Administracinė byla Nr. I3-3920-1161/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01336-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2022 m. vasario 22 d. generalinės prokurorės įsakymu Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ (toliau – įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą - pastabą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį (30 Eur) ir pašto išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad su skundžiamu įsakymu, 2022 m. vasario 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-87 bei 2022 m. vasario 17 d. teikimu Nr. VT-112 skirti tarnybinę nuobaudą (kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas), kategoriškai nesutinka. Tiek tarnybinio patikrinimo išvada, tiek teikimas grindžiami vien tik tiesos neatitinkančiais prokuroro padėjėjos Z. P. bei (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojos A. K. teiginiais bei vyriausiosios specialistės (administratorės) I. Š.-L. kliedesiais, sveiku protu nesuvokiamu šmeižtu, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais. Nors pareiškėja buvo pateikusi paaiškinimą apie susidariusią situaciją, vykdomą mobingą darbe bei pateikusi nuotraukas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių objektyvinę pusę - valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtą elgesį, ir subjektyvinę pusę - kaltės formą - tyčią, nors tai yra privalomi teisės pažeidimo elementai. Priešingai, nemotyvuotai remiamasi vien prokuroro padėjėjos Ž. P. tiesos neatitinkančiais teiginiais bei (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojos A. K. patvirtinimu, nepateikus jokių įrodymų, nenurodant, kokiais įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėja tariamai įvykdė veikas, nemotyvuotai atmetant jos paaiškinimus, teigiant, kad tai jos gynybinė versija.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės vertinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir konstatuojant jos tarnybinį pažeidimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą ir paskirti Prokuratūros įstatyme numatytą švelniausią tarnybinę nuobaudą - pastabą. Sprendimas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą priimtas kompetentingo subjekto, konstatuojant tarnybinį pažeidimą ir paskiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principais, todėl toks sprendimas neprieštarauja teisės aktams, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovės nuomone, skunde nurodyti motyvai ir argumentai vertintini kritiškai, o teismui pateikti skundo priedai nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu apklaustų asmenų paaiškinimų.
Nors pareiškėja savo skunde neigia 2021 m. spalio 18 d. vartojusi žeminančio ir užgaulaus turinio terminiją prokuroro padėjėjos Ž. P. atžvilgiu, 2021 m. spalio 19 d. tyčia spyrusi į tarnybinio kabineto duris, kurios atsitrenkė į Ž. P. dešinį šoną, 2021 m. lapkričio 9 d. tyčia stipriai spyrusi į praviras raštinės duris, kurios atsitrenkė į durų staktą, šią jos poziciją paneigia kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarti duomenys.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir įvertinti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad prokurorė tarnybinius pažeidimus padarė tiesiogine tyčia. Ji suvokė savo veiksmų neteisėtą, užgaulų ir trikdantį pobūdį, taip pat neabejotinai suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų kils neigiami padariniai ir jų norėjo. Pažymėtina, kad pareiškėja tyčia siekė pažeminti ir įžeisti padėjėją Ž. P., sukelti jai neigiamas emocijas. Nėra abejonių, kad asmuo, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, užimdamas prokuroro pareigas privalo numatyti, kad įžeidžiančių žodžių vartojimas viešoje vietoje, galimai girdint aplinkiniams darbuotojams, pažeidžia padorumo principą, žemina prokuroro kaip valstybės pareigūno vardą ir pažeidžia prokuroro etiką.
Dėl padarytų pažeidimų kilo neigiami padariniai: buvo sutrikdyta prokuratūros darbuotojų rimtis, pažemintas prokuroro padėjėjos Ž. P. orumas, sumenkinta nepriekaištinga prokuroro reputacija. Tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Pareiškėjos tarnybiniai pažeidimai buvo ištirti išsamiai, tarnybinė atsakomybė jai pritaikyta nepažeidžiant nustatytų procedūrų, tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis protingumo, proporcingumo, adekvatumo principais ir yra individualizuota, todėl skundžiamas generalinio prokuroro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2022 m. vasario 22 d. generalinės prokurorės įsakymo Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei O. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorės O. A. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų, susijusių su neetišku elgesiu darbo vietoje, o 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas taip pat dėl galimai neetiškų prokurorės O. A. veiksmų. Generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu šie tarnybiniai patikrinimai sujungti.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei pateikta 2022 m. vasario 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-87 (toliau – Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad prokurorė O. A. padarė tarnybinius pažeidimus ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę - paskirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Generalinės prokurorės 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą.
Generalinei prokurorei pateiktame 2022 m. vasario 17 d. teikime Nr. VT-112 (toliau – ir Teikimas) konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokurorė padarė tarnybinį pažeidimą ir taikyti prokurorei tarnybinę atsakomybę – skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė 2022 m. vasario 17 d. rezoliucija Teikimui pritarė ir tokiu būdu konstatavo, kad prokurorė O. A. padarė tarnybinius pažeidimus, ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. atliko visuomenėje galiojančių moralės normų akivaizdžiai neatitinkančius veiksmus. Tokiu elgesiu ji pažemino gerą prokuroro ir prokuratūros kaip valstybės institucijos vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą, t. y. padarė šiuos tarnybinius pažeidimus:
2021 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – prokuratūros tarnybinės patalpos), darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro padėjėja Ž. P., pavadino ją „žiurke“;
2021 m. spalio 19 d. apie 11.45 vai., būdama savo tarnybiniame kabinete, esančiame prokuratūros tarnybinėse patalpose ir matydama, kad koridoriumi eina prokuroro padėjėja Ž. P., tyčia stipriai spyrė į tarnybinio kabineto duris, o šios, atsitrenkdamos į dešinį Ž. P. šoną, kliudė dešinę Ž. P. ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį;
2021 m. lapkričio 9 d. tarp 13.30 ir 13.45 vai. prokuratūros tarnybinėse patalpose eidama pro raštinę ir matydama, kad ten dirba (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausioji specialistė (administratorė) I. Š.-L., o vestibiulyje laukia (duomenys neskelbtini) prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas R. M., tyčia stipriai spyrė į praviras raštinės duris, o šios atsitrenkė į durų staktą, ir tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė kolegų išgąstį.
Skundžiamame įsakyme konstatuota, kad nurodytais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 391 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I- 15 redakcija) (toliau – Prokurorų etikos kodeksas) 5.2.1, 5.2.2, 5.9.1 papunkčius ir 11 punktą, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 10, 12, 34, 35 punktus.
Įsakyme nurodoma, kad dėl padarytų pažeidimų atsirado neigiamos pasekmės: buvo sutrikdyta darbuotojų rimtis, pažemintas prokuroro padėjėjos Ž. P. orumas, sumenkinta nepriekaištinga prokuratūros reputacija. Nurodoma, kad tarp pažeidimų ir nustatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 391 straipsnyje nustatyta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu (1 dalis). Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (2 dalis). Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas (3 dalis).
PĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad viena iš prokuroro pareigų yra laikytis Prokurorų etikos kodekso.
Pagal PĮ 40 straipsnio 1 dalį viena iš nuobaudų, kurios prokurorui gali būti skiriamos už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, yra pastaba.
PĮ 41 straipsnis reglamentuoja tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką ir nustato, kad prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka (1 dalis). Į Etikos komisiją dėl nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali kreiptis:
1) generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;
2) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;
3) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;
4) proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;
5) bet kuris asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro proceso veikla (2 dalis).
Etikos komisija, išnagrinėjusi nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (3 dalis). Kreipimasis dėl prokuroro galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo nagrinėjamas ir sprendimas dėl pripažinimo, kad padarytas tarnybinis pažeidimas, ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta, priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos (4 dalis). Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (5 dalis). Tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar PĮ 41 straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto (6 dalis). Tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (7 dalis). Jeigu prokuroro, dėl kurio baigta administracinio nusižengimo byla, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas, baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo baigta administracinio nusižengimo byla, nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (8 dalis). Prokuroro dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas (9 dalis). Jeigu prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta neatsižvelgiant į kitą atsakomybę (10 dalis).
Nurodytų PĮ nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas įsakymas priimtas įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Nors nebuvo kreiptasi į Etikos komisiją, sprendimas priimtas remiantis PĮ 41 straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotu teikimu. Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant PĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatyto šešių mėnesių (nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos) termino.
Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 (toliau – Nuostatai) detalizuoja tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų (toliau – tarnybiniai pažeidimai) pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką.
Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir informaciją Nuostatuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas priimtas laikantis teisės aktų nustatytos procedūros. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo.
Pagal Nuostatų 5 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).
Kaip minėta, skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.1, 5.2.2, 5.9.1 papunkčius ir 11 punktą, taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 10, 12, 34, 35 punktus.
Prokurorų etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 papunkčiai apibrėžia padorumo principo sudėtinius elementus ir nustato, kad prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas; nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija. Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunktis nurodo, kad vadovaudamasis atsakomybės principu, prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą. Pagal Prokurorų etikos kodekso 11 punktą piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas, vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų, dėvėjimas tarnybos metu netvarkingos aprangos ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles, vertinamas kaip šio kodekso normų ir principų pažeidimas.
Teismas pasisakys tik dėl ginčijamame įsakyme įvardytų trijų pareiškėjos tariamai padarytų pažeidimų, nes būtent jie buvo įvardyti kaip pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę.
Pirmiausia, vertinant bylos aplinkybes, susijusias su 2021 m. spalio 18 d. įvykiu, kai Ž. P. teigimu, pareiškėja darbo metu eidama koridoriumi ir prasilenkdama su ja, neva pavadino ją „žiurke“, pastebėtina, kad šis konstatuotas pareiškėjos pažeidimas nustatytas, remiantis vien Ž. P. paaiškinimais, nei pokalbio įrašo, nei kitokių įrodymų į bylą nepateikta, nenurodomi jie ir Išvadoje. Pareiškėja neigia tokio įvykio faktą ir pateikė įrodymus apie tai, kad tuo laikotarpiu domėjosi žiurkių naikinimu savo sodyboje ir todėl dažnai konsultavosi telefonu su veterinarijos vaistine, iš kurios pirko reikiamus preparatus, todėl išgirstas žodis galėjo būti netinkamai suprastas. Tarnybinį patikrinimą atlikusio prokuroro vertinimu, tokią pareiškėjos poziciją paneigia Ž. P. paaiškinimas. Išvadoje plačiau nepagrindžiama, kodėl daroma tokia išvada, kodėl (kuo remiantis) manoma, kad teisingi yra Ž. P., o ne pareiškėjos paaiškinimai. Teismo vertinimu tiek pareiškėjos, tiek Ž. P. paaiškinimai pasižymi dideliu subjektyviškumu, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, tarp jų jau keletas metų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėja pavartojo žodį „žiurkė“ būtent (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroro padėjėjos Ž. P. atžvilgiu.
Antrojo įvykio, kai 2021 m. spalio 19 d. pareiškėja būdama savo tarnybiniame kabinete atidarydama kabineto duris, kliudė dešinę Ž. P. ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė Ž. P. skausmą ir išgąstį, tyrimas taip pat yra grindžiamas Ž. P. paaiškinimu, kitų asmenų paaiškinimuose dėl šio įvykio iš esmės tik konstatuojama, kad Ž. P. ranka buvo užgauta pareiškėjai atidarant duris ir kad abi moterys piktai kalbėjo. Išvadoje nepasisakoma, ar buvo įvertintos faktinės (realios) galimybės pareiškėjai, būnant kabinete, matyti ar girdėti, kad Ž. P. eina koridoriumi ir įvertinti jos atstumą nuo pareiškėjos kabineto durų. Siekiant konstatuoti, kad šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia (kaip nurodoma Išvadoje ir ginčijamame įsakyme), šias aplinkybes, teismo vertinimu, buvo būtina nustatyti, nes siekiant įrodyti, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, būtina nustatyti, kad pareiškėja tiksliai žinodama, kad kliudys Ž. P. (o tam būtina įvertinti, ar pareiškėja objektyviai turėjo galimybę tai žinoti), sąmoningai to siekė.
Trečiasis įvykis, kai pareiškėja 2021 m. lapkričio 9 d. prokuratūros tarnybinėse patalpose eidama pro raštinę ir matydama, kad ten dirba (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausioji specialistė (administratorė) I. Š.-L., o vestibiulyje laukia (duomenys neskelbtini) prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas R. M., tyčia stipriai spyrė į praviras raštinės duris, o šios atsitrenkė į durų staktą, ir tokiais veiksmais sutrikdė rimtį ir sukėlė kolegų išgąstį, taip pat nėra pakankamai įvertintas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime (taip pat ir Išvadoje) į skundą nurodytais teiginiais, kad prokuroro statusas yra ypatingas, prokurorams taikytinas aukštesnis elgesio standartas ir kad durų spardymas šio standarto neatitinka, tačiau vien šio įvykio nepakaktų konstatuoti tarnybiniam nusižengimui, turint omenyje, kad pagal PĮ 391 straipsnio 3 dalį, prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas. Šis įvykis nesietinas su aplaidžiu prokuroro pareigų atlikimu ar jų neatlikimu. Dėl to, kad šis įvykis kaip nors sumenkino prokuratūros autoritetą ar visuomenės pasitikėjimą, byloje įrodymų nepateikta. Laikyti tai šiurkščiu Prokurorų etikos kodekso pažeidimu - būtų neproporcingai griežtas situacijos vertinimas. Be to, naudojamas terminas „stipriai spyrė“ yra vertinamoji kategorija, todėl asmenų pateikti paaiškinimai (tiek pareiškėjos, tiek kitų asmenų) yra subjektyvūs, nesant kitokių šio fakto įrodymų (į bylą nepateikta), teismas laiko, kad ir dėl šios faktinės situacijos atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors ginčijamas įsakymas priimtas įstatymų įgalioto subjekto, laikantis nustatytos procedūros ir terminų, sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, visgi ginčijamu įsakymu įformintas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu. Faktinės aplinkybės Išvadoje konstatuojamos remiantis kelių, su pareiškėja konfliktuojančių asmenų paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šių aplinkybių buvimą nepateikiama. Išvadoje nurodoma, kad tiek pareiškėja, tiek paaiškinimus teikę kiti asmenys, pateikė vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas, tačiau dėl jų neaiškumo, neinformuotumo, ši medžiaga negali būti laikoma įrodymais nagrinėjamu atveju.
Neigiamos, tariamai pareiškėjos padarytų pažeidimų pasekmės Išvadoje (ir įsakyme) nurodomos tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, jų nepagrindžiant jokiais įrodymais, todėl negalima pagrįstai konstatuoti, kad jos tikrai atsirado.
Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). LVAT yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014 ir kt.). Šie LVAT išaiškinimai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės aktualūs ir sprendžiant prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą įsakymą, nes nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad ginčijamame įsakyme nurodytus veiksmus pareiškėja tikrai atliko, kad sąmoningai (veikdama tiesiogine tyčia) siekė neigiamų pasekmių, kad neigiamos pasekmės tikrai atsirado.
Pažymėtina, kad nors į bylą nebuvo pateiktos Vidaus tvarkos taisyklės, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ABTĮ 81 straipsnio 9 dalies pagrindu, nes vien tai, kad nebuvo patikimai įrodyti pareiškėjos veiksmai, už kurių atlikimą pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, sudaro pagrindą pripažinti įsakymą naikintinu. Todėl nėra būtinybės vertinti šių veiksmų teisinio kvalifikavimo teisingumą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį (30 eurų) ir pašto išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika patvirtina, kad tokioms išlaidoms gali būti nepriskiriamos, pavyzdžiui, automobilio parkavimo teismo posėdžio metu, gyvenamosios patalpos nuomos, kai suinteresuotas asmuo gyvena tame pačiame mieste, kur ir vyko teismas, išlaidos ir pan. (LVAT 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-296/2010).
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį skundas teismui gali būti paduodamas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, todėl darytina išvada, kad pašto išlaidos nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos. Pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai grąžintas teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Pareiškėjos O. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei O. A.“.
Netenkinti pareiškėjos O. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė
