Kasacinio skundo Nr. DOK-3910/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25814-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas R. Volikas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. Ž. nuteisimo, ir bylą V. Ž. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžiai dėl V. Ž. yra neteisėti ir nepagrįsti dėl abiejų instancijų teismų padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 3 dalies 3 punkto nuostatų, o apeliacinės instancijos teismo dar ir dėl BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių, 331 straipsnio 1, 2 dalių, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą ir kurie suvaržė V. Ž. procesines teises į veiksmingą gynybą.
Pasak kasatorių, neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padarytos nepagrįstos išvados dėl V. Ž. kaltės. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, išsamiai ir nešališkai netyrė visų bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino selektyviai, nevertino jų visumos, rėmėsi įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, nuosprendyje nepateikė tinkamų motyvų, kodėl atmetė kitus įrodymus. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas nesigilino į apeliacinio skundo argumentus, dalies jų netyrė ir nepatikrino bylos, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nesugretino įrodymų, nesudarė loginės jų grandinės, rėmėsi fragmentiškai tik netiesioginiais įrodymais, kurie nepatvirtina V. Ž. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Be to, šis teismas pažeidė rungimosi principą bei perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam, tirdamas ir vertindamas įrodymus, buvo šališkas, dalį įrodymų iškraipė ar tos pačios rūšies įrodymuose (kratos ir 2022 m. birželio 8 d. V. Ž. apklausos protokoluose) užfiksuotiems duomenims taikė skirtingus (kaltinimui palankius) reikalavimus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados grįstos prielaidomis ir spėjimais, jos padarytos byloje esančias abejones ir neaiškumus vertinant V. Ž. nenaudai. Nuosprendyje pateikti motyvai dėl įrodymų vertinimo yra nepakankami ir keliantys abejones, pažeidžiantys nekaltumo prezumpciją. Nuteistojo V. Ž. kaltė yra preziumuota. Nė viena specialisto išvada nepatvirtina, kad V. Ž. buvo nusikaltimų vietose. Nors 2022 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikti vaizdo įrašai nėra tinkami identifikuoti vagystėse dalyvavusius asmenis, ja nesivadovauta, bet remtasi specialistų kvalifikacijos ir reikiamų žinių neturinčių liudytojų I. S. ir vyriausiosios tyrėjos N. B. parodymais, kuriuose jie teigia priešingai. Be to, įrodymu, patvirtinančiu V. Ž. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, laikoma N. B. surašyta užduotis specialistams atlikti objektų tyrimą, o ne pagal šią užduoti atlikta specialisto išvada. Nesivadovauta N. B. parodymų dalimi, kurioje ji negalėjo nurodyti vieno iš bendrųjų V. Ž. požymių (ūgio). Ši liudytoja turėjo išankstinį nusistatymą prieš V. Ž. Be to, remtasi ikiteisminio tyrimo pradėjimo dokumente – tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kurie tyrimo eigoje nepasitvirtino, buvo surinkti V. Ž. teisinantys įrodymai.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teisme duotus V. Ž. bei liudytojo J. Č. parodymus ir rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2022 m. birželio 8 d. papildomos V. Ž. apklausos protokolas yra suklastotas. Nustatant V. Ž. naudojamame garaže kratos metu rastų daiktų (padangų ir nardymo įrangos) savininkus, nepagrįstai atmesti liudytojo A. N. ir kito nuteistojo M. Č. parodymai bei nevertintos kitos svarbios aplinkybės. Be to, liko nepašalintos abejonės, ar kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai supakuoti, neatsakyta į apeliaciniame skunde nurodytus su tuo susijusius klausimus.
Pasak kasatorių, buvo netinkamai pritaikytos BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad V. Ž. nėra atlikęs Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pridėjus prie paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos visiškai atliktos bausmės dalį, buvo pažeistas dvigubo nebaudimo principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Ž. į paskirtą bausmę buvo įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pažeidė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes, nesant prokuroro skundo, pasunkino V. Ž. teisinę padėtį. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BK 41, 54 ir 75 straipsnių nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Voliko teiginiai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nuosprendžio surašymą, taip pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimų grindžiami ne teisiniais argumentais, o atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant V. Ž. kaltės klausimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo atskirų įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami ir nuteistojo V. Ž. apeliaciniame skunde. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Kaip minėta, nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis ar jo gynėjas, negali būti laikomi išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Paduotame kasaciniame skunde teiginiai dėl netinkamo BK 41, 54 ir 75 straipsnių taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatorių kritika dėl, jų nuomone, netinkamų apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo negalimumo ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių ir įstatymo normų interpretavimu.
Be kita ko, kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, nes, nesant prokuroro skundo, šis teismas neturėjo teisės panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Ž. į paskirtą bausmę buvo įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, bei tvirtina, jog taip pasielgus buvo pažeistas dvigubo nebaudimo principas ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos. Šie teiginiai klaidinantys, nes apeliacinės instancijos teismas, kaip ir buvo prašoma nuteistojo V. Ž. apeliaciniame skunde, ištaisė pirmosios instancijos teismo bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius padarytą klaidą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
