėjui duotas pavedimas, imperatyviai įpareigojęs pareiškėją elgtis atitinkamu būdu, nei išvadoje, nei įsakyme nenurodytas.

Apibendrinant byloje konstatuota, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis (žr. 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamento 2024 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. ADP1-162 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nagrinėjamu atveju sprendžiant šią administracinę bylą jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 800Eur išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, t. y. 2025 m. rugsėjo 8 d. sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), Pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) ir prašo jas priteisti iš atsakovo.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, toliau – Rekomendacijos), nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo skundą patenkinus vadovaujantis maksimaliais užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas dydžiais, nustatytais Rekomendacijose, iš atsakovo priteisiamos 800 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas (skundo teismui parengimą (Rekomendacijų 8.2, 5 papunkčiai)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2024 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. ADP1-162 „Dėl R. G. tarnybinio nusižengimo“.

Priteisti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė