Administracinė byla Nr. I1-1038-931/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00054-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. R. teismui pateikė skundą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad skundžia kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Teigia, jog 2021 m. gruodžio 29 d. buvo pervežtas į I-ąsias Pravieniškes (šiuo metu atviroji kolonija) į kamerinį režimą. 2022 m. spalio mėn. buvo grąžintas į LKT 1-ąjį kalėjimą (anksčiau – III Pravieniškės). Nuo to laiko bausmę atlieka LKT 1-ajame kalėjime kamerų tipo patalpose. Tiek buvusiose I-ose Pravieniškėse, tiek čia dušai yra gana panašūs. Maudantis duše su kitais kaliniais jam nebuvo užtikrintas bent minimalus privatumas. Dušuose čiaupai (galvutės) nebuvo visiškai ar pakankamai atitverti pertvaromis. Pertvaras-sieneles padarė visai neseniai, tikslios datos nežino. Maudantis duše matomumas iš visų pusių yra atviras. Dušų galvutės yra iš sienos dešinėje ir kairėje pusėse, abiejose pusėse po keturis dušus. Maudantis mato vienas kitą. Kai dar nebuvo sienelių, matydavosi visas dušas ir besimaudantys nuteistieji. Kai įrengė sieneles, nebuvo įrengtos užuolaidėlės. Dėl pertvarų ir užuolaidėlių nebuvimo pareiškėjas kitiems nuteistiesiems matant negalėdavo tinkamai nuplauti savo kūno, nuskusti genitalijų, pažastų, likdavo tinkamai nenusiprausęs. Visada jausdavo diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą bei neigiamus išgyvenimus. Nuo 2021 m. birželio iki 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas, kalėdamas tiek LKT 1-ajame kalėjime, tiek I-ose Pravieniškėse, su kameroje taip pat atliekančiais bausmes nuteistaisiais niekada nesusidraugaudavo, neapsiprasdavo, nes kamerų tipo patalpose nuteistieji visada keisdavosi. Todėl pareiškėjas daug kartų išgyveno vis skirtingas, neigiamas patirtis, kurios buvo nepakeliamos ir siaubingos tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek morališkai nepriimtinos. Dėl prastų kalinimo sąlygų pareiškėjui tenka patirti dvasinius ir emocinius sukrėtimus, traumuojančią patirtį, siaubingus išgyvenimus, kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismų praktika pripažįsta, kad nors Lietuvos teisės aktai nenumato užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą besinaudojant dušu, tačiau ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) nuo 2021 m. birželio mėnesio vidurio iki 2023 m. gruodžio 18 d. (skundo surašymo data) jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušo patalpomis. Atsakovė su skundu nesutinka.
Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiąjį sektorių atvyko 2021 m. birželio 25 d. ir jame buvo iki 2021 m. gruodžio 29 d. Nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, o nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Pravieniškių 1-uoju kalėjimu). Pertvaros Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušuose buvo įrengtos visų būrių dušinėse 2022 m. spalio mėnesį, o Pirmajame sektoriuje pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022 m. rugsėjo 26 d. ir nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas.
Atsakovės vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas (pertvarų dušuose neįrengimas) pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis.
Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos pertvaros.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 papunktis numatė, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę.
Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).
Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog, nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01OC01NTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-58-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-58-552/2019">A-58-552/2019</a>, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTcwLTYyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1570-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1570-629/2019">A-1570-629/2019</a>).
Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to jį galėjo matyti kiti asmenys. Duše nebuvo pertvarų ir užuolaidų, jis dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, kančias.
Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje ir Trečiajame sektoriuje. Teigia, kad pertvaros Trečiojo sektoriaus dušuose buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d. (b. l. 17), o Pirmojo sektoriaus dušuose – 2022 m. vasario mėn. Į bylą pateiktos šias aplinkybes pagrindžiančios dušų fotonuotraukos, kuriose matoma, jog prausimosi vietos yra atskirtos pertvaromis, dušo užuolaidų nėra (b. l. 17–23).
Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal LVAT praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDMxLTQ0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5031-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5031-442/2017">A-5031-442/2017</a>, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTA5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-109-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-109-502/2021">TA-109-502/2021</a>, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTE5MC01NTIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-1190-552/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-1190-552/2022">TA-1190-552/2022</a>, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTQ0LTUyNS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-44-525/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-44-525/2024">eTA-44-525/2024</a>, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-8-492/2024).
Byloje esančios fotonuotraukos ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad dalį ginčo laikotarpio (Trečiojo sektoriaus dušuose nuo 2022 m. spalio mėn., o Pirmojo sektoriaus dušuose nuo 2022 m. vasario mėn.) laisvės atėmimo vietoje, kur buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengtos dušo kabinos su pertvaromis iš abiejų pusių, pertvaros yra gana aukštos, taip iš dalies užtikrinant pareiškėjo teisę į privatumą. Skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamai įrengtų dušų patalpų į laisvės atėmimo įstaigos administraciją nesikreipė ir jai individualių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti buvusios užtikrintos kitokios naudojimosi dušu sąlygos, nenurodė.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punktą laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Minėtame teisės akte įtvirtinto reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros tarp dušų galvučių bei pakabintos dušo užuolaidos, nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereguliuoja. Teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras bei pakabinti dušo užuolaidas.
Tačiau, teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNzM1LTYyNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-735-624/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-735-624/2021">TA-735-624/2021</a>; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTAwNS03ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-1005-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-1005-789/2021">TA-1005-789/2021</a>; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNDYyLTUyNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-462-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-462-525/2023">TA-462-525/2023</a>; ir kt.). Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT dar yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzYzLTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1763-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1763-858/2015">A-1763-858/2015</a>; 2016 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDIxLTYwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1021-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1021-602/2016">A-1021-602/2016</a> ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTIwMC02MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-1200-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-1200-602/2021">TA-1200-602/2021</a>; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNDYyLTUyNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-462-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-462-525/2023">TA-462-525/2023</a>).
Be to, pagal EŽTT formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. LVAT praktikoje išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtOS00OTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-9-492/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-9-492/2024">TA-9-492/2024</a>; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjEtNTIwLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-21-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-21-520/2024">TA-21-520/2024</a>; 2024 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTU2LTUyMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-56-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-56-520/2024">eTA-56-520/2024</a>; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTE0LTgyMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-14-822/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-14-822/2025">eTA-14-822/2025</a>; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTIxLTgxNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-21-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-21-815/2025">eTA-21-815/2025</a>).
Iš atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų matyti ir tai, jog dušo pertvaros įrengtos abiejose dušo patalpos pusėse (b. l. 18–23).
Taigi nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. Pravieniškių 1-jame kalėjime nesant matomumą ribojančių pertvarų, o nuo 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. spalio mėn. sumontavus pertvarkas, tačiau dušus įrengus vieną prieš kitą nesant dušo užuolaidų, toks dušų įrengimas vertinamas kaip pažeidžiantis pareiškėjo privatumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovė ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino privatumo (neįrengdama matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2022 m. vasario mėn. bei nuo 2022 m. spalio 14 d. dušuose sumontavusi matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengusi vieną prieš kitą neužtikrindama pareiškėjo privatumo), išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo atveju konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 9 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalis, yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, didesnį negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį dėl nustatytų pažeidimų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pablogėjusią psichinę ar fizinę sveikatą. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. sausio 24 d. pažymą Nr. RV-22-854, kurioje pažymima, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. į įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo dėl kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 15–16). Byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzEwLTUyNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1310-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1310-525/2017">A-1310-525/2017</a>), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTItODIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-512-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-512-822/2017">A-512-822/2017</a>).
Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODY1LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1865-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1865-520/2017">A-1865-520/2017</a>, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODUzLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1853-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1853-520/2017">A-1853-520/2017</a> ir kt.).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjEtNjI0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-821-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-821-624/2017">A-821-624/2017</a>, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MjEtNzU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-621-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-621-756/2017">A-621-756/2017</a> ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 100 Eur.
Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai paveikę pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl nustatytų pažeidimų bei kad įstaigos administracija nebūtų sureagavusi į jo prašymus. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Pravieniškių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzMwLTg1OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1730-858/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1730-858/2018">A-1730-858/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzQ4LTQ5Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1748-492/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1748-492/2018">A-1748-492/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTA4LTQxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2108-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2108-415/2018">A-2108-415/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODkwLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1890-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1890-756/2018">A-1890-756/2018</a>).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 9 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatytų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė priteisti jam 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011; ir kt.).
CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši nuostata nagrinėjamu atveju yra aktuali tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2248/2014; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NzgtNTU2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-578-556/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-578-556/2015">A-578-556/2015</a>; ir kt.).
Nagrinėjama byla teisme iškelta 2024 m. sausio 17 d. teismo nutartimi priėmus pareiškėjo skundą. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinus iš dalies, teismas patenkina pareiškėjo reikalavimą priteisti procesines palūkanas ir nusprendžia priteisti pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (100 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. R. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (100 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja
