Administracinė byla Nr. eI2-10856-561/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01570-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjui C. K. (C. K.),
atsakovo atstovei Laimai Zajankauskienei,
vertėjui Mecitui Zenginui (Mecit Zengin),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas C. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 25 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimą Nr. 25S78391 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad Sprendimas priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, dėl ko jis yra nepagrįstas.
Pareiškėjas yra Turkijos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktine J. K.. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena kartu, kartu tvarko finansinius ir buitinius reikalus. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą dirbo įvairiose darbovietėse: prekybos centre, miško sodinimo darbuose bei Senukų prekybos centre. Kaip neįgalus asmuo, jis pagal savo sveikatos galimybes dirbo ir kiekvieną mėnesį visą savo atlyginimą pervesdavo į sutuoktinės banko sąskaitą, taip prisidėdamas prie šeimos finansinio stabilumo.
Migracijos departamentas pats patvirtino, kad pareiškėjas gyvena su savo sutuoktine. Nors tarp jų buvo tarpininkavimo procesas dėl galimos skyrybų bylos, ši byla dar nėra teisiškai nagrinėjama, todėl šeimos ryšiai teisiškai išlieka. Pareiškėjas nėra nusikaltėlis, nėra grėsmės viešajai tvarkai, todėl jo atskyrimas nuo sutuoktinės pažeidžiant Šeimos Susijungimo Direktyvą ir EŽTK 8 straipsnį neatitinka teisingumo principo.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760411043, kadangi pareiškėjas daugiau nebegyvena su savo šeimos nariu, pas kurį atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, palaikant realius santuokinius ar šeimos santykius. Pareiškėjas nuo 2025 m. vasario 3 d. negyvena kartu su sutuoktine, pas kurią atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu ir nepalaiko realių santuokinių ar šeimos santykių.
Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Migracijos departamentui gavus informaciją, kad pradėta santuokos nutraukimo procedūra.
Pareiškėjo sutuoktinė informavo, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 3 d. išvyko iš bendrų namų, išėjo iš darbo, dabar yra Turkijoje, Antalijoje. Skyrybų procesas jau pradėtas, atlikta mediacija. Pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad pareiškėjas išvyko su savo asmeniniais daiktais į Turkiją, jis taip pat nenori kartu gyventi. Kartu pareiškėjo sutuoktinė Migracijos departamentui pateikė 2025 m. kovo 3 d. pažymą dėl privalomos mediacijos atlikimo, kuria patvirtinama, kad 2025 m. vasario 25 d. buvo vykdoma mediacija dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo.
Pažymi, kad pareiškėjas teisingai pastebi, jog priimant sprendimus dėl šeimos susijungimo ribojimo privalu atsižvelgti į individualią asmenų situaciją ir šeimos ryšius. Tai yra negalima remtis vien juridiniu santuokos egzistavimo faktu, kai de facto tebeegzistuojančioje šeimoje yra smurto grėsmė ar vienas iš sutuoktinių yra priėmęs sprendimą santuokoje nebegyventi. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjo sutuoktinė rodo apsisprendimą gyvenimo santuokoje nebetęsti, todėl vertinti, kad tebėra palaikomi santuokos ryšiai Migracijos departamentas neturi pagrindo.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjas neturi pagrindo vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio nuostatomis dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, nes Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, jog asmens išsiuntimas, nulemiantis šeimos ryšių nutraukimą, gali būti traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas (2002 m. liepos 11 d. sprendimas Amrollahi prieš Daniją (pareišk. Nr. 56811/00)), tačiau akivaizdu, jog tokia pozicija suponuoja, kad: 1) toks išsiuntimas turi nulemti šeimos ryšių nutraukimą bei 2) net ir šeimos ryšių nutraukimą nulemiantis išsiuntimas nebūtinai traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas.
Visų pirma, pareiškėjas ginčijamu sprendimu nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Antra, vertinant aplinkybes, kad ginčijamas sprendimas priimtas konstatavus realių šeiminių ryšių nebuvimą, pareiškėjo teiginiai dėl EŽTK 8 straipsnio pažeidimo atmestini. Be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė pakankamai faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, įrodančių, kad ginčijamo sprendimo priėmimas nulemtų jo turimų šeimos ryšių nutraukimą ir tokiu būdu pažeistų jo teisę į šeimos gyvenimą, kaip tai apibrėžta EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, paaiškėjus, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose numatyti pagrindai, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės nuspręsti dėl leidimo laikinai gyventi nepanaikinimo; Migracijos departamentas turi pareigą, o ne teisę panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintus pagrindus.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Lietuvoje turi draugų, todėl mano, kad priimtas Sprendimas yra nepagrįstas. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad šiuo metu gyvena Turkijoje.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Teisminio nagrinėjimo metu byloje liudytoja buvo apklausta J. K., kuri parodė, kad pareiškėjas yra jos sutuoktinis, tačiau jau nuo 2025 m. vasario 3 d. jie kartu nebegyvena. Paaiškino, kad santykiai su pareiškėju buvo jos didžiausia klaida bei pamoka. Atsakydama į teismo klausimus paaiškino, kad nebendrauja su pareiškėju, nes bendravimas sukelia sveikatos pablogėjimą. Jokių santykių su pareiškėju nepalaiko; skyrybų procesas yra pradėtas ir byla yra teisme. Iš pradžių pareiškėjas su mediacija nesutiko, dabar pareiškėjui skyrybų dokumentai įteikti ir jis su skyrybomis sutinka.
konstatuoja:
Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 26 d. per MIGRIS užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis).
2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S298258 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ketveriems metams. 2024 m. gruodžio 20 d. asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760411043, galiojantis iki 2028 m. gruodžio 20 d.
Migracijos departamentas 2025 m. kovo 4 d. gavo informaciją, kad pradėta pareiškėjo santuokos nutraukimo procedūra. Remiantis asmens sutuoktinės pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2025 m. vasario 3 d. išvyko iš bendrų namų, išėjo iš darbo, dabar yra Turkijoje, Antalijoje. Skyrybų procesas jau pradėtas, atlikta mediacija. Pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad asmuo išvyko su savo asmeniniais daiktais į Turkiją, jis taip pat nenori kartu gyventi. Kartu asmens sutuoktinė Migracijos departamentui pateikė 2025 m. kovo 3 d. pažymą dėl privalomos mediacijos atlikimo, kuria patvirtinama, kad 2025 m. vasario 25 d. buvo vykdoma mediacija dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo.
Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, nes nustatyta, jog yra pradėta pareiškėjo santuokos nutraukimo procedūra, pareiškėjas negyvena kartu su sutuoktine, kas reiškia, kad realių santuokinių ar šeimos ryšių nepalaiko.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad gyvena su sutuoktine, tvarko finansinius ir buitinius reikalus. Teismas pažymi, jog šie pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais (liudytojos paaiškinimas Migracijos departamentui, mediacijos pažyma), paties pareiškėjo duotais paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu (paaiškino, kad gyvena Turkijoje) bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, kad iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra pradėta pareiškėjo ir jos sutuoktinės skyrybų byla (Nr. e2-18338-991/2025). Taigi, šie paminėti įrodymai patvirtina atsakovo Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjas negyvena kartu su sutuoktine, kas reiškia, kad realių santuokinių ar šeimos ryšių nepalaiko.
Teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 3 d. išvyko iš Lietuvos į Turkiją, kad negyvena su sutuoktine, kad yra pradėta mediacijos procedūra dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės dėl skyrybų proceso, turėjo spręsti dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, kad turi draugų Lietuvoje, nepaneigia atsakovo bei teismo nustatytų aplinkybių dėl ko leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai vadovavosi teisės aktais, teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 41 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo C. K. (C. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
