Teismingumo byla Nr. T-53/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07721-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. Š. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, P. Š. (P. Š.), rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (šiuo metu – Regionų administracinis teismas), kuriuo prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nuosavybės teises, pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 11.1. punktas).
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo bei byloje suinteresuotų asmenų senelė J. Š. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini). J. Š. prašymas dėl nuosavybės teisių atstatymo tuometinei Vilniaus miesto valdybai buvo pateiktas 1992 m. kovo 30 d. Kartu su prašymu buvo pateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, pilietybę patvirtinantis dokumentas (pažymėjimas dėl apsisprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės). 1992 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybai buvo pateiktas prašymas tarpininkauti dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieškos valstybės archyve bei už šią paslaugą apmokėtas nustatyto dydžio mokestis.
J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą J. Š. teisių perėmėjas.
Kaip pažymima pareiškime, terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Tačiau iš atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad J. Š. pagal tuometinę tvarką 1992 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą tarpininkauti dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvusios savininkės A. T. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime paieškos. Tokiu būdu pretendentė atliko veiksmus, siekdama nuosavybės teisių atkūrimo, o giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, jei tokių nebuvo atsiųsta iš archyvo, negalėjo pateikti dėl neabejotinai objektyvios priežasties – ji mirė. Pagal atkūrimo bylos duomenis, laikotarpyje nuo 1993 m. iki 2022 m. balandžio 23 d. jokių pranešimų J. Š. vardu apie tai, kad iš archyvo pagal jos tarpininkavimo raštą duomenų negauta ar kad archyvas neturi duomenų, jog reikia pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, ar kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siųsta nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad Vilniaus miesto valdybai iš archyvo buvo pateikta pažyma apie pretendentės motinos A. T. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas, kaip ir J. Š. pilietybės pažymėjimas, anot pareiškėjo, nebuvo išsaugotas.
Kaip nurodoma pareiškime, jeigu institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą tinkamai atliktų savo pareigas, pareiškėjui nereikėtų kreiptis dėl termino atitinkamiems dokumentams pateikti atnaujinimo, kurie jau buvo pateikti, tačiau laiku neišnagrinėti, o vėliau prarasti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atkūrimo byloje yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 23 d. raštas, adresuotas J. Š., kuriame nurodoma, kad reikia skyriui pateikti notariškai patvirtintus archyvinius dokumentus apie buvusios savininkės A. T. (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma pareiškime) nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) mieste ir notariškai patvirtintus giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. Rašte taip pat nurodoma, kad piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra dar du raštai (2005 ir 2006 metų), informuojantys apie galimybę atnaujinti terminą dokumentų pateikimui teismo tvarka. Pareiškėjui nežinoma, ar jo tėvas minėtus raštus buvo gavęs, apie juos pareiškėjas sužinojo tik susipažinęs su atkūrimo byla, pareiškėjo tėvas nieko apie nuosavybės teisių atkūrimą nepasakojo; jis taip pat turėjo atitinkamų psichikos ir elgesio sutrikimų. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtą 2016 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo išbraukta iš eilės naujam žemės sklypui gauti dėl to, kad atkūrimo byloje nėra J. Š. pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusia savininke R. Š. patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriame jam paaiškino, jog tam, kad J. Š. vardu būtų tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas, reikia atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui.
Kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių buvo sunku nustatyti visas su ginčo žemės grąžinimu susijusias faktines ir teisines aplinkybes. Pareiškėjas nedelsiant po to, kai jam tapo žinomos visos faktinės aplinkybės, ėmėsi aktyvių su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių veiksmų (gavo duomenis apie J. Š. apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, sudarė sutartį su advokate dėl pareiškimo teismui surašymo).
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi perdavė administracinę bylą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Regionų administracinis teismas nutartyje nurodė, kad reikalavimas dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, be kita ko, pareiškėjui nustatė terminą patikslinti reikalavimą – nurodyti, kokiems konkrečiai nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams NŽT jis prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Kaip pažymėjo teismas, prie pareiškimo pareiškėjas prideda tam tikrus dokumentus apie J. Š. giminystės ryšius su jos pirmtakais ir palikuoniais, taip pat dokumentus apie žemės (duomenys neskelbtini) miesto ribose buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime valdymą 1932–1933 metais, tačiau konkrečiai taip ir neįvardija, kuriems iš jų pateikti NŽT pareiškėjas prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
Taip pat teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens NŽT atsikirtimus atsiliepime į pareiškimą, kuriais NŽT ginčija pareiškėjo pridėto 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų dokumentų pakankamumą aplinkybei, jog J. Š. motina nuosavybės teise iki 1940 m. valdė žemę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaime), (duomenys neskelbtini), pasiūlė pareiškėjui tuo pačiu apsispręsti, ar jis reiškia šioje byloje reikalavimą dėl tam tikro juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar ne.
Patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti jam terminą pateikti NŽT nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, J. Š. giminystės ryšį su K. B. ir A. T. patvirtinančius dokumentus, prireikus ir kitus su nuosavybės teisių atkūrimu J. Š. buv. (duomenys neskelbtini) kaime (taip expressis verbis nurodoma patikslintame pareiškime), (duomenys neskelbtini), susijusius dokumentus. Patikslintame pareiškime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kaip, be kita ko, nurodoma patikslintame pareiškime, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nebuvo teikiami institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas pažymi, jog, kaip ir nurodyta suinteresuoto asmens NŽT atsiliepime, remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Įgyvendinimo tvarkos 11 punktu, NŽT neturi teisės vertinti jokių po 2003 m. gruodžio 31 d. pateiktų dokumentų, kol teismo sprendimu nėra atnaujintas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Suinteresuoto asmens NŽT atsiliepime išreikšta abejonė dėl pretendentės J. Š. motinos pavardės neatitikimo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų dokumentų duomenims, negali būti vertinamos kaip institucijos išvada dėl dokumentų nepakankamumo nuosavybės teisėms atkurti. Kompetentinga institucija naujų nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų juridinės reikšmės neįvertino ir nepriėmė sprendimo dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo. Taigi pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo reikalavimo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą atnaujinti jam ne Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, bet Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, pareiškėjas nereiškia jokio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris ir lemia tokiu atveju bylos dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis atitinkama specialiosios teisėjų kolegijos praktika, teismas pažymi, jog kai asmuo prašo tik atnaujinti terminą, numatytą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ar 4 dalyse, byla nagrinėtina administraciniame teisme.
Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo tik atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą atitinkamiems dokumentams pateikti, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime, prašyme, skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindas.
Patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti jam terminą pateikti NŽT nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. kovo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, J. Š. giminystės ryšį su K. B. ir A. T. patvirtinančius dokumentus, prireikus ir kitus su nuosavybės teisių atkūrimu J. Š. buv. (duomenys neskelbtini) kaime (taip expressis verbis nurodoma patikslintame pareiškime), (duomenys neskelbtini), susijusius dokumentus. Patikslintame pareiškime, be kita ko, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosvaybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentais ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentais. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino (taip pat kaip ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino) atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso dalis. Prašymų atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t. y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles, nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-27; 2005 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-30; 2005 m. gegužės 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-32; 2005 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-43; 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-70 ir jose nurodytą praktiką).
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, atvejai, kuomet reikalavimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo yra priskiriamas bendrosios kompetencijos teismui, yra susiję su tuo, jog kartu taip pat yra reiškiamas reikalavimas ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-70; 2014 m. liepos 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-89-2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-51/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-51/2015">T-51/2015</a>, 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMTAvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-110/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-110/2015">T-110/2015</a> ir jose nurodytą praktiką). Kaip, be kita ko, nurodyta minėtose specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse, reikalavimai dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo turinio, pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą pateikti NŽT atitinkamus nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, be kita ko, grindžia Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. Minėta, taip, kaip patikslintame pareiškime expressis verbis formuluojami reikalavimai, jais prašoma tik atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą pateikti atitinkamiems dokumentams, reikalingiems nuosavybės teisėms atkurti. Taip, kaip expressis verbis formuluojami reikalavimai, taip pat ir iš patikslinto pareiškimo turinio, matyti, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir byla priskirtina administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal pareiškėjo R. Š. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, P. Š. (P. Š.) Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
