Kasacinio skundo Nr. DOK-366/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45110-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. A. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, susijusius su įrodymų rinkimu ir jų vertinimu, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus procesinius sprendimus.
Nuteistojo gynėjo teigimu, abiejų instancijų teismai nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nes nesugretino visų byloje esančių duomenų ir nepašalino esminių byloje kilusių abejonių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino pareigos išsamiai ir nešališkai patikrinti apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, ir iškeltas abejones dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumo. Abiejų instancijų teismai, vertindami nepilnamečių ir mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nukrypo nuo reikalavimo duomenis vertinti atskirai, o po to juos sugretinti. Cituojant kasacinės instancijos teismo praktiką dėl parodymų vertinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik nepatikrino apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma, tačiau ir nepašalino esminių prieštaravimų tarp nukentėjusių vaikų ir kitų liudytojų parodymų, jų nesugretindamas ir neįvertindamas atskirų proceso dalyvių parodymų nuoseklumo. Be to, abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į individualią situaciją šeimoje, kurioje dėl sudėtingų santykių nuolat kildavo konfliktai, dėl to, teismai tokioje byloje turėjo labai įdėmiai vertinti proceso dalyvių parodymus.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas sprendimo motyvų, nutarė nekviesti į teismą pilnametystės sulaukusios nukentėjusiosios M. D., o šio pažeidimo neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Šią nukentėjusiąją buvo tikslinga apklausti, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp jos ir kitų asmenų parodymų, taip gynyba būtų galėjusi tiesiogiai užduoti klausimus nukentėjusiajai. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendimą neapklausti nukentėjusiosios priėmė, atsižvelgdamas į sveikatos įstaigos pažymą, pagal kurią nerekomenduota vykdyti M. D. apklausą teisme, tačiau neįsitikino, ar pažymoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti atitinkamą sprendimą, taip pat nesprendė klausimo dėl pažymą parengusio gydytojo apklausos, o galiausiai nenurodė aplinkybių, leidžiančių tinkamai ir teisingai įvertinti šios nukentėjusiosios parodymų patikimumą.
Kritikuojant žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl BK 140 straipsnio 3 dalies taikymo, teigiama, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami būtiną nusikalstamos veikos požymį – nusikalstamos veikos padarinius, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, taip pat tarpusavyje nesugretino proceso dalyvių parodymų ir nepašalino atsiradusių neaiškumų ir abejonių. Juo labiau, kad nepavykus apklausti mažamečio nukentėjusiojo T. A., teismai vadovavosi netiesioginiais įrodymais, tačiau nesilaikė reikalavimo išvadas grįsti tokiais tarpiniais faktais, kurie būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasaciniame skunde formaliai nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai taikydami BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-697/2023">2K-200-697/2023</a>, 2K-149-648/2023).
Aprašant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir cituojant jų turinį, kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad bylą nagrinėję teismai nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Vis dėlto, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuteistojo V. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais, be kita ko, buvo nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir proceso dalyvių parodymus, analizuodamas jų nuoseklumą bei sugretindamas tarpusavyje. Nesutikimas su įrodymų vertinimu kasaciniame skunde turi būti pagrįstas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų egzistavimą patvirtinančiais argumentais, kurių teisėjų atrankos kolegija šiuo atveju neįžvelgia.
Teismų sprendimai kasacine tvarka taip pat ginčijami, nesutinkant su sprendimu nekviesti į teismo posėdį pilnametės nukentėjusiosios M. D.. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad duomenys, kuriais apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, priimdamas tokį sprendimą, nebuvo patikrinti, taip pat nesvarstytas klausimas dėl medicininę pažymą, kuria nerekomenduota apklausti nukentėjusiąją teisme, išdavusio gydytojo apklausos, tačiau kasaciniame skunde nenurodoma ir argumentuotai nepagrindžiama, kokie BPK pažeidimai šiuo atveju buvo padaryti. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai byloje vertino ir rėmėsi ne tik nukentėjusiosios M. D. parodymais, o byloje surinktų įrodymų visuma.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu BK 140 straipsnio 3 dalies taikymu byloje, pabrėžtina, kad vien tai, jog nesutinkama su žemesnės instancijos teismų nustatytu nuteistajam V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiu – padariniais, t. y. fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajam T. A., taip iš esmės ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, savaime nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Iš kasacinio skundo matyti, kad, kasatoriaus vertinimu, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kadangi teismai netinkamai rėmėsi netiesioginiais įrodymais ir nepašalino abejonių dėl reikšmingų faktinių aplinkybių, taigi ir šiame kontekste iš esmės nesutinkama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu. Kaip buvo nurodyta, kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Tuo tarpu kasaciniame skunde šio klausimo kontekste pateikti argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. A. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
