Kasacinio skundo Nr. DOK-379/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00078-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas P. Ravluševičiaus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bendros 66 670,50 Eur sumos išieškojimo iš nuteistojo M. Š. vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasacinio skundo Nr. DOK-379/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00078-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas P. Ravluševičiaus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bendros 66 670,50 Eur sumos išieškojimo iš nuteistojo M. Š. vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas vadovaujantis prielaidomis. Banko išrašai ir kiti dokumentai patvirtina, kad M. Š. skolino dideles pinigų sumas mažajai bendrijai (toliau – MB) „Autotau“, kad būtų užtikrinta jos veikla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šios bendrijos įsiskolinimų M. Š. ir padarė prielaidą, kad įsiskolinimai neturi nieko bendro su pareikštais kaltinimais. M. Š. skolino bendrijai lėšas ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, todėl įgijo teisę į paskolintų lėšų susigrąžinimą. Netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita neatspindėjo šių veiksmų dėl lėšų susigrąžinimo. Paskyrus papildomą bendrijos ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, būtų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios finansinių įsipareigojimų užskaitymo pagrįstumą bei jo leistinumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, prašymą dėl būtinumo atlikti papildomą tyrimą nepagrįstai atmetė, motyvuodamas įrodymų pakankamumu. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nepašalinus prieštaravimų, negalima laikyti, kad yra tinkamai įvertinti M. Š. veiksmai ir teisingai taikytas baudžiamasis įstatymas. Kilusių neaiškumų vertinimas M. Š. naudai leistų jo veiką kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, t. y. rėmėsi tik M. Š. kaltinančiais įrodymais, o jį teisinančius įrodymus nepagrėstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismo argumentavimas, kad nėra duomenų, įtrauktų į apskaitos registrus, arba kitų įrodymų, nėra priimtinas, nes įtraukimas į apskaitos registrus nepriklausė nuo nuteistojo valios, tai įmonės, tvarkančios buhalterinę apskaitą, pareiga. Susiklosčiusią situaciją lėmė skirtingas savo pareigų suvokimas.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmosios instancijos teismo, neatlikusio esminio aplinkybių tyrimo, sprendimu. Nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei „Sodra“, nei abiejų instancijų teismai netikrino VMI pateiktos medžiagos, tik ją nukopijavo. Byla buvo formuojama sudedant galimus nusižengimus, kad būtų viršyti 900 MGL, t. y. stengiantis pasiekti reikiamas sumas, kad būtų patrauktas bendrijos vadovas baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkių kaltinimų.
Be to, buvo pažeistas mokesčių teisiniuose santykiuose taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. M. Š. ne tik įnešdavo savo asmenines lėšas į bendrijos kasą prekėms ir paslaugoms pirkti, bet ir tų įneštų lėšų pagrindu vykdė bendrijos veiklą (kūrė ekonominę vertę). T. y. dirbo pastate, kuris buvo pastatytas už tas asmenines paskolintas lėšas. Tačiau VMI, kitos institucijos ir teismai tinkamai neįvertino visų aplinkybių. VMI manipuliatyviai pritaikė sau naudingas įstatymų nuostatas ir sukūrė prielaidas kriminaliniam persekiojimui, o teismai tuos teiginius patvirtino. Ignoruotas M. Š. išteisinantis faktas, kad tame pastate, pastatytame iš bendrijai skolintų pinigų, M. Š. ne tik dirbo, bet ir gyveno, jo gyvenamoji vieta buvo nuo 2020 metų. Be to, visiškai nevertinta bendrijos veikla COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai M. Š., vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymus, turėjo galimybę gyventi ir dirbti tik naujai pastatytame pastate, kur gyveno su mažamečiais vaikais ir pastato savininke.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasatoriai nesutinka su teismų atliktu atskirų įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis M. Š. pripažintas kaltu padaręs BK 220 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjo nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir pateikė ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas, kartu paneigdamas gynybos versiją, kad dėl asmeninių lėšų skolinimo bendrijai M. Š. įgijo teisę į šių lėšų susigrąžinimą byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Š. kaltu, be kita ko, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nepateikia teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Kasatoriai nenurodo jokių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir jų neargumentuoja.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas