Baudžiamoji byla Nr. 2K-515/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.2.; 2.1.6.3.; 2.3.3.4. (S)
2007 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui advokatui A. Liutvinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. gynėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalis dėl K. J. išteisinimo pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 266 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė K. J. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendis dėl P. V. (P. V.) ir E. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo K. J. gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
K. J. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. O., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, E. P., P. V. ir nenustatytu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: K. J. paruošė ir pateikė amfetamino gamybos technologiją, išmokė R. O. gaminti amfetaminą bei tiekė 1-os kategorijos prekursorių – 1-fenil-2-propanoną (BMK) – ir cheminę medžiagą „sodrą“. Nuo 2002 m. kovo mėnesio iki gruodžio 6 d. sodybose, esančiose Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime, R. O. išmokė amfetamino gamybos proceso P. V. bei nenustatytą asmenį ir kartu su jais gamino amfetaminą. E. P. finansavo amfetamino gamybą, parūpino ir padėjo įrengti patalpas minėtose sodybose, kartu su R. Ochmanu tiekė pirmos kategorijos prekursorių, cheminę medžiagą „sodrą“, amoniakinį vandenį, kaustinę sodą, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas bei vakuuminius siurblius, katilus, kontaktinius termometrus, Buchnerio koštuvą ir kitus įrenginius. Sedūniškio kaimo sodyboje buvo pagaminta ne mažiau kaip 1500 g, Mockavos kaimo sodyboje – ne mažiau kaip 2813,634 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu atmestas nuteistojo K. J. apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 266 straipsnį, tačiau šios nuosprendyje nurodytos bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu K. J. pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. J. kategoriškai neigia bendravęs su E. P., P. V., D. R., neigia tuo metu buvęs tose sodybose. Nurodyti asmenys taip pat neigia bendravę su K. J. Liudytojas R. O. pripažįsta, kad K. J. nežinojo, jog cheminės medžiagos perduodamos į sodybas, taip pat jis niekada nematė K. J. Sedūniškio ar Mockavos kaimuose, nematė jo susitinkant ar bendraujant amfetamino gamybos klausimais.
Nuteistojo K. J. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp jo ginamojo veikos organizuotoje grupėje ir pasekmių. Skundžiamajame nuosprendyje padarytą išvadą, jog K. J. veikė organizuota grupe ir kartu su R. O., E. P., P. V. bei nenustatytu asmeniu gamino psichotropinę medžiagą – amfetaminą, teismas grindžia įrodymais, kurie tokią išvadą ne patvirtina, bet paneigia. Pirmosios instancijos teismo nurodyti K. J. kaltės argumentai yra prieštaringi, spėjamojo pobūdžio, nuosprendyje kaltė grindžiama ne bylos duomenų analize, o tik specialisto išvada, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. O. pozicija bei paminėjimu, kad kratos metu buvo rasta daiktinių įrodymų. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytiems K. J. veiksmams samprotavimo ir spėjimo (kad atlikdamas veiksmus K. J. suvokė esąs organizuotos grupės narys) būdu papildomai pritaikė kitą baudžiamąjį įstatymą, kuris iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo pritaikyto įstatymo. Taikymas papildomą baudžiamąjį įstatymą teismas neįrodė, kad K. J., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, gamino psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis ką nors žinojo apie gautą produktą, jo kiekį bei psichotropinį poveikį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui. Taip pat nebuvo gauta naujų įrodymų, kuriais būtų galima grįsti baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už psichotropinių medžiagų gaminimą, taikymą K. J. atliktiems veiksmams. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje akivaizdžią įrodymų spragą nepagrįstai bandoma apeiti „įrodymų visetu“, atkartojami pirmosios instancijos teismo motyvai ir argumentai dėl bylos duomenų, tačiau padaryta teismo išvada yra priešinga pirmosios instancijos teismo išvadai. Kasatorius pažymi, kad nusikaltimas, numatytas BK 232¹ straipsnyje (senoji redakcija), yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant nusikalstamos veikos pobūdį ir norint taip veikti, tačiau teismas to neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginamąjį kaltu dėl amfetamino gamybos organizuota grupe, neatkreipė dėmesio į kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes.
Kasatorius taip pat pažymi, kad, nagrinėjant šią bylą Kauno apygardos teisme, tuo pat metu buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jo ginamasis buvo kaltinamas už tuos pačius veiksmus, tik išskaidytus į atskirus procesus, pagal BK 266 straipsnį, 232¹ straipsnio 5 dalį, 249 straipsnio 1 dalį (senoji redakcija). Nuosprendį toje byloje Kauno apygardos teismas paskelbė 2004 m. gruodžio 31 d. ir K. J. nuteisė pagal BK 266 straipsnį, o pagal 232¹ straipsnio 5 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį išteisino. Lietuvos apeliacinis teismas toje byloje 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu atmetė prokuroro apeliacinį skundą dėl K. J. pripažinimo kaltu pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl kurių jis buvo išteisintas pirmosios instancijos teisme. Sugretinus Kauno apygardos teismo 2004 metų gruodžio 29 ir 31 dienų nuosprendžius abiejose bylose, darytina išvada, kad tokiems patiems teisiniams faktams buvo taikomas vienodas teisinis vertinimas. Tačiau sugretinus Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžius tose bylose, tie patys ir tapatūs teisiniai faktai buvo įvertinti skirtingai. Toks skirtingas tapačių teisinių faktų – nuosprendžiais nustatytų faktinių aplinkybių – vertinimas kertasi su konstituciniu teisinės valstybės principu ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą.
Nuteistojo K. J. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas.
BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių bei 255 straipsnio 1 dalies taikymas
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl K. J. išteisinimo pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį ir K. J. nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. J. dalyvavimo padarant šią veiką įrodytumo yra nepagrįstos ir turi būti padarytos priešingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad K. J. vaidmuo darant nusikaltimą organizuota grupe reiškėsi tuo, kad jis paruošė ir pateikė amfetamino gamybos technologiją, išmokė R. O. gaminti amfetaminą bei tiekė 1-os kategorijos prekursorių – 1-fenil-2-propanoną (BMK) – ir cheminę medžiagą „sodrą“. K. J. kaltę padarius šį nusikaltimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė liudytojo R. O. parodymais ir šiuos parodymus patvirtinančiais kitais įrodymais: liudytojo E. K. parodymais, kratos metu rastais daiktiniais įrodymais, cheminių tyrimų specialisto išvada, daktiloskopinės ekspertizės aktu. Nuosprendis pagrįstas liudytojo R. O. parodymais apie tai, kad amfetamino gamybos technologiją turėjo K. J., pagal ją ir K. J. konsultuojamas R. O. išmokęs gaminti amfetaminą; K. J. pasiūlius amfetamino gaminimo technologiją kam nors parduoti, R. O. apie amfetamino gaminimo galimybę papasakojo E. P., su kuriuo ir kitais asmenimis vėliau buvo gaminamas amfetaminas Sedūniškio ir Mockavos kaimų sodybose; kad gamybos procese ne viskas pasisekdavo, todėl nuolat kreipdavosi į K. J., kuris konsultuodavo, patardavo, kaip elgtis, kokias medžiagas naudoti, be to, K. J. R. O. tiekdavo medžiagas – „sodrą“ ir pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorių (BMK) – reikalingas amfetamino gamybai.
Panaikindamas išteisinamąjį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo visų liudytojų R. O. parodymų ir visų amfetamino gamybos atvejų, kuriuose dalyvavo R. O., nevertino teisinės situacijos, susiklėsčiusios tiriant šiuos atvejus bei nagrinėjant bylas teisme, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 255 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.
Iš tikrųjų liudytojas R. O. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad K. J. maždaug 2001 m. lapkričio mėnesį klausęs jo, ar kas nors norėtų pirkti narkotikų gamybos technologiją, kurią įvertino 10 000 dolerių. Šią technologiją R. O. pasiūlęs V. S., kuris sutikęs ją pirkti už amfetaminą. V. S. technologijos nesupratęs ir pasakęs, kad R. O. turės išmokyti jo žmones gaminti amfetaminą. Kadangi R. O. pats nemokėjo gaminti amfetamino, prasidėjus jo gamybai Dzingiliškių kaimo sodyboje prie Alytaus, jis nuolat konsultuodavęsis su K. J., o šis aiškindavęs, ką daryti: dėl temperatūros, sudėties ir kitų sąlygų. Tai truko apie mėnesį laiko (t. 10, b. l. 113-114).
Taigi K. J. amfetamino gamybos technologiją pasiūlė parduoti ne po to, kai R. O. išmoko gaminti amfetaminą, kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašant liudytojo R. O. parodymus, o prieš tai. Be to, R. O. mokęsis gaminti amfetaminą ir tuo klausimu konsultuodavęsis su K. J. ne tuo metu, kai jis gaminęs šią medžiagą Sedūniškio ir Mockavos kaimų sodybose, kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, o kai tą medžiagą gaminęs Prienų rajone, Dzingiliškių kaimo sodyboje.
Dėl amfetamino gaminimo Molėtų rajone esančioje sodyboje R. O. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad apie galimybę gauti technologiją jis užsiminęs E. P., kuris tuo susidomėjęs. R. O. pasiūlymu gaminimą atidėję vėlesniam laikui, kol jis išmoks gaminti amfetaminą Alytuje. 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje Molėtų rajone buvo surasta sodyba, pagal R. O. nubraižytą įrangos planą buvo įrengta laboratorija ir pradėta amfetamino gamyba. R. O. uždavinys buvo išmokyti gaminti amfetaminą D. R. ir P. V. Už tai jis turėjęs gauti 30 procentų nuo pelno, o kalbos apie technologijos pardavimą E. P. nebuvę (t. 10, b. l. 115, 122). Šie ir anksčiau cituoti R. O. parodymai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta K. J. veika – amfetamino gamybos technologijos paruošimas ir pateikimas, R. O. išmokymas gaminti amfetaminą – nėra susijusi su amfetamino gamyba Molėtų rajone esančioje sodyboje.
Sulyginus liudytojo R. O. parodymus, išdėstytus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, ir jo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, akivaizdu, kad nuosprendyje liudytojo R. O. parodymai išdėstyti nevisiškai teisingai. R. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė parodymus apie dviejų amfetaminą gaminusių grupių, kurių narys jis buvo, padarytas veikas: pirmoji – V. S., V. V., R. M., V. J. ir kiti, gaminę amfetaminą Prienų rajone, Dzingiliškių kaime, antroji – E. P., P. V. ir kiti, gaminę amfetaminą Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime. K. J. buvo kaltinamas dalyvavęs abiejų šių grupių veikloje, tačiau ikiteisminiai tyrimai dėl šių grupių veiklos, konstatavus, kad nesurinkta duomenų, jog jos veikė bendrai, buvo atskirti (t. 1, b. l. 1, 2) ir teisme buvo nagrinėjamos dvi atskiros bylos.
BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje K. J. kartu su kitais asmenimis buvo kaltinamas gaminęs psichotropines medžiagas Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime. Būtent dėl šių nusikalstamų veikų byla ir buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 9, b. l. 86). Vadinasi, nagrinėjant bylą teisme, turėjo būti tiriami ir vertinami duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys kaltinamajame akte išdėstytas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kitos grupės, gaminusios amfetaminą, padarytos veikos aplinkybės, kad ir įdomios, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios grupės neveikė bendrai, todėl duomenys apie vienos grupės veiką negali būti įrodymais byloje, kurioje nagrinėjama kitos grupės veika. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, iš dalies pagrįstas R. O. parodymais apie kitos amfetaminą gaminusios grupės veiką (jo parodymai apie amfetamino gamybos technologijos pardavimą ir R. O. mokymąsi gaminti šią psichotropinę medžiagą). Tokiais parodymais pagrindžiant nuosprendį buvo pažeisti BPK 255 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai. Kiti įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir kurie, pasak apeliacinės instancijos teismo, patvirtina R. O. parodymus – liudytojo E. K. parodymai, kratos metu rasti daiktiniai įrodymai, cheminių tyrimų specialisto išvada, daktiloskopinės ekspertizės aktas – patvirtina tai, kad K. J. turėjo amfetamino gamybos technologiją, tačiau ši aplinkybė, kaip jau buvo minėta, su amfetamino gamyba Molėtų rajone esančioje sodyboje nėra susijusi.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad K. J. vaidmuo kartu su kitais organizuotos grupės nariais gaminat amfetaminą Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime reiškėsi tuo, kad jis tiekė 1-os kategorijos prekursorių – 1-fenil-2-propanoną (BMK) – ir cheminę medžiagą „sodrą“. Ta aplinkybė, kad K. J. nuo 2002 m. kovo mėnesio iki gruodžio 6 d. pardavė R. O. ne mažiau kaip 20 litrų pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos pirmtako (prekursoriaus), reikalingo amfetamino gamybai, kurią R. O. nugabeno į sodybas, esančias Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime, nustatyta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, o nuteistojo K. J. apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 266 straipsnį pagrįstumo yra atmestas. Darant išvadą, kad K. J., tiekdamas nurodytas medžiagas, dalyvavo organizuotos grupės, gaminusios amfetaminą Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime, veikloje, būtina konstatuoti, kad jis tai darė tiesiogine tyčia, t. y. kad jis suvokė, jog šių medžiagų tiekimas yra sudėtinė grupės asmenų, gaminusių psichotropines medžiagas būtent Molėtų rajone, Sedūniškio kaime, ir Marijampolės rajone, Mockavos kaime, dalis ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Be abejo, žinodamas amfetamino gamybos technologiją, K. J. suvokė, kad jo tiekiamos medžiagos naudojamos amfetamino gamybai, tačiau vien tik suvokimo, kad tiekiamos medžiagos apskritai naudojamos psichotropinei medžiagai gaminti, šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei už psichotropinių medžiagų gaminimą neužtenka. R. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš K. J. gautas medžiagas jis gabendavo tiek į sodybą Dzingiliškių kaime, tiek į sodybas Sedūniškio ir Mockavos kaimuose, tačiau apie tai, kad medžiagas BMK ir „sodrą“ gabena į sodybas Sedūniškio ir Mockavos kaimuose, K. J. nesakęs. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šiuos R. O. parodymus išdėstė, tačiau, įvertinęs K. J. veiksmus, padarė išvadą, kad jis dalyvavo gaminant psichotropinę medžiagą Sedūniškio bei Mockavos kaimuose ir tai pasireiškė jo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmeniu – amfetamino gamybos technologijos pateikimu, vieno grupės nario (R. O.) mokinimu gaminti amfetaminą, jo konsultavimu gaminimo proceso metu bei pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), medžiagos „sodra“ tiekimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas K. J. veiksmais, nurodytus R. O. parodymus iš esmės atmetė. Toks R. O. parodymų apie tai, kad K. J. jis nesakęs apie medžiagų BMK ir „sodra“ gabenimą į sodybas Sedūniškio ir Mockavos kaimuose, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad amfetamino gamybos technologijos pateikimas, vieno grupės nario (R. O.) mokymas gaminti amfetaminą, jo konsultavimas gaminimo proceso metu su nagrinėjama byla nesusiję. Pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), medžiagos „sodra“ tiekimas galėtų būti vertinamas kaip sudėtinė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaryto organizuotos grupės, dalis tuo atveju, jeigu K. J. žinotų, kad jo veiksmai yra sudėtinė tam tikros asmenų grupės, gaminančios amfetaminą tam tikroje vietoje, dalis. Tačiau būtent šią aplinkybę (žinojimą) ir paneigia R. O. parodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, atmetė.
Šioje nutartyje konstatuoti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse ir 255 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo įstatymo pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalis dėl K. J. išteisinimo pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 266 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė K. J. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. J. pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas naujų K. J. kaltės įrodymų nesurinko, o tik kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kad byloje išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti, panaikinus nurodytą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, paliktinas galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendis kuriuo K. J. pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, kuriuo K. J. pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 5 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
Pranas Kuconis
