Administracinė byla Nr. eI2-15478-362/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03851-2025-99
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 8 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25S149530, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą priimti kitą sprendimą; 3) priteisti iš Departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) įtvirtintas teisės normas.
Atsakovas nurodo, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau tokie argumentai yra netiesa. Atsakovas vertina, kad jis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pamiršo pažymėti, kad jis turi ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šią klaidą jis pastebėjo 2025 m. vasario 11 d., kai norėjo pateikti atsakovui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Todėl pastebėjęs padarytą klaidą pradiniame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi jis iš karto pateikė atsakovui paaiškinimą, kad pamatė jog prašyme nėra nurodyta dar viena jo pilietybė. Pareiškėjas mano, kad jo veiksmai negali būti vertinami, kaip tyčinių tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime nustatytas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 80.3 p., UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi būtent pateikė tikrovės atitinkančius duomenys, t. y. jau nurodė, kad jis turi dvigubą pilietybę, todėl priimant Sprendimą neteisinga remtis praeityje buvusiomis aplinkybėmis, t. y. atsakovas neturėjo pagrindo remtis pateiktu pradiniu prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas galėto priimti kitą sprendimą, pvz. panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės ir pan., tačiau neatsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad 2025 m. balandžio 3 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2503-LLGK- 3491 pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi tai yra netiesa. 2025 m. balandžio 3 d. pateiktas prašymas buvo su tikrovę atitinkančią informaciją.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nors ir nenurodo, kaip savarankiškos aplinkybės, kad jam negali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau Sprendime užsimena, kad (duomenys neskelbtini) leidimai laikinai gyventi neišduodami.
Pagal 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį iki 2026-05-02 yra sustabdytas (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
Pažymi, kad jis visu pirma yra ne tik (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Įstatymai nenustato ribojimo (duomenys neskelbtini) piliečiams pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Todėl remiantis tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir prašymą išduoti, o vėliau pakeisti leidimą laikinai gyventi jis pateikė, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, tai yra savarankiškas pagrindas priimti jo prašymą ir tenkinus visas sąlygas įtvirtintas UTPĮ 46 straipsnyje pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi jis tęsia studijas Lietuvoje, be to ir pats atsakovas sutinka, kad jis atitinka visas sąlygas pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad kai asmuo turi dvigubą pilietybę jis gali naudotis bet kurios pilietybės suteikiamomis teisėmis ir privilegijomis, todėl atsakovas negali paneigti (duomenys neskelbtini) piliečio teises pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir atsisakyti tenkinti jo prašymo, kadangi jis yra dar ir kitos valstybės pilietis, kadangi jis taip pat yra (duomenys neskelbtini) šalies pilietis ir šios šalies piliečiams netaikomas 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymas.
Taip pat pagal 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatyme yra nustatyta, kad yra sustabdomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus užsieniečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie turi galiojančia Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę viza, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
Pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jis turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. 2023 m. liepos 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025 m. liepos 25 d., atsakovas priimant Sprendimą ir šiuo metu nėra panaikinęs leidimo laikinai gyventi, todėl pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė Lietuvoje turėdamas Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl remiantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymu, atsakovas negalėjo atmesti prašymo išduoti leidimo laikinai gyventi, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini) pilietybę.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis. Atsakovo nurodyti motyvai, kuriais remiantis priimamas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra teisiškai neteisingi, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,
Paaiškina, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-8790 pateikė 2023 m. birželio 29 d. tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą. Pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi laukelyje „Pilietybė (-ės)“, kuriame yra pažymėta, kad „Jeigu esate daugiau nei vienos valstybės piliečiu, privalote nurodyti visas Jūsų turimas pilietybes“, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pažymėjo laukelį „Žinote, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakote įstatymų nustatyta tvarka“, patvirtindamas, kad susipažino su jame nurodyta informacija.
Pareiškėjas 2025 m. vasario 2 d. Departamentui pateikė pranešimą anglų kalba, kuriame, išvertus į lietuvių kalbą, teigiama, kad „pilietybės nei praradau, nei įgijau. Pirmajame prašyme (2306-LLG-8790) radau klaidą, nes pamiršau įrašyti savo dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Kadangi šiuo metu pildau prašymą atnaujinti leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas baigsis šių metų liepos mėn., pamačiau, kad ankstesniame prašyme (2306-LLG-8790) per klaidą pamiršau pateikti informaciją apie dvigubą pilietybę“. Pareiškėjas prie pranešimo pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso puslapio su asmens duomenimis skaitmeninę kopiją.
Departamentas vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, 2023 m. liepos 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025 m. liepos 25 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Universitete, taip pat nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. turėjo darbinius santykius su Universitetu. Asmuo darbo santykių su kitais Lietuvos Respublikoje registruotais darbdaviais neturėjo, tačiau nuo 2024 m. liepos 16 d. vykdo individualią veiklą.
Departamentas, įvertinęs visus duomenis, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas nurodo, kad vertinant tai, kad asmuo prašyme išduoti leidimą laikinai Nr. 2306-LLG-8790 nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso duomenis ir jo skaitmeninę kopiją ir nenurodė, kad jis tuo pačiu yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas, kad jam nebūtų taikomos Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas nenumato išimčių, kada netaikomi (duomenys neskelbtini) piliečiams apribojimai dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo (pvz., kai užsienietis turi ne tik (duomenys neskelbtini) pilietybę, bet ir kitos valstybės pilietybę), išskyrus atvejus, kai (duomenys neskelbtini) piliečiai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, kuris yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui galėjo pateikti tik turėdamas galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, tačiau pareiškėjas, nuslėpdamas duomenis, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir neturėdamas nei Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje išduotos Šengeno ar nacionalinės vizos, nei kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduoto leidimo gyventi, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui vis dėlto pateikė ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi mokslo pagrindu. Ši nustatyta aplinkybė, sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir nuslėpė duomenis apie tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo veiksmai nebuvo netyčiniai ir neatlikti spontaniškai ar dėl nežinojimo. Toks pareiškėjo elgesys, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo minima LVAT byla Nr. eA-1507-624/2025 nėra išnagrinėta, o cituojama nutarties dalis yra nepilna prejudicinio klausimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau - ESTT) motyvacijos dalis. Šioje 2025-05-07 nutartyje LVAT nutarė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, „ar 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama, kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietė tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatytos nagrinėjamoje byloje?“. Taigi, priešingai negu implikuoja pareiškėjas, LVAT byla nėra išspręsta, o kitų LVAT išaiškinimų šiuo klausimu nėra. Be to, ši LVAT byla nėra aktuali nagrinėjamai situacijai, kadangi pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ne dėl to, jog pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad taip pat yra (duomenys neskelbtini)pilietis, o kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi šią informaciją nuslėpė, teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsakovas nurodo, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTkyLTg1OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3992-858/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3992-858/2016">A-3992-858/2016</a>; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDA5MC01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4090-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4090-556/2018">eA-4090-556/2018</a>; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04OTktNzU2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-899-756/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-899-756/2022">A-899-756/2022</a>). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTMxNy00MTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5317-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5317-415/2017">eA-5317-415/2017</a>), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Atsakovas teigia, kad Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 25S149530 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-8790 pateikė 2023 m. birželio 29 d. tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi laukelyje „Pilietybė (-ės)“, kuriame yra pažymėta, kad „Jeigu esate daugiau nei vienos valstybės piliečiu, privalote nurodyti visas Jūsų turimas pilietybes“, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pateikdamas prašyme papildomus duomenis apie save, nurodė, kad faktinės gyvenamosios vietos per pastaruosius 10 metų, - (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomuose duomenyse apie save, į klausimą „Ar buvote netekęs pilietybės?“ atsakė, pažymėdamas „Ne“, o į klausimą „Ar iki atvykimo į Lietuvos Respubliką lankėtės ir (ar) gyvenote užsienio valstybėse, nurodytose Užsienio valstybių, kurias užsienietis privalo nurodyti pateikdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu jose lankėsi ar gyveno, sąraše? Kada ir kokiose užsienio valstybėse?“, asmuo atsakė, nurodydamas „2020-2022 m. - (duomenys neskelbtini)“. Laukelyje „Žinote, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakote įstatymų nustatyta tvarka“, patvirtino, kad susipažino su jame nurodyta informacija.
Pareiškėjas 2025 m. vasario 11 d. Departamentui pateikė pranešimą anglų kalba, kuriame, išvertus į lietuvių kalbą, teigiama, kad „pilietybės nei praradau, nei įgijau. Pirmajame prašyme (2306-LLG-8790) radau klaidą, nes pamiršau įrašyti savo dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Kadangi šiuo metu pildau prašymą atnaujinti leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas baigsis šių metų liepos mėn., pamačiau, kad ankstesniame prašyme (2306-LLG-8790) per klaidą pamiršau pateikti informaciją apie dvigubą pilietybę“. Prie pranešimo pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso puslapio su asmens duomenimis skaitmeninę kopiją.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2503-LLGK-3491 tuo pagrindu, kad Universitete ir toliau ketina studijuoti pagal studijų programą. Prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi laukelyje „Pilietybė (-ės)“, kuriame yra pažymėta, kad „Jeigu esate daugiau nei vienos valstybės piliečiu, privalote nurodyti visas Jūsų turimas pilietybes“, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Pateikdamas prašyme papildomus duomenis apie save, į klausimą „Ar buvote netekęs pilietybės?“ atsakė, pažymėdamas „Ne“, o į klausimą „Ar turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu lankėtės užsienio valstybėse, nurodytose Užsienio valstybių, kurias užsienietis privalo nurodyti pateikdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu jose lankėsi ar gyveno, sąraše? Kada ir kokiose užsienio valstybėse?“, atsakė pažymėdamas „Ne“. Pažymėjo laukelį „Žinote, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakote įstatymų nustatyta tvarka“, patvirtindamas, kad susipažino su jame nurodyta informacija.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. atvykęs į Departamentą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, MIGRIS pildydamas prašymą Nr. 2503-LLGK-3491, originalus ir biometrinius duomenis, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2028 m. balandžio 5 d., ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2029 m. spalio 22 d.
Departamentas, įvertinęs surinktų duomenų visuma (Asmuo, pildydamas per MIGRIS prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-8790, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimas pilietybes, nenurodydamas, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, nors prašyme pažymėjo, jog yra susipažinęs su atsakomybe dėl melagingų duomenų pateikimo, o tai lėmė, kad jo prašymas buvo priimtas ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi), sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Departamentas vertino, kad sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir priėmė 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25S149530, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ ir Aprašas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Aprašo 8 punkte aptarta, kad užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Pagal Aprašo 10.1 ir 10.31 papunkčius, užsienietis asmeniškai, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją - per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją, ir pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, taip pat užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (pvz., (duomenys neskelbtini) pilietis).
Vadovaujantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, iki 2026-05-02 yra sustabdytas (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Jau minėta, kad Departamentas pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakė tuo pagrindu, jog pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė (duomenys neskelbtini)piliečio paso duomenis ir jo skaitmeninę kopiją ir nenurodė, kad jis tuo pačiu yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjas šios aplinkybės skunde neneigia, tačiau šį faktą grindžia netyčiniu, neatidžiu veiksmu, kurį teikdamas prašymą pakeisti leidimą ištaisė.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, prašymo išduoti/pakeisti leidimą laikinai gyventi formoje turi būti užpildytos visos reikalingos skiltys, užsienietis informuojamas ir pažymi, jog žino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašyme patvirtino, jog ši informacija jam yra žinoma.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-8790 pateikė 2023 m. birželio 29 d. tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą. Pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi laukelyje „Pilietybė (-ės)“, kuriame yra pažymėta, kad „Jeigu esate daugiau nei vienos valstybės piliečiu, privalote nurodyti visas Jūsų turimas pilietybes“, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pažymėjo laukelį „Žinote, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakote įstatymų nustatyta tvarka“, taigi susipažino su jame nurodyta informacija. Ir tik teikdamas Departamentui 2025m. vasario 2 d. prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad „pilietybės nei praradau, nei įgijau. Pirmajame prašyme (2306-LLG-8790) radau klaidą, nes pamiršau įrašyti savo dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Kadangi šiuo metu pildau prašymą atnaujinti leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas baigsis šių metų liepos mėn., pamačiau, kad ankstesniame prašyme (2306-LLG-8790) per klaidą pamiršau pateikti informaciją apie dvigubą pilietybę“.
Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai Nr. 2306-LLG-8790 nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso duomenis ir jo skaitmeninę kopiją ir nenurodė, kad jis tuo pačiu yra ir (duomenys neskelbtini)pilietis, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas, kad jam nebūtų taikomos Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato išimčių, kada netaikomi (duomenys neskelbtini) piliečiams apribojimai dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo, išskyrus atvejus, kai (duomenys neskelbtini) piliečiai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Pareiškėjas neturėjo galiojančios Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje išduotos Šengeno ar nacionalinės vizos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduoto leidimo gyventi, tačiau prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui pateikė ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi mokslo pagrindu. Teismo įsitikinimu, ši nustatyta aplinkybė, sudarė pagrindą Departamentui vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir nuslėpė duomenis apie tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo netyčiniai ir neatlikti spontaniškai ar dėl nežinojimo, kas leido Departamentui daryti išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, jis turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas priimdamas Sprendimą ir šiuo metu nėra panaikinęs leidimo laikinai gyventi, todėl pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė ji Lietuvoje turėdamas Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl remiantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymu, atsakovas negalėjo atmesti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini) pilietybę.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ne dėl to, jog pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi šią informaciją nuslėpė, teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis.
Dėl pareiškėjo nurodomos LVAT praktikos pasisakytina, kad nurodoma LVAT byla nėra išspręsta ir nėra aktuali nagrinėjamai situacijai, kadangi pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ne dėl to, jog pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi šią informaciją nuslėpė, teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti.
Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Departamentą priimti kitą sprendimą.
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš ĮUTP įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė