Administracinė byla Nr. eI2-1843-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04503-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienė ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. G.,
atsakovės atstovei D. D.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo M. B.) dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Bet“ (toliau- ir UAB „Baltic Bet“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) 2021-10-28 įsakymą „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021-06-22 pavedimą patikrinti Nr. PT-17“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – ir ALĮ), kiti įstatymai ir/ar poįstatyminiai aktai nereguliuoja (nei draudžia, nei skatina) lošimų organizatorių nustatomų statymo sumos ribojimų. Galimybė lošimų organizatoriams nustatyti statymo sumos ribojimus yra įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente (Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės, 9 punkte) tokia galimybė taip pat nustatyta. ALĮ 18 straipsnio (Lošimų organizavimo reglamentas) 2 dalyje nurodyta, kad Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba. Tai reiškia, kad lošimų reglamento tekstą rengia lošimų organizatorius, parengtą reglamento projektą teikia Priežiūros tarnybai, o Priežiūros tarnyba pateiktą reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus, jei jis atitinka/neprieštarauja įstatymams, tvirtina.
Nurodo, kad Nuotolinio lošimo reglamento Priedo Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės, 9 punkte nustatyta, kad bendrovė gali atsisakytu priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šiam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga bendrovei. Nuostatos dalis „kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose“ atitinka statymo sumos apribojimų nustatytą, todėl daroma išvada, kad bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą.
Skunde nurodo, kad statymo sumos ribojimas yra priemonė, naudojama tiek lošėjų, tiek lošimų organizatorių, skirta apriboti galimą laimėjimo arba pralaimėjimo dydį. Statymo sumos ribojimas, kai jį naudoja lošimų organizatorius, yra nustatomas konkrečios įvykio baigties arba konkretaus lošėjo, arba ir to, ir to atžvilgiu. Šiuos ribojimus nustato lošimų organizatorių darbuotojai, atsakingi už įvykių, dėl kurių baigčių yra siūloma, atlikti statymus, ir lošėjų, kurie yra lošimų organizatoriaus klientai, rizikingumo lygius. Pagrindinė priežastis, kodėl lošimų organizatoriai nustato ribojimus (kaip ir lošėjų nustatomų ribojimų atveju), yra lošimų organizavimo valdymas. Nustatydami ribojimus, lošimų organizatoriai gali nustatyti didžiausią sumą, kurią lošimų organizatorius rizikuoja pralošti, siūlydamas lažintis už konkrečias įvykių baigtis ir/ar konkretiems lošėjams.
Bendrovės vertinimu, ji turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą, kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja reglamentui. Ekonominio naudingumo principas, įtvirtintas bendrovės reglamente, yra savaime objektyvus. Bendrovei ekonomiškai nenaudinga tai, kas bendrovei pelno neneša arba sukelia nuostolius. Ekonominio naudingumo principas nėra socialiai jautrus ar įtakojamas sąžiningumo principų. Lažybų organizatoriaus veikla yra lažybų paslaugų teikimas. Lažybų paslaugos yra pramogų sektoriaus dalis - t. y. lošėjams suteikiama galimybė pasinaudoti lažybų paslaugomis kaip pramoga. Remiantis tiek Lietuvos, tiek pasauliniu lošimų reguliavimu ir gerąja praktika, lažybas (ir azartinius lošimus bendrai) draudžiama vaizduoti/pateikti kaip pragyvenimo šaltinį ar būdą praturtėti. Bendrovė nesiūlo savo klientams lažybų paslaugų kaip pragyvenimo šaltinio ar būdo praturtėti. Esminis lažybų principas - iš anksto nežinomos (sporto ar kitokio) įvykio baigties prognozavimas. Jei lošėjas atlieka statymus ne siekdamas prognozuoti įvykio baigtį, o siekdamas pasinaudoti netikslumais, pelningumo apskaičiavimais, klaidomis, nukrypimais nuo kitų lažybų organizatorių pasiūlos, informacija apie susitarimus dėl įvykio baigties, tokio pobūdžio lošėjų elgesys visų lažybų organizatorių, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra visuomet tiriamas ir vertinamas ekonominio naudingumo kontekste. Reglamento priede Nr. 1 nėra sąlygos, kad, kai bendrovė suklydo iš esmės, galima taikyti apribojimus. Tačiau Bendrovė negrindžia apribojimų nustatymo tuo, kad bendrovė suklydo iš esmės. Bendrovė nurodo, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas, pasinaudojant bendrovės klaidomis ir netikslumais, yra pagrindas nustatyti, kad lošėjo dalyvavimas lažybose yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, pareiškėjo dalyvavimas lažybose bendrovei sukelia nuostolius.
Bendrovė skunde pažymi, kad suklydimas iš esmės nėra susijęs su lošėjo veiksmais. Suklydimas yra vienašališkas bendrovės veiksmas. Tuo tarpu lošėjo kryptingos bendrovės suklydimų ar netikslumų paieškos, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma sąžiningai ar nesąžiningai, leidžia identifikuoti lošėjus, kurių dalyvavimas lažybose tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu periodu yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Todėl bendrovė pritaikė apribojimus ne vietoj lažybų anuliavimo, o kaip atskirą savarankišką veiksmą.
Lažybų anuliavimo ir statymo sumos apribojimo nustatymo tikslai yra skirtingi. Lažybų anuliavimo tikslas yra ištaisyti klaidą, t. y. atstatyti situaciją į pradinę padėtį - prilyginti statymus 1 (vienetui). Tai reiškia, kad anuliavus lažybas, paveikiami visų lošėjų (o ne konkretaus lošėjo) statymai, atlikti ant anuliuotų lažybų įvykio baigties. Taigi, bendrovė stengiasi anuliuoti lažybas tik tais atvejais, kai dėl pasiūloje atsiradusios klaidos, lošėjai, kurių statymai laimėjo, laikytini laimėjusiais nepagrįstai, o lošėjai, kurių statymai pralaimėjo, laikyti pralaimėjusiais nepagrįstai. Esant suklydimui ar netikslumams, bendrovė neprivalo anuliuoti lažybų, tačiau turi tokią teisę. Ne visos klaidos užfiksuojamos, o lažybų anuliavimas visais klaidų nustatymo atvejais būtų ypač nenaudingas lošėjams, kadangi nepriklausomai nuo to, ar yra nepagrįstai pralaimėjusių statymų - lažybos vis tiek būtų anuliuojamos. Be to, klaidų dydis, vertė ir reikšmė tarpusavyje labai skiriasi, todėl bendrovė visuomet daro lažybų anuliavimo poveikio vertinimą, siekdama užtikrinti, kad lažybų anuliavimas paveiktų kuo mažiau lošėjų statymų.
Atsakydama į Priežiūros tarnybos argumentą, kad bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Bendrovė skunde nurodo, kad ekonominio naudingumo principas savaime yra objektyvus. Jei lošėjo dalyvavimas lažybose yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, t. y. bendrovei sukelia nuostolius, tokia aplinkybė savaime yra objektyvi ir motyvuota.
Pažymi, kad Bendrovė nustato, jog lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas atlikusi lošėjo statymų istorijos analizę, o ne atsižvelgusi į paskutinį (ar kurį nors vieną) lošėjo statymą. Tokiu būdu nustatomas ekonominis naudingumas trumpalaikiu ir ilgalaikiu periodu. Tai visuomet leidžia daryti pagrįstą išvadą apie lošėjo veiksmų pobūdį. Dėl šios priežasties yra nustatomas konkretus statymo sumos apribojimas terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui, o ne kiekvienam statymui atskirai. Statymo sumos apribojimo nustatymas terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui sukuria lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio santykio aiškumą ir pakankamą pastovumą. Esant nustatytam sumos apribojimui lošėjas iš anksto žino kokios lažybų sąlygos, todėl nėra sukeliami nepagrįsti lūkesčiai.
Teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų motyvai ar paskatos (sąžiningumas ar nesąžiningumas) nedaro įtakos apskaičiavimui, ar dėl tokių lošėjo veiksmų Bendrovė patyrė ar gali patirti nuostolių. Bendrovė neturi pareigos išsiaiškinti/nustatyti lošėjo, kurio dalyvavimas lažybos yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, veiksmų motyvų. Be to, Priežiūros tarnybos Bendrovei nurodomi pateikti įrodymai, kurie pagrįstų lošėjo veiksmų motyvus, objektyviai neegzistuoja. Arba jei ir egzistuoja asmeninėje lošėjo komunikacijoje su bendraminčiais, tokių įrodymų rinkti Bendrovė neturi teisės.
Pažymi, kad Priežiūros tarnyba tiek viso tyrimo metu, tiek konstatuodama pažeidimą, painioja epizodus, ko pasėkoje tampa neaišku už kokį pažeidimą kuriame epizode Priežiūros tarnyba Bendrovei taiko poveikio priemones. Įsakymo konstatuojamoje dalyje suformuluotame pažeidimo aprašyme yra du skirtingi epizodai - 1. galimas suklydimas iš esmės (Epizodas Nr. 1); 2. priimtas sprendimas apriboti pareiškėjo statymus (Epizodas Nr. 2). Epizodas Nr. 1. įvyko praeityje ir yra nukreiptas į praeitį (jau atliktus trečiojo suinteresuoto asmens statymus), Epizodas Nr. 2 vyksta dabarties laiku ir nukreiptas į ateitį (visus trečiojo suinteresuoto asmens ketinamus atlikti statymus). Šie du epizodai ir su jais susiję sprendimai (statymų anuliavimas ir statymų limitų taikymas) yra visiškai savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausantys. Tai reiškia, kad statymų limitus Epizode Nr. 2 Bendrovė turi teisę pritaikyti nepriklausomai nuo to ar Epizode Nr. 1 Bendrovė anuliavo ar neanuliavo statymų. Teigia, kad analizuojant Įsakymą, konstatuotą pažeidimo aprašymą bei visą tyrimo medžiagą, lieka visiškai neaišku ar Priežiūros tarnyba Bendrovei pritaikė poveikio priemones dėl Epizodo Nr. 1 ar dėl Epizodo Nr. 2, ar dėl abiejų.
Pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens atliekami statymai Bendrovei yra ekonomiškai nenaudingi. Bendrovė dėl atliekamų statymų patiria nuostolių. Šios aplinkybės Priežiūros tarnybai nurodytos tyrimo metu, įskaitant atsiliepime į patikrinimo aktą.
Atkreipia dėmesį, jog tam, kad lažybos būtų anuliuotos, nepakanka, kad padaryta klaida būtų pripažinta suklydimu iš esmės. Tokia klaida turi būti nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Šiuo atveju neaišku, kuo vadovaudamasi Priežiūros tarnyba nusprendė, kad klaidą Bendrovė nustatė po lažybų įvykio pradžios. Tarnyba nenustačiusi ir įrodymais nepagrindusi, kad Bendrovė klaidą nustatė po lažybų įvykio pradžios nepagrįstai teigia, kad atitinkamai turėjo būti taikomas Reglamento 56 p.
Nurodo, kad Įsakyme konstatuota, jog nėra galimybės konstatuoti, jog buvo suklysta iš esmės (Įsakymo 10 puslapio paskutinė pastraipa). Pareiškėja kelia klausimą, kaip Priežiūros tarnyba konstatavusi, jog negali pripažinti, kad buvo suklysta iš esmės, gali teigti, jog Bendrovė turėjo taikyti Reglamento 56 p., o jo netaikiusi neva pažeidė ALĮ 18 str. 1 d. Jei negalėjo būti taikomas Reglamento 56 p., negali būti konstatuotas ir ALĮ 18 str. 1 d. pažeidimas šia apimtimi. Priežiūros tarnyba nenustatė, kad suklydimas iš esmės paaiškėjo po lažybų įvykio pradžios. Nenustačius šios aplinkybės nėra jokio pagrindo teigti, kad privalėjo būti taikomas Reglamento 56 p. ir kad jo netaikius neva buvo padarytas ALĮ 18 str. 1 d. pažeidimas.
Skunde teigia, kad Priežiūros tarnyba ignoruoja Bendrovės argumentus dėl ekonominio nenaudingumo ir lošėjų rizikos valdymo. Priežiūros tarnyba selektyviai renkasi vertinti tik tas aplinkybes, kurios, jos manymu, yra palankios jos pozicijai, bei įrodinėja aplinkybes, nesusijusias su pareiškėjo skundu. Bendrovė nuosekliai kelis kartus pakartojo Priežiūros tarnybai (įskaitant atsiliepimą į patikrinimo aktą ir Komisijos posėdį), kad dėl pareiškėjo veiklos patiria nuostolius ir dėl to pritaikė statymo sumų apribojimus, tačiau Priežiūros tarnyba ir toliau atsisako vertinti šiuos bendrovės argumentus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą.
Skunde remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu, kur teismas, išnagrinėjęs lošimų organizatoriaus UAB,,Tete-a-Tete“ kazino (Cbet) skundą analogiškoje byloje, panaikino Priežiūros tarnybos įsakymą, kuriuo bendrovei už lošėjui be pagrindo pritaikytą maksimalių statymo sumų ribojimą skirta 15 000 eurų bauda. Teismas sprendime nurodė, kad lošėjui lošimų organizatoriaus teisė apriboti statymo sumas, neturėtų būti siejama išimtinai su lošėjo padarytu Reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo nuostatų suprato, jog pareiškėja atsakomybėn patraukta būtent už lošimų statymo sumos ribojimą, o ne už lošimo neanuliavimą. Teigia, kad ginčo dėl Reglamento 9 punkto egzistavimo nėra, Priežiūros tarnyba 2016 metais patvirtino Reglamentą ir per visą laikotarpį Bendrovė nėra gavusi jokių pastebėjimų dėl minėto punkto netinkamumo ir reikalingumo jį pakeisti ar papildyti, nors tokia teise Priežiūros tarnyba kitais atvejais naudojasi. Pažymi, kad Priežiūros tarnyba nenurodo, ką dar turėtų atitikti ribojimas. Pareiškėja trečiojo asmens atžvilgiu apribojo maksimalųjį statymą taip reguliuodama riziką. Sprendimas riboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus buvo priimtas nustačius, kad jis statymus atlieka tik tais atvejais, kai Bendrovė pateikdama koeficientus suklysta. Tam, kad neįvyktų daug tokių situacijų Bendrovė imasi statymų sumų apribojimų. Teigia, kad šiuo atveju Rizikos valdymo departamentui pakako padaryti išvadą, kad žaidėjas rizikingas. Pažymėjo, kad lošimų bendrovės iš lošimų uždirba nustatytąją maržą. Atstovas rėmėsi nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių 2021 m. veiklos rodikliais, pažymėdamas, kad lošimų bendrovių pajamų marža iš nuotolinių lažybų tesiekia 6 procentus. Pažymėjo, kad lažybų ekonominis principas yra neutralus.
Atsakovė Priežiūros taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Priežiūros tarnyba laiko visiškai nepagrįstais skundo argumentus, kad ALĮ, kiti įstatymai ir/ar poįstatyminiai aktai nereguliuoja lošimų organizatorių nustatomų statymo sumos ribojimų.
Atsiliepime nurodo, kad Priežiūros tarnyba neginčija fakto, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Tačiau atkreipia dėmesį, kad bendrovės nuotolinio lošimo reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui - jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą. Todėl bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti įstatymų, kitų teisės aktų, tame tarpe ir bendrovės nuotolinio lošimo reglamento, nedraudžiamais atvejais.
Teigia, kad Bendrovė tiek skunde, tiek atsiliepimo į Priežiūros tarnybos 2021-08-23 patikrinimo aktą Nr. PT1-15 nurodė identiškus argumentus, kuriais grindžia savo nesutikimą su Priežiūros tarnybos konstatuotais pažeidimais, į kuriuos Priežiūros tarnyba, priimdama tiek Įsakymą Nr. DIE-602, tiek ir skundžiamą Įsakymą, atsižvelgė ir juos įvertino.
Atsiliepime nesutinka su skundo argumentais, kad Priežiūros tarnyba, konstatuodama pažeidimą, painioja epizodus, dėl ko tampa neaišku, už kokį pažeidimą kuriame epizode Priežiūros tarnyba taiko poveikio priemones.
Pažymi, kad Bendrovė yra nubausta už tai, kad priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus, o ne už tai, kad neanuliavo lažybų. Bendrovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostata, priimdama sprendimą neanuliuoti lažybų, nustačiusi, kad bendrovė padarė klaidą (ledo rutulio rungtynių (SKA St. Petersburg - Sibir Novosibirsk) įvykio, tačiau vietoje to, kad anuliuoti šias lažybas, priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Taigi, šį sprendimą bendrovė priėmė įtarusi trečiąjį suinteresuotą asmenį siekiant nesąžiningai pasinaudoti per klaidą lažybų pasiūloje paliktomis klaidomis pasaulinėje ledo ritulio rungtynių lažybų koeficientų rinkoje. Atkreipia dėmesį, kad tai kokius veiksmus turi atlikti Bendrovė, kai suklydo iš esmės, nurodyta Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte, tai yra bendrovė anuliuoja lažybas ir stabdo laimėjimų išmokėjimą. Nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai Bendrovė galimai suklydo iš esmės, ji neanuliavo lažybų, o vietoje to pritaikė apribojimus trečiojo suinteresuoto asmens statymams. Bendrovė, priimdama sprendimą apriboti statymus, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais.
Atkreipia dėmesį, kad, kaip pripažino pati Bendrovė 2021-08-13 rašte, ji neturi jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad lošėjas siekė pasinaudoti Bendrovės paliktomis klaidomis lažybų pasiūloje, kad lošėjas siekė pasinaudoti gauta informacija apie galimai sutartas varžybas ar turėjo kitokių su teise ir sąžiningu lošimu susijusių tikslų atlikdamas statymus, dėl kurių jam buvo apribota maksimali statymų suma. Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, būtent lošimų organizatoriui yra nustatyta pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. Lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir/ar teisės aktuose arba, jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus turi būti aiškiai aprašytos nuotolinio lošimo reglamente ir/ar kituose teisės aktuose. Lošimas yra žaidimas pagrįstas rizika. Lošėjas atlieka statymus pagal koeficientus, kuriuos jam pateikia lošimų organizatorius (lošėjas atlikdamas statymą priima lošimų organizatoriaus pasiūlytas lošimo sąlygas). Bendrovės sprendimas apriboti pareiškėjo statomas sumas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), tačiau bendrovės prielaidomis. Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas - bendrovė turi teisę nustatyti siūlomus lažybų įvykių koeficientus už konkrečias lažybų įvykių baigtis bei pareigą užtikrinti, kad siūlomi koeficientai būtų teisingi, o lošėjai renkasi, sutikti su bendrovės siūlomais lažybų įvykio baigties koeficientais ir atlikti statymus, ar ne. Reglamento priedo Nr. 1 17 punktas numato, kad,,<...> lošėjas turi teisę atlikti Statymus tik pagal aktualią (paskutinę) Lažybų pasiūlą.“ Reglamento priedo Nr. 1 18 punktas numato, kad,,<...> lošėjas gali statyti tik remdamasis paskutiniu bendrovės pateikiamu lažybų pasiūlos variantu.“ Pareiškėjo atlikti statymai prieš bendrovei nustatant, kad buvo suklysta iš esmės, ir lėta lažybų įvykių koeficientų tiekėjų reakcija į koeficientų pasikeitimus ledo ritulio rungtynių rinkoje, negali būti laikytini įrodantys pareiškėjo neteisėtus veiksmus, dėl ko būtų pagrindas pareiškėjui taikyti statymų ribojimus.
Teigia, kad Bendrovė privalo veikti pagal Reglamentą, Priežiūros tarnyba neprivalo aiškintis, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, kadangi Reglamento 1 priedo 56 punktas aiškiai nustato anuliavimo tvarką, be to iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovė nesivadovavo Reglamento 1 priedo 56 punktu, todėl aplinkybė, kada buvo nustatytas suklydimas iš esmės, neturi įtakos pažeidimui konstatuoti.
Atkreipia dėmesį, kad nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei Bendrovės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga prognozuojant lažybų įvykių baigtis. Lošimų organizatorius, teigdamas, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui.
Priežiūros tarnybos vertinimu, statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje dėl sumų ribojimo (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTk2LTUyNS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-996-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-996-525/2019">eA-996-525/2019</a>), aiškiai nurodė, kad galima būtų taikyti statymų ribojimus, būtinos priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamomis su teisės aktų reikalavimais, o būtent, Priežiūros tarnyba privalo nustatyti statymo ribojimų priežastis („<...> atsakovas, atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais.<...>). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais rizikos kriterijais ar ekonominio nenaudingumo kriterijais, o ne tokį sprendimą apriboti lošėjo statymus grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais.
Pažymi, kad skunde paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-10-26 sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl juo vadovautis nėra teisinio pagrindo.
Nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, bendrovei pagrįstai paskyrė - 8 715 Eur baudą, neviršijančią maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.
Priežiūros tarnybos vertinimu, bendrovės skundžiamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams. Vertinant šio įsakymo turinį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje su skundu nesutiko. Teigė, kad Bendrovė tik prielaidomis grindė išvadą, kad jis statė tik tais atvejais kai jų koeficientas buvo klaidingas. Nurodė, kad jis yra statęs ir kitais kartais. Bendrovė pažeidė jo teises, kadangi jam apribojo galimybę išlošti sumas lygias kitų lošėjų.
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Priežiūros tarnybos 2021-10-28 įsakymo „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021-06-22 pavedimą patikrinti Nr. PT-17“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
Priežiūros tarnyboje buvo gautas M. B. 2021-05-20 pranešimas, kuriame prašoma išsiaiškinti dėl jo atžvilgiu Bendrovės taikomų apribotų maksimalių statymo sumų, ar jo atžvilgiu taikomi apribojimai yra teisėti. Prašė įpareigoti Bendrovę panaikinti jo atžvilgiu visus taikomus ribojimus bei atsakyti, kas turi prisiimti atsakomybę už Bendrovės klaidingai nustatomus lažybų įvykių koeficientus, kodėl jo statymo istorija vertintina neigiamai, ką reiškia Bendrovės atsakyme nurodytas teiginys, kad jo veiksmai ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, nesuderinami su Bendrovės veiklos politika ir interesais.
Pranešimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalios statymų sumos buvo apribotos 2020-09-24, tai yra sekantį rytą po SKA St. Petersburg - Sibir Novosibirsk ledo ritulio varžybų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovė nustatė 2 proc. statymo sumos apribojimą įprastam maksimaliam laimėjimui.
Pareiškėja 2021-06-03 atsakyme,,Dėl paaiškinimo pateikimo į 2021-05-27 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą raštą“, aiškindama, dėl kokių priežasčių, kada ir kuo vadovaujantis priėmė sprendimą apriboti pareiškėjo statymų sumas, nurodė, kad nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje pasinaudojo klaidingai bendrovės internetinėje svetainėje nurodytais koeficientais - jis atliko 2 statymus ant ledo ritulio rungtynių (SKA St. Petersburg - Sibir Novosibirsk) įvykio, kurio koeficientas statymo atlikimo metu buvo lygus 4.3, tačiau jis buvo klaidingas, nes vienam iš SKA St. Petersburg komandos narių buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas, todėl didžioji dalis SKA St. Petersburg pagrindinės sudėties komandos narių privalėjo saviizoliuotis ir rungtynėse dalyvauti negalėjo. Dėl šios priežasties didžiąją SKA St. Petersburg komandos dalį minėtose rungtynėse sudarė SKA Jaunimo komanda (SKA- 1946), tačiau bendrovė padarė klaidą, todėl reikiamu metu nepakeitė klaidingo įvykio koeficiento (4.3) teisingu (1.75). Bendrovės vertinimu trečiasis suinteresuotas asmuo siekė nesąžiningai padaryti savo galimus laimėjimus atitinkamai 3 kartus didesniais nei tokie laimėjimai būtų išmokami, jei bendrovė pasiūloje nebūtų padariusi klaidos. Bendrovė nurodė, kad atlikdamas minėtus statymus trečiasis suinteresuotas asmuo siekė nesąžiningai pasinaudoti per klaidą lažybų pasiūloje paliktomis klaidomis pasaulinėje ledo ritulio rungtynių lažybų koeficientų rinkoje. Bendrovė pateikė kelis pavyzdžius, įrodančius, kad bendrovė turi pagrindo trečiojo suinteresuoto asmens statymų istoriją vertinti kaip neigiamą: 1) 2020-09-11 vykusių futbolo rungtynių (9 De Octubre FC - Chacaritas FC) metu trečiasis suinteresuotas asmuo atliko du statymus. Pirmojo statymo suma buvo 22 Eur su koeficientu 2,13 dėl namų komandos įvarčių suminio (-0,5). Antrojo statymo suma buvo 21 Eur su koeficientu 2,16 namų komandos naudai dėl rungtynių laimėtojo; 2) 2020-09-18 vykusių futbolo rungtynių (Rocha FC - Racing Montevideo) metu trečiasis suinteresuotas asmuo atliko du statymus. Pirmojo statymo suma buvo 17,85 Eur su koeficientu 2,4 dėl svečių komandos įvarčių suminio (-0,5). Antrasis statymas buvo 17,12 Eur su koeficientu 2,46 už svečių komandą dėl rungtynių laimėtojo. Bendrovė nurodė, kad galima teigti, jog šie statymai yra beveik identiški, kadangi šios rinkos yra beveik identiškos. Trečiasis suinteresuotas asmuo atliko po du statymus kiekvienoje aprašytoje situacijoje už beveik tokias pat įvykio baigtis ir visuose statymuose buvo pasirinkta maksimali statymo suma. Toks elgesys yra būdingas žaidėjams, bandantiems maksimaliai padidinti pelną iš koeficientuose įsivėlusios klaidos. Toks trečiojo suinteresuoto asmens elgesys yra pripažįstamas ekonomiškai nenaudingu ir žalingu bendrovei bei pažeidžia bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktų nuostatas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens statymų istorija yra vertinama kaip neigiama. Būtent dėl šių priežasčių, vadovaudamasi bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedo Nr. 1 9 bei 50.2 punktais, bendrovė pritaikė pareiškėjo Optibet lošimų sąskaitai statymo sumų ribojimus.
Priežiūros tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (Priežiūros tarnybos 2021-06-22 pavedimas patikrinti Nr. PT-17, pagal Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2021-06-21 tarnybinį pranešimą Nr. IVL-809 „Dėl M. B. pranešimo įvertinimo“).
2021-08-23 buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. PT1-15, kuriame, įvertinus neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėja 2020-09-24 priėmusi sprendimą pritaikyti trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalias statymų sumas dėl to, kad ji galimai klaidingai buvo nustačiusi lažybų įvykio (ledo rungtynės tarp SKA St. Peterburg ir Sibir Novosibirsk komandų, vykusios 2020-09-23) koeficientą, priėmė sprendimą apriboti pareiškėjui maksimalias statymo sumas, tuo pažeisdama ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą). Priežiūros tarnyba padarė išvadą, kad Bendrovė netinkamai vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 9, 50.2 ir 56 punktais, kai galimai nustačiusi, kad ledo ritulio rungtynių tarp SKA St. Petersburg ir Sibir Novosibirsk komandų, vykusių 2020-09-23, lažybų įvykio baigties koeficientas nukrypęs nuo kitų lažybų bendrovių siūlomų koeficientų (lažybų organizatorius suklydo iš esmės), priėmė sprendimą apriboti M. B. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, o ne anuliuoti lažybas vadovaujantis Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu.
2021-09-02 pareiškėja pateikė atsiliepimą į 2021-08-23 Patikrinimo aktą Nr. PT1-15, išdėstydama argumentus dėl ko ji negali būti laikoma pažeidusia Azartinių lošimų įstatymo ar kitų teisės aktų.
Priežiūros tarnybos direktorius 2021-09-23 įsakymu Nr. DIE-602 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021-06-22 pavedimą patikrinti Nr. PT-17“, įvertinęs Bendrovės atsiliepime išdėstytus argumentus konstatavo, kad pareiškėja 2020-09-24 galimai suklydusi iš esmės priėmusi sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus tuo galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą) bei nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Priežiūros tarnybos Patariamajai komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo.
Lošimų priežiūros tarnybos Patariamoji komisija sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti 2021-10-21 surašė Išvadą dėl UAB „Baltic Bet“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo Nr. IVL -1428 siūlydama skirti Bendrovei 8715 Eur baudą.
Ginčijamu Įsakymu Priežiūros tarnybos direktorius konstatavo, kad Bendrovė 2020-09-24 galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymus Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą) bei nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir paskyrė pareiškėjai 8715 Eur baudą.
Pareiškėja ginčija nustatytą pažeidimą, tačiau byloje nėra ginčo dėl pritaikytos baudos dydžio. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pasisako dėl nustatyto pažeidimo pagrįstumo ir teisėtumo. Iš ginčijamo Įsakymo ir visos tyrimo medžiagos nustatyta, kad Bendrovė pripažinta padariusi pažeidimą, kaip nepagrįstai pritaikiusi trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimalios statymų sumos ribojimą. Ginčas byloje keliamas ar pareiškėja tinkamai taikė Reglamento reikalavimus.
ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad azartinis lošimas (toliau – lošimas) – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.
ALĮ 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu.
ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką.
ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.
ALĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba.
ALĮ 206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą jų): 1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu; 2) riboti didžiausią vieno statymo sumą; 3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime.
ALĮ 291 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovėms taiko šias poveikio priemones: 1) įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir skiria šio įstatymo 292 straipsnyje nustatytą baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną pažeidimas tęsiamas; 2) skiria baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas; 3) sustabdo licencijos organizuoti lošimus galiojimą, jeigu yra šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai; 4) panaikina licencijos organizuoti lošimus galiojimą, jeigu yra šio įstatymo 72 straipsnio 8 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nustatyti pagrindai.
Lošimų priežiūros tarnyba 2021-03-04 įsakymu Nr. DIE-95 patvirtino UAB „Baltic Bet“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedą Nr. 1 Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisykles.
Reglamento priedo Nr.1 2 punkte nustatyta, kad lažybose gali dalyvauti tik lošėjai susipažinę ir sutinkantys su šiuo Reglamentu bei ne jaunesni nei 18 metų amžiaus.
Reglamento priedo Nr. 1 9 punktas nustato, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei.
Reglamento priedo Nr. 1 50 punktas nurodo, kad „Lažybų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose tik Reglamente numatytais atvejais:<>
50.2. Šiame Reglamente ar galiojančiuose norminiuose aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčiomis įtakoti lošėjo arba lažybų organizatoriaus teisėtus interesus, apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių baigčių kombinacijoms.“
Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas nustato: „Jeigu lažybų organizatorius, sudarydamas lažybas su lošėju, suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas, praleistas kablelis, pranašume teigiamas ženklas sukeistas su neigiamu, papildoma lažybų įvykio pasiūla neatitinka pagrindinių to paties įvykio baigčių pasiūlos (nugalėtojas, suminis, pranašumas ir pan.), baigties koeficientas iš esmės skiriasi nuo tos pačios baigties koeficientų kitų lažybų bendrovių pasiūloje, įskaitant tuos, kuriuos siūlo statymo priėmimo metu) ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios, tai lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą.“
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui lošimų statymo sumų ribojimą pritaikė, nustačiusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas Bendrovės klaidingai nustatytais koeficientais atlieka statymus, o Bendrovė tokius trečio suinteresuoto asmens statymus laiko jai ekonomiškai nenaudingais.
Ginčo sprendimui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje dėl sumų ribojimo (2019-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTk2LTUyNS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-996-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-996-525/2019">eA-996-525/2019</a>), kurioje aiškiai nurodyta, kad galima būtų taikyti statymų ribojimus, būtinos priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamomis su teisės aktų reikalavimais, o būtent, Priežiūros tarnyba privalo nustatyti statymo ribojimų priežastis („<...> atsakovas, atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais.<...>).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais rizikos kriterijais ar ekonominio nenaudingumo kriterijais, o ne tokį sprendimą apriboti lošėjo statymus grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais.
Lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Kaip nustato ALĮ 2 straipsnio 1 dalis, lošimas - toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ALĮ nuostatomis būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą.
Įvertinus aukščiau aptartą teismo praktiką konstatuotina, kad lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir/ar teisės aktuose arba, jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams.
Lošimas yra žaidimas pagrįstas rizika. Lošėjas atlieka statymus pagal koeficientus, kuriuos jam pateikia lošimų organizatorius (lošėjas atlikdamas statymą priima lošimų organizatoriaus pasiūlytas lošimo sąlygas).
Pažymėtina, kad Bendrovė vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 56 punktu nustačiusi suklydimą iš esmės, turi anuliuoti lažybas bei grąžinti statymus lošėjams. Ginčo atveju pareiškėja nepagrįstai motyvuodama ekonominio nenaudingumo kriterijumi, apribojo statymo sumas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymai, kai bendrovė galimai buvo klaidingai nustačiusi koeficientus, buvo siekis pasinaudoti bendrovės klaidomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis dažnai atlikdavo statymus Bendrovės organizuojamuose lošimuose, o ne tik tada, kai bendrovė nustatydavo klaidingus koeficientus. Teismo vertinimu, Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, kad Priežiūros tarnyba, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens kreipimąsi bei atlikdama pareiškėjos patikrinimą ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti informaciją bei duomenis, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl trečio suinteresuoto asmens maksimalaus statymo ribojimo. Pareiškėja teikdama informaciją rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens statymais, kai pačios pareiškėjos nustatyti koeficientai buvo galimai klaidingi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ekonominio nenaudingumo kriterijus bendrovėje nėra apibrėžtas, bendrovė šį kriterijų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikė pasirinktinai. Teismo vertinimu toks pareiškėjos elgesys neatitinka teismo suformuotos praktikos, kad taikant statymų ribojimus, būtinos priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamomis su teisės aktų reikalavimais.
Iš patikrinimo medžiagos nustatyta, kad Bendrovė, aiškindama, dėl kokių priežasčių, kada ir kuo vadovaujantis priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens statymų sumas, nurodė, jog nustatė, kad trečiasis asmuo 2020-09-22 atlikdamas statymus Optibet.lt svetainėje, pasinaudojo klaidingai bendrovės interneto svetainėje nurodytais koeficientais - didžioji dalis SKA St. Petersburg pagrindinės sudėties komandos narių privalėjo saviizoliuotis ir rungtynėse dalyvauti negalėjo. Dėl šios priežasties didžiąją SKA St. Petersburg komandos dalį minėtose rungtynėse sudarė SKA Jaunimo komanda (SKA-1946), tačiau bendrovė padarė klaidą, todėl reikiamu metu nepakeitė klaidingo įvykio koeficiento (4.3) teisingu (1.75).
Teismas ginčo atveju sutinka su Priežiūros tarnybos vertinimu, kad statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla, ką patvirtina ir Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje, jeigu suklysta koeficiento nustatyme.
Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo prisiimti atsakomybę už lažybų pasiūloje esančias klaidas - bendrovė turi teisę nustatyti siūlomus lažybų įvykių koeficientus už konkrečias lažybų įvykių baigtis bei pareigą užtikrinti, kad siūlomi koeficientai būtų teisingi, o lošėjai renkasi, sutikti su bendrovės siūlomais lažybų įvykio baigties koeficientais ir atlikti statymus, ar ne. Reglamento priedo Nr. 1 17 punktas numato, kad,,<...> lošėjas turi teisę atlikti statymus tik pagal aktualią (paskutinę) Lažybų pasiūlą.“ Reglamento priedo Nr. 1 18 punktas numato, kad,,<...> lošėjas gali statyti tik remdamasis paskutiniu bendrovės pateikiamu lažybų pasiūlos variantu.“ Pareiškėjo atlikti statymai prieš bendrovei nustatant, kad buvo suklysta iš esmės, ir lėta lažybų įvykių koeficientų tiekėjų reakcija į koeficientų pasikeitimus ledo ritulio rungtynių rinkoje, negali būti laikytini įrodantys pareiškėjo neteisėtus veiksmus, dėl ko būtų pagrindas pareiškėjui taikyti statymų ribojimus. Vadovaujantis ALĮ, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo užtikrinti lažybų pasiūlos atitikimą ALĮ reikalavimams (ALĮ 10 3 straipsnis), prisiimti atsakomybę už iš lažybų pasiūloje skelbiamų lažybų įvykių kylančią riziką (operatyviai reaguoti į kintančius koeficientus ir kt.), o ne perkelti atsakomybę lošėjui vadovaudamasis neįvardintais kriterijais, taip mažindamas savo veiklos rizikas.
Nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei bendrovės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga prognozuojant lažybų įvykių baigtis. Lošimų organizatorius, teigdamas, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir argumentai dėl to, kad iš nuotolinių lažybų pajamos yra labai mažos, nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė, nesant objektyvių pagrįstų duomenų dėl lošėjų nesąžiningumo, gali taikyti lošimų statymo sumų ribojimą, lošėjams, kurie stato maksimalias sumas, esant jos pačios suklydymui taip siekiant padidinti savo pelną.
Teismas ginčo atveju neturi pagrindo remtis pareiškėjos nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-10-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTI5ODctOTgzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-2987-983/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-2987-983/2021">eI2-2987-983/2021</a>, kadangi jis nėra įsiteisėjęs.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Įsakymo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Vita Valeckaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
Indrė Žvaigždinienė
