Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. Č. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir 1961 m. BK) 104 straipsnį devyneriems metams šešiems mėnesiams

Baudžiamoji byla Nr. 2K-561/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

gynėjai advokatei J. Strimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. E. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. Č. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnį devyneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl dalinės amnestijos akto“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta bausmė nuteistajai sumažinta vienu ketvirtadaliu.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria nuteistosios D. E. Č. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. E. Č. nuteista už tai, kad 1997 m. sausio 17 d., apie 23–24 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje tyčia užnėrusi iš virvės padarytą kilpą ant kaklo miegančiam sugyventiniui J. Š. ir verždama jo kvėpavimo takus jį tyčia pasmaugė, po to įsitikinusi, kad J. Š. negyvas, jo lavoną iš pradžių paslėpė kitame kambaryje, vėliau – netoli gyvenamojo namo esančioje malkinėje. 1997 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, nužudytojo J. Š. palaikus nuteistoji D. E. Č. nunešė ir paslėpė nuotekų šulinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 2006 m. kovo 7 d. jie ir buvo surasti.

Kasaciniu skundu nuteistoji D. E. Č. prašo sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorė nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, jog padarė šį nusikaltimą ir slėpė jį devynerius metus. Kartu kasatorė teigia, kad yra neteista, į psichoneurologinę įstaigą neįrašyta, augina 7 vaikus, iš kurių – 5 nepilnamečiai ir dabar yra globos namuose. Motinystės teisės jai neatimtos. Dabar ji palaiko su vaikais draugiškus, šiltus santykius. Kasatorė pažymi, kad nukentėjusioji S. T. (nužudytojo J. Š. sesuo) teisme parodė, kad jos brolis išgėręs būdavo agresyvus. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, pretenzijų neturi. Kasatorė teisme viešai atsiprašė nukentėjusiosios S. T. ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Kasatorė teigia ateityje norinti gyventi kartu su vaikais normalų ir visavertį gyvenimą.

Nuteistosios D. E. Č. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatorės argumentų apie jai paskirtą bausmės dydį

Kasatorė neginčija savo kaltės, padarius šį nusikaltimą, sutinka ir su jo kvalifikavimu, tačiau mano, kad jai paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė ir prašo bausmę sušvelninti.

D. E. Č. veika kvalifikuota pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, kurio sankcijoje buvo nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų. Taip pat pripažinta, kad D. E. Č. atsakomybę sunkina tai, jog ji nužudė bejėgiškos būklės žmogų ir nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio (2000 m. BK 60 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai; atitinkamai – 1961 m. BK 41 straipsnio 5, 10 punktai). Pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nužudymas bejėgiškos būklės žmogaus baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Taigi teismas, vadovaudamasis nuostata, kad naujas baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę, neturi grįžtamosios galios, D. E. Č. baudžiamojoje byloje pagrįstai ir teisėtai taikė ne šios bylos nagrinėjimo metu, bet nusikaltimo padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006), paneigianti, pavyzdžiui, padarytos veikos pavojingumą.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. E. Č., motyvavo, jog atsižvelgia į tai, kad D. E. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį labai sunkius nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, ji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, po nusikaltimo padarymo lavoną slėpė devynerius metus. Be to, kaip minėta, pripažinta, jog D. E. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikaltimą padarė prieš bejėgiškos būklės asmenį, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktas). Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismas nuosprendyje taip pat įvertino tai, kad D. E. Č. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, ji niekur nedirba, ūkio nelaiko, pajamų neturi, penki nepilnamečiai jos vaikai gyvena globos namuose, į padaryto nusikaltimo slėpimą įtraukė mažamečius vaikus (sūnus Joną ir Aleksandrą), daug metų, būdama girta, reikalavo iš jų nepranešti teisėsaugos institucijoms apie tėvo nužudymą. Teismo nuomone, tai mažamečiams vaikams sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, žalojo jų psichiką. Nusikaltimas išaiškintas ne nuteistosios pagalba. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nuteistosios asmenybę apibūdina ir ta aplinkybė, jog į teismo posėdį D. E. Č. atvyko girta ir todėl jai kardomoji priemonė – namų areštas buvo pakeista į suėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms nagrinėjamoje byloje.

Taigi teismas, paskirdamas D. E. Č. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino jos asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, šioje byloje tinkamai pritaikytos ir kitos bausmės skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK VIII skyriuje. Taigi, kolegijos nuomone, D. E. Č. byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, gaunant, patikrinant ir įvertinant byloje esančius įrodymus, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. E. Č. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas

Jonas Prapiestis