Administracinė byla Nr. eI3-3981-331/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-293,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas.)
2.1. Paaiškina, kad Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 1.6-18,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Papeikimas pasiūlytas skirti todėl, kad pareiškėjas, paminėdamas Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai komisijai (toliau – ir LRS komisija), atliekančiai parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, susitikimo su R. M. faktą ir jo metu aptartą teisinį procesą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, savo iniciatyva, nebūdamas minėto teisinio proceso dalyvis, ir remdamasis iš esmės vien tik R. M. pasakojimu, kaip prokuroras reiškė abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) šališkumo. Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjo komentarai LRS komisijai apie galimas sistemines prokuratūros veiklos ydas galėtų būti pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais, tačiau atkreipė dėmesį, kad prokuroras turi susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus. Komisija Išvadoje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas teikė komentarus apie konkrečias bylas ir ikiteisminius tyrimus (vadinamosios Garliavos ir Vijūnėlės dvaro bylos), o šių komentarų pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su Išvadoje nurodytu siūlymu skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Prokurorų profesinė sąjunga (toliau – ir PPS) 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 nesutiko, kad pareiškėjui (PPS pirmininkui) būtų paskirta tarnybinė nuobauda. PPS nesutikimas buvo panaikintas įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu.
2.2. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip PPS pirmininkui, dėl pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasisakymai buvo išreikšti ne visuomenės informavimo priemonėse, o LRS komisijoje, tačiau jų turinys iš esmės tapatus. Pareiškėjo statutas yra kitoks nei eilinio prokuroro. Sužinotą informaciją, kuri iš dalies buvo komentuota LRS komisijoje, lemia būtent jo, kaip PPS pirmininko, statusas. Kiti prokurorai įvairią informaciją pareiškėjui pateikia būtent dėl to, kad jis yra PPS pirmininkas. Šią aplinkybę pareiškėjas laiko kaip itin svarbią, pabrėždamas, kad LRS komisijai pateiktos informacijos nebūtų žinojęs, jei nebūtų buvęs PPS pirmininkas. Pareiškėjui informaciją apie prokuratūroje esančias problemas buvo išsakę prokuratūros bendruomenės nariai, kreipdamiesi į jį, kaip PPS pirmininką (anksčiau – PPS pavaduotoją), o ir pačioje LRS komisijoje pareiškėjas dalyvavo ne kaip paprastas prokuroras, o kaip PPS pirmininkas, atstovaudamas prokurorams. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip darbuotojų atstovas, vykdydamas savo funkcijas, privalo išreikšti savo nuomonę, ypač tais atvejais, kai jam yra žinomi įstaigos darbo organizavimo trūkumai.
2.3. Pažymi, kad pareiškėjas ir į LRS komisiją buvo kviestas būtent dėl to, kad yra PPS pirmininkas. Į šią aplinkybę atsakovė neatsižvelgė, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovė siekia susidoroti su atsakovės darbuotojams (prokurorams) atstovaujančiu PPS pirmininku, kuris išsakė jam žinomą informaciją apie atsakovės darbo organizavimo trūkumus ir problemas.
2.4. Nurodo, kad abi tarnybinės nuobaudos (tiek pažeminimas pareigose, tiek papeikimas) yra skirtos ne tik dėl to paties pažeidimų turinio (pasisakymų apie prokuratūros sistemoje egzistuojančias ydas), bet ir už tuos pačius Kodekso pažeidimus ir už tuos pačius veiksmus. Teigia, kad yra neaišku, kodėl buvo nustatytas Kodekso 7.1 punkto pažeidimas, kuriame kalbama apie prokuroro bendravimą su visuomenės informavimo priemonėmis, nors ši tarnybinė nuobauda buvo skirta dėl pasisakymų LRS komisijoje, kuri nėra visuomenės informavimo priemonė. Tai tik patvirtina, kad Prokuratūra, skirdama tarnybinę nuobaudą, neįsigilino į faktinę situaciją ir formaliai pritaikė tuos pačius pagrindus tarnybinei nuobaudai skirti kaip ir tarnybinės nuobaudos pažeminimo pareigose atveju (administracinė byla Nr. el3-2860-1047/2020).
2.5. Atkreipia dėmesį, kad net ir pati atsakovė Išvadoje yra nurodžiusi, kad tokie pareiškėjo pasisakymai būtų pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais. Pareiškėjui abejonę kelia tai, kodėl vienu atveju jo, kaip PPS pirmininko, veiksmai ir pasisakymai apie sistemines prokuratūros veiklos ydas vertintini kaip galimai pateisinami viešojo intereso tikslais, o kiti – kaip nepateisinami. Neaišku, kodėl pareiškėjo atlikti veiksmai nelaikyti kaip tęstiniai, kokiu pagrindu skirta nuobauda. Pareiškėjo nuomone, tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iš esmės yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tęsėsi tam tikrą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neva pažeidė ne tik tuos pačius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimą padarė tais pačiais veiksmais – pasisakymu apie prokuratūros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą laikyti atskira tarnybine nuobauda.
2.6. Teigia, kad susidaro situacija, kai po pirmųjų pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse dar 2019 m. balandžio mėn. jis nebegali atlikti jokių veiksmų (viešų pasisakymų) veikdamas kaip PPS pirmininkas. Mano, kad skirta tarnybinė nuobauda laikytina dar viena priemone, siekiant apriboti jo, kaip PPS pirmininko, įgaliojimus.
2.7. Pareiškėjo teigimu, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais, nes tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros ir politinę sistemą apskritai, darbo organizavimą, rezonansines bylas. Pažymi, kad persekiojimas už profesinės sąjungos veiklą ir išsakomą kritiką parodo prokuratūros vadovybės siekį sugniuždyti PPS pirmininką. Pareiškėjo teigimu, antra nuobauda skirta neproporcingai už iš esmės tokius pačius pažeidimus.
2.8. Remiasi teismų praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei nurodo, kad išsakyta kritika buvo susijusi su Prokuratūroje esančiomis ydomis, prokuratūros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, galimai darančiais įtaką prokuratūros darbui. Dėl šių aspektų pareiškėjo išsakyta kritika turi būti vertinama kaip nepažeidžianti įstatymo, Kodekso reikalavimų, priimtina ir reikšminga viešojo intereso tikslais.
2.9. Teigia, kad nei iš Išvados, nei iš Įsakymo nematyti, kad atsakovė prieš priimdama Įsakymą būtų nustačiusi pareiškėjo kaltę, todėl neegzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos.
2.10. Pareiškėjo teigimu, net jei ir būtų prielaidų manyti, kad veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neproporcinga. Skiriant tarnybinę nuobaudą, privalėjo būti atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarnybos trukmę, buvusias (esamas) tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, kitas aplinkybes, lėmusias galimo tarnybinio pažeidimo padarymą.
2.11. Teigia, kad tarnybinė nuobauda skirta praleidus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) įtvirtintą 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skiriamos siekiant su juo susidoroti ir jį diskredituoti.
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Prokurorų etikos komisija, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. liudijo LRS komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Komisija nustatė, kad tam tikrais pasisakymais (bylų vežiojimas, bylų laikymas seife ir kt.) pareiškėjas skleidė gandus ir pažeidė Kodekse nustatytą padorumo principą (5.2.2 papunktis). Komisija taip pat įvertino susitikimo su R. M. faktą ir pokalbį bei nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimus.
3.1. Pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad nuobauda jam buvo skirta dėl to, kad yra PPS pirmininkas, skirta diskriminaciniais motyvais, yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNTA5Ni01OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-5096-595/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-5096-595/2019">eI-5096-595/2019</a>. Teismai konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne dėl jo narystės PPS, o tai reiškia ir ne dėl diskriminavimo dėl narystės PPS. Kitų argumentų, paneigiančių teismų jau nustatytas išvadas, pareiškėjas nepateikė.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodo, kad viešai pasisakydamas kritikavo valstybės institucijų ir pareigūnų darbą bei reiškė savo įsitikinimus, tačiau pareiškėjo pasisakymai yra dezinformacinio pobūdžio ir neatitiko Kodekso reikalavimų.
3.3. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo darbo stažą, kitas charakteristikas. Išvadoje nurodyta, kad į tai buvo atsižvelgta. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą, tačiau jam buvo skirta švelnesnė nuobauda.
3.4. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nurodo, kad Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas maksimalus 36 mėnesių terminas nuo veikos padarymo dienos. Posėdis LRS komisijoje vyko 2019 m. gegužės 29 d., nuobauda skirta 2020 m. balandžio 3 d., taigi terminas nėra praleistas.
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Nustatyta, kad Prokurorų etikos komisijoje buvo išnagrinėtas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2019 m. birželio 10 d. kreipimasis Nr. 17.9-8186 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. galimai padarytų pažeidimų“. Kreipimesi buvo nurodyta, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 29 d. LRS komisijoje liudydamas dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, savo pasisakymais galimai pažeidė Kodekse nustatytus padorumo ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais principus.
5.1. Komisija priėmė 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 1.6-18,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, paminėdamas LRS komisijai susitikimo su R. M. faktą ir jo metu aptartą teisinį procesą (procesus) dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, nebūdamas minėto teisinio proceso dalyvis ir remdamasis iš esmės vien tik R. M. pasakojimu, reikšdamas abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) šališkumo, pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčių nuostatas, ir pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
5.2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė Išvados
5.3. Generalinė prokuratūra su 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 17.2-3991,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – prokurorų profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariui“ kreipėsi į PPS, prašydama suteikti sutikimą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
5.4. PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 informavo, jog nesutinka, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda.
5.5. Generalinė prokuratūra su 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl PPS nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą PPS valdymo organo nariui panaikinimo.
5.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNTA5Ni01OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-5096-595/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-5096-595/2019">eI-5096-595/2019</a> Generalinės prokuratūros prašymą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartį.
5.7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ pripažino, kad pareiškėjas Išvadoje nurodytais veiksmais pažeidė Kodekso 5.2.2 (Padorumo principas) ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
5.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, padavė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1028 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas sprendė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti,
5.9. LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjUtODE1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-65-815/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-65-815/2022">eA-65-815/2022</a> Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į PPS, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo 36 mėnesių nuobaudos skyrimo termino.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, argumentuoja, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje; dėl pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose; paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga.
6. Atsakovė su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra paskirta pagrįstai.
7. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
8. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
9. Taigi teismas vertins, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.
10. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDQtNTIwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-504-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-504-520/2018">A-504-520/2018</a>, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02ODktNTUyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-689-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-689-552/2018">A-689-552/2018</a>). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar Išvada pareiškėjo atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus surinktą medžiagą.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).
12. Nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad jis pažeidė Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanti redakcija) 5.2.2 ir 7.1. papunkčius.
13.1. Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatyta, kad prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu privalo nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija.
13.2. Pagal Kodekso 7.1 papunktį, prokuroras, sakydamas viešas kalbas, rašydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, yra dalykiškas ir santūrus, dėsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali būti suprastos kaip visos prokuratūros nuomonė.
13. Visų pirma, pažymėtina, kad LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjUtODE1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-65-815/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-65-815/2022">eA-65-815/2022</a> nurodė, kad šioje byloje ginčijama nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus naikinamojo 36 mėnesių nuobaudos skyrimo termino, todėl teismas iš naujo nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimo terminu.
14. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda jam skirta dėl jo užimamų PPS pirmininko pareigų. Teismas tokią pareiškėjo poziciją laiko gynybine, su ja nesutinka. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5096- 595/2019, kurio teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUwNi01NzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3506-575/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3506-575/2020">eA-3506-575/2020</a>, sprendė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Prokurorų profesinėje sąjungoje. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Prokurorų profesinė sąjunga savo atsiliepime į skundą nurodė, jog prokuroras J. R., viešai išsakydamas teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą, neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu, pateikdamas savo nuomonę viešai, nevykdė Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko funkcijų, diskutavo apie klausimus, kurie yra artimai susiję su profesinių sąjungų funkcijomis ir veikla. Šiuo atveju teismas sutiko su Generaline prokuratūra, jog J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos Išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyti nebuvo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu neginčijamai konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su pareiškėjo veikla Prokurorų profesinėje sąjungoje, todėl šis klausimas iš naujo nėra įrodinėjimas.
15. Tais pačiais motyvais atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl diskriminacijos jo atžvilgiu, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros ir politinę sistemą apskritai, darbo organizavimą, rezonansines bylas. Pažymėtina, kad LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUwNi01NzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3506-575/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3506-575/2020">eA-3506-575/2020</a>, be kita ko, aiškiai konstatavo, jog apeliantas J. R. teigia, kad Generalinės prokuratūros siekimas skirti nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, vertino, kad šis apelianto argumentas nėra įrodytas.
16. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad šioje byloje analizuojama nuobauda skirta už iš esmės tokius pačius pažeidimus, dėl kurių nuobauda jau anksčiau buvo paskirta. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda dėl 2019 m. balandžio 27 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuoto prokuroro J. R. interviu. Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo liudijimo 2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje. Taigi nuobaudos skirtos už skirtingus pasisakymus, todėl nėra pagrindo šių pareiškėjo veiksmų laikyti tęstiniais, atsakovė pagrįstai priėmė dvi išvadas ir skyrė dvi nuobaudas.
17. Komisija, susipažinusi su LRS komisijos 2019 m. gegužės 29 d. posėdžio vaizdo įrašu, vertino šiuos pareiškėjo pasisakymus, pateiktus atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo nario E. G. klausimą: Ar prokurorai. Jūsų žiniomis, buvo kada nors spaudžiami, daroma įtaka pareikšti įtarimus?:
18.1. „...jeigu žmonės nesiskundžia, tiesiogiai nepasako, preziumuojam, kad viskas vyksta teisėtai ir pagrįstai. Bet yra, sakykim, ne aš sugalvojau tam tikrus dalykus, kaip yra aprašomos situacijos, aprašomos bylos, ir jų metu vyksta vieni ar kiti dalykai,...rašė apie „Akvaparkas“ bylą, tenai klausimai lieka atviri. Vadovai, kurie turėtų komunikuoti ir pateikti atsakymus, jokių atsakymų į tai nėra. Tas klausimas, kas tai. Aš suprantu, jei tai būtų pavienis atvejis. Bet jeigu tie atvejai yra, kaip pavyzdžiui, Panevėžio apygardoj buvo, nežinau, 40 procentų išteisintų iš tų korupcinių bylų, šitoj srity didesnis ekspertas yra G. J. <...>“;
18.2. „...buvo pas mane atvažiavęs R. M.. Aš nežinau, ar tai teisybė, jis daug pasakojo apie Vijūnėlės dvarą...aš nežinau, kuo tikėti, man reikia turėt visą bylą, kad įvertinti, nesu aš ekspertas <...>“;
18.3. „...turėjau informacijos apie taip vadinamą Garliavos bylą. Ten, buvo šturmuojama prokuratūra, ten su karstais, piketai,...aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš D. B., kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla tenai, ir panašiai. Tą dalyką žmogus pasakė, žinojo nežinojo, bet turbūt žinojo. Pasakysiu vežiojo, pasakys nevežiojo. Aš...tam tikros bylos pas generalinį prokurorą gulėjo seife 8, 9 mėnesius. Tą dalyką galima patikrinti, lydraščius, gavimo datą...<...>“.
18. Komisija, konstatuodama Kodekso 5.2.2 papunkčio pažeidimą, Išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į D. B. ir D. V. paaiškinimus, prokuroro J. R. LRS komisijai išsakytą teiginį, kad vadinamoji Garliavos byla (bylos) buvo vežiojama į Prezidentūrą, o neįvardytos bylos 8, 9 mėnesius buvo laikomos generalinio prokuroro seife, vertino, jog pareiškėjas taip skleidė gandus ir pažeidė Kodekse numatyto padorumo principo (5.2.2 p.) reikalavimus. Komisijos požiūriu, tokiais pasisakymais pareiškėjas LRS komisijai sudarė prielaidas nepagrįstai manyti, kad prokuratūros vadovams, prokurorų procesiniams sprendimams galimai daroma neteisėta įtaka ir (ar) poveikis ir taip pažeidžiamas prokuratūros veiklos nepriklausomumo principas.
19.1. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjas skleidė gandus, teigdamas, kad „aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš D. B., kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą“; „tam tikros bylos pas generalinį prokurorą gulėjo seife 8, 9 mėnesius“. Pareiškėjas dėstydamas minėtus teiginius, jų niekaip nepagrindė, konkrečių bylų neįvardijo nei LRS komisijai, nei Komisijai, nei teismui. Šie teiginiai atliekant tyrimą buvo paneigti Komisijos surinkta medžiaga, o būtent: 1) D. B. 20019 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinimu, kuriame teigė, jog su J. R. apie ikiteisminių tyrimų medžiagų vežimą į Prezidentūrą nekalbėjo, tokios informacijos neturėjo ir pagal savo pareigas negalėjo turėti; 2) Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinimu, kad jo, kaip generalinio prokuroro, vadovavimo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 15 d. nei viena byla, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi su Garliavos įvykiais, nebuvo vežama ar kitaip perduodama Lietuvos Respublikos Prezidentūrai. <...>. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nurodytais teiginiais, jų tinkamai nepagrįsdamas ir negalėdamas įrodyti, skleidė gandus, kas atitinka Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytą padorumo principo pažeidimą.
19. Komisija, padarydama išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 7.1 papunktį, nurodė, jog pareiškėjas susitikimo su R. M. faktą ir jo metu aptartą teisinį procesą (procesus) dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro savo iniciatyva paminėdamas LRS komisijai, nebūdamas minėto teisinio proceso dalyviu ir remdamasis iš esmės vien tik R. M. (suinteresuoto asmens) pasakojimu, kaip prokuroras reikšdamas abejones dėl jo (proceso) pagrįstumo ir (ar) nešališkumo, pažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimą sakant viešas kalbas būti dalykiškam, dėstyti gerai apgalvotas mintis.
20.1. Tokios išvados Komisija priėjo įvertinusi pareiškėjo teiginį: „buvo pas mane atvažiavęs R. M.. Aš nežinau, ar tai teisybė, jis daug pasakojo apie Vijūnėlės dvarą...aš nežinau, kuo tikėti, man reikia turėt visą bylą, kad įvertinti, nesu aš ekspertas <...>“. Teismo vertinimu, šiuo teiginiu pareiškėjas nepažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimų. Pareiškėjas iš esmės nurodė, kad R. M. daug pasakojo apie Vijūnėlės dvarą, tačiau jis aiškios nuomonės tuo klausimu neturi, kad galėtų įvertinti situaciją, reikėtų turėti visą bylą. Taigi, pareiškėjas neigiamai neatsiliepė apie kitų prokurorų atliekamus ikiteisminius tyrimus. Teismas nesutinka su Išvados teiginiais, kad pareiškėjas reiškė abejones dėl teisinio proceso pagrįstumo ir (ar) nešališkumo, todėl Kodekso 7.1 papunkčio nepažeidė.
20. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už adekvačią kritiką Prokuratūros vadovybei bei politikams. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės (Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 d. reikalavimai; reikalavimas nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos ir pan.) ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei jo pagrindu priimto Lietuvos prokurorų etikos kodekso paminėtos nuostatos, yra tos teisės normos, kurios riboja prokuroro, kaip valstybės institucijos pareigūno teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t. y., nustato sąlygas ir ribas, kurių nepažeisdamas prokuroras gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobūdžio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro viešai išsakyta kritika, o būtent, kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas („nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų,“; „susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų“), o kritikos reiškimo būdui (formai) – kultūringo ir moralaus elgesio reikalavimai („bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija“; „su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santūriai, objektyviai, vengti familiarumo ar priešiškumo“; „vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą“) (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011).
21. Teismui šioje byloje konstatavus, kad pareiškėjas skleidė gandus, tokiu būdu pažeisdamas Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytą padorumo principo reikalavimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija dėl adekvačios kritikos dėstymo. Pareiškėjo išreikšta kritika buvo neadekvati, neįrodyta, todėl negali būti pateisinama.
22. Sutiktina su pareiškėju, kad Komisija Išvadoje nėra atskirai aiškiai pasisakiusi dėl pareiškėjo kaltės formos. Tačiau iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjo veiką laikė padarytą tyčine kaltės forma. Teismas sutinka, kad pareiškėjas aiškiai suvokė savo neteisėtus veiksmus (gandų skleidimas), numatė, kad dėl jų atsiras neigiamų pasekmių ir norėjo taip elgtis, todėl laikytina, kad pareiškėjo veika padaryta tiesiogine tyčia.
23. LVAT yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas prokuratūros pareigūnui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).
24. Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos.
25. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, kad parenkant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (6.2. punktas); tarnybinė nuobauda skiriama tik esant motyvuotam teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (6.4. punktas); teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo generalinio prokuroro nesaisto (6.5. punktas); generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą (40.1 p.)
26. Pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad pareiškėjo elgesys, kai jis, būdamas prokuroru, negalėdamas įrodyti savo teiginių, skleidė gandus ir pažeidė padorumo principą (Kodekso 5.2.2 papunkčio pažeidimas), yra netoleruotinas ir nepateisinamas. Tačiau įvertinus tai, kad teismas pripažino, jog pareiškėjas nepažeidė Kodekso 7.1 papunkčio, be to, pareiškėjas prokuratūroje dirba nuo 1993 m., charakterizuojamas tik teigiamai, tarnybos metu skatintas 11 kartų, tyrimo atlikimo metu tarnybinės nuobaudos jam nebuvo paskirtos, yra akivaizdu, kad papeikimas – neproporcinga poveikio priemonė.
27. LVAT yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTQ4Ni01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5486-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5486-556/2019">eA-5486-556/2019</a>). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo ankščiau baustas, daug kartų skatintas už gerus rezultatus, darbe buvo charakterizuojamas tik gerai ir labai gerai
28. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, nes teismas atsižvelgia į ilgametę nepriekaištingą pareiškėjo tarnybą, į pareiškėjo eitas pareigas, jų sudėtingumą, ilgametį nepriekaištingą pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimą, pareiškėjas nebuvo anksčiau baustas, jo tarnybinis nusižengimas nesusijęs su pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymu, charakterizuojamas teigiamai, yra aukštos teisinės kvalifikacijos specialistas, gerbiamas prokurorų ir darbuotojų, tai patvirtina gausūs skatinimai. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo tik vienas iš veiksnių, formuojančių visuomenės požiūrį į prokuratūrą, valstybės institucijas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant ginčijamo Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – pastabą.
29. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
30. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31.1. Iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) skundo parengimas ir pateikimas teismui – 605 Eur; 2) pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje – 423,50 Eur. Į bylą yra pateikti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys duomenys – PVM sąskaitos faktūros, jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
31.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.
31.3. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. IV ketvirtį – 1 358,60 Eur, 2020 m. II ketvirtį – 1 398,50 Eur.
31.4. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Prašoma priteisti už skundo parengimą 605 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio (3396,50 Eur), todėl gali būti priteistina pareiškėjui.
31.5. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. Vadovaujantis šia nuostata, už 1 val. pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje gali būti priteistina 139,85 Eur (0,1*1 398,50) išlaidų. Pareiškėjo interesus 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 10.29 val., pabaiga – 11.39 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 1 val. 10 min.) atstovavo advokatas V. M.. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. už atstovavimą šiame teismo posėdyje pareiškėjui gali būti priteisiama 139,85 Eur (1398,50*0,1*1). Teismas sprendžia, kad pasirengimas šiam teismo posėdžiui galėjo užtrukti 2,5 valandas, todėl už pasirengimą teismo posėdžiui pareiškėjui galėtų būti priteisiama 349,63 Eur (1398,50*0,1*2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą (423,50 Eur) neviršija galimos priteisti sumos už šias paslaugas dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.
31.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės iš viso galėtų būti priteisiama prašoma 1028,50 Eur suma, tačiau kadangi skundas tenkinamas iš dalies (teismas laiko, kad patenkinta 50 proc. pareiškėjo reikalavimų), priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis lygi 514,25 Eur (1028,50 Eur / 2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą.
Priteisti pareiškėjo J. R. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 514,25 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią pareiškėjo J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas
