Pareiškimo Nr. DOK-2139/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00007-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo G. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNy0xMDE1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-27-1015/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-27-1015/2020">1-27-1015/2020</a>) G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. G. B. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (trys inkriminuotos veikos), 182 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMy05ODgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-3-988/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-3-988/2023">1A-3-988/2023</a>) nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato P. Butkevičiaus apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro R. Žukausko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies:
2.1. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl G. B. (ir S. L.) išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
2.2. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria G. B., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, skirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, ir jam skirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei visiško sudėjimo būdais ir G. B. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.
2.3. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant G. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti visą bausmės atidėjimo laikotarpį, ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYwLTYyOC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-260-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-260-628/2023">2K-260-628/2023</a>) atmestas nuteistojo G. B. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas.
4. G. B. (ir S. L.) nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrą dokumentą ir juos panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala: G. B., nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. vasario 27 d. būdamas UAB,,I“ direktorius bei vienintelis akcininkas, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe kartu su UAB,,I“ vadybininku S. L., siekdami išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB,,I“ vardu vykdydami prekybą naudotomis transporto priemonėmis, nenustatytoje vietoje suklastojo naudotų automobilių įsigijimo dokumentus: G. B. ir S. L., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto žinodami, kad parduodant Lietuvoje transporto priemones, įsigytas Europos Sąjungos šalyse narėse PVM mokėtojose taikant 0 proc. PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, siekdami nuo mokesčių administratoriaus nuslėpti tikrus transporto priemonių įsigijimo dokumentus ir turėti priemonę apgaulei realizuoti, suklastojo naudotų automobilių įsigijimo iš Vokietijos ir Italijos mokesčių mokėtojų dokumentus, t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.2.1 papunktyje išvardytas sąskaitas faktūras, panaikindamas jose dalį bendrovių rekvizitų – pardavėjo ir pirkėjo PVM mokėtojų kodus, nuorodas į Vokietijos PVM įstatymo 6 straipsnį (tiekimai Bendrijos viduje), 4 straipsnio 1a, 1b punktus (tiekimai Bendrijos viduje), nuorodą į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnį (tiekimai į kitą valstybę narę), nuorodą į Italijos PVM įstatymo 41 straipsnį (tiekimai Bendrijos viduje) arba įrašydamas jose melagingus duomenis – nuorodą į Vokietijos PVM įstatymo 25 straipsnį (tiekimas apmokestintas pagal maržos schemą), nors tiekėjų PVM sąskaitoje faktūroje šios nuorodos nėra; taip pat pagamino netikrus dokumentus, t. y. atspausdino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.2.1 papunktyje išvardytas visai naujas pardavėjo bendrovės PVM sąskaitas faktūras, kuriose rekvizitai, data ir suma skiriasi nuo originalios PVM sąskaitos faktūros, po to žinomai suklastotas sąskaitas faktūras panaudojo pateikdami UAB,,V“ buhalterei-apskaitininkei N. M., tvarkančiai UAB,,I“ buhalterinę apskaitą, kaip tikras, o ši, nežinodama apie G. B. ir S. L. nusikalstamą veiką, įtraukė jas į UAB,,I“ buhalterinę apskaitą.
4.1. Toliau tęsdami šią nusikalstamą veiką, G. B. (ir S. L.) suklastojo naudotų automobilių pardavimo dokumentus, t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.2.2.1.1 papunktyje išvardytas PVM sąskaitas faktūras, nepagrįstai įrašydamas frazę,,Taikomas PVM įstatymo 106-110 str. PVM 21 % tarifas skaičiuojamas nuo maržos“, po to žinomai suklastotas sąskaitas faktūras panaudojo pateikdamas UAB,,V“ buhalterei-apskaitininkei N. M., tvarkančiai UAB,,I“ buhalterinę apskaitą, kaip tikras, o ši, nežinodama apie jų nusikalstamą veiką, įtraukė jas į UAB,,I“ buhalterinę apskaitą.
4.2. Toliau tęsdami šią nusikalstamą veiką, G. B. ir S. L. suklastojo PVM deklaracijas ir jas panaudojo pateikdami Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams: G. B. ir S. L., UAB,,V“ buhalterei-apskaitininkei N. M. pateikdami žinomai suklastotus dokumentus (naudotų automobilių įsigijimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras) kaip tikrus, šiai, nežinant apie G. B. ir S. L. nusikalstamą veiką, įtraukus juos į UAB,,I“ buhalterinę apskaitą ir pagal šiuos suklastotus dokumentus užpildžius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.3.1.1 papunktyje išvardytas UAB,,I“ PVM deklaracijas, taip 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) sumažinus į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, bei šias deklaracijas pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, UAB,,I“ naudai išvengė 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) pardavimo PVM. Taip G. B. ir S. L. per UAB,,V“ buhalterę-apskaitininkę N. M., nežinančią apie jų nusikalstamą veiką, tyčia suklastojo naudotų automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.3.1.1 papunktyje išvardytas UAB,,I“ PVM deklaracijas ir šiuos dokumentus panaudojo, dėl to Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė – 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) turtinė žala.
5. G. B. (ir S. L.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule juridinio asmens UAB,,I“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: G. B. nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. vasario 27 d. būdamas UAB,,I“ direktorius bei vienintelis akcininkas, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe kartu su šios bendrovės vadybininku S. L., siekdami išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB,,I“ vardu vykdydami prekybą transporto priemonėmis, iš anksto žinodami, kad parduodant Lietuvoje transporto priemones, įsigytas Europos Sąjungos šalyse narėse PVM mokėtojose taikant 0 proc. PVM tarifą (kaip tiekimus Bendrijos viduje), taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, apgaule, klastodami Vokietijos, Italijos bendrovių pateiktas įsigijimo PVM sąskaitas faktūras ir Lietuvoje atspausdintas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikdami UAB,,V“ buhalterei-apskaitininkei N. M., tvarkančiai UAB,,I“ buhalterinę apskaitą, įtraukti į UAB,,I“ buhalterinę apskaitą, šiai nežinant apie G. B. ir S. L. nusikalstamą veiką, užpildžius bei elektroniniu paštu pateikus VMI Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.4 papunktyje išvardytas UAB,,I“ PVM deklaracijas ir taip 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) sumažinus į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio 1, 2 dalių, 107 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.4 papunktyje išvardytų automobilių tiekimams Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims nepagrįstai taikydami maržos apmokestinimo schemą, UAB,,I“ naudai išvengė 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) pardavimo PVM. Taip G. B. ir S. L. apgaule UAB,,I“ naudai išvengė didelės vertės – 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) PVM turtinės prievolės, tokiais veiksmais padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui didelę, 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur), turtinę žalą.
6. G. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. apgaulingai tvarkė UAB,,I“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: G. B., nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. vasario 27 d. būdamas UAB,,I“ direktorius bei vienintelis akcininkas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. apgaulingai tvarkė UAB,,I“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, per UAB,,V“ buhalterę-apskaitininkę N. M., nežinančią apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma UAB „I“ buhalterinė apskaita, yra suklastoti, į UAB „I“ buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę įtraukė žinomai suklastotus dokumentus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 109 punkte išvardytas naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras), kurių pagrindu iš Europos Sąjungos šalių narių PVM mokėtojų už 5 443 806,65 Lt (1 576 635,38 Eur) įsigijo 49 vnt. naudotų automobilių, tariamai pritaikius maržos apmokestinimo schemą, kuriuos pardavė Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 109 punkte išvardytose UAB,,I“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nepagrįstai nurodydamas, kad tiekimų apmokestinimui taikomi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106–110 straipsniai (taikoma maržos schema), taip pat neapskaitė UAB,,I“ buhalterinės apskaitos registruose automobilio „Bentley Coupe“ (VIN kodas SCBFJ63W1DC078675) pirkimo sandorio, PVM deklaracijose nedeklaravo ir nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šio automobilio įsigijimą, dėl šios UAB,,I“ direktoriaus G. B. padarytos veikos iš dalies negalima nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu nuteistojo G. B. gynėjas prašo: atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNy0xMDE1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-27-1015/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-27-1015/2020">1-27-1015/2020</a> (teisminio proceso Nr. 1-01-6-00007-2017-5); panaikinti G. B. priimtus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMy05ODgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-3-988/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-3-988/2023">1A-3-988/2023</a>) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį (baudžiamoji byla Nr. 2K-260- 628/2023) ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį su pakeitimais: panaikinti 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį jam nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes akivaizdžiai netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, 300 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis; pagal visų bylą nagrinėjusių instancijų teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes aiškiai netinkamai prilaikyta BK 222 straipsnio 1 dalis.
7.2. Dėl naudotų automobilių iš užsienio valstybių mokesčių mokėtojų įsigijimo dokumentų suklastojimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad G. B. suklastojo tikrus dokumentus (t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48.2.1 papunktyje išvardytas Vokietijos ir Italijos automobilių pardavėjų sąskaitas faktūras), panaikindamas jose dalį rekvizitų, nuorodas į tiekimus Bendrijos viduje arba įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad tiekimas apmokestintas pagal maržos schemą; ir pagamino netikrus dokumentus, t. y. atspausdino tame pačiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio papunktyje išvardytas visai naujas Vokietijos automobilių pardavėjų sąskaitas faktūras, kuriose rekvizitai, data, suma skiriasi nuo originalios sąskaitos faktūros.
7.3. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-385-942/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTItNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92-648/2019">2K-92-648/2019</a>). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-361/2012, 2K-158-303/2021).
7.4. Kaip matyti iš teismų praktikos, dokumentų klastojimo objektyviosios pusės požymiai nustatomi, be kita ko, pasitelkiant specialias žinias, t. y. skiriami ir atliekami atitinkami tyrimai turint tikslą nustatyti dokumento ar atskirų jo fragmentų pagaminimo būdą, rekvizitų atlikimo eiliškumą, prirašymų, įrašų pakeitimų faktą, taip pat priemones, kuriomis tiriami dokumentai buvo pakeisti ar pagaminti ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTItNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92-648/2019">2K-92-648/2019</a> panaudojant specialias žinias, t. y. atlikus dokumentų ekspertizę, nustatyta, kad tiriamas dokumentas sukomplektuotas iš trimis skirtingais būdais, trimis skirtingais spausdinimo veiksmais atspausdintų lapų: prie atspausdinto aktualaus dokumento 1-ojo lapo spalvotos kopijos pridėtos atspausdintos dokumento 2–4 lapų nespalvotos faksogramos bei kompiuteriu paredaguoti ir iš naujo atspausdinti dokumento lapai – nuo 5-ojo iki 24-ojo. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a> panaudojant specialias žinias nustatytas toks netikro dokumento pagaminimo mechanizmas: tiriamas dokumentas, nesant tokio dokumento originalo, buvo gaminamas kaip tikro dokumento kopija, naudojant dokumento skenavimą, o reikiamus įkeltų rekvizitų pakeitimus (jų pergrupavimą, nukėlimą į kitą eilutę, dalies įrašų panaikinimą ir pan.) atliekant grafinio redagavimo programa, arba kopijavimą, panaudojant tyrimui pateiktą rusų kalba rašytą sutikimą (iš jo kopijos iškerpant atitinkamus įrašus ir parašą, juos įkomponuojant reikiamose dokumento vietose ir nukopijuojant), taip pat ir kitą dokumentą, kuriame buvo konkretaus asmens vardu padėtas parašas. Taip pat ir baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-648/2015">2K-165-648/2015</a> panaudojant specialias žinias nustatyti netikrų dokumentų pagaminimo mechanizmai.
7.5. G. B. nuteistas už kitų asmenų, t. y. užsienio valstybių – Europos Sąjungos narių automobilių pardavėjų, dokumentų klastojimą. Dėl šios dalies jam inkriminuota, kad dokumentus jis klastojo dalinio arba visiško materialaus klastojimo (montažo) būdu, t. y. panaikino Vokietijos ir Italijos automobilių pardavėjų sąskaitose faktūrose dalį rekvizitų, nuorodas į Vokietijos PVM įstatymo 6 straipsnį, 4 straipsnio 1 a, 1b punktus, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnį ar Italijos PVM įstatymo 41 straipsnį arba įrašė nuorodą į Vokietijos PVM įstatymo 25 straipsnį; atspausdino visai naujas Vokietijos automobilių pardavėjų sąskaitas faktūras, kuriose rekvizitai, data, suma skiriasi nuo originalių. Šiuo atveju byloje panaudojant specialias žinias nebuvo ištirtos nei užsienio valstybių automobilių pardavėjų, nei UAB „I“ pateiktos aptariamos sąskaitos faktūros. G. B. inkriminuotų Vokietijos ir Italijos ūkio subjektų dokumentų klastojimo faktas konstatuotas remiantis vien aplinkybe, kad automobilių pardavėjų jų valstybių mokesčių administratoriui pateiktų sąskaitų faktūrų turinys skiriasi nuo UAB „I“ pateiktų sąskaitų faktūrų turinio, ir automobilių pardavėjų teiginiais, kad būtent jų pateikti dokumentai atspindi tikrąjį sandorių turinį. Šių ūkio subjektų pateiktos informacijos apie aktualius sandorius su UAB „I“ teisingumas jų valstybių mokesčių administratorių nebuvo išsamiai patikrintas. Byloje yra tik G. B. inkriminuotų kaip suklastotų automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių pardavėjų dokumentų kopijos. G. B. pateikti tyrimui užsienio valstybių automobilių pardavėjų sąskaitų faktūrų originalus neturėjo galimybės, nes jie buvo perduoti VĮ „Regitra“ įregistruojant jo vadovaujamos bendrovės įsigytas transporto priemones. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiku iš VĮ „Regitra“ šių dokumentų nepareikalavo, dėl to jie, suėjus teisės aktuose nustatytam terminui, buvo sunaikinti, taip prarasta galimybė panaudojant specialias žinias ištirti UAB „I“ pateiktus naudotų automobilių įsigijimo dokumentus ir nustatyti, ar juose buvo daromi kokie nors pakeitimai.
7.6. Taigi apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai G. B. veiksmus kvalifikavo kaip tikrų naudotų automobilių įsigijimo dokumentų suklastojimą ir netikrų naudotų automobilių įsigijimo dokumentų pagaminimą, nenustačius jo veiksmuose objektyviųjų dokumentų klastojimo požymių. G. B. veiksmai įtraukiant aptariamus dokumentus į UAB „I“ buhalterinę apskaitą kvalifikuoti kaip žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas, nenustačius disponavimo suklastotais dokumentais subjektyviojo požymio – tyčios. Taip minėti teismai aiškiai netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 3 dalį.
7.7. Veiksmai suklastojant naudotų automobilių pardavimo Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentus (t. y. UAB „I“ PVM sąskaitas faktūras), įrašant frazę „Taikomas PVM įstatymo 106-110 str. PVM 21% tarifas skaičiuojamas nuo maržos“, ir jų panaudojimas įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą yra tiesiogiai susiję su naudotų automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių mokesčių mokėtojų dokumentais, nes šių dokumentų klastojimo faktas siejamas būtent su naudotų automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių mokesčių mokėtojų dokumentuose, kaip teigiama, klaidingai nurodyta PVM apskaičiavimo tvarka, t. y. tariamai pritaikyta maržos apmokestinimo schema. Tas pats pasakytina ir dėl kaltinimo UAB „I“ PVM deklaracijų, kurios buvo užpildytos pagal pirmiau aptartus į bendrovės apskaitą įtrauktus dokumentus, taip neva nepagrįstai sumažinant į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, suklastojimu ir panaudojimu, pateikiant mokesčių administratoriui. Esant tokioms aplinkybėms ir konstatavus netinkamą BK 300 straipsnio 3 dalies taikymą dėl G. B. inkriminuotų naudotų automobilių įsigijimo dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, analogiška išvada turi būti padaryta ir dėl jam pagal šį baudžiamąjį įstatymą inkriminuotų naudotų automobilių pardavimo Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo, įtraukiant į UAB „I“ buhalterinę apskaitą, ir UAB „I“ PVM deklaracijų suklastojimo bei jų panaudojimo, pateikiant mokesčių administratoriui.
7.8. Pažymėtina tai, kad G. B. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį taip pat inkriminuotas septynių nurodomų automobilių pardavimo dokumentų, t. y. UAB „I“ PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimas, nors šių automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių automobilių pardavėjų dokumentų klastojimas G. B. nebuvo inkriminuojamas. Nepaisydami to, teismai ir šiuo atveju, nesant jokių šių automobilių pardavėjų paaiškinimų, nepagrįstai konstatavo, kad aptariami automobiliai iš užsienio valstybių automobilių pirkėjų taip pat buvo įsigyti taikant 0 proc. PVM tarifą ir atitinkamai šių automobilių pardavimo PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo suklastotos. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių, patvirtinančių netinkamą BK 300 straipsnio 3 dalies taikymą, visumą, darytina išvada, kad ir BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule UAB „I“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 901 437,84 Lt (261 074,44 Eur) PVM) teismai pritaikė netinkamai.
7.9. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>, 2K-26-788/2017).
7.10. G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nuteistas už tai, kad šios bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė bei PVM deklaracijose nedeklaravo automobilio „Bentley Coupe“ pirkimo sandorio ir nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šio automobilio įsigijimą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo. Pagal apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, G. B. veiksmai apgaulingai tvarkant UAB „I“ buhalterinę apskaitą, sukėlę jau pirmiau paminėtus padarinius, pasireiškė dar ir tuo, kad jis per UAB „I“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę-apskaitininkę į bendrovės apskaitą įtraukė suklastotus naudotų automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių mokesčių mokėtojų ir naudotų automobilių pardavimo Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims dokumentus.
7.11. Baudžiamojo įstatymo taikymo G. B. klaida, jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaip tikrų naudotų automobilių pirkimo dokumentų suklastojimą, netikrų naudotų automobilių pirkimo dokumentų pagaminimą ir tikrų naudotų automobilių pardavimo dokumentų suklastojimą bei šių dokumentų panaudojimą, lėmė ir netinkamą BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą, kiek tai susiję su naudotų automobilių įsigijimo iš užsienio valstybių mokesčių mokėtojų ir naudotų automobilių pardavimo Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenimis dokumentų įtraukimu į UAB „I“ buhalterinę apskaitą.
7.12. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, į UAB „I“ buhalterinę apskaitą buvo neįtrauktas vieno automobilio pirkimo sandoris. Toks buhalterinės apskaitos pažeidimas savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tai buvo padaryta tyčia. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „I“ nuolat vykdė prekybą automobiliais, o minėtas automobilis, kai jį nupirko UAB „I“, tą pačią dieną buvo parduotas Vokietijos įmonei „Bach Premium Cars GmbH“ ir į Lietuvą nebuvo gabenamas. G. B. jau pirmosios apklausos metu nurodė, kad šio sandorio aplinkybių neprisimena, kitų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti išvadą dėl tyčinio automobilio „Bentley Coupe“ pirkimo sandorio neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, byloje nėra. Pagal byloje esančius dokumentus, UAB „I“, įsigijusi automobilį už 147 000 Eur, jį pardavė už 121 008 Eur ir bendrovės turto apimtis pasikeitė tik 25 992 Eur suma, t. y. įmonės turtas sumažėjo, taigi, slėpti sandorį nebuvo prasmės. Tai patvirtina, kad minėto automobilio pirkimo sandoris į UAB „I“ apskaitą nebuvo įtrauktas dėl neapsižiūrėjimo. Be to, nenustatytas šio nusikaltimo objektyvusis požymis – pavojingi padariniai. Negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo buvo siejamas ne su vieno G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuoto automobilio pirkimo sandorio, bet su dar keturių automobilių pirkimo sandorių (visų penkių sandorių bendra suma viršijo 500 000 Eur) ir vieno automobilio pardavimo sandorio neįtraukimu į bendrovės buhalterinę apskaitą, o šie pažeidimai iš kaltinimo G. B. buvo pašalinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes BK 222 straipsnio 1 dalis G. B. pritaikyta netinkamai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo G. B. gynėjo advokato A. Vaičiūno pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
9. Pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nesutinkama su nuteistojo G. B. nuteisimu už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir prašoma baudžiamąją bylą dėl šių veikų nutraukti, t. y. pareiškimas paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu.
10. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, be kita ko, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti (1 punktas). Taigi baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti šiame punkte nustatytą sprendimą (nutraukti bylą). Baudžiamoji byla pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų.
11. Iš pareiškimo turinio matyti, kad jame, savaip vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, reiškiama nuomonė, kad nebuvo tinkamai, t. y. panaudojant specialias žinias, ištirtos užsienio valstybių automobilių pardavėjų bei UAB „I“ pateiktos inkriminuotos sąskaitos faktūros, jų netikrumas konstatuotas nenustačius, kur, kada, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis tai buvo padaryta, todėl objektyviai nenustatyta, jog UAB „I“ pateikti naudotų automobilių įsigijimo dokumentai buvo suklastoti. Iš esmės tokiais teiginiais grindžiama gynybos pozicija, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, G. B. veiksmus kvalifikuodami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nustatyti dokumentų klastojimo objektyvieji požymiai ir disponavimo suklastotais dokumentais subjektyvieji požymiai. Ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida lėmė tai, kad byloje nustatyti G. B. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, pareiškėjo nuomone, visi šią bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio 1 dalį.
12. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>, 2A-7-11-489/2019). Pareiškime nurodyti argumentai nepatvirtina BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo.
13. Nuteistojo G. B. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visose teismų instancijose, o bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, galima po kasacijos, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija. Nuteistojo G. B. teisė apskųsti, jo vertinimu, nepagrįstus žemesnės instancijos teismų sprendimus buvo įgyvendinta.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotame pareiškime nėra argumentų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, todėl tenkinti pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 451 straipsnio 1 punktu nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
Alenas Piesliakas
