K. Č. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 259 str., 261 str., 263 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-206/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12820-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Arūno Abraičio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios K. Č. gynėjas advokatas A. Abraitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas K. Č. apeliacinis skundas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. veikos), ir nustačius, kad yra BK 259 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, šią bylos dalį K. Č. nutraukti, o nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino BK 259 straipsnio 3 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis savo noru kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą arba savo noru kreipiasi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti turimas narkotines ar psichotropines medžiagas. Tai dvi savarankiškos sąlygos. BK 259 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kuriuo momentu asmuo turi galimybę savo noru kreiptis į gydymo įstaigą, taigi įstatymų leidėjas asmens valios išraiškos (savo noru kreipimosi į gydymo įstaigą) nesieja su valios išreiškimo momentu. Tą patvirtina ir šios normos taikymo teismų praktikoje taisyklė, kad sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti priimtas bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekusroriais) (BK 259–261, 263,264, 266 straipsniai) apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas tik dėl asmens valios išraiškos momento šiam kreipiantis į valstybės instituciją norint atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Išskyrus šią Apžvalgą, jokiais kitais aspektais dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo kasacinių nutarčių nėra. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis to paties teismo kitoje byloje priimta nutartimi, konstatavo, kad reikia nustatyti, jog asmuo taip elgiasi dėl savo apsisprendimo, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus nuomone, vadovavimasis kasacine tvarka neperžiūrėta apygardos teismo apeliacine nutartimi suponuoja išvadą apie galimai kilsiančias įstatymo taikymo klaidas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl negalimumo K. Č. atžvilgiu taikyti BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas grindžia teiginiu, kad šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta sąlyga – asmens savanoriškas kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos – nėra siejama su besikreipiančiojo valios išreiškimo momentu. Pažymėtina, kad šis teiginys ir jį pagrindžiantys argumentai yra pakartoti iš apeliacinio skundo. Minėtus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas (nutarties 19–21 punktai). Kasatorius nepateikia kasacine tvarka nagrinėtinų teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą, būtų padaręs teisės taikymo klaidą. Kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Arūno Abraičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė