Pareiškimo Nr. DOK-3097/2024
Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00077-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, kurio Nr. 22/115884, bylos Nr. R20/2511, įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 14 d., V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1, 2 § straipsniuose bei 33 skirsnio 4 § 1 straipsnyje (neteisėtas disponavimas narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis bei neteisėtas disponavimas suklastotais asmens dokumentais), ir jam paskirta devynerių metų (3285 dienų) laisvės atėmimo bausmė.
2. Helsinkio apeliacinio teismo liudijime nurodoma, kad V. K. yra vykdančiojoje valstybėje ir bausmė bus vykdoma toje valstybėje, o bendra jau atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 132 dienos.
3. V. K. nuteistas už tai, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. neteisėtai turėjo 20 000 gramų amfetamino, 750 gramų kokaino ir 50 000 „Subutex“ tablečių po 8 mg (kurių sudėtyje yra buprenorfino); iš šių kiekių jis neteisėtai pardavė ir toliau išplatino 8467 gramus amfetamino, 207 gramus kokaino ir 19 422 „Subutex“ tabletes po 8 mg. Pardavimo ir platinimo tikslais V. K. neteisėtai disponavo 11 533 gramais amfetamino, 543 gramais kokaino ir 30 578 vnt. „Subutex“ tablečių po 8 mg.
4. V. K. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. be pateisinamos priežasties įsigijo ir disponavo septyniais suklastotais dokumentais: iš nuteistojo buvo konfiskuoti suklastoti Č. asmens vardu buvę lietuviška asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas; savo valdomame bute jis laikė suklastotus P. asmens vardu buvusius lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, K. vardu esančius suklastotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą bei K. vardu esančią suklastotą asmens tapatybės kortelę.
5. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nutarta pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kurio Nr. 22/115884, bylos Nr. R20/2511, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam V. K. Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nustatytos veikos ir paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi bei 300 straipsnio 2 dalimi ir jam palikta paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Į galutinės subendrintos bausmės laiką V. K. įskaitytas suėmimo nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. laikas.
6. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, iš dalies tenkinus nuteistojo V. K. skundą, panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis ir priimtas dėl skundo naujas sprendimas – Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymas dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, priimto V. K., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje grąžintas Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje nurodyta, kad Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymas buvo išnagrinėtas, nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, tuo pačiu į tinkamą teismo procesą.
7. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarta pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį, priimtą V. K., ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam V. K. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1, 2 § straipsnius bei 33 skirsnio 4 § 1 straipsnį paskirtos bausmės suderintos su BK 260 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta 3285 dienų (devynerių metų) laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusią nutartį dienos. Į galutinės bausmės laiką įskaičiuota V. K. iš dalies atlikta bausmė Suomijos Respublikoje – 132 dienos, t. y. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d.
8. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. skundas ir palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
9. Nuteistasis V. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsniu, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjQzLTg4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-243-888/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-243-888/2024">1S-243-888/2024</a> dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nuteistajam V. K.; nustatyti pažeidimus ir įskaičiuoti 991 dieną į atliktos bausmės laiką. Pareiškime nurodoma:
9.1. Esminiu proceso teisės pažeidimu pripažįstant Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir jį vykdant laikytina neužtikrinimas V. K. teisės dalyvauti procese ir turėti gynėją, nemotyvuoto sprendimo priėmimas, paliekant netirtas reikšmingas bylos aplinkybes bei neįskaitant atliktos bausmės laikotarpio į paskirtą bausmę. Neužtikrintas nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje suponuoja suvaržymo teisę teismo sprendimu pabloginti procesinę padėtį (BPK 364 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis motyvuotu prašymu net tris kartus kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas žodinio teisminio proceso ir dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo, tačiau ši konstitucinė teisė dėl nežinomų aplinkybių buvo nepagrįstai atimta.
9.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamas teisingas bylos išnagrinėjimas nepriklausomame ir nešališkame teisme, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą, suponuoja ne tik valstybės pareigą, užtikrinti teisinės pagalbos teikimą asmenims <...>, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, bet ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas).
9.3. Nuteistajam nebuvo pranešta apie jam paskirtą gynėją, kaip to reikalaujama BPK 51 straipsnio 3 dalyje, nepasirūpinta užtikrinti nuteistajam teisę gauti teisinę pagalbą, nenustatyta, ar nuteistasis turėjo gynėją, nepareikalauta gynėjo nuomonės pateikimo į bylą. Nuteistojo teisė į tinkamą gynybą buvo nepagrįstai suvaržyta, tai nesuderinama su Kauno apylinkės ir apygardos teismų procesiniu sprendimu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kad: „Paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo. Šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami.“ Teismai neteikė tinkamo dėmesio gynybos interesams užtikrinti ir po Kauno apygardos teismo priimtos 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis bei byla gražinta pirmosios instancijos teismui, bei teisės į gynybą klausimas paliktas neišspręstas.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė visų reikšmingų įrodymų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepatikrino Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų, kurie įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto a, b, c papunkčiuose ir 2 dalyje. Pareiškėjas iki šio proceso nebuvo supažindintas su paskelbtu Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam suprantama lietuvių kalba. V. K. nebuvo žinomos aplinkybės iki 2024 m. vasario 21 d., kol nebuvo gauta bylos Nr. EI-121-564/2024 medžiaga susipažinti asmeniškai. Skelbiant 2020 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, pareiškėjas buvo kalinamas Suomijos Respublikoje ir Helsinkio teismo nurodymu ruošiamas perdavimas Lietuvos Respublikai pagal išduotą Lietuvos generalinės prokuratūros 2019 m. birželio 10 d. Europos arešto orderį ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10. Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio paskelbimo dieną V. K. nuo 2020 m. gruodžio 30 d. buvo kalinamas Kauno kalėjime iki kol Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi jam buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi pareiškėjas buvo suimtas ir neturėjo galimybės dalyvauti skelbiant minėtus nuosprendžius, o teismas tokios galimybės neužtikrino. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo motyvavimo svarbą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ypatingai pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir akcentavęs tai, kad būtent Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, nustatant jų svarbumą sprendimui priimti. Sprendime nėra motyvuotos išvados, nurodančios, kad nuteistasis išklausė nuosprendį ir jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, skelbiant nuosprendį, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė (žr. Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, par. 30, 27, Rugsėjis, 2001). Apeliacinės instancijos teismas netyrė nurodytų aplinkybių, nemotyvuotai jas atmetė ir nesilaikė pareigos suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr. Academy Trading Ltd. And Others v. Greece, Nr. 30324/96, par. 43, 4, Balandis, 2000).
9.5. Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje aptarta bausmės suderinimo ir atliktos bausmės įskaitymo tvarka: „Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje“. BPK 361 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai.
9.6. Vykdomojo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir skundžiamos 2024 m. gegužės 3 d. nutarties rezoliucinėse dalyse konstatuotas netikslus ir klaidingas įskaitytinas nuteistojo atliktos bausmės terminas, t. y. 132 dienos. Nuteistajam motyvuotai prašant, teismas nepatikrino įrodymų leistinumo ir vadovaudamasis 2023 m. lapkričio 28 d. liudijimo (17 l.) duomenimis, nepagrįstai laikant juos teisingais, perkėlė į skundžiamą nutartį. 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendyje nenurodytas įskaitomos atliktos bausmės apskaičiuotas visų dienų sumos terminas. Pagal nurodomus terminus nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. – 121 diena (22+30+31+30+8) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. – 9 dienos (6+3), tai atitinka 130 dienų (o ne 132 dienas, kaip nurodyta). Nuteistasis buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 9 d. užkardant daromą nusikaltimą Suomijos Respublikoje ir buvo kalinamas nepertraukiamai iki 2020 m. gruodžio 30 d., kol buvo perduotas Lietuvai pagal 2019 m. birželio 10 d. Europos arešto orderį. Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta trijų mėnesių kardomoji priemonė – suėmimas, tęsiant suėmimą iki 2023 m. birželio 27 d., kai buvo patenkintas V. K. prašymas skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjas buvo laikomas iki 2021 m. liepos 22 d., nuo 2021 m. liepos 23 d. jis buvo perkeltas ir laikomas Vilniaus pataisos namuose, 2022 m. perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai neįskaitė į atliktos bausmės terminą viso suėmimo (tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje) nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d. laiko (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis) (Helsinkio apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovą (V. K.) ir toliau laikyti įkalintu (T. 1, b. l. 80).
9.7. Nebuvo įgyvendinta teismo pareiga išsiaiškinti bendruosius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ypatumus pagal Suomijos Respublikoje galiojanti teisinį reguliavimą, priimant nutartį, kuria patvirtintas užsienio valstybės teismo nuosprendis ir jo vykdymas Lietuvos valstybėje. Priimtoje nutartyje motyvuotai nepasisakyta apie paskirtos bausmės pradžią, pabaigą, bausmės vykdymo ypatumus ir lygtinio paleidimo instituto specifinių požymių taikymo tvarką (žr. liudijimo 16, 17 1.). Teismas neatliko bausmių rūšių analizės ir palyginimo su Lietuvoje galiojančiu teisiniu paleidimo prieš terminą reguliavimu, tai leistų išvengti nuteistajam sudaryti blogesnę teisinę padėtį. Užsienio valstybė, teikianti teismo nuosprendį vykdyti, pažymėjo paleidimo prieš terminą institutą, tuo pagrindu pridėjo prie Liudijimo Suomijos baudžiamojo kodekso reglamentą dėl lygtinio paleidimo į laisvę. Lietuva įsipareigojo Suomijai, perduodančiai asmenį (nuteistąjį V. K.), nepažeisti savo įsipareigojimų prieš kitą valstybę, kad perimtas bausmės vykdymas būtų taikomas proporcingai nuosprendžiu paskirtos bausmės griežtumui (Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 7 dalis). Minėtų aplinkybių teismas iš esmės neaptarė ir išvadų nepateikė.
9.8. Teismas netinkamai taikė Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 2 § straipsnio ir 33 skirsnio 4 § 1 straipsnio suderinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį taisyklę. Helsinkio apeliacinis teismas paskyrė bendrą bausmę už visus nusikaltimus, nenustatydamas individualios bausmės atskirai už kiekvieną nusikalstamą epizodą, tai iš esmės neatitinka Lietuvos teisinio reguliavimo. Todėl teismas, parinkdamas baudžiamąjį įstatymą, pakeitė Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendį, nes nepagrįstai įvertino tuos pačius nusikalstamos veikos sudėties požymius, dėl kurių nuosprendyje jau buvo pasisakyta, ir konstatavo, kad V. K. perdirbo, įgijo, laikė, platino labai dideliais kiekiais narkotines medžiagas. Taip nepagrįstai pritaikė atitikmenį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos kategorija – labai sunkus nusikaltimas), priimdamas naują nuosprendį pagal požymius, kurie Helsinkio apeliacinio teismo buvo išspręsti dėl bausmę griežtinančių veiksnių, visiškai atmetant kaltinimus dėl labai didelio narkotinių medžiagų masto, gautos naudos iš platinimo, tarpvalstybinio organizuoto nusikaltimo. Nuosprendyje konstatuojama, kad nors veika ir pasižymėjo tam tikru planavimu, tačiau nebuvo tarpvalstybinio nusikalstamumo, o jo įvykdymas nereikalavo itin didelio masto priemonių. Padarytos žalos požiūriu veika atitiko sunkaus nusikaltimo kategoriją. Todėl vertinamuoju požiūriu Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 50 skirsnio 2 § straipsnį suderinimas atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 33 skirsnio 4 § 1 straipsnį suderino su BK 300 straipsnio 2 dalimi, neturėdamas teisinio pagrindo nustatytus nusikalstomos veikos požymius vertinti iš naujo. Teismas ignoravo tai, kad pagal Suomijos teisinį reguliavimą lemiamais faktoriais vertinant narkotikų nusikaltimus nėra laikomi narkotinių medžiagų rūšis ir kiekis. Teismas, derindamas BK straipsnius ir paskirtą bausmę, turėjo vertinti abiejų valstybių teisinio reguliavimo straipsnių dispozicijos nuostatas ir nustatytas sankcijas, jog tiesioginis Lietuvos Respublikos įstatymo straipsnių taikymas, nukreiptas į kitos valstybės teismo nustatytus nusikalstamų veikų požymius ir tuo pagrindu jau priimtą nuosprendį, yra nepagrįstas ir laikytinas neteisėtu. Teismas suderinimą išsprendė nacionalinio teisės reguliavimo pagrindais, tai reiškia kaip „naujo“ nuosprendžio priėmimą. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti įrodymus ir atliko nusikalstamos veikos požymių naują vertinimą pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, tai turėjo įtakos klaidingam baudžiamojo įstatymo parinkimui. Taip buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos nuteistojo teisės ir padarytos nepagrįstos ir neteisėtos teismo išvados.
9.9. Be to, iš Suomijos Respublikos Liudijimas su nuosprendžiu pirmą kartą buvo perduotas 2023 m. gruodžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskyrė 2024 m. sausio 13 d. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos. Teisme dokumentai pirmą kartą buvo gauti 2023 m. gruodžio 13 d., apeliacinės instancijos teismas paskyrė 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdį. Taigi nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. birželio 4 d. yra 157 dienos, t. y. šiame procese bylai nagrinėti skirtas terminas pažeistas ne mažiau kaip 67 dienomis. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu galutinis sprendimas nepriimamas per nustatytą maksimalų laiko terminą, atkreipiamas dėmesys, kad įstatymu yra pripažinta nustatyto termino pažeidimas priskirtinas išimtiniam atvejui. Taigi susiklosčius išimtiniam atvejui šioje byloje pakankamai reikšmingai buvo pažeistas nustatytas terminas, todėl aplinkybės reikalavo susisiekti su Suomijos Respublikos kompetentinga institucija ir informuoti apie vėlavimo priežastis ir numatomą laiką ir tai turėjo neigiamos įtakos galutinei nutarčiai priimti, kuri buvo priimta paskubomis, paliekant nenagrinėtomis reikšmingas aplinkybes, netinkamai įgyvendinant nuteistojo gynybos teisės užtikrinimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo V. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
11. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas, dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik BPK 451 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis: byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.
12. Nuteistasis V. K. teikia pareiškimą vadovaudamasis BPK 451 straipsnio pagrindais, tačiau nenurodo konkretaus BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatyto pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kaip spręstina iš pareiškimo turinio, pareiškėjas nesutinka su Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžiu pareiškėjui pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 2 § straipsnį paskirtos bausmės suderinimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei pagal 33 skirsnio 4 § 1 straipsnį – pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Be to, pareiškėjo teigimu, į atliktos bausmės laiką turėjo būti įskaičiuotos ne 132 dienos, o 991 diena, nuteistajam esant suėmime Suomijoje ir Lietuvoje, ir prašo 991 dieną įskaityti į atliktos bausmės laiką.
13. Užsienio valstybės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0yLTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-2-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-2-648/2022">2A-7-2-648/2022</a>).
14. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-65/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-65/2006">2A-P-65/2006</a>).
15. 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančiosios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Tiek Konvencijos nuostatose, tiek 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose nustatyto maksimumo. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jose nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalyje.
16. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi (kuri palikta galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi) nutarė pripažinti ir vykdyti Suomijos Respublikos teismo nuosprendį bei suderino užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu ir nustatė tokią pat devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kokia buvo paskirta užsienio valstybės teismo. Nors pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1, 2 § straipsniuose yra laikoma sunkia nusikalstama veika, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – labai sunkia, ši aplinkybė nerodo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnį, reglamentuojantį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus, galimybė taikyti lygtinį paleidimą nėra siejama su nusikaltimo sunkumu. Pagal pareiškime išdėstytus argumentus ir bylos medžiagą taip pat nėra pagrindo manyti, kad teismams nustatant V. K. į bausmę įskaitytiną jo suėmimo laiką, buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šiuo klausimu pasisakyta Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties 11 punkte.
17. Pareiškime išdėstyti teiginiai dėl galimai padarytų proceso teisės pažeidimų nagrinėjant teismuose užsienio valstybės teismo V. K. paskirtos bausmės suderinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą klausimą nepatvirtina BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo, todėl V. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
